Byla 2A-389-262/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Laikas kavai“ ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laikas kavai“ ieškinį atsakovui K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 263,96 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškovo reikalavimo visiško patenkinimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas K. R. 2010-01-05 buvo paskirtas eiti ieškovo direktoriaus pareigas, iš kurių atsakovas 2011-02-05 atšauktas ieškovo 2011-01-31 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo atsakovas taip pat įpareigotas ne vėliau kaip paskutinę savo darbo dieną perduoti bendrovės turtą, darbo priemones, antspaudą ir visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus naujai paskirtam bendrovės vadovui. Atsakovas turto ir lėšų naujai bendrovės vadovei neperdavė, inventorizacijoje nedalyvavo. Bendrovėje 2011-02-11 atlikta ilgalaikio ir kito turto inventorizacija pagal 2011-02-05 apskaitos duomenis. Inventorizacijos metu nustatytas ilgalaikio turto ir piniginių lėšų trūkumas, iš viso už 20 263,96 Lt. Atsakovas buvo tiesiogiai atsakingas už visą bendrovės materialinį turtą. Žalos atsiradimą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai – bendrovės turto neperdavimas. Todėl visa nurodyta žala turi būti priteista iš atsakovo.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi per laikotarpį nuo 2001-02-04 iki 2011-02-11 bendrovės turtas, dokumentai galėjo dingti ne dėl atsakovo, bet dėl kitų asmenų kaltės. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos, neįrodė realaus atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo fakto.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl 90 Lt už nerastą alyvą motociklams priteisimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 1911,24 Lt žalos atlyginimo ir 257 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1911,24 Lt sumą nuo 2011-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalis dėl 90 Lt žalos dėl nerastos alyvos motociklams atlyginimo palikta nenagrinėta; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo atsakovui priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 34,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas atmetė didžiąją dalį ieškovo reikalavimų motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė daiktų trūkumo fakto. Teismas nurodė, kad trūkumas galėjo būti užfiksuotas ne dėl realaus tam tikrų daiktų trūkumo, o dėl netinkamos apskaitos vedimo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trūkstami daiktai inventorizacijos metu nebuvo perduoti tretiesiems asmenims. Ieškovas turėjo rūpintis tinkamu daiktų, dokumentų ir kt. perėmimu iš atsakovo tačiau to nepadarė. Inventorizacija buvo atlikta praėjus kelioms dienoms po atsakovo išėjimo iš darbo, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tam tikrų daiktų neišsaugojimą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovui būnant įmonės vadovu, įmonės patalpose nebebuvo baldo- kampo „Cinamon“, todėl teismas priteisė ieškovui kompensaciją už šį baldą. Teismas ieškovui taip pat priteisė kompensaciją už lėšų trūkumą įmonės kasoje, nes pagal įmonės buhalterinius dokumentus įmonės kasoje trūko 758,35 Lt.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir priimti naują sprendimą- ieškovo reikalavimus tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, dėl to didžioji dalis ieškovo reikalavimų buvo nepagrįstai atmesta. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Teismas nepagrįstai sureikšmino inventorizacijos akto reikšmę byloje. Net ir nesant inventorizacijos akto, vien ieškovo teiginys dėl daikto neturėjimo būtų pakankamas pagrindas daiktų trūkumui konstatuoti. Bendrovėje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių trūkstamų daiktų buvimą pas trečiuosius asmenis, todėl preziumuoja, jog daiktai turėjo būti sandėlyje. Ne ieškovas turėjo įrodyti, kad atitinkamų daiktų jis neturi, bet atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo teiginius dėl daikto neturėjimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius daiktų perdavimą ieškovui arba daiktų perdavimą tretiesiems asmenims. Sprendimo dalis, kuria kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos, susijusios su dviračio dingimu, yra neteisėta, nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismo atsisakymas priteisti žalą už neperduotą bendrovės šalmą yra nepagrįstas. Teismas turėjo priteisti ieškovui ne tik ieškovo apskaitoje nurodytą aukščiau paminėto baldo vertę, bet ir jo kainą sudarantį PVM. Teismas neatsižvelgė į atsakovo kaip bendrovės vadovo pareigų specifiškumą. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovo kaip darbuotojo (privalančio būti darbe 5 dienas per savaitę) ir atsakovo kaip bendrovės vadovo (privalančio net ir po darbo sutarties pasibaigimo iki galo įvykdyti savo prievoles, kylančias iš CK ir Akcinių bendrovių įstatymo) pareigas.

11Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad šioje situacijoje ne atsakovas, o būtent ieškovas, elgėsi nesąžiningai ir nesiėmė visų nuo jo valios priklausančių priemonių tam, jog iš atsakovo būtų tinkamai perimtos jo atsakomybėje buvusios įmonės materialinės vertybės.

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteista kompensacija už baldų kampą „Cinamon“ ir kompensacija už piniginių lėšų kasoje trūkumą yra nepagrįsta. Ieškovo turto inventorizacija buvo atlikta praėjus savaitei po atsakovo atleidimo iš darbo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po atsakovo atleidimo iš darbo buvo užtikrintas įmonei priklausančio turto išsaugojimas. Per laikotarpį nuo atsakovo atleidimo iš užimamų pareigų iki inventorizacijos atlikimo ieškovo kampas „Cinamonas" - galėjo dingti ne dėl atsakovo, o dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip buvo apskaičiuotas jo nurodomas lėšų įmonės kasoje trūkumas. Nesant šių įrodymų, nėra aišku, kokiais konkrečiais skaičiavimais ir duomenimis rėmėsi ieškovas, ar šie skaičiavimai yra objektyvūs ir gali atspindėti realią padėtį įmonės kasoje. Vien tik faktas, kad ieškovo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės parengtame lėšų inventorizacijos akte yra nurodyta nežinomu būdu apskaičiuotas lėšų trūkumas, negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis atsakovo atsakomybę už šių lėšų nebuvimą įmonės kasoje.

13Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją už baldų kampą „Cinamon“ ir pinigų trūkumą įmonės kasoje.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliaciniai skundai atmetami

16CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

19Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

21Dėl ieškovo apeliacinio skundo

22Kaip matyti iš ieškovo 2011-01-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (t. 1 b.l. 14) atsakovas buvo atleistas iš užimamų pareigų nuo 2011 m. vasario 5 d. Šiuo ieškovo akcininkų sprendimu atsakovas taip pat įpareigotas ne vėliau kaip paskutinę savo darbo dieną perduoti bendrovės turtą, darbo priemones, antspaudą ir visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus naujai paskirtam bendrovės vadovui. 2011 m. vasario 5 d. buvo šeštadienis. Iš atsakovo darbo sutarties matyti, kad jam nustatyta 5 dienų darbo savaitė (t. 1 b.l. 18-20). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų dirbti savaitgaliais. Pažymėtina, kad ieškovo akcininkai patys savo sprendimu nustatė būtent tokią atsakovo atleidimo iš darbo datą. Kolegijos nuomone, jeigu ieškovas turėjo tikslą, kad įmonės vadovo pasikeitimas vyktų sklandžiai ir naujai vadovei būtų perduotas visas bendrovės turtas, dokumentai ir kt., jis galėjo nustatyti kitą atsakovo atleidimo datą, kuri būtų viduryje darbo savaitės. Kadangi, kaip minėta, atsakovui nustatyta 5 dienų darbo savaitė, o atsakovui nebuvo pareigos dirbti šeštadieniais, todėl šiuo atveju laikytina, kad paskutinė atsakovo darbo diena buvo penktadienis- 2011 m. vasario 4 d. Ieškovo 2011-01-31 akcininkų susirikimo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas naujam vadovui viską turi perduoti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Taigi, šiuo atveju ieškovas turėjo pasirūpinti, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė naujai įmonės vadovei perduoti įmonės turtą, dokumentus ir kt. ne vėliau, kaip iki 2011 m. vasario 4 d. darbo pabaigos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas dėjo pastangas tai padaryti. Pažymėtina, kad ieškovas galėjo viską iš atsakovo perimti netgi anksčiau, nei baigiasi atsakovo darbo sutartis, nes paskutinė darbo diena buvo pats vėliausias terminas įmonės turtui, dokumentams ir kt. perimti. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų net apie tai, kad 2011 m. vasario 5 d. naujoji įmonės vadovė atvyko pas atsakovą (ar į įmonės patalpas) atsiimti įmonės turto, dokumentų ir kt., bet atsakovas jų neatidavė. T.y. į bylą nepateiktas joks 2011 m. vasario 5 d. datuotas dokumentas, kuriame būtų konstatuota, kad atsakovas neperdavė tam tikrų daiktų, dokumentų ir kt. Ieškovo turto inventorizacija buvo atlikta 2011-02-11, t.y. praėjus beveik visai darbo savaitei po atsakovo atleidimo iš darbo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad per tokį laiko tarpą, ieškinyje nurodomi daiktai galėjo dingti kitu būdu, t.y. ne dėl atsakovo kaltės. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog ieškinyje nurodyti daiktai dingo dėl atsakovo kaltės ir kad atsakovui kyla pareiga už juos kompensuoti.

23Ieškovas skundžia ir tą teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteistas PVM už baldą- kampą „Cinamon“. Teismas nesutinka su argumentu, kad reikia vadovautis ne ieškovo apskaitoje numatytais duomenimis, o įsigijimo dokumentais. Pažymėtina, kad kompensuojant už prarastą turtą tokios praktikos nėra laikomasi, nes kitokiu atveju, dėl nusidėvėjimo ar kokių nors kitų aplinkybių reali turto vertė neatitiktų nurodytosios. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, kompensacijos dydis nustatomas pagal į apskaitą įrašytą turto vertę. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nepriteisė PVM už prarastą baldą.

24Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, todėl tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

25Dėl atsakovo apeliacinio skundo

26Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui buvo priteista kompensacija už baldų kampą „Cinamon“ ir kompensacija už piniginių lėšų kasoje trūkumą. Teismas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Kaip minėta, ieškovas ir šio baldo pasigedo po atliktos inventorizacijos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad liudytojai- bendrovės darbuotojai nurodė, kad tokių baldų bendrovėje nėra ir jų jau nebuvo kurį laiką prieš atsakovo atleidimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šiuos liudytojų parodymus (CPK 178 str.). Taigi, šiuo atveju, teismas labiau tikėtinais laiko ieškovo teiginius dėl baldų kampo „Cinamon“ dingimo tuo metu kai įmonei dar vadovavo ieškovas (šie teiginiai yra pagrindžiami liudytojų parodymais), nei atsakovo teiginius, kad jis nėra atsakingas už šio baldo dingimą, nes tokių atsakovo teiginių nepatvirtina nei byloje esantys įrodymai, nei liudytojų parodymai.

27Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pats asmeniškai tvarkė įmonės kasą, nes kasininkės pareigybė bendrovėje nenumatyta, o visą buhalterinę apskaitą tvarko ne UAB „LAIKAS KAVAI“ buhalterė, o atskira įmonė UAB „Auditorių garantija“. Taigi, atsakovas buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės kasoje esančias lėšas bei už teisingą su šiomis lėšomis susijusių dokumentų sutvarkymą. Liudytoja Z. L. (ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovė) teisme patvirtino, kad grynųjų pinigų trūkumas nustatytas remiantis buhalteriniais dokumentais. Netikėti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens parodymais nėra pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų (buhalterinių dokumentų), kurie įrodytų jog iš atsakovo priteista suma (758,35 Lt) butų buvus įmonės kasoje tuo metu, kai atsakovas vadovavo įmonei. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo kasoje buvo pinigų trūkumas ir pagrįstai minėtą sumą priteisė iš atsakovo.

28Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino dalį ieškinio reikalavimų, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

29Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 263,96 Lt turtinei žalai... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys... 8. Teismas atmetė didžiąją dalį ieškovo reikalavimų motyvuodamas tuo, kad... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės... 11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės... 13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliaciniai skundai atmetami... 16. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 19. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 21. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 22. Kaip matyti iš ieškovo 2011-01-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo... 23. Ieškovas skundžia ir tą teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteistas PVM... 24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 25. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš... 27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pats asmeniškai tvarkė įmonės... 28. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 29. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti...