Byla 2-1690-512/2011
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A. K., jos atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovės UAB ,,Dussmann Service“ atstovui advokato padejėjui Jurijui Martinaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Dussmann Service“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo 2010-02-09 paskirtą drausminę nuobaudą ir jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtais, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir pripažinti, kad darbo sutartis su juo nutraukta pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją – 5000,00 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti valandinį darbo užmokestį už papildomai atliktą darbą nuo 2009-03-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. 1 d. pradėjo dirbti pas atsakovę saugos tarnybos Klaipėdos padalinio vadovu. 2010-01-25 jis gavo įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už blogai atliekamą pavestą darbą, o 2010-02-09 jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Mano, kad šių drausminių nuobaudų paskyrimas yra neteisėtas, nes su juo nebuvo aptartos jo darbo funkcijos ir apimtys, nebuvo pareigybinės instrukcijos, savo darbą jis atliko sąžiningai. Be to, nuo 2009-03-25 jis buvo priverstas dirbti ir darbo sutartimi nesulygtą darbą – dirbti saugos darbuotoju, nes atsakovė atsisakė didinti darbuotojų skaičių Klaipėdos padalinyje, jis nebuvo atsakingas už stebėjimų kamerų įrengimą saugomame objekte, todėl drausminių nuobaudų skyrimas yra neteisėtas. Dėl atleidimo iš darbo pablogėjo jo socialinė reputacija, jis patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, nes buvo skubiai priverstas ieškotis naujo darbo, todėl iš atsakovės priteistinas ir neturtinės žalos atlyginimas.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, nes neinformavo darbdavio apie tai, kad saugomame objekte turėjo būti sumontuotos stebėjimo kameros ir dėl to buvo prarastas klientas, ieškovas neįvykdė darbdavio 2010-01-22 pavestos užduoties ir per 4 d. nepateikė ataskaitos apie atliktus darbus ir naujų klientų paiešką, todėl dausminės nuobaudos jam skirtos pagrįstai. Ieškovas niekada nereiškė pretenzijų darbdaviui dėl darbo vietos, papildomo darbo ar nežinojimo savo darbo funkcijų, todėl atleidimas iš darbo yra teisėtas.

5Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. K. pagal 2008-10-01 darbo sutartį Nr. 4450 buvo priimtas dirbti pas atsakovą UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos Klaipėdos padalinio vadovu (b.l. 62), o nuo 2009-03-25 dirbo ir apsaugos darbuotojo pareigose (b.l. 158). 2010-01-19 ieškovas A. K. elektroniniu paštu gavo pranešimą iš UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos direktoriaus V. O., kuriame buvo nurodyta ieškovui atsiųsti ataskaitą apie atliktus darbus nuo 2010-01-01, supažindinti apsaugos darbuotojus su naujais darbo grafikais, parašyti pasiaiškinimą, kodėl V. O. nebuvo informuotas, kad UAB ,,Ketonas“ objekte nebuvo sumontuotos vaizdo kameros ir dėl to UAB ,,Dussmann Service“ prarado klientą. Pasiaiškinimą buvo prašoma atsiųsti iki 2010-01-20 9.00 val.

92010-01-22 ieškovas A. K., atsakydamas į šį pranešimą, nurodė, kad ataskaitos dėl naujų objektų paieškos pateikti negali, nes nėra gavęs nei rašytinio, nei žodinio nurodymo ieškoti naujų objektų, be to, jis nebuvo supažindintas su pareigine instrukcija. Be to, paaiškino, kad ieškovo pareiga atsakovo įmonėje yra organizuoti ir kontroliuoti saugos tarnybos darbą saugomose objektuose. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų pastatymo ieškovas nurodė, kad jis buvo sutaręs su UAB ,,Ketonas“ direktoriumi dėl stebėjimo kamerų pastatymo (b.l. 67,68).

102010-01-22 UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos direktoriaus V. O. atsiuntė elektroninį laišką ieškovui A. K., kuriame nurodė, kad ieškovas 2010 m. sausio 25-29 dienomis turi paskambinti aštuoniasdešimčiai klientų ir siūlyti apsaugos paslaugas (b.l. 72).

11UAB ,,Dussmann Service“ generalinė direktorė G. M. 2010-01-25 priėmė įsakymąNr. 1-49 dėl drausminės nuobaudos skyrimo Klaipėdos padalinio vadovui A. K. už blogai atliekamą jam pavestą darbą, šiuo įsakymu įpareigodama A. K. skubiai ir intensyviai ieškoti fizinės ir elektroninės saugos objektų, skiriant tam visą laiką ir jėgas (b.l. 65)

12UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos direktoriaus V. O. informavo generalinę direktorę A. G. M., jog ieškovas ignoruoja jo užduotis, neinformuoja apie rezultatus (b.l. 73).

13UAB ,,Dussmann Service“ generalinė direktorė A. G. M. 2010-02-09 priėmė įsakymą Nr. 2-88 skirti drausminę – atleidimą iš darbo (b.l. 74).

14Dėl drausminės nuobaudos-papeikimo skyrimo pagrįstumo ir atleidimo iš darbo.

15Pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Kartu šios sąlygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką.

16Ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už blogai atliekamą pavestą darbą – laiku neatsiųstą ataskaitą apie naujų objektų paiešką, neatsiųstą darbuotojų darbo grafiką, nepasiaiškinimą dėl saugomame objekte nesumontuotų stebėjimo kamerų (b.l.63-70), o drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad neįvykdė 2010-01-22 jam skirtos užduoties bei dėl to nepateikė pasiaiškinimo (b.l.71-76). Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų realizavimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Šios taisyklės, kurių pagrindą sudaro apibrėžtos darbuotojo pareigos, gali būti nustatytos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje, atskirų darbų, procedūrų atlikimo nuostatuose. Juose darbuotojo pareigos, darbų atlikimo tvarka turėtų būti reglamentuojama kuo aiškiau ir konkrečiau. Vertinant darbo drausmės pažeidimo turinį, vienas iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtos veikos padarinys yra norminio teisės akto, taip pat subjektyviosios darbdavio teisės pažeidimas, pakenkimas jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2–oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad buvo pažeistos atsakovo teisės ar pakenkta jo interesams. Šiuo atveju ginčijame atsakovo įsakyme nurodytas darbo drausmės pažeidimas – vieno iš instrukcijos punkto nesilaikymas –vertintinas kaip formalus ir neturintis visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų.

17Pripažintina, jog atsakovė neįrodė ginčijamo įsakymo pagrįstumo; juolab kad nesant pareiginės instrukcijos bei darbo funkcijų apibrėžtumo, toliau atliekant darbą darbdavio naudai ir interesais, negali būti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Spręsdamas drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą teismas, inter alia turi įvertinti, ar pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. DK 227 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pažeidusiajam darbo drausmę darbdavys gali taikyti drausminio poveikio priemones, bet neprivalo. Byloje yra pakankamai duomenų, kad ieškovui iki tol nei karto nebuvo reikšta pretenzijų dėl jo darbo, o dėl objektyvių priežasčių (neveikiančio asmeninio kompiuterio) laiku nepateikti darbuotojų darbo grafikai nesukėlė darbdaviui jokių pasekmių. Šių aplinkybių prieš skirdama drausminę nuobaudą atsakovė nevertino, todėl skirti drausminės nuobaudos taip pat nebuvo pagrindo ir dėl šių aplinkybių.

18Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama išeitinė kompensacija ir vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams. Byloje nustatyta, kad po atleidimo iš darbo ieškovas netrukus įsidarbino, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė (buvo sprendžiamas teismingumo klausimas, tikslinamas ieškinys ir pan.), todėl ieškovui priteistina dalis vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – 20 000, 00 Lt (neatskaičius mokesčių). Laikytina, kad tokia suma atitinka pritingumo ir teisingumo kriterijus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų.

19Ieškinys dalyje dėl atlyginimo už papildomą darbą netenkintinas. Ieškovas sutiko papildomai dirbti saugos darbuotojo pareigose, jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė, todėl laikytina, kad DK 114 straipsnio 1 dalies nuostatų atsakovė nepažeidė.

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos.

22Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje L. Z., M. Z., G. Z., V. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovo, liudytojų parodymais nustatyta, kad drausminės nuobaudos paskyrimas (atleidimas iš darbo) sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ieškant naujo darbi ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atleidimas iš darbo nesukėlė itin sunkių pasekmių (ieškovas neužilgo susirado darbą pagal savo kvalifikaciją, neturėjo su nuobaudos paskyrimu susijusių gydymo ar kitų išlaidų ir pan.), iš atsakovės ieškovui priteistina dalis – 1000,00 Lt prašomos neturtinės žalos atlyginimo.

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), o patenkinus ieškinį iš dalies – priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas ( CPK 96 str. 1 d.).

24Vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Panaikinti UAB „Dussmann Service“ generalinės direktorės 2010-01-25 įsakymą Nr. I-49 skirti drausminę nuobaudą – papeikimą A. K.

27A. K. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu ir laikyti jį atleistu iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

28Priteisti iš UAB „Dussmann Service“ 5000,00 Lt kompensaciją (mokesčiai neišskaičiuoti) ir dalį – 20 000,00 Lt (mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei dalį – 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K. ir 780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

30Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,... 2. ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo 2010-02-09 paskirtą... 3. Nurodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. 1 d. pradėjo dirbti pas atsakovę saugos... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 5. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti.... 6. Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, liudytojų... 9. 2010-01-22 ieškovas A. K., atsakydamas į šį pranešimą, nurodė, kad... 10. 2010-01-22 UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos direktoriaus V. O.... 11. UAB ,,Dussmann Service“ generalinė direktorė G. M. 2010-01-25 priėmė... 12. UAB ,,Dussmann Service“ saugos tarnybos direktoriaus V. O. informavo... 13. UAB ,,Dussmann Service“ generalinė direktorė A. G. M. 2010-02-09 priėmė... 14. Dėl drausminės nuobaudos-papeikimo skyrimo pagrįstumo ir atleidimo iš... 15. Pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio... 16. Ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už blogai... 17. Pripažintina, jog atsakovė neįrodė ginčijamo įsakymo pagrįstumo; juolab... 18. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama išeitinė... 19. Ieškinys dalyje dėl atlyginimo už papildomą darbą netenkintinas. Ieškovas... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 21. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 22. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Panaikinti UAB „Dussmann Service“ generalinės direktorės 2010-01-25... 27. A. K. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136... 28. Priteisti iš UAB „Dussmann Service“ 5000,00 Lt kompensaciją (mokesčiai... 29. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...