Byla 2A-900-340/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 488,16 Lt skolos, 874,56 Lt palūkanų, 711,81 Lt delspinigių, 50,18 Lt palūkanų delspinigius, 75,93 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 488,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-06 AB „Swedbank“ ir J. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-029602-GV, pagal kurią AB ,,Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl AB „Swedbank“ nutraukė sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti atsakovei reikalavimus. 2012-12-06 UAB ,,Gelvora“ ir AB ,,Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido UAB ,,Gelvora“ naudai visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-029602-GV. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė.

4Atsakovei J. K. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė (b. l. 33).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. K. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 3 488,16 Lt skolos, 317,42 Lt delspinigių, 201,60 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (4007,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-05-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3 488,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-05-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,20 Lt žyminio mokesčio (b. l. 34-37). Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė būtų įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 3 488,16 Lt negrąžinto kredito (CK 6.38 str., 6.870 str., 6.886 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, į tai, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą 2013-07-29, dėl skolos išieškojimo į teismą kreipėsi tik 2014-05-07, bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 317,42 Lt. Teismas taip pat nusprendė, jog Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 p. nustatytos 20 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 874,56 Lt sumą, yra per didelės, todėl mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.210 str. 1 d.), t. y. iki 201,60 Lt palūkanų sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 50,18 Lt palūkanų delspinigius, nes ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių delspinigių apskaičiavimo dydį ir terminus. Teismas atmetė reikalavimą dėl 75,93 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, nes šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Nurodė, jog ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą už akių toje dalyje, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 672,96 Lt palūkanų ir 50,18 Lt palūkanų delspinigių, papildomai iš atsakovo priteisti 672,96 Lt palūkanų ir 50,18 Lt palūkanų delspinigių bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 40-42) Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Lietuvos teismų jurispridencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą; antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Apelianto manymu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 10-029602-GV numatytos 20 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteistos 672,96 Lt palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas;

103. 50,18 Lt dydžio palūkanų delspinigiai 2013-07-29 dienai nurodyti iš AB „Swedbank“ skolų priėmimo-perdavimo akto prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79. Pradinis kreditorius palūkanų delspinigius skaičiavo remdamasis Vartojimo kredito sutarties Nr. 10-029602-GV 7.2 p. Atsižvelgiant į tai, teismas klaidingai konstatavo, jog apelianto reikalavimas dėl 50,18 Lt palūkanų delspinigių priteisimo yra nepagrįstas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti 874,56 Lt palūkanų Lt, t.y. sumažino ieškovo prašomas priteisti 874,56 Lt sutartines palūkanas iki 201,60 Lt ir nepriteisė 672,96 Lt palūkanų dalies, taip pat su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 50,18 Lt palūkanų delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

15Bylos duomenys tvirtina, kad 2010 m. gegužės 6 d. tarp AB „Swedbank“ banko ir atsakovės J. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 5 771 Lt kredito suteikimo (b.l. 25-28). 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 12-20-79 (b.l. 13-24) AB „Swedbank“ bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir į atsakovę, kuri apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2013 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu (b.l. 30). Kadangi atsakovė savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos 3 488,16 Lt negrąžinto kredito, 317,42 Lt delspinigių, 201,60 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (4007,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3 488,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,20 Lt žyminio mokesčio. (b.l. 34-37). Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam 672,96 Lt palūkanų dalies, nurodo, kad tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė priteisiamų nuostolių dydį, kadangi, apelianto nuomone, vartojimo kredito sutartyje Nr. 10-029602-GV numatytos 20 procento sutartinės (pelno) palūkanos, neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams ir mažintos neatsižvelgiant į pasikeitusį priteistų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 20 procento dydžio metinių palūkanų normos (b. l. 25). Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

17Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašomos priteisti palūkanos (874,56 Lt) yra aiškiai per didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo 2012 m. gruodžio 6 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, t.y. iki 2014 m. gegužės 7 d., yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, suteikto kredito sumos dydį (5 771 Lt), darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma (874,56 Lt) yra aiškiai per didelė. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės prievolės neįvykdymo apeliantas būtų patyręs didesnius, nei priteisė teismas, nuostolius, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, gana ilgą laikė nesikreipė dėl skolos išsiieškojimo, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.15 str.), sprendžia, kad priteistinų palūkanų suma sumažinta pagrįstai.

18Nesutikdamas su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 50,18 Lt palūkanų delspinigius, apeliantas nurodė, jog 50,18 Lt dydžio palūkanų delspinigiai 2013-07-29 dienai nurodyti iš AB „Swedbank“ skolų priėmimo-perdavimo akto prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 ir kad pradinis kreditorius palūkanų delspinigius skaičiavo remdamasis Vartojimo kredito sutarties Nr. 10-029602-GV 7.2 p., todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog reikalavimas dėl 50,18 Lt palūkanų delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, yra neteisėtas.

19Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą reikalavimą, nurodė, jog teismui nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šių delspinigių apskaičiavimo dydį ir terminus. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. 10-029602-GV 7.2 p. nurodyta, jog kredito gavėjams praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

21Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną įvykdyti prievolę pavėluotą dieną – 711,81 Lt ir 50,18 Lt palūkanų delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama delspinigių suma yra didelė, ir apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl delspinigių sumažinimo, bei į tai, kad ieškovui jau yra priteistos 20 procentų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurių suma beveik lygi skolos sumai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovo reikalavimas priteisti dar ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, interesus.

22Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą už akių nepakeistą.

23Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 488,16... 4. Atsakovei J. K. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu už akių... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 9. 1. Lietuvos teismų jurispridencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų... 10. 3. 50,18 Lt dydžio palūkanų delspinigiai 2013-07-29 dienai nurodyti iš AB... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi,... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad 2010 m. gegužės 6 d. tarp AB „Swedbank“... 16. Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 20 procento dydžio... 17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios... 18. Nesutikdamas su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovo... 19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą reikalavimą, nurodė, jog... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje... 21. Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1... 22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė... 23. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą už akių...