Byla 3K-3-71/2012
Dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos-Anglijos uždarosios akcinės bendrovės ,,Jadecloud-Vilma“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos įmonės „F-Tex SIA“ ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei „Jadecloud-Vilma“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kurios šalies – Lietuvos ar Vokietijos – teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą, kurioje ieškovas, Latvijos Respublikoje buveinę turinti bendrovė, pareiškė ieškinį skolininkui (atsakovui), Lietuvos Respublikoje buveinę turinčiai bendrai Lietuvos-Anglijos bendrovei, dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Šis ieškovo reikalavimas kyla iš trečiojo asmens, Vokietijos bendrovės, prieš kurią Vokietijos teismuose pradėtas bankroto procesas, bankroto administratoriaus ir ieškovo 2007 m. rugpjūčio mėnesį sudarytos Sutarties dėl teisių perleidimo.

6Ieškovas Latvijos įmonė „F-Tex SIA“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud – Vilma“ nepagrįstai gautų 523 700,20 Lt pajamų, 375 365,06 Lt palūkanų, 8,19 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą.

7Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas yra vienintelis Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ (toliau ir – NPLC) kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra 259 770,63 euro. Daugiausia įsiskolinta 2001 m. pradžioje. NPLC nuo 2001 m. yra nemoki, o Duisburgo žemės teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimu jai buvo iškelta bankroto byla. 2001 m. vasario–birželio mėnesiais NPLC, būdama nemoki, sumokėjo atsakovui 523 700,20 Lt (90 085,70 svarų sterlingų ir 1900 eurų). Ši suma atsakovui buvo sumokėta nepagrįstai, nes NPLC visų pirma turėjo padengti tuo metu buvusį įsiskolinimą ieškovui. NPLC bankroto administratorius 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais atsakovui, remdamasis Vokietijos bankroto kodekso 133 straipsnio 1 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, užginčijo 2001 m. vasario–birželio mėnesiais NPLC atliktus mokėjimus atsakovui ir pareikalavo atsakovo gautas sumas grąžinti.

82007 m. rugpjūčio 28 d. NPLC bankroto administratorius sutartimi ieškovui perleido visus NPLC reikalavimus į trečiuosius asmenis, įskaitant ir teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 2001 m. vasario–birželio mėnesiais neteisėtai gautas sumas. Bankroto administratorius, perleisdamas visus bankrutuojančios Vokietijos bendrovės reikalavimus, nesuteikė jokių garantijų nei dėl reikalavimo turinio, nei dėl dydžio, nei dėl faktinio ar teisinio įvykdymo. Visų NPLC reikalavimų perleidėjas, t. y. bankroto administratorius, įsipareigojo, kad, paaiškėjus naujiems NPLC reikalavimams, kuriuos jis galėtų pareikšti kaip bankroto administratorius, jie taip pat šia sutartimi yra perleidžiami ieškovui. Perėmėjas (ieškovas) nėra įstatymiškai įpareigotas užtikrinti perimamų reikalavimų vykdymą. Kilus pretenzijų dėl perimtų reikalavimų išieškojimo, reikalavimų perėmėjas atleidžia perleidėją (bankroto administratorių) nuo bet kokios atsakomybės. Perėmėjas sumoka perleidėjui 33 proc. nuo pajamų, gautų iš perleidžiamų reikalavimų.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

11Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia Vokietijos bankroto kodekso 133 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios suteikia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriui teisę ginčyti šios įmonės veiksmus, kurie atlikti iki bankroto bylos iškėlimo, jei šie pažeidžia kreditorių interesus. Duisburgo žemės teismo 2005 m. sausio 18 d. nutartimi Vokietijos įmonei „Neo Personal Light Clothing GmbH“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas advokatas Dirk Hammes. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo iš NPLC bankroto administratoriaus, kuris jam šią teisę perleido 2007 m. rugpjūčio 28 d. Sutartimi dėl teisių perleidimo. Ieškovas yra NPLC kreditorius, reiškiantis 259 770,63 euro reikalavimą. NPLC bankroto administratorius 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais atsakovui pranešė, kad 2001 m. NPLC atlikti mokėjimai atsakovui yra neteisėti pagal Vokietijos bankroto kodekso 133 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, ir pareikalavo atsakovą gautas sumas grąžinti NPLC. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV, nustatė, kad 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000) 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo atsakovo, turinčio savo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Šiame Teisingumo Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Teisingumo Teismas jau yra sprendęs, jog ieškinys, susijęs su bankroto byla, nepatenka į Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse vykdymo (toliau – Briuselio konvencija), taigi ir į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) taikymo sritį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ bankroto bylą iškėlusios valstybės, t. y. Vokietijos, teismuose (Reglamento Nr. 1346/200 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalis, 780 straipsnis), todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Latvijos įmonės „F-Tex SIA“ atskirąjį skundą, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, civilinę bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV konstatuota, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo [pranc. k. une action révocatoire fondée sur l’insolvabilité, angl. k. an action to set a transaction aside by virtue of insolvency] atsakovo, turinčio savo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Tai iš esmės reiškia, kad ieškiniai dėl nuginčijimo patenka į Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir valstybei narei, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiai iš šios bylos išplaukiančių ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad bankroto bylą iškėlusio teismo kompetencijos nagrinėti bylas dėl nuginčijimo pripažinimas, ką 2009 m. vasario 12 d. prejudiciniu sprendimu padarė Teisingumo Teismas, nereiškia išimtinės nacionalinio teismo tarptautinės kompetencijos nustatymo.

