Byla 2A-340-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei Irenai Asnauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mijorus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ ieškinį atsakovui UAB „Mijorus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Mijorus“ priešieškinį ieškovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Vytaučiai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Ipolitas Bitinas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mijorus“ 22117,12 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-12 ieškovas su atsakovu sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas vieneriems metams išnuomavo atsakovui patalpas, esančias Vytaučių k., Klaipėdos raj., už patalpų ir aišktelės nuomą atsakovas įsipareigojo mokėti po 1472,64 Lt kiekvieną mėnesį, o už suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklių parodymus. Ieškovas paaiškino, kad faktiškai nuomos sutartis tarp šalių nėra pasibaigusi, atsakovas išnuomotų patalpų ieškovui nėra perdavęs, visų daiktų nepasiėmė, už nuomą bei elektros energiją susidariusi skola, kurią atsakovas mokėdavo dalimis, tačiau iki šiol ieškovui liko skolingas 22117,12 Lt. Atsakovas paliko apgadintas patalpas. Leidimo atlikti išnuomotų patalų kapitalinį remontą ieškovas atsakovui nedavė, patalpoms remontas nebuvo reikalingas, nei vieno dokumento dėl remonto darbų atsakovas nepasirašė, jokių kitų paslaugų, už kurias ieškovas turėtų pareigą su atsakovu atsiskaityti, atsakovas ieškovui nesuteikė. Atsakovas nevykdė tinkamai savo prievolės atsiskaityti už patalpų nuomą dėl ko susidarė skola. Pagal patikslintą paskaičiavimą skola sudaro 18.454,85 Lt, todėl prašė ją priteisti iš atsakovo bei priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl reikalavimo priteisti 3999 Lt nurodė, kad šio reikalavimo atsisakė.

4Atsakovas UAB „Mijorus“ pateikė priešieškinį ieškovui, prašydamas priteisti iš ieškovo 16532,74 Lt įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad tarp šalių nuomos santykiai prasidėjo

52003-20-01 sudarius pirmą patalpų nuomos sutartį. Atsakovui pradėjus dirbti pagal nuomos sutartį išnuomotose patalpose, paaiškėjo, kad norint naudoti patalpas pagal paskirtį, yra būtinas kapitalinis remontas, todėl šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks patalpų kapitalinį remontą, o ieškovas atlygins jam remonto išlaidas. Atsakovas patalpose sutvarkė elektros instaliaciją bei įrengė elektros apskaitą už 2581,91 Lt. Ieškovas sutiko su atliktais darbais. Patalpose atsakovas pakeitė ir naujai įrengė lempas bei šviestuvus už 593,60 Lt. Kabinete pakeitė grindis, užpildė tepalo rezervuarus smėliu, naujai išbetonavo grindis ir šie darbai atsakovui kainavo 6977,91 Lt. Pakeistos pagrindinio įėjimo durys kainavo 535,00 Lt. Visi darbai atsakovui kainavo 10688,42 Lt be PVM. Ieškovas su atliktais darbais, jų kokybe sutiko, pripažino pareigą už atliktus darbus atsakovui sumokėti, tačiau su atsakovu iki šiol neatsiskaitė. Taip pat nurodė, kad ieškovas įsiskolino atsakovui 2975,00 Lt be PVM: už plovyklos nuomą traktoriaus nuplovimui, ruošiant jį techninei apžiūrai, 375,00 Lt, už žemės lyginimo įrenginio nuomą 2000,00 Lt, už būtinos techninės pagalbos suteikimą, t.y. sugedusio traktoriaus parvežimą, traktoriaus padangų remonto darbus 600,00 Lt. Atsakovo veikla susijusi su motorinių transporto priemonių tvarkymu, taip pat didelių padangų remontu, tačiau atlikdamas šias paslaugas ieškovui, atsakovas nesiekė pelno, nebuvo išrašomos sąskaitos – faktūros, kadangi turėjo būti atsiskaitoma, išskaičiuojant iš nuomos mokesčio pagal žodinį įmonių vadovų susitarimą. Iki remonto atlikimo nebuvo elektros skaitliukų, atsakovas ieškovui už elektrą mokėdavo pagal susitarimą. Kadangi nuomininkas nuomoto leidimu pagerino išnuomotą daiktą, prašė priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovui 16532,74 Lt sumą, paskaičiuotą su PVM.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteisė ieškovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Vytaučiai“ iš atsakovo UAB “Mijorus“ 18.454,85 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir bylos dalį pagal ieškovo ieškinį dėl 3999 Lt priteisimo nutraukė. Atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 553,65 Lt bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovui 89,98 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2009-01-15 mokėjimo nurodymą Nr. 035. Ištyręs bylos įrodymus teismas padarė išvadą, jog šalių nuomos santykiai tęsėsi iki 2008 m. lapkričio pabaigos ir kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 454,85 Lt už patalpų nuomą yra įrodytas ir pagrįstas. Atsakovas neįrodė, kad patalpose buvo daromas kapitalinis remontas, todėl priešieškinį atmetė.

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

82010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, patenkinti iš dalies priešieškinį priteisiant 12 932,99 Lt ir šią sumą įskaityti į ieškinio sumą. Nurodė, jog ieškovas perdavė netinkamos būklės patalpas, todėl teismas neįvertino, jog ieškovas netinkamai įvykdė sutartyje ir įstatyme (CK 6.483 straipsnio 1 dalis) nustatytas pareigas perduoti nuomininkui daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Patalpos buvo remontuojamos ne tam, kad būtų pagerinta išnuomoto daikto būklė. Remonto darbai buvo atlikti dėl to, kad ieškovas netinkamai įvykdė nuomos sutarties sąlygas, t.y. perdavė atsakovui daiktą, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Patalpų remonto atlikimą sąlygojo ne nuomininko noras pagerinti ar pakeisti patalpas, o būtinybė suremontuoti patalpas iki tokio lygio, kad jomis būtų galima tinkamai naudotis pagal paskirtį. Todėl šio remonto atlikimui negalėjo būti taikomi sutarties ir įstatymo reikalavimai gauti nuomotojo leidimą. Kadangi nuomotojas neįvykdė pareigos perduoti nuomininkui daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, nuomotojas vienu ar kitu būdu privalo atlyginti nuomininko turėtas išlaidas. Teisme nebuvo paneigtas atsakovo pagrindas reikalauti, kad nuomotojas atlygintų nuomininkui daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. Patalpų remontas buvo atliktas tam, kad būtų pašalinti išnuomoto daikto trūkumai, todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad į nuomos mokestį būtų įskaityta 12 932,99 Lt suma.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas. Tarp šalių yra ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus.

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolę atlyginti patirtas išlaidas atsakovas kildina iš CK 6.485 straipsnio, kuris reglamentuoja nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Bylos šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo aptarti išnuomotų patalpų trūkumai bei atsakomybės už trūkumus ypatumai pagal šią konkrečią sutartį. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo nuomojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir panašiai, arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu. Nuomotojas atsako už trūkumus, atsiradusius iki sutarties sudarymo, o ne vėliau. CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinių teisnių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo perduotos netinkamos patalpos, reikėjo atlikti patalpų remontą, kurio vertė 12 932,99 Lt. Trūkumai, kurių pašalinimui reikėjo atlikti remontą už minėtą sumą, turėjo būti akivaizdūs. Tokiu atveju atsakovas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turėjo aptarti šiuos trūkumus nuomos sutartyje. Tačiau kaip jau buvo minėta, nuomos sutartyje jokie perduodamo daikto (patalpų) trūkumai nebuvo aptarti. Klausimą dėl trūkumų atsakovas iškėlė tik pradėjus nagrinėti ieškovo ieškinį teisme, t.y. praėjus keliems metams nuo nuomos sutarties sudarymo. Nuomos sutartys draudė atsakovui daryti pakeitimus, nesuderinus jų su ieškovu. Ieškovas sutikimo darbų atlikimui nedavė. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui buvo perduotos netinkamos kokybės patalpos. Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai