Byla e2-9632-772/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal subrogaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje S. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB ,,Šiaulių būstas“

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei adv. I. V., atsakovui S. M. (S. M.), trečiajam asmeniui ieškovo pusėje S. M., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje UAB ,,Šiaulių būstas“ atstovui adv. H. O.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. M. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal subrogaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje S. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB ,,Šiaulių būstas“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovo atstovė palaikė ieškinį visiškai ir teismo prašė priteisti:

71. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 227,95 Eur turtinės žalos atlyginimo;

82. Priteisti iš atsakovo 31,94 Eur kompensacinių palūkanų.

93. Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

104. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė šias aplinkybes.

122015-06-25 dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadintas butas, esantis ( - ) Šiauliuose. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas G. B. nustatė, kad buvo sulietos virtuvės lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

13Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

14Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdrausto remonto kaina sudaro 230,37 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką.

15Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 8. Šis butas įvykio metu priklausė S. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau įvykio metu šiame bute gyveno ir jo valdytoju buvo atsakovas S. M..

16Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į 2,42 Eur nusidėvėjimą ieškiniu prašoma priteisti suma sudaro 227,95 Eur.

17Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas pateikė šiuos argumentus

18Dėl atsakingo už žalą asmens.

19Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

20Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006 ir kt. bylos).

21Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

22Dėl kompensacinių palūkanų.

23Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

24Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25Ieškovo ieškinio reikalavimas.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta bei kasacinio teismo praktika dėl LR CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovo valdomo buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

27Remiantis LR CK 6.261 straipsniu bei aptarta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 31,94 Eur (227,95 Eur (turtinė žala)* 0,05 (palūkanų dydis)/ 365 (dienų skaičius metuose)* 1023 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

28Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 5% dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Įstatymų numatytais atvejais prašė teismą priimti sprendimą už akių. Šioje proceso stadijoje pasisakyti dėl taikos sudarymo ieškovė nepageidauja.

30Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis LR Civilinio kodekso 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.1015 str. ieškovas prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

31Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

32Liudytojas G. B. kaip ieškovo darbuotojas atsakingas už bendrovės klientams padarytos žalos nustatymą, duodamas parodymus nurodė, kad kiek jis atsimena, pagal 2015-06-29 surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, jam kartu su draudėja teko lankytis ( - ) bute, nes draudėja nurodžiusi, kad galimai vanduo į jos butą pateko iš minėto buto. Kiek gali prisiminti, tai jam apsilankius 6 bute nepavyko nustatyti ne vandens pratekėjimo į draudėjos butą vietos, nei dėl ko įvyko šis draudiminis įvykis. Jis negali nurodyti ir iš kokių medžiagų yra padarytą perdanga tarp namo aukštų ir vidinių sienų. Baigus apžiūrą jis pasiūlė draudėjai kreiptis į namo administratorių UAB ,,Mūsų būstas“, kad pastarasis pasakytų savo nuomonę dėl vandens pratekėjimo į jos butą. Atskirai nurodė, kad dar 2015-05-22 6 bute buvo užsikišusi kanalizacija, bet tada draudėjos butas nebuvo aplietas. Parodė, kad draudikas regresą dėl aplieto draudėjos buto nukreipė į 6 buto savininką. Jis negali nurodyti ir koks buvo vandens pratekėjimo į draudėjos 4 butą židinys, kaip ir nežino koks butas yra virš minėto buto. Taip pat prisiminė, kad draudėja jam sakiusi, jog po jos apsilankymo pas 8 buto savininką, pastarasis nurodė, kad jo bute jokių vamzdyno avarijų nėra ir jis esą jai nepadarė žalos, todėl jie ir nesilankė minėtame bute.

33Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad negali tiksliai pasakyti ar vanduo tekėjo iš S. M. buto ar iš gyvenamojo namo eksploatuojamos bendrosios vamzdyno dalies. Tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką laiko ieškinio reikalavimus atsakovui pagrįstais ir teisėtais, todėl prašė teismo jį tenkinti visiškai.

34Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

35Teigė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir mano, jog ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas dėl šių motyvų.

