Byla 2K-135/2013
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžių.

2Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. J. uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

3Iš R. J. priteista: V. K. 38 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, I. K. – 38 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš „If P&C Insurance AS“ filialo priteista: V. K. 1076,08 Lt turtinei ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. K. 8595,50 Lt turtinei ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendis pakeistas. Nukentėjusiesiems V. K. ir I. K. priteistos neturtinės žalos dydžiai sumažinti: iš R. J. neturtinei žalai atlyginti priteista po 23 273,60 Lt kiekvienam, iš „If P&C Insurance AS“ filialo – po 1726,40 Lt kiekvienam. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas nustatytas vieneriems metams.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

7R. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 15 d., apie 18.15 val., kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 35,045 km, vairuodamas automobilį „VW Multivan“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 134 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl to nesustabdė savo automobilio arba atsiradusios kliūties neapvažiavo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. ( - ) Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi 80“ keleivis G. K. žuvo įvykio vietoje, o vairuotojui V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

8Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 301 straipsnio nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Kasatorius tvirtina, kad nuosprendžiai dėl paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismų išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų visumos įvertinimu, teismai vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, nepašalino prieštaravimų, nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų, abejonių nevertino jo naudai, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

10Kasatoriaus manymu, priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių nustatytas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė prieštaringais nukentėjusiojo V. K. parodymais ir neišsamia, kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančia 2009 m. spalio 21 d. specialisto išvada. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į liudytojo P. L. nuoseklius parodymus, kad eismo įvykio metu buvo du smūgiai į jo automobilį. Tačiau nukentėjusysis V. K. parodė tik apie vieną labai stiprų smūgį ir neigė atsitrenkęs į P. L. automobilį, taip pat parodė, kad jis buvo sustojęs ir stovėjo prieš P. L. automobilį. Kasatorius nurodo, kad teismas kaip nepagrįstą atmetė jo prašymą skirti papildomą ekspertizę, siekiant įvertinti šias aplinkybes, t. y. kad pirmiausia į P. L. automobilį atsitrenkė nukentėjusysis V. K., o tik po to jo (kasatoriaus) vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo V. K.. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų prieštaravimų tarp nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo P. L. parodymų nepašalino, be to, nevertino liudytojo P. L. nurodytos aplinkybės, kad pirmas kontaktas tarp jo automobilio ir ,,Audi 80“ buvo stipresnis, nei antras, nesivadovavo liudytojo K. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad automobiliui ,,Audi 80“ vežant duris plaikstėsi popierius ir celofanas, ir kad tai trukdė matyti transporto priemonės žibintus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik jo (kasatoriaus), bet ir nukentėjusiojo V. K. veiksmus prieš pat eismo įvykį, taip pat padarinių tikimybę tuo atveju, jei V. K., taip pat nesilaikydamas saugaus atstumo, pirmas atsitrenkė į P. L. automobilį ir ar tokiu atveju jis (kasatorius) galėjo ir turėjo galimybę staigiai sustabdyti. Tačiau teismas neatliko išsamios jųdviejų veiksmų analizės, nesusiejo faktinių aplinkybių su KET reikalavimais ir jų pažeidimu. Be to, šios aplinkybės nebuvo tiriamos kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo metu ir nenurodytos specialistų išvadose. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai tas pačias aplinkybes vertino skirtingai, t. y. tiek nukentėjusiajam V. K. (pirmam atsitrenkus į liudytojo P. L. automobilį), tiek D. S. (atsitrenkusiai į kasatoriaus automobilį) nebuvo konstatuoti KET 132 punkto pažeidimai, įpareigojantys laikytis saugaus atstumo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog dėl D. S. veiksmų kilo neigiami padariniai, nepagrįsta, nes D. S. (kaip ir V. K.) veiksmai nebuvo vertinami, nebuvo nustatinėjama jų įtaka padariniams. Taigi 2009 m. spalio 21 d. specialisto išvada neišsami, neatitinka faktinių aplinkybių, nes specialistai nevertino visų šių nurodytų aplinkybių. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiojo V. K. automobilis į liudytojo P. L. automobilį atsitrenkė paskutinis. Tačiau liudytojas P. L. parodė, kad pajuto du smūgius, t. y. pirmą smūgį (nukentėjusiojo automobilio), nuo kurio jo automobilis iš inercijos pajudėjo į priekį, ir antrą smūgį (kai kasatoriaus automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį).

11Kasatorius nurodo, kad eismo įvykio mechanizmo nustatymas šioje byloje yra ypač svarbus, nes KET pažeidė ne tik jis, bet ir nukentėjusysis bei liudytoja D. S.; taigi eismo įvykį lėmė keletas sąlygų. Tokiu atveju teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytus pažeidimus ir nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tačiau teismai nenustatė kilusių padarinių pagrindinės priežasties.

12Kasatorius nurodo, kad byloje nesiaiškinta, ar nukentėjusysis V. K. ir žuvusysis G. K. buvo prisisegę saugos diržus. Tai galėjo turėti įtakos padariniams kilti. 2009 m. spalio 23 d. ir 2009 m. gegužės 21 d. specialistų išvadose V. K. ir G. K. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktos srityje, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad jie nebuvo prisisegę saugos diržų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento nepasisakė ir nepagrįstai rėmėsi tik V. K. parodymais, nes šie neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. jeigu jie būtų prisisegę saugos diržus, jiems nebūtų atsiradę nubrozdinimai kaktos srityje.

13Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįvertino visų aplinkybių, dėl to priteisė iš jo per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas nevertino jo turtinės padėties ir realių galimybių atlyginti priteistą sumą, nukentėjusiojo V. K. padarytų KET pažeidimų, kurie taip pat lėmė eismo įvykio ir padarinių atsiradimą, ir to, kad žuvusysis G. K. nebuvo prisisegęs saugos diržo. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, kad, nesant nukentėjusiojo didelio neatsargumo, nėra pagrindo dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio. Be to, šios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose eismo įvykių bylose. Kasatorius nurodo, kad bylose, kuriose žūsta žmogus, nėra nustatytas konkretus priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis; pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011, kurioje eismo įvykio metu žuvo du žmonės, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 15 000 Lt.

14Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė jam per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, nenurodė, kaip jos lemia bausmės dydį. Kasatorius nurodo, kad dėl to, jog eismo įvykio metu žuvo žmogus, jis labai gailisi ir išgyvena, atsiprašė nukentėjusiųjų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino jo skundo argumento, jog nukentėjusysis V. K. atsisakė priimti siūlomus 5000 Lt žalai atlyginti motyvuodamas tuo, kad tokia suma per maža. Kasatorius teigia, kad kitokios sumos skirti negalėjo, nes neturi tiek lėšų, be to, vienas išlaiko šeimą.

15Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo skundą atmesti.

16Atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė civilinės ir baudžiamosios teisės normas, laikėsi teismų praktikos. Nuteistojo skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, yra nepagrįsti. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šios instancijos teismas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir į skundo argumentus atsakė, todėl kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, deklaratyvūs. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai nuosprendį grindė ne išnagrinėtų įrodymų visuma, o prieštaringais nukentėjusiojo V. K. parodymais bei neišsamia ir prieštaraujančia kitiems bylos įrodymams kompleksinio autotechninio teismo medicininio specialisto išvada. Kasatorius nepagrįstai bando liudytojo P. L. parodymams suteikti viršenybę prieš kitus įrodymus. Šio liudytojo parodymai yra vienas iš įrodymų, kurį apeliacinės instancijos teismas vertino su kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo P. L. parodymų neatitikimas dėl to, kiek kartų automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į automobilį „Honda Preliude“, neturi įtakos nustatyto priežastinio ryšio tarp R. J. veiksmų ir kilusių padarinių teisingumui. Byloje ištyrus nukentėjusiojo V. K., liudytojo P. L. parodymus, juos palyginus su specialisto išvada, padaryta pagrįsta išvada, kad iki tol, kol nuteistojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilį „Audi 80“, šio automobilio ir automobilio „Honda Preliude“ kontakto nebuvo. V. K. tokį kontaktą neigė, liudytojas P. L. parodė, kad jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, o po kurio laiko dar vieną smūgį; daugiau smūgių nebuvo, tačiau girdėjo kaip už jo įvyko dar keli susidūrimai. Kasatoriaus kritikuojamoje specialisto išvadoje yra nustatyta, kad automobilių „Audi 80“ ir „Honda Preliude“ kontaktas buvo paskutinis ir liudytojas P. L. po šių automobilių kontakto negalėjo girdėti dar kelių smūgių. Kita vertus, specialisto išvadoje yra konstatuota, kad automobilis „Audi 80“ buvo stabdomas, o ne stovintis po kontakto su P. L. vairuojamu automobiliu „Honda Preliude“. Taigi liudytojo P. L. parodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra įvertinti kartu su kitais įrodymais.

17Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl liudytojos D. S. veiksmų. Byloje nustatyta, kad šios liudytojos vairuojamas automobilis „Renault Megane Scenic“ atsitrenkė į kasatoriaus vairuojamą automobilį, tačiau teismo išvada, jog tai, kad D. S. atsitrenkė į R. J. automobilį po jo atsitrenkimo į nukentėjusio transporto priemonę, savaime nereiškia, kad ji nesilaikė KET. Vertinant šios liudytojos automobilio atsitrenkimą į kasatoriaus automobilį byloje nustatytų padarinių atžvilgiu, sutiktina su teismų padarytomis išvadomis, kad liudytojos D. S. automobilio ir kasatoriaus automobilio kontakto metu padaryti sužalojimai neleidžia teigti, kad įvykio padarinius (žmogaus mirtį) galėjo sukelti šis automobilių kontaktas. Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad nesiaiškinta, ar nukentėjusysis V. K. ir žuvusysis buvo prisisegę saugos diržus. Apie tai, kad K. buvo prisisegę saugos diržus, pasisakė abu teismai.

18Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą sumažinti priteistą sumą neturinei žalai atlyginti išsamiai motyvavo, vadovavosi teismų praktika, įvertino turtinę kaltininko padėtį ir kt. Jau minėta, kad teismai konstatavo, jog K. buvo prisisegę saugos diržus, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. K. būtų pažeidęs KET. Prokuroro manymu, nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti ar iš naujo svarstyti jos dydžio pagrįstumą.

19Prokuroras nurodo, kad skundo argumentai dėl per griežtos bausmės ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra teisingi. Teismai pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis nepripažino priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. teigė, kad padarinius lėmė nukentėjusiųjų veiksmai. Nuteistajam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už vidurkį, be to, pritaikius BK 75 straipsnį, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Prokuroro nuomone, įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, kilusius padarinius, R. J. asmenybę, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Jam nustatyta tik viena pareiga – per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, t. y. jo teisinė padėtis ribojama minimaliai.

20Atsiliepimais nukentėjusieji V. K. ir I. K. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji nurodo, kad R. J. pripažino, jog nepasirinko saugaus atstumo, tačiau nesutiko, kad būtent nuo jo veiksmų įvyko G. K. mirtis, t. y. kaltę pripažino iš dalies. Nukentėjusiųjų manymu, nuteistojo kaltė pagrįsta byloje išsamiai ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Nukentėjusieji prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o R. J. parodymus keitė. Nuteistojo teiginiai, kad vežamos durys trukdė matomumui, kad jos nebuvo tinkamai pritvirtintos ir pažymėtos pagal KET reikalavimus, paneigti. Ekspertas teisme paaiškino, kad dėl stabdymo durys negalėjo pažeisti pakankamai tvirtos sėdynės konstrukcinės dalies ir sukelti tokių sužalojimų G. K. ir kad pagrindinė priežastis buvo smūgio jėga iš galo. Šiuo atveju tik R. J. neatsargūs veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Jeigu jis būtų laikęsis KET reikalavimų, laiku sustabdęs savo automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nukentėjusieji nurodo, kad pagal specialistų išvadą sužalojimai jų tėvui padaryti R. J. automobiliui atsitrenkus į jo automobilį, o ne kitų kontaktų metu. Taigi būtent nuteistojo veika buvo pagrindinė eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastis. Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad ,,Audi 80“ vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, kad abu K. nebuvo prisisegę saugos diržų, yra nepagrįsti. Specialistas V. M. teisme paaiškino, jog padariniai atsirado ne dėl to, kad krovinys nebuvo pritvirtintas, o dėl to, kad į ,,Audi 80“ atsitrenkė kitas automobilis, ,,Audi 80“ stabdymas įtakos tam neturėjo. Nuteistasis klaidina teismą teigdamas, jog teismai atmetė jo prašymą paskirti papildomą ekspertizę. Tokių prašymų nebuvo. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusieji nurodo, kad teismai ir taip sumažino jų neturtinius reikalavimus, tačiau jie, atsižvelgdami į nuteistojo turtinę padėtį, dėl to nesiskundė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. J. ketino sumokėti 5000 Lt. Nuteistasis jų neatsiprašė. Nukentėjusieji nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, depresiją, iki šiol kankina mintys apie įvykį, tėvo netektį.

21Kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl įrodymų vertinimo

23Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai neteisingai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo R. J. kaltumą dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras faktines aplinkybes pripažino įrodytomis ar neįrodytomis, nepažeisdami BPK nustatytų taisyklių, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė ar kitaip įvertino įrodymus, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys ir pan.

24Nagrinėjamoje byloje teismas eismo įvykio detales, kilusių padarinių priežastį, dėl eismo įvykio kaltą asmenį nustatė išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą: visų eismo įvykio dalyvių parodymus (nukentėjusiojo V. K., kaltinamojo R. J., liudytojų K. J., D. S., P. L.), kelių policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuotus duomenis, 2009 m. spalio 23 d. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą M 782/09 (01), kurioje nustatyta nukentėjusiojo G. K. mirties priežastis, eksperto J. P. paaiškinimus dėl G. K. patirtų traumų ir mirties priežasties, Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinio autotechninio ir medicininio tyrimo 2009 m. spalio 21 d. (Nr. 11-1682(09)) ir 2009 m. spalio 23 d. (Nr. 11-1682(09)) specialisto išvadas, eksperto V. M. paaiškinimus, pagal kuriuos teismas atkūrė eismo įvykio eigą, nustatė padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinį ryšį. Remdamasis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad būtent R. J. padaryti KET 9, 132 ir 134 punktų pažeidimai (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, nesustabdė automobilio ir neapvažiavo atsiradusios kliūties, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį) buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pagrindinė priežastis, dėl kurios automobilio „Audi 80“ keleivis G. K. žuvo, o vairuotojui V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

25Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo skundo argumentus, pagal kuriuos eismo įvykis kilo ne tik dėl jo, bet ir dėl V. K. ir D. S. kaltės, šiuos argumentus motyvuotai atmetė. Konstatuota, kad pagrindinė automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir keleivio G. K. mirties priežastis buvo tai, kad dėl minėtų R. J. veiksmų jo vairuojamas automobilis „VW Multivan“ kontaktavo su automobilio „Audi 80“ gale vežamomis durimis, dėl to šios nuo smūgio jėgos pasislinko į priekį ir, atsitrenkusios į priekinių sėdynių atlošų nugarines dalis, sukėlė automobilio „Audi 80“ vairuotojui bei keleiviui byloje nustatytus padarinius. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, visi nuteistojo argumentai, kad nukentėjusysis G. K. tikėtina žuvo dėl V. K. ar D. S. padarytų KET pažeidimų (saugaus atstumo nesilaikymo, atsitrenkimo į priekyje stovintį automobilį, netaisyklingo durų gabenimo, neprisegto saugos diržo ir t. t.), kruopščiai išnagrinėti ir patikrinti, dėl kiekvieno jų išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pateikti motyvai logiški ir įtikinami. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

26Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą skirti papildomą ekspertizę prieštaravimas pašalinti, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokoluose nerado patvirtinimo buvus tokiam prašymui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, papildomos ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinio autotechninio ir medicininio tyrimo 2009 m. spalio 21 d. (Nr. 11-1682(09)) ir 2009 m. spalio 23 d. (Nr. 11-1682(09)) specialisto išvados. Teismas taip pat į posėdį kvietė ekspertus, kurie visiškai patvirtino specialisto išvadose pateiktus duomenis apie eismo įvykio mechanizmą ir nukentėjusiojo patirtų traumų pobūdį ir mirties priežastį. Abejonių dėl šių ekspertų kompetencijos ir objektyvumo teismui nekilo. Tokiomis aplinkybėmis faktas, kad teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis ir nematė būtinumo skirti dar vienos ekspertizės, netraktuotinas kaip neišsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas.

27Dėl paskirtos bausmės ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo

28Kasacinio skundo argumentai, kad teismas tinkamai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl to skyrė nuteistajam per griežtą bausmę, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais argumentais, todėl atmestini. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl pernelyg didelio priteistos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu sukeltus padarinius (nukentėjusiojo mirtį), žuvusiojo sūnui ir našlei iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos sumos (po 23 273,60 Lt kiekvienam) neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Kasacinis teismas neturi pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžių.

29Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. J.... 3. Iš R. J. priteista: V. K. 38 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4000 Lt... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą ir... 7. R. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 15 d., apie 18.15 val., kelio... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 9. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 10. Kasatoriaus manymu, priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių... 11. Kasatorius nurodo, kad eismo įvykio mechanizmo nustatymas šioje byloje yra... 12. Kasatorius nurodo, kad byloje nesiaiškinta, ar nukentėjusysis V. K. ir... 13. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas... 14. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę... 15. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 16. Atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai... 17. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl liudytojos D. S. veiksmų.... 18. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą... 19. Prokuroras nurodo, kad skundo argumentai dėl per griežtos bausmės ir... 20. Atsiliepimais nukentėjusieji V. K. ir I. K. prašo nuteistojo kasacinį... 21. Kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl įrodymų vertinimo... 23. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai neteisingai vertino įrodymus,... 24. Nagrinėjamoje byloje teismas eismo įvykio detales, kilusių padarinių... 25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo skundo argumentus,... 26. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą... 27. Dėl paskirtos bausmės ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo... 28. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas tinkamai neįvertino BK 54 straipsnio... 29. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti....