Byla 2A-1528-460/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Palangos Baltijos pagrindinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė:

5

  1. ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos atleidimą iš Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokytojos pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, grąžinti ją į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
  2. Nurodė, jog pas atsakovę dirbo mokytojos pareigose. 2015 metais pastebėjo, kad jai yra skiriamas mažesnis darbo krūvis, sudaromos skirtingos darbo sąlygos nei kitiems fizinio lavinimo mokytojams ir dėl to gaudavo mažesnį darbo užmokestį. 2015 m. liepos 23 d. pareiškimu kreipėsi į mokyklos direktorių, prašydama skirti jai didesnį darbo krūvį, kad jos darbo užmokestis būtų toks pats, kaip ir kitų mokytojų. 2015 m. rugpjūčio 28 d. atvykus pas mokyklos direktorių sužinojo, kad ji yra atleista iš darbo. Jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo ji negavo ir jai nebuvo paaiškintos atleidimo priežastys. 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi rašytiniu prašymu ir jai buvo atsiųstas įsakymas apie atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, kad ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atleidimas yra neteisėtas, nes ankščiau nėra gavusi jokių drausminių nuobaudų, atleidžiant ją iš darbo darbdavys nepareikalavo jos pasiaiškinimo ir ją atleido jos kasmetinių atostogų metu, kurių metu ji negalėjo pažeisti darbo drausmės. Į darbą po atostogų atvyko 2015 m. rugpjūčio 28 d., nes sumaišė dienas, kada turėjo pasibaigti atostogos. Ji iš darbdavio negavo jokių dokumentų, nes jie buvo siunčiami buvusiu jos gyvenamosios vietos adresu.
  3. Taip pat prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pati sirgo, prižiūrėjo sunkiai sergantį ligonį.
  4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti, todėl netenkinti.
  5. Paaiškino, jog ieškovė dirbo mokykloje mokytojos pareigose ir vedė aerobikos užsiėmimus moksleiviams pirmadieniais. Ieškovės darbo kokybė neatitiko mokyklos keliamų reikalavimų, nes laiku nepildė elektroninio dienyno, mokiniai ir jų tėvai skundėsi jos darbu, gauti bendradarbių pranešimai apie ieškovės darbo kokybę bei jų atlikimą, būdavo sunku rasti darbo vietoje. Ieškovei buvo suteikta galimybė pakeisti savo elgesį, tačiau ji to nepadarė. Ieškovė neatvykdavo į užsiėmimus, nepranešdavo administracijai apie neatvykimą į darbą. 2015 m. vasario 13 d. už neatvykimą į darbą jai buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, tačiau su įsakymu nebuvo supažindinta ir iš jos paaiškinimas nebuvo gautas, nes ji 2015 m. gegužės 25 d. atsisakė tai padaryti. Tą pačią dieną ji privalėjo pristatyti dienyną, tačiau dienyną atnešė pašalinis žmogus 2015 m. gegužės 26 d. Iš jos buvo paprašyta paaiškinimo dėl neformaliojo dienyno pildymo, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Jos užpildytas neformaliojo ugdymo dienynas netinkamai, t. y. nurodytos pamokos išeiginę dieną, įrašyti moksleiviai, kurie nelankė užsiėmimų, yra įrašyta mergaitė, kuri iš viso nesimokė mokykloje. 2015 m. birželio 8 d. ieškovė neatvyko į darbą visą darbo dieną. Jai buvo siųstas raštiškas pranešimas, kad pateiktų paaiškinimą dėl neatvykimo, tačiau ji siunčiamų pranešimų nepriėmė, į telefono skambučius neatsiliepdavo. Neatvykimas į darbą visą darbo dieną yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Taip pat ieškovė pažeidė mokyklos vidaus darbo taisyklių 13 p., 18.8.1 p., 18.8.2 p., 18.25 p., 18.27 p., ir 18.28 p. Todėl buvo nuspręsta ieškovę pasibaigus atostogoms atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovei atostogos pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir sekančią dieną ji turėjo būti darbe, tačiau į darbą atvyko tik 2015 m. rugpjūčio 28 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, neatnaujino ieškininės senaties termino, tačiau jo netaikė, nes to neprašė atsakovė, ir priteisė iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
  2. Nurodė, jog nors ieškovė pasirašytinai nebuvo supažindinta su 2015 m. vasario 13 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, skyrimo, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu drausminės nuobaudos panaikinimui. Įsakyme apie drausminės nuobaudos paskyrimą yra aiškiai, konkrečiai nurodytas ieškovės šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. 2015 m. gegužės 25 d. ieškovė buvo iškviesta pas mokyklos direktorių, kad būtų supažindinta su įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo, tačiau ji atsisakė tai padaryti, ką patvirtina surašytas aktas. Ieškovė neatvykdama į darbą ir neinformuodama apie neatvykimo priežastis įstaigos vadovo, pažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių 13 p., 18.8.1 p. ir 18.8.2 p. reikalavimus.
  3. 2015 m. rugpjūčio 11 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymas dėl paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra teisėtas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2015 m. birželio 9 d. nebuvo darbe. Nors savo įsakyme darbdavys nenurodė konkrečių datų ir konkrečių veiksmų, kuriuos atliko ieškovė, 2015 m. birželio 14 d. patikrinimo akte yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti pažeidimai, kuriuos padarė ieškovė pildydama neformaliojo ugdymo dienyną, nurodytos datos, kada ieškovė nebuvo darbe. Buvo pareikalauta ieškovės, kad ši pasiaiškintų dėl drausmės pažeidimo, tačiau ji nepriėmė jai siųstų dokumentų. Ieškovės aiškinimą, kad ji pakeitė gyvenamąją vietą ir dėl šių priežasčių negavo dokumentų, teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją, nes ji apie pasikeitusią gyvenamosios vietos adresą neinformavo darbdavio, pačios ieškovės pateiktame prašyme dėl darbo krūvio nurodytas ieškovės gyvenamosios vietos adresas – ( - ), kur darbdavys ir siuntė visus pranešimus. Atsakovė nepažeisdama DK 241 straipsnyje drausminės nuobaudos skyrimo terminų (nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. atostogavo), pagrįstai ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą.
  4. Teismas atsisakė atnaujinti senaties terminą motyvuodamas tuo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kurias teismas pripažintų svarbiomis ir būtų pagrindas atnaujinti terminą. O nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nes ieškovė sirgo 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, t. y. pasibaigus terminui kreiptis į teismą. Nepateikė teismo nutarties, iš kurios matytųsi, jog ieškovė prižiūri neįgalų asmenį. Teismas netaikė senaties termino, nes atsakovė to nereikalavo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė V. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo ir prašė jį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.
  2. Nurodė, kad teismas nevertino aplinkybių, jog drausminė nuobauda yra paskirta nesilaikant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Apie priimtą drausminę nuobaudą – papeikimą, ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės argumentas, kad jai nebuvo galima pranešti apie priimtą nuobaudą, nepagrįstas. Byloje esanti asmens kortelės duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 27 d. ieškovė nebuvo darbe administracijos leidimu, kas patvirtina, jog ieškovė bendravo su mokyklos direktoriumi. Darbe buvo gegužės 4, 11 ir 18 dienomis, tačiau ir šiomis dienomis minėtas įsakymas nebuvo įteiktas. Duomenų, kad atsakovė siuntė raštus jai ar skambino telefonu nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas vadovavosi 2015 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu, kurio byloje iš viso nėra. Manytina, jog atsakovės 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. vasario 9 d. įsakymai galėjo būti surašyti tik tada, kai ji kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Drausminė nuobauda yra skirta atsižvelgiant į vienintelio žmogaus - direktoriaus pavaduotojo ugdymui D. N. 2015 m. vasario 9 d. tarnybinį pranešimą. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą byloje nėra.
  3. Atsakovės priimtuose įsakymuose 2015 m. vasario 13 d. Nr. 26P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 70P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nurodyti tik DK straipsniai, nenurodyta, kokių darbo pareigių ji nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė. Atsakovės nurodyti padaryti darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ji yra atleista iš darbo, t. y. netinkamai pildomas elektroninis dienynas, moksleivių ir tėvų nusiskundimai, skola už šokių salės nuomą, bendradarbių pranešimai dėl darbo kokybės ir pareigų atlikimo, neįrodyti rašytiniais įrodymais. Skundžiamo teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ji 2015 m. birželio 8 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir taip šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neįrodyta. Byloje esančioje asmens kortelėje, kurią pildo atsakovės vyr. buhalterė, nėra nurodyta, kad tą dieną nebuvo darbe. Tą patvirtina ir neformaliojo švietimo dienynas.
  4. Ieškinyje buvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą. Teismas, savo iniciatyva taikydamas ieškinio senaties terminą, t. y. nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas neatnaujinamas, grubiai pažeidė materialinės teisės normas, nes atsakovė nereikalavo taikyti ieškinio senaties termino.
  5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą.
  6. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. 2015 m. rugpjūčio 11 d. paskirta drausminė nuobauda – darbuotojo atleidimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtas, nes priimtas nepažeidžiant terminų, atsižvelgus į tai, kad per 12 mėnesių jai buvo paskirta administracinė nuobauda. 2015 m. vasario 13 d. įsakymu paskirta nuobauda yra teisėta nepaisant to, kad iš ieškovės nebuvo pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas. Visi ieškovės pateikti argumentai ir veiksmai, pažeidimų sistemingumas ir jų tapatumas, neformaliojo ugdymo dienyno klastojimas tik patvirtina aplaidų ieškovės požiūrį į darbą, kuris nesuderinamas su tolimesniu mokytojo pareigų atlikimu.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

11

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Dėl drausminių nuobaudų taikymo

13

  1. Ieškovė ginčija atsakovės skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie pirmos drausminės nuobaudos – papeikimo, skyrimą 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 26P.
  2. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.).
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 26P buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, atsižvelgus į mokyklos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 25 P „Dėl neatvykimo į darbą“. Ieškovė neginčija fakto, kad 2015 m. vasario 9 d. ji neatvyko į darbą, tai pripažino ir posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis). Tačiau nurodė, kad su įsakymu dėl nuobaudos paskyrimo ji nebuvo supažindinta, nebuvo pareikalautas raštiškas paaiškinimas, dėl to buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, neatvyko į darbą visą dieną ir jai drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Vien rašytinio pasiaiškinimo nepareikalavimas negali būti pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Byloje ginčo nėra, kad šiuo atveju šis įstatymo reikalavimas nebuvo įgyvendintas. Tačiau analizuojant atsakovės veiksmus, bandant iš apeliantės gauti paaiškinimą ar įteikti patį įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nustatytos objektyvios priežastys.
  5. Iš civilinėje bylos duomenų matyti, kad atsakovė įvairiais būdais bandė dokumentus įteikti ieškovei , tačiau ji jų nepriėmė. iš 2015 m. gegužės 25 d. akto Nr. 1.22.-1, matyti, kad dalyvaujant raštinės vedėjai A. A. ir V. B. ieškovė atsisakė pasirašyti ant 2015 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 25 P „Dėl neatvykimo į darbą“ ir 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 26 P „Dėl nuobaudos skyrimo“ (b. l. 57). Teismo posėdžio metu ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Šie duomenys paneigia ieškovės nurodytą apeliacinio skundo motyvą, kad apie paskirtą nuobaudą sužinojo tik teismo posėdžio metu. Taip pat iš UAB „Jūrų paštas“ žiniaraščio duomenų matyti, kad dokumentai buvo siųsti adresu - ( - ) (b. l. 95-97, 99). Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog mokyklos administracija nebuvo įspėta, kad ji persikėlė gyventi į kitą vietą ir pasikeitė jos gyvenamosios vietos adresas. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė apie drausminės nuobaudos paskyrimą bandė įvairiais būdais informuoti ieškovę, tačiau dėl pačios apeliantės neveikimo, t. y. atsisakymo priimti dokumentus, nenurodant naujo savo gyvenamosios vietos adreso, to atsakovei padaryti nepavyko. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien formalaus rašytinio paaiškinimo nebuvimas, negali būti pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Šiuo atveju 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 26P paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, galėjo būti vertinama kaip drausminė nuobauda paskirta per 12 mėnesių DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos aspektu atsakovei priimant įsakymą dėl ieškovės atleidimo.
  6. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją be įspėjimo esant ne tik galiojančiai drausminei nuobaudai per 12 mėnesių, bet ir nustačius, jog darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. Sprendžiant klausimą dėl darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo, visais atvejais turi būti nustatytas darbuotojo pareigų turinys ir apimtis. Principinės, privalomos visiems darbuotojams, pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Konkrečiau darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų organizacijų vietiniuose teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovės darbinės funkcijos buvo apibrėžtos atsakovės 2010 m. spalio 1 d. patvirtintuose mokyklos vidaus darbo taisyklėse Nr. 41 (b. l. 41-47). Su šiomis taisyklėmis ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai ir teismo posėdžio šios aplinkybės neginčijo (b. l. 48-49).
  7. Po 2015 m. vasario 13 d. drausminės nuobaudos paskyrimo atsakovė konstatavo kitus darbo drausmės pažeidimus: kad ieškovė neatvyko 2016 m. birželio 8 d. į darbą, pažeidė mokyklos vidaus darbo taisyklių 13 p. (visas mokyklos personalas dirba nustatyta tvarka pagal pamokų ir neformaliojo ugdymo tvarkaraščius), 18.8.1 p. (mokytojas , išvykdamas į seminarą, kursus ar kitus renginius bei dėl asmeninių priežasčių neatvykęs į darbą, ne vėliau kaip prieš dieną rašte dėl neatvykimo į darbą, nurodo tikslius terminus, pateikia reikalingus dokumentus), 18.8.2 p. (susirgęs mokytojas informuoja direktorių ar pavaduotoją tą pačią dieną), 18.25 p. (mokytojas, vedęs pamoką tą pačią dieną privalo užpildyti klasės dienyną taip, kaip reikalauja dienyno pildymo taisyklės), 18.27 p. (draudžiama dienyną nešioti ir tvarkyti mokiniams, klasės vadovas turi teisę išsinešti klasės dienyną, fiksuodamas tai specialiame žurnale), ir 18.28 p. (pertraukų metu dienynai, kabinetų ir klasių raktai laikomi pas budinčias). Ieškovė apeliaciniam skunde nurodė, kad šios aplinkybės neįrodytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Šitie apeliantės argumentai paneigti remiantis rašytine bylos medžiaga.
  8. Atsakovė nurodė, jog ieškovė pažeidė vidaus darbo tvarkos 18.25 p., 18.27 p., 18.28 p. reikalavimus, t. y. netinkamai pildė ir laikė neformaliojo ugdymo dienyną. Šią aplinkybę atsakovė grindžia 2015 m. gegužės 27 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, pasirašytu S. M. ir B. J.. Jame nurodyta, jog atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog į aerobikos būrelio narių ieškovės pateikto mokinių sąrašą įtraukta mergaitė, kuri šio būrelio nelanko (b. l. 59). Teismo posėdžio metu apeliantė tai įvardijo kaip jos padarytą klaidą. Kitame 2015 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime, kurį surašė N. K. ir G. Z., nurodyti pažeidimai pildant dienyną, t. y. 2015 m. vasario 16 d. nurodyta pamoka, nors buvo šventinė nedarbo diena, 2015 m. vasario 23 d. pamoka, nors turėjo nedarbingumą, 2015 m. balandžio 6 d. pamoka, nors buvo nedarbo diena (Velykos), 2015 m. balandžio 27 d. pamoka, nors direktoriaus įsakymu administracijai leista neiti į darbą ( b. l. 60). Apeliacinės instancijos teismas palygino šiuos duomenis pagal byloje esantį 2014-2015 neformaliojo švietimo dienyną ir nustatė, kad tarnybiniame rašte nurodyti duomenys sutampa, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, jog ieškovė neatsakingai vykdė vidaus tvarkos taisyklių 18.25 p., 18.27 p. reikalavimus (b. l. 62-63, 70). Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog neformaliojo ugdymo dienyną laikė pas save namie, t. y. nesilaikant vidaus tvarkos taisyklių 18.28 p. reikalavimų. Dėl šių nustatytų pažeidimų atsakovė 2015 m. gegužės 28 d. surašė raštą Nr. (1.28)-V5-64 „Dėl pasiaiškinimo“ (siųstas adresu – ( - ) (b. l. 58, 95-97,99)). Be visų šių nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį dar į tai, kad ieškovė 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. (1.28.)-V5-114 jau buvo įspėta dėl netinkamos darbo kokybės (b. l. 66), kas patvirtina, jog ieškovei buvo suteiktas laikas pakeisti savo elgesį.
  9. Be šių darbo tvarkos pažeidimų atsakovė nurodė, kad ieškovė neatvyko 2016 m. birželio 8 d. į darbą ir tai įvardijo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, atsiradusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovė mokytoja dirbo pagal direktoriaus patvirtiną 2014-2015 metų tvarkaraštį, t. y. pirmadieniais nuo 14.30 val. iki 15.15 val. (b. l. 50-51). Pagal 2015 m. balandžio 13 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. 4A „Dėl mokytojų kasmetinių atostogų“ matyti, jog apeliantės kasmetinės atostogos buvo numatytos nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių šią dieną nebuvo darbe, teismui nepateikta. 2015 m. birželio 8 d. direktoriaus pavaduotojos neformaliam ugdymui S. M. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo užfiksuotas šis darbo drausmės pažeidimas (b. l. 100). Netikėti šio tarnybinio pranešimo duomenimis, pagrindo nėra. Kad ieškovė neateina į darbą patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantė po atostogų į darbą atėjo 2016 m. rugpjūčio 28 d. (teismo posėdžio metu šią datą patikslino 26 d.). Teismo posėdžio metu nurodė, kad suklydo. Todėl remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai nurodė, jog apeliantė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino visus pateiktus įrodymus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju ieškovei – palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
  10. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad darbdavio įsakyme dėl atleidimo iš darbo nenurodyta, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimo įvykį ir kokiomis aplinkybėmis padarytą pažeidimą skirta drausminė nuobauda. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors įsakyme nedetalizuota, kokias pareigas aplaidžiai atliko ieškovė, tačiau jame nurodyta, kad įsakymas priimtas remiantis 2015 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu, kuriame yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas pažeidimas, t. y. 2015 m. birželio 8 d. ieškovė neatvyko į darbą, pažeidė Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių 13, 18.8.1, 18.8.2 punktus bei DK 235 straipsnio 2 dalies punktą (b. l. 102). Ieškovei nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jai skiriama nuobauda ir jų nenurodymas įsakyme jos teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos, įgyvendinant apskundimo teisę. Be to, net ir pripažinus, kad tai yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeS. K. v. UAB „GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visiškai tiksli atleidimo iš darbo formuluotė nurodyta darbdavio įsakyme nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu. Įsakyme nurodytas atleidimo pagrindas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kurį ieškovė suprato ir jį ginčijo.

14Dėl senaties termino

15

  1. DK 27 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties sampratą darbo teisiniuose santykiuose. Ieškinio senatis yra įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). DK 300 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovė atitinkamus dokumentus įsakymą apie atleidimą gavo 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl ji privalėjo į teismą kreiptis iki 2015 m. spalio 30 d. Šį terminą ji praleido, todėl kreipdamasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą, kurį praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. slaugė neįgalųjį asmenį, pati sirgo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus dokumentus nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nurodytos aplinkybės dėl jos susirgimo negali būti pripažintomis svarbiomis, nes ji sirgo 2015 m. lapkričiais ir gruodžio mėnesiais, t. y. pasibaigus terminui kreiptis į teismą, ir nepateikė teismo nutarties dėl veiksnaus asmens rūpybos. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, savo iniciatyva taikydamas ieškinio senaties terminą, t. y. nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas neatnaujinamas, grubiai pažeidė materialinės teisės normas, nes atsakovė nereikalavo taikyti ieškinio senaties termino. Su tokiu ieškovės argumentu nesutiktina. Apeliantei išaiškintina, kad ji pati kreipdamasi į teismą pateikė prašymą atnaujinti terminą. Šiuo atveju teismui neatnaujinus praleisto termino ir esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1-2 dalimis būtų ieškovės ieškinį atmetęs ir net nenagrinėjęs ieškinio. Todėl pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nėra.
  3. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atmetus ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovė yra nuo jų atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

19Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai