Byla e2A-78-755/2016
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminio skolos ieškojimo išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6998-956/2016 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminio skolos ieškojimo išlaidų priteisimo

Nustatė

2ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 1366,86 Eur skolą, 824,46 Eur palūkanas, 511,21 Eur delspinigius, 300,10 Eur palūkanų delspinigius, 164,66 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1366,86 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 2006-10-19 AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė 2896,20 Eur (10 000,00 Lt) kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB „Swedbank“ ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.2009-05-21 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovas prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.

4Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-16 sprendimu už akių ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinys iš dalies patenkintas.

5Teismas priteisė iš atsakovo V. M. 1366,86 Eur skolą, 329,55 Eur palūkanas, 292,87 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,50 procentų dydžio metines palūkanas už 1366,86 Eur negrąžinto kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42,71 Eur žyminio mokesčio dalį. Nustatė, kad 2006 m. spalio 19 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-080282-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 2896,20 Eur (10000 Lt) kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ vartojimo sutartį nutraukė. 2008 m. birželio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08-20-15 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.CK 6.109 str. nustatyta tvarka ieškovas 2009 m. gegužės 21 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nėra,todėl teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1366,86 Eur skola.

6Teismas nustatė, kad pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 9,50 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė pagal sutartį už laikotarpį nuo 2009-06-26 iki 2015-04-30 atsakovui paskaičiavo 769,73 Eur palūkanas, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotas palūkanas – 54,73 Eur. Tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygos numato, jog atsakovas už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį įsipareigojo mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu pagal sutartį už laikotarpį nuo 2009-06-26 iki 2010-06-21 susidaro 492,07 Eur delspinigių, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus delspinigius – 19,14 Eur, viso 511,21 Eur delspinigių, taip pat 296,81 Eur palūkanų delspinigių nuo 2009-06-26 iki 2010-06-21, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus palūkanų delspinigius – 3,29 Eur, t.y. iš viso 300,10 Eur palūkanų delspinigių.

7Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti 824,46 Eur palūkanos, 511,21 Eur delspinigiai ir 300,10 Eur palūkanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma (1635,77 Eur) viršija skolos sumą (1366,86 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; taip pat į tai, kad kredito sutartis nutraukta 2009 m. birželio 26 d., tačiau dėl skolos priteisimo į teismą kreiptasi tik 2015 m. liepos 29 d.; kad didžioji dalis prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių ieškovo paskaičiuota jau po kredito sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, motyvus bei į teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-900-340/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-485-425/2015 ir kt.), teismas sprendė, jog delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, sudarantys 811,31 Eur (511,21 Eur + 300,10 Eur) sumą, mažintini iki 292,87 Eur, o palūkanos, sudarančios 824,46 Eur sumą, iki 329,55 Eur. Teismas laikė, kad tokia delspinigių ir palūkanų suma, pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Teismas nurodė, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos – 164,66 Eur, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę nulėmusia veika (CK 6.247 str.) Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, t.y. darbo priemonės (popierius, vokas), spausdinimas, pakavimas, skambinimas yra išimtinai susijusios tik su pačios ieškovės vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už pranešimų siuntimą bei užklausas Gyventojų registro tarnybai ir nekilnojamojo turto registrui pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau ,atsižvelgęs į tai, kad pateikdama teismui ieškinį, minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė, o ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra įskaitomos į nuostolius, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.

8Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu. Įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies (62,81%). Iš atsakovo priteista 1366,86 Eur skola, 329,55 Eur palūkanos, 292,87 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1366,86 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-16 sprendimą už akių dalyje dėl netenkinto ieškinio reikalavimo priteisti 494,91 Eur palūkanas, prašo teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas šis ieškovės prašymas, panaikinti ir palūkanas, visas bylinėjimosi išlaidas priteisti.

10Apeliantė cituoja CK 6.37 str. nuostatas ir pažymi, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.3 str. 3 d. nuostatomis dėl kompensuojamų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas, pavyzdžiui CK 6.223 str., 6.228 str. Apeliantė teigia, kad kredito vartojimo sutartyje Nr. 06-080282-GV numatytos 9,5 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl palūkanos nepriteistos nepagrįstai. Be to, apeliantė nurodo, kad vartojimo kredito sutartis pasirašyta 2006-10-19, t.y. kai sutarties sudarymo metu galiojo 1986-12-22 Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu suderinimo. Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 str., tačiau nei Direktyvoje, nei CK 6.887 str. nereglamentuotos maksimalios palūkanų normos ribos. Taigi, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį, o Vartojimo kredito įstatymo, kuris įsigaliojo 2011-04-01, 21 str. 2 d. nuostatos, numatančios prezumpciją, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc., negaliojo ir atgal negalioja. Šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuoti (LAT 201-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Teigia, kad šioje byloje kredito grąžinimo norma sudaro 10,66 proc. per metus, o tai yra daug mažesnis dydis už numatytąjį įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus.Apeliantė pažymi, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Turi būti įrodyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktika ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, paneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijas (LAT 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

11Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas procese nedalyvavo, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas sumažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

12Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių ,ką laikė priežastimi mažinti priteistinas palūkanas. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti jos, apeliantės, atlikti veiksmai, todėl palūkanas mažinti nėra pagrindo.Teigia, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas byla (Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015, Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015 ir kt.) .

13Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.

14Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str.1 d. 3 p.).

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

16Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas sprendimą pakeisti ( CPK 330 str.).

17Pagal CK 6.37 str. palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių susitarimai. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog CK 6.658 str. 3 d. nustatyta, kad teismas turi teisę sumažinti palūkanas ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, jeigu jos yra neprotingai didelės, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismas padarė tokias išvadas nesant pakankamo pagrindo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

18Palūkanų mažinimo priežastimis teismas nurodė aplinkybes, jog didžioji dalis palūkanų paskaičiuota po sutarties nutraukimo, palūkanų ir netesybų bendra suma viršija negrąžintos paskolos sumą. Vienok, nurodytas aplinkybes pripažinti pakankamomis, kad nukrypti nuo CK 6.872 str.1 d. įtvirtintos skolininko pareigos mokėti sutartas palūkanas, nebuvo. Tai, jog sutarties paskolos sutartis 2009 metais buvo nutraukta, teisinės reikšmės sprendžiant dėl mokėtinų palūkanų neturi. Ji nutraukta , nes jos nevykdė atsakovas, nenustatyta kreditoriaus veiksmų, kurie būtų kaip nors sąlygoję sutarties pabaigą. Sutartyje susitarta, jog palūkanos mokamos iki kredito grąžinimo( sutarties 5.1), jų mokėjimas nesiejamas su sutarties nutraukimu. Atsakovas neginčijo sutartų palūkanų dydžio. Ieškinys pateiktas ieškinio senaties laikotarpiu .Įstatyme nenumatyta, kad palūkanų mažinimo galimybė būtų tiesiogiai susijusi su jos ir nesugrąžintos paskolos dalies santykiu.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta vartojimo kredito sutartimi. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

20Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog tai atvejais kai sutartis sudaryta iki Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo( taip yra šio ginčo atveju), galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iškraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse, apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų kredito sąlygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamą informaciją apie kredito suteikimo sąlygas bei kainą ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi būti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad rašytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palūkanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sąlygos, kuriems esant jie gali būti keičiami. Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Šios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887

21( galiojo iki 2011-04-01) straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma, palūkanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios išlaidos. Šio straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu būdu siūloma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grąžinimo norma. Rašytiniame pasiūlyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Įvertinus šias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantą, kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normą. Metinė kredito norma turėjo būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrą ribą viršijanti metinė kredito norma būtų preziumuojama kaip nesąžininga.

22Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma, metinė palūkanų norma – 9,5 proc., kredito sumos, sutarties sudarymo mokestis, kredito išmokėjimo tvarka, bendra kredito suma, sudarytas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas( sutarties 4.1). Esant nurodytoms aplinkybėms, vartojimo kredito sutartis yra informatyvi, aiški, lengvai suprantama vartotojui. 9,5 proc. dydžio palūkanų normos nustatymas nevertinamas kaip aiškiai per didelis. Pagal Lietuvos banko statistiką vartojimo paskolos fiksuojant pradinę normą palūkanų dydis svyravo nuo 7,33 iki 17,14 proc. metinių palūkanų( http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279).

23Aptartą situaciją palyginus su šiuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to šiam ginčui jis tiesiogiai netaikomas), pažymėtina, kad šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant šalių ginčą ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja,tačiau šios nuostatos reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami. Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 9,5 proc. per metus ir toks dydis yra daug mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl nebuvo pagrindo mažinti šalių sutartyje nustatytą palūkanų normą.

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo nuoroda į apeliacine tvarka Panevėžio ir Vilniaus apygardų teismuose nagrinėtas civilines bylas netinkama, kadangi teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas( CPK 4 str.).Pastebima, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-900-340/2015 faktinės aplinkybės ženkliai skyrėsi nuo aplinkybių šioje byloje - metinės palūkanos ten viršijo 24 proc., tad, tikėtina, buvo pagrindas spręsti dėl jų dydžio sąžiningumo.

25Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, ieškovo žyminio mokesčio išlaidos, patirtos teikiant apeliacinį skundą, priteisiamos iš atsakovo. Atitinkamai 11,13 € padidinama ( 494,91 € x 3 % x 75 %) žyminio mokesčio , sumokėto pateikiant ieškinį, dalis priteista iš atsakovo ieškovo naudai.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

27apeliacinį skundą patenkinti.

28Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.e2-6998-956/2015 pakeisti ir papildomai priteisti iš V. M., a.k( - ) UAB”Gelvora”,kodas 125164834 naudai 494,91 € palūkanų, 11,13 € patirtoms žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant ieškinį, išlaidoms atlyginti.

29Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

30Priteisti iš V. M., a.k( - ) UAB”Gelvora” , kodas 125164834, naudai 11,13 € patirtoms žyminio mokesčio išlaidoms, pateikiant apeliacinį skundą, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 3. Nurodė, kad 2006-10-19 AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“)... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-16 sprendimu už akių ieškovės... 5. Teismas priteisė iš atsakovo V. M. 1366,86 Eur skolą, 329,55 Eur palūkanas,... 6. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį... 7. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas darė... 8. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ skundžia Panevėžio miesto... 10. Apeliantė cituoja CK 6.37 str. nuostatas ir pažymi, kad mokėjimo (pelno)... 11. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas procese nedalyvavo, nebuvo... 12. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė... 13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str.1 d.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas netinkamai... 17. Pagal CK 6.37 str. palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių... 18. Palūkanų mažinimo priežastimis teismas nurodė aplinkybes, jog didžioji... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta vartojimo... 20. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog tai atvejais kai sutartis... 21. ( galiojo iki 2011-04-01) straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir... 22. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta... 23. Aptartą situaciją palyginus su šiuo metu galiojančiu vartojimo kredito... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo nuoroda į... 25. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmos ir... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. apeliacinį skundą patenkinti.... 28. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už... 29. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.... 30. Priteisti iš V. M., a.k( - ) UAB”Gelvora” , kodas 125164834, naudai 11,13...