362015 metų rugpjūčio mėnesį pas jį atėjo kaimynė S. M. iš 4 buto ir pasakė, kad aplietos jos virtuvės lubos. Atsakovas jai nurodė, kad pas ji vandentiekio avarijos nebuvo ir teigė, jog gretimame 6 bute buvo vykdomi remonto darbai. Vėliau kaimynė buvo dar kartą atėjusi su jam nepažįstamu vyriškiu ir apžiūrėję po virtuvės kriauklę esančią spintelę, nenustatė, jog pas jį būtų išliejęs vanduo. Po to jie išėjo. Po kurio laiko atsakovas gavo iš ieškovo laišką su pranešimu, jog jis esą apliejo žemiau gyvenančią kaimynę, nors iki tol jam nebuvo pareikštą jokių pretenzijų. Jam nuvykus į vietos ieškovo būstinę, jis buvo nukreiptas pas atsakingus už bendrovei padarytą žalą darbuotojus ir vienas iš jų nurodė, kad jų darbuotoja dar nėra surinkusi kažkokių dokumentų. Tada jis bandė ieškovo darbuotojams paaiškinti, kad akte dėl turto sugadinimo nėra jokių duomenų apie gretimą 6 butą, tačiau jie atsisakė jam ką nors daugiau paaiškinti. Tuo metu jis gavo iš vietos darbuotojų centrinės būstinės atsakingų darbuotojų telefono numerius ir nusprendė jiems paskambinti. Jam susisiekus su centrinės būstinės darbuotojais, pastarieji pasiūlė jam parašyti laisvos formos prašymą, kad jis atsisako mokėti žalos atlyginimą. Po to jam paskambino ieškovo darbuotojas ir jis paklausė ar jis sutinka sumokėti žalos sumą, tačiau jis atsisakė tą daryti nurodydamas, kad nėra pasirašęs jokių dokumentų įrodančių jo kaltę. Tada ieškovo darbuotojas jam pasakė, kad bus atlikta statinio statybinė ekspertizė, kuri brangiai kainuos. Po to kaimynė S. M. jam pasakiusi, kad yra surašytas aktas, kuriame 6 buto gyventojai prisipažino užlieję jos butą. Iki teismo pranešimo apie iškeltą bylą į jį niekas daugiau nesikreipė.

37Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK 111 str., 142 str. 2 d., atsakovas pareiškė, jog su ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš jo priteisimo nesutinka ir teismo prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.

38Atsakovas savo atsikirtimams patvirtinti pateikė teismui įrodymų.

39Atsakovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo jam ir prašė teismo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

40Trečiasis asmuo ieškovo pusėje S. M. duodama paaiškinimus nurodė, kad jos butas buvo apipiltas ne vieną kartą, o taip pat ir vėliau po 2015-06-25. Po apliejimų ji buto neremontavo. Žino, kad vyksta remonto darbai gretimame bute Nr. 6, tuo pačiu sutiko, jog neatmestina, jog vanduo į jos butą galėjo pratekėti ir iš minėto, kaip ir iš atsakovo buto. Apie jos buto apliejimą ji yra sakiusi ir gyvenamojo namo administratoriui. Kada buvo atvykęs ieškovo atstovas ji kartu su juo lankėsi tik 6 bute, o į 8 butą nepateko, nes nebuvo jame atsakovo. Draudimo išmoką iš ieškovo ji gavo tik dėl 2015-06-25 įvykio.

41Trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių būstas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame pateikė savo nuomonę dėl šalių ginčo.

42Trečiasis asmuo atsižvelgdamas į teismo nurodymus, teikia teismui atsiliepimą, kuriame nurodo tokias aplinkybes:

43Nurodome, kad Trečiasis asmuo daugiabučio gyvenamajame name adresu ( - ) Šiauliai (toliau - Namas), teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo i kitas komunalines paslaugas. Trečiajam asmeniui kaip bendrosios nuosavybės administratoriui yra keliamas reikalavimas atlikti visus veiksmus būtinus užtikrinti bendrojo naudojimo objektų, patalpų bei bendrųjų inžinerinių tinklų tinkamą būklę įstatymų numatytiems reikalavimams. Trečiasis asmuo įgyvendindamas šiuos uždavinius remiasi 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinko, ministro įsakymu Nr. 351 statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (su vėlesniais pakeitimais) nustatančių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką.

44Trečiasis asmuo taip pat pažymi, jog jis yra daugiabučių gyvenamųjų namų bendroje naudojimo objektų administratorius, kurio pagrindinis uždavinys buvo numatytas Nuostatų 4 p. - įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais. Tačiau pažymime, jog vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar dar daugiau - kitų asmenų veiksmai. Taikant tokią prezumpciją, netektų prasmės LR CK 6.248 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Trečiasis asmuo neneigia savo pareigos imtis visų prieinamų veiksmų rūpinantis pastatų technine būkle, tačiau pažymi, jog šioje byloje nepateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai.

45Paaiškiname, jog 2015-06-25 Trečiasis asmuo jo klientų aptarnavimo centro telefono numeriu nėra gavęs jokio pranešimo apie ieškinyje minimą įvykį, jokių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais nevykdė ir įvykio vietoje nedalyvavo, todėl duomenų pateikti negali.

46Taigi atkreipiame Teismo dėmesį, kadangi nesame gavę jokios informacijos apie 2015-06- 25 įvykį, akivaizdu, kad Trečiasis asmuo neturi nei teisės, nei pareigos nustatinėti įvykio priežasčių ar kaltų asmenų.

47Trečiasis asmuo negali pateikti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių. Taip pat Trečiasis asmuo nepasisako dėl Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos dydžio.

48Įvertinęs visas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, Trečiasis asmuo ieškinio reikalavimų išsprendimą palieka Teismo nuožiūrai.

49Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalimi, prašome civilinę bylą nagrinėti Trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

50Atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti trečiasis asmuo irgi pateikė teismui rašytinių įrodymų.

51Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pakartojo atsiliepime pateiktą nuomonę ir prašė teismo ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, kadangi nėra visų sąlygų kaltininko civilinei atsakomybei kilti.

52Teismas 2018-10-19 atliko vietos apžiūrą. Jos metu apsilankė gyvenamojo namo ( - ) 8, Šiauliai, 4, 6 ir 8 bute. Vietos apžiūros metu buvo padarytos foto nuotraukos ir surinkti papildomi duomenys, tai yra nustatyta, kad namo butų savininkai savo iniciatyva atlieka šalto ir kanalizacijos vamzdyno keitimo darbus. Gyvenamojo namo vidaus sienos ir perdengimai tarp aukštų yra padaryti iš statybinio medžio. Apsilankius 6 bute įsitikinta, kad kanalizacijos stovas yra avarinės būklės.

53Ieškovo ieškinys atmestinas.

54Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės atsakomybės taikymo, kuomet atsakovas kaip buto savininkas ir kiti namo butų savininkai valdo skirtingus objektus, o juos kaip bendro naudojimo įrenginius, prižiūri ir eksploatuoja trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių būstas“. Taip pat ir dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiūros ribų ir dėl to kylančios atsakomybės. Todėl teismas sprendime pasisako plačiau dėl šių klausimų atskirai.

55Statinio savininko atsakomybė ir bendrojo naudojimo objektai.

56Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

57Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buto Nr. 8, ( - )8, Šiauliuose, kaip vienas iš savininkų viešame registre yra įregistruotas atsakovas S. M., o šio gyvenamojo namo ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą vykdo trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių būstas“ (43, 65-67 b. l.). Taip pat minėtame gyvenamajame name įrengtos komercinės paskirties patalpos priklauso trečiajam asmeniui (materialine prasme) (83-87 b. l.). Atsakovą S. M. ir trečiąjį asmenį S. M. kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kurią jie įgyvendiną per gyvenamojo namo administratorių UAB ,,Šiaulių būstas“. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo S. M. ir trečiojo asmens S. M., kaip ir kitų butų (pvz. buto Nr. 6) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė susijusį ir su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.

58Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal šią dalį bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

59CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimą spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu bendrija neįsteigiama ar likviduojama arba jungtinės veiklos sutartis nesudaroma ar nutraukiama, savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens sprendimu, vadovaujantis CK 4.84 str. 1 dalimi, paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios valdymo formos yra alternatyvios. Namo ( - )8, Šiauliai, bendraturčiai bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti neįsteigė bendrijos, nesudarė jungtinės veiklos sutarties, todėl yra paskirtas gyvenamojo namo administratorius (toliau – ir administratorius) (65-67 b. l.). Administratorius įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus administratoriui nėra perduodamos.

60Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, administratorius turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau administratorius turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtą, reikalingą namo priežiūrai, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti namo poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti bei įgyvendinti kitas su turto administravimu teisės aktuose nurodytas teises (LRV 2015-08-05 nutarimas Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“). Jas įgyvendindamas, administratorius kartu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti gyvenamojo namo ir jo savininkų teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (CK 4. 84 str.). Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiūros yra sudarę patys savininkai savo vardu, administratorius už prievoles pagal tokias sutartis neatsako. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo ( - )8, Šiauliuose, bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik administratorius privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Pastebėtina, kad gyvenamojo namo bendraturčiai turi ir prievolių administratoriui, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, tai yra ši prievolė dali ir ji padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles.

61Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl butų savininkų atsakomybės kitiems namo butų savininkams, taikytina CK 4.83 str. 1 dalis. Taip pat kilus ginčui tarp namo butų savininkų, būtina remtis CK 4.85 str. nuostatomis, kuomet dalis savininkų atsisako prisidėti prie namo priežiūros ir eksploatacinių išlaidų padengimo.

62Iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai būtų kreipėsi į administratorių dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (remonto ir/ar rekonstrukcijos) reikalingų išlaidų apskaičiavimo pagal sudarytą sąmatą, kadangi vietos apžiūros metu įsitikinta, jog bendrojo naudojimo objektai yra avarinės būklės (123 b. l.). Tokių duomenų apie lėšas skirtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui teismui nepateikė ir namo administratorius.

63Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priėmimas.

64Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos veiksmų atlikimo klausimus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pobūdį, galima skirti tris veiksmų grupes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

651. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.), nebent patalpų savininkai jungtinėje veiklos sutartyje būtų susitarę dėl kitokios balsų paskirstymo proporcijos. Tenka pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje savo bylų: „Vertinant šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad išimties iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo universalios taisyklės (bendraturčių susitarimo) taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui – sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma – suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (LAT 2007-07-13 civ. byla Nr. 3K-3-314/2007).“ Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieš dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo arba administratorius. Namui išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti skirtos išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ir CK, ir DNSB įstatymas nurodo, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesant daugumos ar kvorumo susirinkime).

662. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Ne visada tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą. 1996 m. kovo 19 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais) 24 str. 2 dalis nustato reikalavimus tokiems darbams atlikti. Be to kiekvienu atveju būtinas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenurodyta kitaip), priimtas laikantis pirmiau aptartos sprendimų priėmimo tvarkos. Tokiu pačiu principu sprendžiamas ir išlaidų pasidalijimo klausimas.

673. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas. Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.

68Kaip jau minėta ginčo atveju 2015-06-25 įvykus vandens pratekėjimui gyvenamajame name ( - ), Šiauliuose, buvo aplietos trečiajam asmeniui S. M. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos virtuvės lubos ir sienos. Ieškovo teigimu vanduo į S. M. buto patalpas pratekėjo iš atsakovui S. M. priklausančios buto virtuvės. Tačiau tokiam teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė tinkamų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti analogišką išvadą. Ieškovo motyvas nors ir remiasi fizikos dėsniu, kad vanduo turėjo tekėti iš aukščiau esančio buto, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes (namo aukštų perdengimai ir vidinės namo sienos yra medinės, šalto vandens ir kanalizacijos vamzdyno būklė 6 ir 8 bute bei butų savininkų savavališkai atliekami remonto darbai dėl bute esančios dalies vamzdyno nuvedimo į namo kanalizacijos stovą ir kt.), tai laikytina tik prielaida, o ne tinkamu įrodymu. Tokių tinkamų duomenų dėl vandens pratekėjimo vietos į S. M. virtuvės patalpas nenurodyta ir 2015-06-29 akte (25-27 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad byloje nėra tiksliai nurodytas ir vandens pratekėjimo į S. M. buto virtuvę laikas, kadangi ir ji duodama paaiškinimus pripažino, jog tas laikas jai nėra žinomas.

69Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Tinkamų duomenų, kad iš atsakovui S. M. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui S. M. priklausančias gyvenamąsias patalpas byloje nėra, išskyrus ieškovo atstovės baigiamojoje kalboje nurodytus motyvus (129-130 b. l.). Todėl pripažintina, kad tai tik ieškovo atstovės nuomonė, kuri nėra paremta jokiais tinkamais įrodymais, siekiant atsakomybę perkelti minėto namo buto Nr. 8 vienam iš savininkų S. M.. Taip pat teismas negali remtis ir ieškovo atstovės pateiktomis nuotraukomis ar iš namo techninės apskaitos bylos schemomis, įvertinus ir vėliau ranka padarytus pataisymus dėl S. M. priskiriamos asmeninės bendrojo naudojimo objekto priežiūros ir eksploatacijos, nes tam nėra parengtos savininkų atsakomybės ribų schemos. Nelaikytinas tinkamu įrodymu ir trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių būstas“ pateiktas minėto namo statinio techninės priežiūros žurnalo išrašas, kadangi jame padaryti tik įrašai apie apsilankymą nurodytame name (91-94 b. l.). Ieškovas ir trečiasis asmuo administratorius nepateikė teismui ir gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, narių susirinkimų sprendimų dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, lėšų kaupimo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t.

70Atskirai pastebėtina, jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kyla bendraturčių ginčas, pavyzdžiui, bendraturčiai neduoda sutikimo atlikti rekonstrukcijos, toks ginčas sprendžiamas teismo tvarka, atsakovais nurodant asmenis, kurie atsisako duoti sutikimus, o jeigu ginčijamus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo ar naudojimo priima į juridinį asmenį susivieniję savininkai ar turto administratorius, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant priimtą sprendimą.

71Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir ginčo šalių atsakomybės.

72Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl bendrosios inžinerinės įrangos identifikavimo bei jos atribojimo nuo atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios inžinerinės įrangos. Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje: „5. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.“

73Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai turi būti bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga; antra, nesvarbu, kur ta įranga fiziškai randasi (gali būti bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat gali būti atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose); trečia, kad ta inžinerinė įranga, kuri randasi atskirų savininkų patalpose, būtų priskirta prie bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo objektų), ji turi būti susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu (t. y. šioje normos dalyje dar kartą pakartotas pirmasis požymis, kad tai turi būti bendrojo naudojimo įranga); ketvirta, turinti tik pirmus du ar visus tris išvardintus požymius inžinerinė techninė įranga, tam kad ji būtų pripažinta bendro naudojimo inžinerine technine įranga, ji neturi būti trečiųjų asmenų nuosavybe. Tokios trečiųjų asmenų nuosavybės daugiabučiame name pavyzdžiais galėtų būti namo individualus šilumos punktas (randasi bendrojo naudojimo patalpose) ir karšto vandens skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema (dalis jos elementų randasi bendrojo naudojimo patalpose, kiti - atskiriems patalpų savininkams priklausančiose patalpose). Tačiau kol teisės aktais nėra aiškiau atribotos pastato bendrosios inžinerinės sistemos tiek nuo tiekėjo tinklų, tiek nuo patalpų savininkų atsakomybėje esančių vamzdynų, kabelių ir įrangos, dėl to sprendimus gali (turėtų) priimti pavyzdžiui gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimas balsų dauguma. Taigi, bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) nuo tiekėjo tinklų gali būti atribojama įvadine uždaromąja armatūra ar kitu tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklu. Tokia įvadine armatūra gali būti šilumos perdavimo tinklo įvado į namą uždaromoji armatūra, arba vandens tiekimo tinklo uždaromoji sklendė, analogiški elektros skirstomųjų tinklų įrenginiai pastato įvade. Nuo atskirų patalpų savininkų vandentiekio vamzdynų, kabelių ir įrangos bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) gali būti atribojama atšakų į atskirų patalpų savininkų patalpas uždaromąja armatūra arba kitu atsakomybės ribos ženklu (pvz., nesant uždaromosios armatūros, tokiu ženklu gali būti vandens apskaitos prietaisas arba pats atsišakojimas į tas patalpas, jeigu kitokių ženklų nėra). Tokiu atveju reikia prisiminti, kad tuomet nuo atsišakojimo į butą prasidės ne bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga, tačiau kol tokio atsakomybės ribos ženklo nėra, atsišakojimas iki prietaiso įrengimo laikytinas bendrojo naudojimo inžinerinę įranga.

74Tokiu atveju pripažintina, kad atsišakojimas irgi yra susijęs su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu, jis yra bendrojo naudojimo objektas, nors ir randasi bute ar kitose patalpose. Kaip jau minėta siekiant pakeisti esamą padėtį namo bendraturčiai, turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (CK 4.245 str.; Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 23 str. 6 ir 7 dalys). Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 235 patvirtintame Pavyzdinių nuostatų pakeitime (Žin., 2010, Nr. 31-1421) nustatyta, kad Aprašo pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras (žr. 2012-06-27 įsakymą Nr. D1-549). Bendrieji civilinės teisės principai (jie yra atkartoti konkrečiuose teisės aktuose) nustato, kad kiekvienas subjektas yra atsakingas už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Pažymėtina, kad Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis vartotojas, privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų įrenginius ir jų būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo įrenginius taip, kad jie neblogintų bendrojo naudojimo objekto kokybės. Pagal nusistovėjusią praktiką akivaizdu, kad perdavimo tinklai iki namo įvadinės uždaromosios armatūros yra tiekėjų atsakomybėje, butų ir kitų patalpų vidaus vandentiekio, elektros tinklai nuo tos patalpos uždaromosios armatūros (ar kito atsakomybės ribos ženklo) yra patalpų savininko atsakomybėje, o tarp tų dviejų ribų esanti bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) yra visų to namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybėje, o jų teises ir pareigas šių objektų atžvilgiu įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius). Remiantis ankščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju kol kas nekyla vien tik atsakovo S. M. civilinė atsakomybė ieškovui. Nors ieškovas ieškinyje rėmėsi atsakovo civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu, tačiau ši prievolė gali atsirasti tik laiku ir tinkamai ištyrus visas su vandens pratekėjimu į draudėjos butą susijusias aplinkybes, ko ieškovas nei vienas, nei bendrai su administratoriumi savo laiku nepadarė (CK 6. 247 str.). Todėl teismui po daugiau nei trejų metų nėra teisinio pagrindo remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, darant išvadą tik dėl vienintelio S. M. civilinės atsakomybės ieškovui. Tokia teismo išvada ginčo atveju nepaneigia civilinės atsakomybės kilimo, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs ji gali būti siejama ne tik su atsakovu, bet ir su visais kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, įvertinus ir 6 buto savininko (valdytojo) veiksmus.

75Tuo pačiu atmestini ir ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo S. M. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos nuo 227,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2018-06-26 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

76Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

77Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo išmokėta 227,95 Eur dydžio draudimo išmoka turi priežastinį ryšį tik su trečiajam asmeniui S. M. padaryta žala, o ne su faktiškai atsakingais asmenimis dėl atsiradusios žalos. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo (ų) už padarytą žalą asmens (ų), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kadangi ginčo atveju dėl 2015-06-25 ( - ), Šiauliai, įvykusio vandens nutekėjimo į draudėjos buto virtuvę tiesioginis kaltininkas nenustatytas, o trečiojo asmens S. M. civilinė atsakomybė dėl turto sugadinimo šios avarijos metu buvo apdrausta ieškovo, remiantis LR CK 6.1015 str. pagrindu ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjui pagrįstai išmokėtą draudimo išmokos sumą, tačiau šią teisę jis turėjo naudotis galimybe ne po trejų metu, o po išmokos išmokėjimo (16 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas visiškai nepriteisiant iš atsakovo S. M. ieškovui 227,95 Eur draudimo išmokos (CK 6.263 str., 6.1015 str.).

78Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį ignoravo savo reikalavimų sąsajas su teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtrauktais trečiaisiais asmenimis dėl ko užsitęsė ir bylos nagrinėjimas.

79Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, administratoriaus teisės ir pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

80Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus). Išlaidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims. Tuo tarpu pagal susiformavusią doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai dar gali būti sprendžiami naujoje byloje. Tačiau tai nereiškia, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir, kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

81Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

82Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

83Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

84Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

85Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dabar jau yra pripažįstama.

87Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai.

88Ginčo atveju trečiasis asmuo pateikė į bylą atsiliepimą (nuomonę) dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui S. M., kuri paruošė bendrovėje dirbanti teisininkė kaip darbdavio įgaliotas asmuo (65-69 b. l.). Tačiau šio trečiojo asmens interesus nuo 2018-10-17 ėmėsi atstovauti ir profesionalus teisininkas adv. H. O. (95-96 b. l.). Taip pat 2018-10-18 šis atstovas pateikė teismui ir prašymą dėl šio trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurių suma 300 Eur (97-99 b. l.). Teismas vertindamas tokią situaciją laikosi nuostatos, kad kiekvienu atveju dėl trečiojo asmens patirtų išlaidų turi būti atsižvelgiama į jų pagrįstumą, kadangi negali būti toleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šio dalyvio išlaidavimas. Tokiai teismo išvadai įtakos turi ne tik bylos dalyvių statusas, bet ir anksčiau paminėta faktinė aplinkybė dėl galimybės byloje dalyvauti bendrovės teisininkei, bet ir nenurodymas aplinkybių dėl ko ji negalėjo toliau būti atstove byloje. Todėl atsižvelgiant į jau paminėtą šis trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių būstas“ procesinis prašymas atmestinas.

89Iš ieškovo priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.266 str., 6.280 str., 6.1015 str., Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 96 str., 259 str., 270 str.,

Nutarė

911. Ieškovo ieškinį atsakovui atmesti visiškai.

922. Trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių būstas“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834), 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

94Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei adv. I. V., atsakovui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovo atstovė palaikė ieškinį visiškai ir teismo prašė priteisti:... 7. 1. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 227,95 Eur turtinės žalos... 8. 2. Priteisti iš atsakovo 31,94 Eur kompensacinių palūkanų.... 9. 3. Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo... 10. 4. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.... 11. Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė šias aplinkybes.... 12. 2015-06-25 dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadintas butas, esantis ( - )... 13. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi... 14. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdrausto remonto kaina... 15. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 8.... 16. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau... 17. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas pateikė šiuos argumentus... 18. Dėl atsakingo už žalą asmens.... 19. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo... 20. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina... 21. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš... 22. Dėl kompensacinių palūkanų.... 23. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės... 24. Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos... 25. Ieškovo ieškinio reikalavimas.... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei kasacinio teismo praktika dėl LR CK 6.263... 27. Remiantis LR CK 6.261 straipsniu bei aptarta kasacinio teismo praktika darytina... 28. Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina... 29. Įstatymų numatytais atvejais prašė teismą priimti sprendimą už akių.... 30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis LR Civilinio... 31. Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 32. Liudytojas G. B. kaip ieškovo darbuotojas atsakingas už bendrovės klientams... 33. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus... 34. Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio... 35. Teigė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir mano, jog ieškinys jo... 36. 2015 metų rugpjūčio mėnesį pas jį atėjo kaimynė S. M. iš 4 buto ir... 37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK 111 str., 142 str. 2... 38. Atsakovas savo atsikirtimams patvirtinti pateikė teismui įrodymų.... 39. Atsakovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus... 40. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje S. M. duodama paaiškinimus nurodė, kad jos... 41. Trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių būstas“ pateikė teismui atsiliepimą,... 42. Trečiasis asmuo atsižvelgdamas į teismo nurodymus, teikia teismui... 43. Nurodome, kad Trečiasis asmuo daugiabučio gyvenamajame name adresu ( - )... 44. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, jog jis yra daugiabučių gyvenamųjų namų... 45. Paaiškiname, jog 2015-06-25 Trečiasis asmuo jo klientų aptarnavimo centro... 46. Taigi atkreipiame Teismo dėmesį, kadangi nesame gavę jokios informacijos... 47. Trečiasis asmuo negali pateikti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių. Taip... 48. Įvertinęs visas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius... 49. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 247... 50. Atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti trečiasis asmuo irgi pateikė... 51. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pakartojo atsiliepime... 52. Teismas 2018-10-19 atliko vietos apžiūrą. Jos metu apsilankė gyvenamojo... 53. Ieškovo ieškinys atmestinas.... 54. Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės... 55. Statinio savininko atsakomybė ir bendrojo naudojimo objektai.... 56. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų... 57. Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR... 58. Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario... 59. CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo... 60. Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems... 61. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl butų savininkų atsakomybės... 62. Iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad gyvenamojo namo... 63. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priėmimas.... 64. Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa... 65. 1. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė... 66. 2. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija.... 67. 3. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros... 68. Kaip jau minėta ginčo atveju 2015-06-25 įvykus vandens pratekėjimui... 69. Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai... 70. Atskirai pastebėtina, jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės... 71. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir... 72. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl bendrosios inžinerinės įrangos... 73. Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas... 74. Tokiu atveju pripažintina, kad atsišakojimas irgi yra susijęs su atitinkamos... 75. Tuo pačiu atmestini ir ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo... 76. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 77. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 78. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį ignoravo... 79. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 80. Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys... 81. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio... 82. Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 83. Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio... 84. Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 85. Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys,... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų,... 87. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 88. Ginčo atveju trečiasis asmuo pateikė į bylą atsiliepimą (nuomonę) dėl... 89. Iš ieškovo priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1... 91. 1. Ieškovo ieškinį atsakovui atmesti visiškai.... 92. 2. Trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių būstas“ prašymą dėl patirtų... 94. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...