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tarptautinės jurisdikcijos taisyklė nenustato išimtinio teismingumo ieškiniams dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo ir kad pirmiau išvardytų tikslų, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes (ieškovas yra vienintelis bankrutuojančios Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ kreditorius, šios įmonės bankroto administratorius jam yra perleidęs reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu), galima pasiekti šią bylą nagrinėjant pagal atsakovo buveinės vietą, todėl sprendė, kad byla nagrinėtina iš esmės pagal atsakovo buveinę Vilniaus apygardos teisme.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud-Vilma“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

171. Reglamento Nr. 44/2001 septintojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtina, jog šio reglamento taikymo sritis apimtų visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus aiškiai nustatytas bylas. Viena tokių aiškiai nurodytų bylų yra Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sritis, kuriai Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas, t. y. bankroto, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesai, teisminės priemonės, kompromisiniai susitarimai ir panašios bylos. Teisingumo Teismas 1979 m. vasario 22 d. sprendime byloje Nr. 133/78 Henri Gourdain v. Franz Nadler konstatavo, kad 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo netaikoma su bankrotu glaudžiai susijusioms byloms, kuriose ginamas bendras kreditorių interesas.

18Reglamento Nr. 1346/2000 šeštojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šis reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reguliuojančiomis bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir tiesiogiai šių bylų pagrindu priimamais bei glaudžiai su jomis susijusiais teismo sprendimais. Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 1346/2000 ir Reglamento Nr. 44/2001 reguliavimo dalykas negali sutapti, o Reglamento Nr. 1346/2000 reguliavimo dalykas apriboja Reglamento Nr. 44/2001 reguliavimo dalyką.

192. Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV pateiktas Reglamento Nr. 1346/2000 aiškinimas, kad šis Reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reglamentuojančiomis kompetenciją iškelti bankroto bylą ir priimti sprendimus, tiesiogiai išplaukiančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Šiame sprendime Teisingumo Teismas pabrėžė, kad visų ieškinių, tiesiogiai susijusių su įmonės bankrotu, sukoncentravimas valstybės narės teismuose, turinčiuose jurisdikciją iškelti bankroto bylą, atitinka Reglamento Nr. 1346/2000 tikslą – padidinti tarpvalstybinius padarinius sukeliančių bankroto bylų veiksmingumą ir efektyvumą; galimybė įvairiems nacionaliniams teismams turėti jurisdikciją skirtingose valstybėse narėse pareikštų ieškinių dėl nuginčijimo atžvilgiu reikštų, kad susilpninamas tokio tikslo siekimas. Kasatoriaus teigimu, nurodytai Teisingumo Teismo bylai analogiška nagrinėjama byla, kurioje pareikštas ieškinys dėl nuginčijimo, todėl ieškinys turėtų būti sprendžiamas valstybėje narėje, kurioje yra nagrinėjama bankroto byla, t. y. Vokietijoje.

203. Teisingumo Teismo praktiką atitinka bei patvirtina ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad Vokietijos teismų jurisdikcija nagrinėti su bankroto byla susijusias bylas tuo atveju, kai pagrindinė bankroto byla iškelta Vokietijoje, yra išimtinės prigimties. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti su Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ bankroto byla susijusios bylos, nes Lietuva nėra nei NPLC pagrindinių turtinių interesų buvimo vieta, nei vieta, kurioje yra NPLC priklausanti įmonė (Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1, 2 dalys).

21Priešingu atveju, Lietuvos teismams pripažinus savo jurisdikciją nagrinėti bylą, būtų neatsižvelgta į Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas ir nurodytame Teisingumo Teismo sprendime pateiktą jų išaiškinimą, pagal kurį reikia vengti skatinti šalis perkėlinėti turto ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą, ieškant palankesnės teisinės padėties. Tokiu atveju Lietuvos teismai sukurtų pagrindą skirtingai aiškinti Europos Sąjungos teisę, t. y. Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas. Be to, kasatoriaus teigimu, Lietuvos teismams priteisus pagal ieškinį reikalaujamą sumą, atsakovas siektų reikšti reikalavimą Vokietijos įmonei „Neo Personal Light Clothing GmbH“ bankroto byloje, tačiau kasatorius savo kaip kreditoriaus teisių Lietuvoje negalėtų ginti.

22Ieškovas Latvijos įmonė „F-Tex SIA“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud-Vilma“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

231. Nei Reglamente Nr. 1346/2000, nei Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendime byloje Nr. C-339/07 neįtvirtinta išimtinės bankroto bylos valstybės narės teismų jurisdikcijos, t. y. bankroto bylą iškėlusio teismo kompetencijos nagrinėti bylas dėl nuginčijimo pripažinimas nereiškia išimtinės kompetencijos nustatymo. Išvadą, kad ne tik bankroto bylos valstybės teismai, bet ir kitų valstybių narių teismai gali nagrinėti su bankroto byla susijusias bylas, patvirtina nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo išaiškinimas, kad Reglamente Nr. 1346/2000 pripažįstama galimybė, jog valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai priimtų sprendimą taip pat ir dėl tokių ieškinių, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje. Ieškovo teigimu, sąvoka ,,galimybė“ nurodytame kontekste negali ir neturi būti traktuojama kaip išimtinė bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Jeigu Reglamente Nr. 1346/2000 nenustatyta išimtinės bankroto bylą nagrinėjančios valstybės teismų jurisdikcijos, bylos teismingumą gali nulemti ir Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, t. y. šių reglamentų nuostatos „persidengia“, bet neprieštarauja vienos kitoms.

242. Nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas priimtas vėliau, negu ieškinys priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, dėl to turėtų būti taikomos ieškinio padavimo metu galiojusios jurisdikcijos nustatymo taisyklės. Be to, iki šio Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo pats atsakovas neprieštaravo dėl Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijos. Vokietijos teismų praktika dėl savo jurisdikcijos nustatymo tokiose bylose, kokia nagrinėjama Lietuvos teismuose, iš esmės grindžiama pagal Reglamento Nr. 44/2001, o ne pagal Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas. Lietuvos teismuose nagrinėjamą ginčą reikia spręsti inter alia atsižvelgiant į Vokietijos teismų praktiką, suformuotą iki nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo.

253. Palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovui būtų užkirsta galimybė savo interesus ginti per teismą, nes, pirma, paraleli byla prieš atsakovą Vokietijoje nutraukta, antra, bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme yra pasiekęs tokią stadiją, kai jį nutraukti būtų neefektyvu, ir, trečia, ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas ieškinio priėmimo metu, neatsižvelgiant į vėliau paaiškėjusias aplinkybes.

26Ieškovas pažymi tai, kad Vokietijoje nenagrinėjama šiai civilinei bylai tapati ar su ja susijusi byla. Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ bankroto bylą žinioje turintis Duisburgo žemės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. potvarkiu konstatavo, kad ieškovo Latvijos įmonės „F-Tex SIA“ ieškinys prieš atsakovą „Jadecloud-Vilma“ neteismingas šiam teismui, nes, kaip nurodė šis teismas, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta – ne Duisburge. Tokios praktikos laikosi Vokietijos teismai ir kitose išnagrinėtose bylose. Dėl to, ieškovo teigimu, palikus ieškinį nenagrinėtą Vilniaus apygardos teisme, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovo teisė į teisminę gynybą, nes ir ieškiniui Vokietijoje pateikti būtų praleistas ieškinio senaties terminas.

274. Bylos perkėlimas į Vokietijos teismą, nagrinėjantį NPLC bankroto bylą, ir ten proceso pradėjimas nepadėtų pasiekti Reglamente Nr. 1346/2000 išvardytų tikslų – proceso koncentruotumo, operatyvumo, efektyvumo – ir juos netgi paneigtų. Proceso perkėlimas ieškovui kainuotų brangiai, o byloje Lietuvoje pasirengta teisminiam nagrinėjimui ir procesas yra gana toli pasistūmėjęs. Ieškovo teigimu, vien tai, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys, atsakovas savaime netaptų NPLC kreditoriumi, nes turėtų būti įrašytas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas kompetentingo Vokietijos teismo. Be to, tai, jog NPLC bankroto administratorius ieškovui perleido reikalavimą į atsakovą, nereiškia, kad tokiu veiksmu jam galėtų būti užkirstas kelias tapti Vokietijos įmonės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ kreditoriumi bankroto byloje.

28IV. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą teisiniai argumentai

29Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi nusprendė pateikti prašymą Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatų išaiškinimo. Kasacinio teismo prašymo pagrindiniai argumentai:

  1. Teisingumo Teismo išaiškinimų, pateiktų sprendimuose Gourdain (1979 m. vasario 22 d. sprendimas byloje 133/78, Rink. p. 733) ir Seagon (2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje C-339/07, Rink. p. I-767), tinkamo supratimo ir pritaikymo nagrinėjamam ginčui poreikis negali būti patenkintas vien kasacinio teismo išaiškinimais. Teisingumo Teismas sprendime Gourdain konstatavo, kad Briuselio konvencija jos 1 straipsnio 2 pastraipos prasme netaikoma su bankroto ar su analogišku procesu glaudžiai susijusioms byloms. Kita vertus, sprendime Seagon Teisingumo Teismas nurodė, kad, remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 šeštąja konstatuojamąja dalimi, šis kriterijus, t. y. ieškinys, tiesiogiai išplaukiantis iš bankroto proceso ar su juo glaudžiai susijęs, yra Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo dalyką apribojantis kriterijus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatų taikymo veiksmingumo, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybei narei, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, taip pat suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiai išplaukiančių iš šios bylos ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu.
  2. Proceso šalys ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai supranta ir aiškina Teisingumo Teismo sprendimą Seagon. Ginčas, susijęs su jurisdikcijos nustatymu, kasaciniame procese iš esmės vyksta dėl sprendimo Seagon dalies, pagal kurią bankroto bylą iškėlusiam valstybės narės teismui „taip pat suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiai išplaukiančių iš šios bylos ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu“ (Sprendimo Seagon 21 punktas), o „šioje nuostatoje [Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa] pripažįstama galimybė, kad valstybės narės, kurios teritorijoje, remiantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, buvo iškelta bankroto byla, teismai priimtų sprendimą ir dėl tokių ieškinių, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje“ (Sprendimo 26 punktas). Ieškovas ir apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokią Teisingumo Teismo poziciją galima laikyti kaip reiškiančią bankroto bylą iškėlusio teismo jurisdikcijos pripažinimą, tačiau ne kaip išimtinę, o atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, priešingai, teigia, kad tokia teismo kompetencija yra išimtinė.
  3. Kasaciniam teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovo pareikštas reikalavimas neišvengiamai patenka į iš bankroto proceso išplaukiančio ar su juo tiesiogiai susijusio ieškinio apimtį, t. y. nėra visiškai aišku dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo. Be to, ginčo šalys procese nepateikė vieningos ir nekintančios pozicijos dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo ir jo sąsajos su Vokietijoje vykstančiu bankroto procesu. Nurodytas reikalavimo kvalifikavimo neaiškumas kyla dėl specifinių nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių a fortiori, nesutampančių su nagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis Teisingumo Teismo sprendimuose Gourdain ir Seagon, kurios ir paskatino Teisingumo Teismą priimti šiuos sprendimus:
    1. Kasaciniame teisme nagrinėjamoje byloje reikalavimą reiškia ne įmonės bankroto administratorius ar likvidatorius, o jos kreditorius pagal 2007 m. rugpjūčio mėnesio Sutartį dėl teisių perleidimo. Taigi ieškovas veikia ne šalia ar paraleliai bankroto administratoriaus, tačiau vietoj jo. Pirmiau nurodyta Sutartimi dėl teisių perleidimo šalys susitarė ne viena kitą pakeisti atsakovui reiškiant reikalavimą bankroto procese, o sukurti naują, bankroto procesui alternatyvų mechanizmą, leidžiantį ieškovo pažeistas teises ginti visiškai kitu būdu (reiškiant actio Pauliana ieškinį).
    2. Pripažįstant, kad ieškovo reiškiamas ieškinys dėl nuginčijimo yra atskiras pažeistų teisių mechanizmas, o ne tapatus bankroto procesui tik su pasikeitusiomis šalimis, tai neturėtų būti laikoma kaip nesąžininga palankesnės jurisdikcijos paieška, juolab kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ieškovas nelaikytinas šių šalių rezidentu, jam nėra labiau suprantama šių šalių teisė, nė vienos valstybės narės teismo sprendimai ieškovui nėra a priori palankesni. Šios išvados iš principo nepaneigia tai, kad Lietuvos teismuose ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo suma viršija Vokietijos teismuose reikalautą priteisti sumą.
    3. Ieškovas – vienintelis bankrutuojančios Vokietijos bendrovės kreditorius. Iš tiesų, Reglamente Nr. 1346/2000 nėra nuostatų dėl specifinių procedūrų ar jurisdikcijos nustatymo taisyklių išimčių, kai bankroto procese dalyvauja vienas kreditorius. Vis dėlto, valstybių narių teismų jurisdikcijos pripažinimo suvaržymai, nustatyti Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnyje ir Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte, nukreipti į visų, t. y. kelių, bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės kreditorių interesų apsaugą. Šiais jurisdikcijos nustatymo suvaržymais siekiama išvengti situacijų, kai vienas kreditorių pareiškiamu ieškiniu kitos valstybės narės teisme „aplenkia“ likusius kreditorius ir taip sumažina bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės aktyvus, taigi pažeidžia ir kitų kreditorių turtinius interesus.
    4. Sutarties dėl teisių perleidimo sąlyga dėl ieškovo įsipareigojimo bankroto administratoriui sumokėti 33 proc. nuo pajamų, gautų iš perleidžiamų reikalavimų, laikytina „sėkmės mokesčiu“ bankroto administratoriaus naudai, o ne jo įsitraukimu į ieškovo ir atsakovo ginčo nagrinėjimą Lietuvos teismuose. Be to, abejotina, ar galimas teisių, nustatytų bankroto administratoriui ar likvidatoriui, analogijos privataus asmens, kuris nelaikytinas bankroto administratoriumi ar likvidatoriumi, teisėms taikymas. Nors ieškovas veikia savo kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus interesais, tačiau jam reikalavimo dėl nuginčijimo pateikimas yra ne pareiga, kylanti iš įstatymo (pvz., bankroto teisės normos) ar teismo sprendimo, o subjektinė teisė, kurios įgyvendinimo pasirinkimas priklauso išimtinai nuo jo paties valios.

30Dėl visų prieš tai nurodytų priežasčių, kasacinio teismo nuomone, byloje pareikštas ieškovo reikalavimas dėl nuginčijimo galėtų būti laikomas civiline ir komercine byla Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalies prasme, tai leistų Lietuvos teismams pripažinti savo jurisdikciją pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

  1. Po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, bet jo dar neapskundus kasacine tvarka, Duisburgo žemės teismas (vok. k. Landgericht Duisburg) priėmė potvarkį byloje F-Tex Sia prieš Jadecloud Vilma, kuriuo nuspręsta nepripažinti Vokietijos teismų jurisdikcijos ir ieškinys iš principo neišnagrinėtas dėl jo neteismingumo. Nepaisant to, tinkamai ar ne Vokietijos teismas taikė Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas, Lietuvos teismams, kaip ir Vokietijos teismui palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą (jei būtų pritarta Vilniaus apygardos teismo sprendimui), ieškovo atžvilgiu galėtų susidaryti jurisdikcijos vakuumo situacija. Taip galėtų nutikti, nes abiejų valstybių narių teismai, kurie gali būti kompetentingi pagal Reglamento Nr. 44/2001 arba Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas, atsisako savo jurisdikcijos ir taip palieka ieškovo ieškinį nenagrinėtą nė viename teisme. Galimas teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimas neatsvertų ir nekompensuotų netinkamo jurisdikcijos atsisakymo. Be to, tai galėtų pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

31Teisingumo Teismas 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą F-Tex byloje C-213/10 dėl pirmiau nurodytų reglamentų nuostatų.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Šioje byloje kilę Reglamentų Nr. 1346/2000 ir Nr. 44/2001 nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis) antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose. Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis. Vienodas Europos Sąjungos teisės nuostatų taikymas užtikrinamas ir tuo, kad valstybės narės privalo vadovautis vienodu teisės aktų supratimu bei jų teisminiu aiškinimu. Būtina remtis Teisingumo Teismo prejudiciniais sprendimais, kurie yra priimti dėl atitinkamų teisės aktų nuostatų taikymo ar išaiškinimo (CPK 3 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Rinau prašymą, bylos Nr. 3K-3-126/2008; 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Kirin Amgen, Inc. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Amgen Europe B. V., bylos Nr. 3K-3-2/2010). Šioje byloje teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo kasacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentų, vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl Reglamentų Nr. 1346/2000 ir Nr. 44/2001 nuostatų, inter alia pateiktais 2012 m. balandžio 19 d. priimtame sprendime F-Tex.

35Dėl nacionalinio teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymo, sprendžiant dėl Reglamentų Nr. 1346/2000 ir Nr. 44/2001 taikymo

36Šalių ginčas susijęs su nacionalinio teismo jurisdikcijos nustatymu, sprendžiant, kuris teismas, Lietuvos ar Vokietijos, kompetentingas nagrinėti ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti neteisėtai sumokėtas lėšas. Šalys procese iki 2009 m. liepos 2 d. dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo pasisakė, siekdamos pagrįsti Vokietijos bankroto kodekso nuostatų taikymą ar jo negalimumą (žr. plačiau kasacinio teismo prašymą Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos įmonės „F-Tex SIA“ ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos uždarajai akcinei bendrovei „Jadecloud-Vilma“, bylos Nr. 3K-3-71/2012 [pakeistas buv. bylos Nr. 3K-3-188/2010]). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikytinos materialiosios teisės klausimas sprendžiamas tik išsprendus teismo jurisdikcijos klausimą, taigi taikytina materialioji teisė neturi įtakos sprendžiant dėl tarptautinės nacionalinio teismo jurisdikcijos. Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose šalys iš esmės laikė, kad ieškovo reikalavimas susijęs su Vokietijoje pradėtu bankroto procesu, tačiau skirtingai interpretavo Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl bankroto bylą iškėlusio teismo jurisdikcijos nagrinėti glaudžiai susijusius ieškinius išimtinio ar alternatyvaus pobūdžio pripažinimo. Ieškovas poziciją, kad jo reiškiamas reikalavimas nagrinėtinas Lietuvos teismuose, grindžia atsakovo oficialios buveinės vietos taisykle, įtvirtinta Reglamente Nr. 44/2001. Atsakovas teigia, jog teismo jurisdikcija turi būti nustatyta pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo vietos taisyklę, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis. Taigi byloje kilo dviejų Europos Sąjungos reglamentų, nustatančių tarptautinę nacionalinių teismų jurisdikciją, taikymo klausimas, dėl kurio privalo pasisakyti bylą nagrinėjantis teismas.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinis teismas, spręsdamas, ar jam priskirta tarptautinė jurisdikcija nagrinėti konkretų ginčą tuo atveju, kai bankroto bylą nagrinėjančio teismo vieta nesutampa su atsakovo oficialios buveinės vieta, pirmiausia turi tinkamai kvalifikuoti ieškovo reikalavimą, nes pirmiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritys yra atskiros, viena su kita nepersidengiančios. Pažymėtina, kad negalimas toks teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymas, kuris vienu metu būtų grindžiamas tiek pagal Reglamentą Nr. 1346/2000, tiek pagal Reglamentą Nr. 44/2001, pavyzdžiui, pripažinus, jog reiškiamas reikalavimas yra susijęs su iškelta bankroto byla, tačiau jurisdikciją nustatyti kaip civilinės ar komercinės bylos pagal Reglamentą Nr. 44/2001. Tai grindžiama tuo, kad Reglamentas Nr. 44/2001 laikytinas lex generalis, o visi kiti teisės aktai, nustatantys nacionalinių teismų tarptautinę jurisdikciją tam tikrais klausimais, inter alia Reglamentas Nr. 1346/2000, – lex specialis. Galimybė ieškovui vienu metu rinktis taikyti bendrąsias ar specialiąsias jurisdikcijos taisykles neišvengiamai pažeistų Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą akcentuotą teisinio saugumo principą, kuriuo paremta visa Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų jurisdikcijos nustatymo sistema.

38Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnyje apibrėžta šio reglamento taikymo sritis, pagal kurią jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį; jis ypač netaikomas mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms. Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms. Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė – pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. To paties reglamento 60 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad pagal šį reglamentą bendrovės arba kito juridinio asmens ar fizinių arba juridinių asmenų asociacijos nuolatinio buvimo vieta yra ten, kur yra jų oficiali buveinės vieta. Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio, kuriame reglamentuojama tarptautinė jurisdikcija, 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą; jei tai yra bendrovė arba juridinis asmuo, kai nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yra jos registruota buveinė. Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 6 konstatuojamąja dalimi, šis reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reglamentuojančiomis jurisdikciją iškelti bankroto bylą ir priimti sprendimus, tiesiogiai išplaukiančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius.

39Atsižvelgiant į Reglamentų Nr. 44/2001 ir Nr. 1346/2000 taikymo sritis, akivaizdu, kad, jei ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas iškelti bankroto bylą ar susijęs su pradėtu bankroto procesu, jis nelaikytinas civiline ar komercine byla pagal Reglamentą Nr. 44/2001, nes patenka į šiame reglamente nustatytą jo taikymo išimtį dėl bankroto ar panašaus pobūdžio teisminių procesų. Ir priešingai, jeigu pareikšto reikalavimo ryšio su bankroto byla būtų nenustatyta ar jis būtų nepakankamas nustatyti Reglamento Nr. 44/2001 taikymo išimties (Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punktas), toks ieškinys pripažintinas civiline ar komercine byla, teisminga atsakovo oficialios buveinės vietos valstybės teismams.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškiai ir tinkamai nekvalifikavo ieškovo reikalavimo: Vilniaus apygardos teismas, nekvalifikavęs pateikto reikalavimo, nepagrįstai konstatavo, kad Teisingumo Teismo sprendimo Seagon ir šios bylos ratio decidendi sutampa, bei sprendė, jog taikytini pirmiau nurodytame sprendime pateikti išaiškinimai dėl tarptautinės bankroto bylą iškėlusio teismo, t. y. Vokietijos, jurisdikcijos; Lietuvos apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnyje nenustatytas išimtinis teismingumas ieškiniams dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo, pripažino Lietuvos teismų jurisdikciją vien tik pagal atsakovo buveinės vietą, atskirai nepasisakydamas dėl reikalavimo kvalifikavimo civiline ar komercine byla Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio prasme.

41Dėl su bankroto procesu sąsajų turinčio reikalavimo kvalifikavimo civiline ar komercine byla kriterijų Reglamento Nr. 44/2001 taikymo prasme

42Reglamento Nr. 44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, šiam pakeitus Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į Briuselio konvenciją laikoma nuoroda į Reglamentą Nr. 44/2001. Sprendime SCT Industri Teisingumo Teismas konstatavo, kad kadangi Reglamentas Nr. 44/2001 pakeičia Briuselio konvenciją, pateiktas šios konvencijos išaiškinimas turi būti taip pat taikomas šiam reglamentui, jeigu nagrinėjamos nuostatos gali būti laikomos lygiavertėmis, o taip yra vienodai suformuluotų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkto ir Briuselio konvencijos 1 straipsnio antros pastraipos 2 punkto atveju (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 2 d. Sprendimas SCT Industri, C‑111/08, Rink. p. I‑5655).

43Kaip ne kartą yra nurodęs Teisingumo Teismas, Briuselio konvenciją aiškinančiuose dokumentuose (konvencijos aiškinimo ir taikymo ataskaitose) pažymima, kad bylas, nepatenkančias į šios konvencijos taikymo sritį, turėtų reglamentuoti atskira konvencija, o dviejų konvencijų taikymo sritys turi būti nustatytos taip, kad būtų išvengta bet kokios spragos ir kvalifikavimo klausimo (žr. pvz., pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą F-Tex). Teisingumo Teismas nustatė aptariamos išimties apimtį, konstatuodamas, kad tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebūtų įtraukti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iš bankroto bylos ir būtų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas Gourdain). Taikydamas kriterijų, pagal kurį ieškinys susijęs su bankroto byla, jeigu tiesiogiai iš jos išplaukia ir yra glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis, Teisingumo Teismas nurodė, kad būtent esančio ryšio, kaip jis suprantamas teismų praktikoje pagal sprendimą Gourdain, tarp ieškinio ir nemokumo procedūros stiprumas yra lemiamas sprendžiant, ar pirmiau nurodyta išimtis taikytina (žr. pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą SCT Industri).

44Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad sprendime Gourdain suformuluotas dvigubas kriterijus įtvirtintas Reglamento Nr. 1346/2000 6 konstatuojamojoje dalyje, siekiant apriboti šio reglamento dalyką. Dėl šio teisės aktų leidėjo ketinimo ir siekiant Reglamento Nr. 1346/2000 veiksmingumo, jo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybės narės, turinčios jurisdikciją iškelti bankroto bylą, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti iš šios bylos tiesiogiai išplaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius (žr. pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą Seagon). Dvigubas Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo (arba Reglamento Nr. 44/2001 netaikymo) kriterijus aktualus ir dėl sprendimų, susijusių su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, pripažinimu ir vykdymu (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimą F-Tex).

45Kaip pirmiau nurodytame sprendime F-Tex pažymėjo Teisingumo Teismas, teisė, kuria ieškovas šioje byloje grindžia savo ieškinį, susijusi su skolininko bankrotu, nes ji kyla iš teisės ginčyti sandorius, kuri pagal nacionalinį [Vokietijos] bankroto kodeksą suteikiama bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog su bankrotu sąsajų turintis ieškinys galėtų būti kvalifikuojamas civiline ar komercine byla ir patekti į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį, teismas tokį ieškinį turi kvalifikuoti kaip netiesiogiai kylantį iš bankroto bylos ir pripažinti neglaudžiai susijusiu su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis. Jei ieškinys pripažįstamas kaip tiesiogiai išplaukiantis iš bankroto bylos ir glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis, nacionalinio teismo tarptautinė jurisdikcija turi būti pagrįsta tik Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis.

46Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo kvalifikavimo tarptautinės jurisdikcijos nustatymo prasme

47Teisėjų kolegija, remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, šioje byloje pagal joje pirmosios ir apeliacinės instancijos nustatytas reikšmingas aplinkybes pasisako, koks ieškovo Lietuvoje reiškiamo reikalavimo ryšys su Vokietijoje jo skolininkui pradėtu bankroto procesu, t. y. ar jis tiesiogiai kyla iš bankroto bylos ir ar glaudžiai su ja susijęs, ir ar jo stiprumas yra pakankamas tam, kad Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės nebūtų taikomos.

48Ieškovas, Latvijos įmonė, Sutarties dėl teisių perleidimo, kuria Vokietijos bankroto administratorius perleido reikalavimo teisę į atsakovą, Lietuvos-Anglijos bendrovę, pagrindu pastarajai pareiškė reikalavimą grąžinti šios iš bankrutuojančios Vokietijos įmonės, kurios kreditoriai yra ieškovas su atsakovu, neteisėtai pervestas lėšas. Taigi šis reikalavimas reiškiamas ne bankroto administratoriaus, o bankrutuojančios Vokietijos bendrovės kreditoriaus kitam šios įmonės kreditoriui. Teisingumo Teismas sprendime F-Tex nurodė, kad ligšiolinė Teisingumo Teismo jurisprudencija, sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo kvalifikavimo, suformuota bylose, kuriose atitinkamus veiksmus atliko būtent bankroto administratorius: arba jis pats reiškė reikalavimą, arba reikalavimas buvo pareikštas dėl jo neteisėtų veiksmų; nagrinėjamoje byloje ieškovas veikia ne kaip bankroto administratorius, o kaip asmuo, kuriam perleista teisė, be to, šio perleidimo atsakovo neginčija.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytos aplinkybės turi būti laikoma, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas neatitinka Teisingumo Teismo sprendime Gourdain nurodyto dvigubo ieškinio kvalifikavimo kriterijaus (tiesiogiai kilti iš bankroto bylos ir būti glaudžiai susijusiam su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis) ir nepatenka į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo, atitinkamai – į Reglamento Nr. 44/2001 netaikymo sritis.

50Pirma, pažymėtina, kad privataus asmens teisės, jam sutarties pagrindu perleistos iš bankroto administratoriaus, reikšti neteisėtai pervestų lėšų priteisimo reikalavimą kitam bankrutuojančios įmonės kreditoriui įgyvendinimui netaikytina analogija su tokios teisės įgyvendinimu, atliekamu bankroto administratoriaus. Toks privatus kreditorius (ieškovas), priešingai nei bankroto administratorius, kuris iš esmės privalo veikti dėl kreditorių interesų, pats sprendžia, ar pasinaudoti savo įgytomis reikalavimo teisėmis. Antra, kai asmuo, kuriam perleistos teisės, nusprendžia pasinaudoti savo reikalavimo teisėmis, jis veikia dėl savo paties interesų ir siekdamas asmeninės naudos. Kaip ir reikalavimo teisė, kuria grindžiamas jo reikalavimas, iš perleistų reikalavimų gautos pajamos priskiriamos jo asmeniniam turtui. Taigi jo ieškinio padariniai skiriasi nuo bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio dėl nuginčijimo, kurio tikslas yra padidinti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvus, padarinių. Trečia, tai, kad teisių perleidimo sutartyje ieškovas su bankroto administratoriumi susitarė pervesti tam tikrą procentinę dalį iš perleistų reikalavimų gautų pajamų, nepakeičia šių išvadų, nes tai yra tik mokėjimo sąlyga. Tokia sutartinė sąlyga susijusi su šalių autonomija, nes neginčijama, kad bankroto administratorius ir asmuo, kuriam perleistos teisės, galėjo laisvai pasirinkti, ar asmens, kuriam perleistos teisės, pervedamą atlygį išreikšti kaip fiksuotą sumą, ar kaip sumų, kurios galbūt bus išieškotos, procentinę dalį. Galiausiai pagal Vokietijos bankroto kodekso nuostatas bankroto bylos baigtis neturi jokios įtakos asmens, kuriam perleistos teisės, naudojimuisi įgyta teise ginčyti sandorius, todėl asmuo, kuriam perleistos teisės, jomis gali naudotis užbaigus bankroto bylą.

51Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų prasme paduotas civilinėje ar komercinėje byloje. Taigi Lietuvos nacionaliniai teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ieškovo pareikštą reikalavimą.

52Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53Dėl visų šioje nutartyje pateiktų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas glaudžiai susijęs su Vokietijoje inicijuotu bankroto procesu, bei neteisingai aiškino, kad dėl tokio reikalavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal Reglamentą Nr. 1346/2000 nekyla išimtinės tarptautinės jurisdikcijos šį reikalavimą nagrinėti, taip pat netinkamai interpretavo Teisingumo Teismo išaiškinimus, pateiktus sprendime Seagon, tačiau priėmė iš esmės teisėtą nutartį, kurią naikinti kasacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

54Paliekant galioti apskųstą nutartį, šalių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme teisme turėtos, taip pat kitos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos; šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kurios šalies –... 6. Ieškovas Latvijos įmonė „F-Tex SIA“ prašė teismo priteisti iš... 7. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas yra vienintelis... 8. 2007 m. rugpjūčio 28 d. NPLC bankroto administratorius sutartimi ieškovui... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d.... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos-Anglijos UAB „Jadecloud-Vilma“ prašo... 17. 1. Reglamento Nr. 44/2001 septintojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad... 18. Reglamento Nr. 1346/2000 šeštojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad... 19. 2. Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. C-339/07... 20. 3. Teisingumo Teismo praktiką atitinka bei patvirtina ir Vokietijos... 21. Priešingu atveju, Lietuvos teismams pripažinus savo jurisdikciją nagrinėti... 22. Ieškovas Latvijos įmonė „F-Tex SIA“ atsiliepimu į kasacinį skundą... 23. 1. Nei Reglamente Nr. 1346/2000, nei Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d.... 24. 2. Nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas priimtas vėliau, negu ieškinys... 25. 3. Palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovui būtų užkirsta galimybė savo... 26. Ieškovas pažymi tai, kad Vokietijoje nenagrinėjama šiai civilinei bylai... 27. 4. Bylos perkėlimas į Vokietijos teismą, nagrinėjantį NPLC bankroto bylą,... 28. IV. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą teisiniai argumentai... 29. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Dėl visų prieš tai nurodytų priežasčių, kasacinio teismo nuomone, byloje... 31. Teisingumo Teismas 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą F-Tex byloje... 32. Teisėjų kolegija... 33. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Šioje byloje kilę Reglamentų Nr. 1346/2000 ir Nr. 44/2001 nuostatų... 35. Dėl nacionalinio teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymo, sprendžiant... 36. Šalių ginčas susijęs su nacionalinio teismo jurisdikcijos nustatymu,... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinis teismas, spręsdamas, ar jam... 38. Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnyje apibrėžta šio reglamento taikymo... 39. Atsižvelgiant į Reglamentų Nr. 44/2001 ir Nr. 1346/2000 taikymo sritis,... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės... 41. Dėl su bankroto procesu sąsajų turinčio reikalavimo kvalifikavimo civiline... 42. Reglamento Nr. 44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, šiam pakeitus... 43. Kaip ne kartą yra nurodęs Teisingumo Teismas, Briuselio konvenciją... 44. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad sprendime Gourdain suformuluotas... 45. Kaip pirmiau nurodytame sprendime F-Tex pažymėjo Teisingumo Teismas, teisė,... 46. Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo kvalifikavimo tarptautinės jurisdikcijos... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, šioje byloje... 48. Ieškovas, Latvijos įmonė, Sutarties dėl teisių perleidimo, kuria... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytos aplinkybės turi... 50. Pirma, pažymėtina, kad privataus asmens teisės, jam sutarties pagrindu... 51. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 52. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 53. Dėl visų šioje nutartyje pateiktų argumentų teisėjų kolegija... 54. Paliekant galioti apskųstą nutartį, šalių Lietuvos Aukščiausiajame... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 5 d.... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...