Byla 2S-653-267/2014
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Šildėjus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4115-641/2014 pagal ieškovės BUAB „Šildėjus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį atsakovui Sarl S. O. Bois dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Šildėjus“ pateikė teismui ieškinį atsakovui Prancūzijos Respublikos juridiniam asmeniui Sarl S.O. Bois dėl skolos, kuri susidarė neatsiskaičius už suteiktas paslaugas iki bankroto bylos iškėlimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti BUAB „Šildėjus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį atsakovei Sarl S. O. Bois dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, nurodant, jog ieškovė su ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi kreiptis į Prancūzijos Respublikos kompetentingą teismą.

7Teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorius nenurodė, kad būtent dėl šio įsiskolinimo ieškovei iškelta bankroto byla, tokį ieškinį ieškovė galėjo pateikti ir iki bankroto bylos iškėlimo, ieškinys paremtas bendrosiomis civilinės teisės normomis ir negrindžiamas vien bankroto teise, t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikšti ieškinį visose valstybės narėse (Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 1 dalis), todėl vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Reglamento Nr. 44/2001 išimtį, nes tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pats kreditorius. Teismas padarė išvadą, kad bankroto administratoriaus pareikštas reikalavimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo išimtį ir jo teismingumas būtų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Bankroto administratoriaus ieškinį teismas vertino kaip civilinį ginčą, kylantį iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ir sprendė, kad jo teismingumas nustatomas pagal Reglamento Nr. 44/2001 taisykles, t. y. taikytina pagrindinė jurisdikcijos (pagal oficialią juridinio asmens buveinės vietą) taisyklė.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Šildėjus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nurodo, kad BUAB „Šildėjus“ ieškinio atsakovui SARL S.O.BOIS priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas per tris darbo dienas nuo jo registravimo teisme dienos. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas nutartį dėl atsisakymo priimti šį ieškinį priėmė tik po daugiau nei mėnesio, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdamas nurodytas teisės normas.
  2. Be to, 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, teismas nieko nenurodė apie aplinkybes, sukėlusias jam abejones dėl ieškinio teismingumo. Atitinkamai darytina išvada, jog šį klausimą Šiaulių apylinkės teismas galėjo ir privalėjo išspręsti iškart gavęs ieškinį.
  3. Ieškovė, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad didžioji dalis įmonės BUAB „Šildėjus“ skolininkų yra užsienio įmonės, todėl atsakovo skolos dalis įtakojo UAB „Šildėjus“ nemokumą ir bankrotą, o jų išieškojimas yra itin svarbus didinant bendrovės aktyvus ir sudarant sąlygas atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šių priežasčių, bankroto administratoriaus nuomone, reiškiamas ieškinys yra itin glaudžiai susijęs su bankroto procedūromis, todėl Lietuvos Respublikos teismai yra teismingi nagrinėti šią bylą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje Šiaulių apylinkės teismas savo paties išvardintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis išsprendžiamas klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) glaudžiai su ja susijęs, neanalizavo, dėl ko netinkamai juos ir pritaikė.
  4. Taip pat pažymi, kad 2014 m. sausio 30 d. kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-142/2014 priimta nesikreipus į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėjo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, taip kasacinis teismas pasielgė 2013 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2013, Teisingumo Teisme prašymo Nr. C-157/13, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas. Ši aplinkybė patvirtina, jog paties kasacinio teismo praktika yra prieštaringa ir besąlygiškai vadovautis 2014 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014 negalima.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

13Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

14Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, visiškai pagrįstai sprendė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo bei Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų taikymo šioje byloje, kadangi atsakovas šiuo atveju yra Europos Sąjungos valstybės narės juridinis asmuo, o nacionalinės teisės aktai ieškinio teismingumo, kai viena iš bylos šalių yra Europos Sąjungos valstybės narės juridinis asmuo, nereglamentuoja. Taigi šios bylos teismingumo taisykles nustato Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo arba Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Reglamento Nr. 44/2001 (Briuselis I) 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad Reglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms. Aiškindamas šios išimties apimtį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebūtų įtraukti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iš bankroto bylos ir būtų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1979 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Nr. 133/78 H. G. v. F. N.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas iškelti bankroto bylą ar susijęs su pradėtu bankroto procesu, jis nelaikytinas civiline ar komercine byla pagal Briuselis I reglamentą, nes patenka į šiame reglamente nustatytą jo taikymo išimtį dėl bankroto ar panašaus pobūdžio teisminių procesų; jeigu nebūtų nustatyta pareikšto reikalavimo ryšio su bankroto byla ar jis būtų nepakankamas nustatyti Briuselis I reglamento taikymo išimtį (Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punktas), toks ieškinys pripažintinas civiline ar komercine byla, teisminga atsakovo oficialios buveinės vietos valstybės teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-142/2014). Taigi, ieškiniai, tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję, nepatenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį.

15Nors ieškovė kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus Europos Sąjungos teisės taikymo klausimais, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio teismo, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje (viešoji kasacijos funkcija), todėl teismai privalo vadovautis kasacinio teismo įtvirtintu precedentu. Kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas jau yra suformavęs praktiką ieškovės ginčijamu klausimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais teisės taikymo klausimais.

16Kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai, t. y. remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais: 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo; 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių; 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą; 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai.

17Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį užsienyje, t. y. Prancūzijos Respublikoje, registruotam juridiniam asmeniui, konstatuodamas, kad bankroto administratoriaus pareikštas reikalavimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo išimtį ir jo teismingumas būtų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles, t. y. ieškinys būtų nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, motyvuodama tuo, kad ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla.

18Pasisakant dėl kiekvieno iš aukščiau nurodytų kriterijų, akivaizdu, kad ieškovės ieškinys neatitinka kriterijaus, kad ieškinys galėjo būti pareikštas tik bankroto administratoriaus, kadangi atsakovo įsiskolinimas šiuo metu bankrutuojančiai įmonei susidarė prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, jog ieškinį dėl skolos išieškojimo galėjo pareikšti pati įmonė, byloje nėra duomenų, jog įmonė neturėjo galimybės kreiptis į kompetentingą teismą su ieškiniu atsakovui. Ieškinys negali būti laikomas atitinkančiu ir antrąjį kriterijų, kadangi pareikštas ieškinys nėra grindžiamas specialiomis ĮBĮ taisyklėmis. Priešingai, ieškiniu prašoma priteisti skolą, taigi ieškinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą, t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklausė nuo bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismui pateiktas ieškinys neatitinka ir trečiojo kriterijaus, kadangi ieškinio pateikimo senaties terminas šiuo atveju nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą, nes ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų senaties terminas. Ieškovės argumentai, kad didžioji dalis įmonės kreditorių yra užsienio subjektai, o atsakovo skola iš dalies lėmė ieškovės nemokumą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad pateiktas ieškinys yra tiesiogiai kylantis iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijęs. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju padidėtų bendrovės aktyvai, nedaro bylos glaudžiai susijusios su bankroto byla, kadangi ieškinys neatitinka kitų aukščiau aptartų kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovei yra suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, o ieškinį reiškia bankroto administratorius, negali pakeisti Tarybos Reglamentais nustatytų jurisdikcijos taisyklių.

19Dėl kitų atskirojo skundo motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo procesiniais pažeidimais taikant ieškinio trūkumų šalinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių institutus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, konstatavus, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikomi nepagrįstais, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

22Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė BUAB „Šildėjus“ pateikė teismui ieškinį atsakovui... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti BUAB... 7. Teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorius nenurodė, kad... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Šildėjus“ prašo panaikinti Šiaulių... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti... 14. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio... 15. Nors ieškovė kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30... 16. Kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje... 17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės, atstovaujamos... 18. Pasisakant dėl kiekvieno iš aukščiau nurodytų kriterijų, akivaizdu, kad... 19. Dėl kitų atskirojo skundo motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1... 22. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti...