Byla 3K-3-69/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kelio“ restoranai kasaciniu skundu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Č. (M.) ir M. M. ieškinį atsakovui UAB „Kelio“ restoranai dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Kelio“ restoranai generalinės direktorės 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymus Nr. 77 ir Nr. 77/1, kuriais jiems paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimas; 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 78, kuriuo ieškovai nušalinti nuo darbo, ir 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą dėl jiems paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo nuo 2004 m. rugsėjo 28 d.; taip pat ieškovė I. Č. (M.) prašė panaikinti 2004 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. P–87, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. P–121 dėl jos atleidimo; grąžinti ieškovus į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovams vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. iki atleidimo iš darbo dienos; taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo ieškovams po 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vadybininkais; atsakovas juos neteisėtai, be pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia teisę nušalinti, rašytinio reikalavimo nušalino nuo darbo; be to, atsakovas, prieš skirdamas drausmines nuobaudas, turėjo gauti darbuotojų pasiaiškinimus raštu; drausminės nuobaudos paskirtos, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl yra neteisėtos; vadinasi, atsakovui neatsirado pagrindo taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nutraukti darbo sutartis; be to, ieškovė I. Č. nurodė, kad atleista iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu; įsakyme nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, darbdavys su jais neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną; dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš darbo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją ir pažeminimą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino UAB „Kelio“ restoranai generalinės direktorės 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymus Nr. 77 ir Nr. 77/1, kuriais ieškovams paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 82, kuriuo ieškovai atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, taip pat 2004 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 87 ir 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. P–121, kuriais ieškovei I. Č. (M.) paskirta drausminė nuobauda ir atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, neteisėtais; grąžino ieškovus į darbą; priteisė iš atsakovo ieškovui M. M. 7953,82 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 53,12 Lt – nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei I. Č. 5525,24 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 44,20 Lt – nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovams po 2000 Lt neturtinės žalos; ieškinio reikalavimą dėl atsakovo generalinės direktorės 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 78 pripažinimo neteisėtu atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 39,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, todėl generalinės direktorės 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymus Nr. 77 ir Nr. 77/1, kuriais ieškovams paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, pripažino neteisėtais; teismas argumentavo, kad ieškovams nurodyta drausminė nuobauda skirta už tai, kad šie netinkamai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nesivadovavo darbo laiko apskaitos grafikais, taip pat nepareikalavo iš pavaldžių darbuotojų užtikrinti darbo saugą, sanitarinės higienos, aplinkos apsaugos taisyklių vykdymą. Teismas sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo nuobaudoms skirti; abu ieškovai vykdė pareiginiuose nuostatuose, su kuriais buvo supažindinti, jiems nustatytas pareigas; teismo vertinimu, atsakovas neištyrė ieškovų kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo; jie dirba ne kartu, bet pamainomis; tuo tarpu ieškovė nesutinka, kad ji netinkamai vykdė pareigas, nes, jos nuomone, patalpos nebuvo apleistos; teismas argumentavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovą supažindino su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, todėl negalėjo jam skirti drausminės nuobaudos dėl šiame norminiame akte nustatytų reikalavimų pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, skiriant drausminę nuobaudą ieškovams, nesilaikyta DK 234 straipsnyje nustatytų reikalavimų; atsakovo generalinės direktorės 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 78 ieškovai nušalinti nuo darbo, pažeidžiant taip pat DK 123 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kadangi nurodytą įsakymą atsakovas pripažino netekusiu galios, tai teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovams skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – pripažintinas nepagrįstu, nenustačius sistemingo darbo pareigų neatlikimo arba netinkamo jų vykdymo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ieškovams paskyrus drausminę nuobaudą (papeikimą), šie neturėjo galimybės pasitaisyti, tuo tarpu sistemingas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas konstatuojamas tais atvejais, kai darbuotojas, turintis švelnesnę, nei atleidimas iš darbo, drausminę nuobaudą, ir toliau pareigas eina netinkamai. Teismas nustatė, kad ieškovės I. Č. (M.) darbo santykiai pasibaigė 2004 m. spalio 9 d., todėl atsakovo 2004 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 87 dėl jai paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, taip pat 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. P–121, pripažino neteisėtais. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai (pažymos, išrašai iš medicininių dokumentų, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) patvirtina, jog ieškovai dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, emocinę depresiją; nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi šalių interesų pusiausvyros principu.

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nusprendė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas M. M. yra grąžintas į ankstesnį darbą UAB „Kelio“ restoranai kavinėje „Nemunas“, bei sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo ieškovų I. Č. (M.) ir M. M. naudai, pakeisti: M. M. ir UAB „Kelio restoranai“ 2004m. sausio 15d. sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu pagal Darbo kodekso 297straipsnio 4 dalį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d.; priteisti iš atsakovo UAB „Kelio restoranai“ ieškovo M. M. naudai 1312,23Lt išeitinę pašalpą ir 30 484,32 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš viso - 31 796,55 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „Kelio restoranai“ ieškovės I. Č. (M.) naudai 22 867,96 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei po 46,41 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

8Kolegija sutiko su ieškovų apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas apskaičiuodamas ir priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyrausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad (vidutinis darbo užmokestis) gražinimo į darbą bylose skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Tvarkos 3.1 - 3.4 p. ir mėnesines premijas. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas ieškovų vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai skaičiavo iš viso 2004 metais gauto darbo užmokesčio, jį padalydamas iš visų tais metais dirbtų mėnesių bei dirbtų dienų skaičiaus (b. l. 107-108). Iš atsakovo pateiktų pažymų matyti, kad ieškovas M. M. iš darbo buvo atleistas atidirbęs pamainą, pagal rugsėjo mėnesio darbo grafiką, todėl, apskaičiuojant jo vidutinį mėnesio bei dienos darbo užmokestį, šis mėnuo įtrauktinas į skaičiuojamą laikotarpį. Per tris paskutinius mėnesius M. M. išdirbo 65 darbo dienas ir jam buvo priskaičiuotas 3936,71 Lt darbo užmokestis. Dėl to jo vidutinis darbo užmokestis yra 1312,24 Lt, o vidutinis darbo dienos užmokestis - 60,56 Lt. Ieškovė I. Č. (M.) iš darbo buvo atleista 2004 m. spalio 14 d., todėl jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis skaičiuojamas pagal liepos- rugsėjo mėnesius ir yra 1005,70 Lt, o išdirbus 65 darbo dienas, vidutinis dienos darbo užmokestis - 46,41 Lt.

9Bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. M. nurodė, kad grąžinus jį į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl prašo sprendimą dėl šios dalies pakeisti ir negrąžinti jo į darbą, nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai šiuos teiginius patvirtina. Nors apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria ieškovas gražintas į darbą, nėra, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes, užsitęsusį bylos nagrinėjimą, kolegija laikė esant pagrindui viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti dėl ieškovo įstatymuose įtvirtintą alternatyvų darbuotojo teisių bei teisėtų interesų gynimo būdą pakeičiant sprendimo dalį, kuria M. M. grąžintas į ankstesnį darbą UAB „Kelio“ restoranai kavinėje „Nemunas“ (CPK 414 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į ieškovo dirbtą pas atsakovą darbo laiką - apie devynis mėnesius, patenkinus jo prašymą ir teismo sprendimu nutraukus darbo sutartį , sudarytą 2004 m. sausio 15 d. tarp ieškovo ir UAB „Kelio“ restoranai pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, ieškovui priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (1312,24 Lt) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovei I. Č. (M.) priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. 22 867,96 Lt.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kelio“ restoranai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

121. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 414, 417, 226 straipsnių nuostatas ir šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje suformuota teismo pareiga patikrinti ir įvertinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymą darbo sutarties nutraukimo atveju, taip pakeičiant atleidimo iš darbo formuluotę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl DK normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 20 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. AB „Šiaulių stumbras“ , bylos Nr. 3K-3-171/2005).

13Materialinių vertybių trūkumas darbe gali būti vertinamas kaip savarankiškas atleidimo iš darbo pagrindas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą su nuoroda į DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą – darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, t. y. padaro veiką, turinčią vagystės, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, nepaisant to, kad už šias veikas darbuotojas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, atsakovas, atleisdamas ieškovus kitais DK pagrindais, galėjo juos atleisti ir šiuo pagrindu. Bylą nagrinėję teismai, matydami, kad byloje yra pakankamai duomenų dėl atsakovo turto pasisavinimo, neišaiškino atsakovui teisės prašyti teismo įvertinti kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nepasiūlė sukonkretinti savo atsikirtimo į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis), nors iš atsakovo procesinių dokumentų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų matė, kad šioje byloje galėjo būti tikrinamas ir vertinamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

142. Teismai, vertindami neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, jos dydį ir aplinkybes, atsakovo kaltę dėl šios žalos atsiradimo, priežastinį ryšį tarp atsakovo kaltų veiksmų ir kilusios žalos, pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vievio paukštynas“ v. A. K., bylos Nr. 3K-3-10/2006). Atsakovas tendencingai nesiekė atleisti ieškovų iš darbo, jis teismo posėdžio metu ieškovei I. Č. siūlė kitokio pobūdžio darbą, kuriam keliami mažesni reikalavimai, tačiau ši atsisakė. Byloje esančiais liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovai buvo konfliktinės asmenybės, nelinkę tvarkytis, vykdyti teisėtų darbdavio nurodymų, tai supratęs ir įvertinęs, atsakovas revizijų pagrindu nustatė net kelis ieškovų drausmės pažeidimus. Kasatoriaus teigimu, atleidimas iš darbo, vertinant žmogiškąja prasme, gali sukelti arba sukelia nepatogumų ir išgyvenimų, tačiau šie išgyvenimai turi būti dėl tendencingo, tyčinio, sąmoningo darbdavio elgesio, kuriuo siekiama sukelti tokius išgyvenimus. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

153. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio normas, nes netyrė įrodymų visapusiškai ir objektyviai, nurodydami, kad tam tikrų įrodymų byloje nėra, nors tam tikrų rašytinių įrodymų byloje yra pateikta: atsakovams buvo pranešta, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo yra panaikintas (atšauktas). Ši faktą pagrindžia atsakovo 2004 m. rugsėjo 27 d. pranešimas ieškovams dėl pasiaiškinimo pateikimo dėl materialinių vertybių trūkumo (b. l. 63), abiejų ieškovų pasiaiškinimai (b. l. 64, 67). Tuo tarpu teismas šių įrodymų nevertino, nurodydamas, kad byloje jų nėra.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Jie nurodo, kad suformuota teismų praktika ir materialinės teisės normos nustato, kad, esant ginčui dėl darbo teisinių santykių, įrodinėjimo pareiga visada tenka darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, todėl galima teigti, kad teismas gali būti aktyvesnis ir iniciatyvesnis, kai reikia apsaugoti silpnesniosios šalies – darbuotojo - interesus pagal jo pareikštus ieškinio reikalavimus.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

19Ieškovai pas atsakovą dirbo vadybininkais. Ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, o ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovai ginčijo paskirtas drausmines nuobaudas. Bylą nagrinėję teismai ieškovams skirtas atsakovo drausmines nuobaudas pripažino neteisėtomis.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas.

22Kasaciniame skunde keliami ieškovų atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus teisėtumo ir pagrįstumo, CPK 185 straipsnio taikymo klausimai.

23Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda. Šiuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 21, p. 156).

24Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, tenka darbdaviui pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 82 buvo atleistas iš vadybininko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (T. 1, b. l. 65). Įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo grindžiamas 2004 m. rugpjūčio 22 d. komisijos inventorizacijos metu nustatytu kavinėje „Nemunas“ materialinių vertybių trūkumu ir pakartotiniu padarymu drausmės pažeidimo. Teismas pripažino negaliojančia ieškovui 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 77 taikytą drausminę nuobaudą – papeikimą, todėl turėjo pakankamą pagrindą naikinti 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą, nesant darbo drausmės pakartotinumo.

26Iš byloje esančių duomenų (T. 1, b. l. 65, 69, 70) matyti, kad ieškovei I. Č. (M.) atsakovas tris kartus taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė I. Č. (M.) iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atleista neteisėtai, ir tai reikiamai motyvavo. Taigi 2004 m. spalio 14 d. įsakymu atsakovui nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovę iš darbo.

27Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas, tačiau su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija negali sutikti, nes darbo bylose įrodinėjimo pareiga visada tenka darbdaviui, kaip stipresnei bylos šaliai. Kasatorius kasaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2005, aiškinant atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimą, tačiau šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa, todėl bylą nagrinėję teismai nepasinaudojo nurodytoje nutartyje suformuluotais konkrečiai bylai teisės normų taikymo išaiškinimais.

28Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovams po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, kurias ir nurodė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl kasatoriaus argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsti.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, nes juose nenustatyta esminių materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš UAB „Kelio“ restoranai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) už antrinės teisinės pagalbos teikimą M. M. ir I. Č. (M.), parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Kelio“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. Kolegija sutiko su ieškovų apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas... 9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. M. nurodė, kad grąžinus jį į darbą... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kelio“ restoranai prašo panaikinti... 12. 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 414, 417, 226 straipsnių nuostatas... 13. Materialinių vertybių trūkumas darbe gali būti vertinamas kaip... 14. 2. Teismai, vertindami neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, jos dydį ir... 15. 3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio normas, nes netyrė... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Jie nurodo, kad... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 19. Ieškovai pas atsakovą dirbo vadybininkais. Ieškovė atleista iš darbo pagal... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 22. Kasaciniame skunde keliami ieškovų atleidimo iš darbo pagal DK 136... 23. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra... 24. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. 2004 m. rugsėjo 28 d.... 26. Iš byloje esančių duomenų (T. 1, b. l. 65, 69, 70) matyti, kad ieškovei I.... 27. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 185... 28. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus,... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 32. Priteisti iš UAB „Kelio“ restoranai Panevėžio valstybės garantuojamos... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...