Byla 2S-74-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės N. Š. prašymas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje dėl palūkanų priteisimo pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. T., vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Nustatė

3Pareiškėja antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir prašė išaiškinti, kaip ji turi vykdyti teismo 2007-07-03 teismo sprendimą, t. y. ar gali vykdyti iš viso sutuoktinių turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto, sutuoktinių darbo užmokesčio, piniginių lėšų bankuose), nenustatinėjant skolininko turto dalies. Nurodė, kad ji vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 išduotą vykdomąjį raštą dėl 32136,71 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-09-06 iki 2007-03-06 ir 946,10 Lt žyminio mokesčio. Iš skolininko A. T. iki 2008-04-08 buvo išieškota 13615,15 Lt skolos, liko išieškoti 106247,74 Lt skolos. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą 2003-09-18 buvo areštuota skolininkui priklausanti 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) esanti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išieškotojo teigimu, A. T. pasiskolino iš jo pinigų verslui būdamas santuokoje, šiuos pinigus panaudojo ir šeimos poreikiams tenkinti, kadangi tuo metu sutuoktiniai niekur nedirbo, todėl prievolė yra bendra ir turi būti vykdoma iš bendro šeimos turto. Todėl yra svarbu išsiaiškinti, ar yra galimybė nukreipti išieškojimą iš areštuoto bendro sutuoktinių turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatinėjant vieno iš sutuoktinių turto dalies.

4Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi išaiškino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007, vykdymą ir nurodė, kad pagal CPK 667 str. 2 d. būtina nustatyti skolininko A. T. turto dalį visoje sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje ir į teismo nutartimi nustatytą skolininko turto dalį nukreipti 2007-07-03 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007 vykdymą. Teismas nustatė, kad 2007-07-03 buvo priimtas sprendimas už akių, skolininkas A. T. 1995-01-11 rašytiniame paskolos raštelyje nurodė „kad aš skolinu pinigus mano žmona informuota“, skolininko žmonos parašo raštelyje nėra. Dėl to teismas padarė išvadą, kad išieškoti galima tik iš skolininkui priklausančios turto dalies, todėl yra būtina nustatyti A. T. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

5Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką, kad vykdant išieškojimą civilinėje byloje Nr.2-6698-131/2007 prievolė turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų – A. T. ir L. T. turto. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. A. T. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neturi būti nustatinėjama, nes išieškojimas šiuo atveju yra vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto. Šioje byloje skolininkai yra abu sutuoktiniai, nepriklausomai nuo to, kad vykdomajame rašte įrašytas tik vienas iš jų, nes Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2002-07-12 sprendime nustatė, kad suteiktos paskolos buvo panaudotos šeimos reikalams, t. y. suteikiant paskolas abu sutuoktiniai nedirbo, paskolos buvo reikalingos verslui pradėti, paskolintos lėšos buvo sutuoktinių pragyvenimo šaltinis. Kadangi paskolos santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, sutuoktinių atsakomybė nustatytina vadovaujantis SŠK 25 str. Vien ta aplinkybė, kad paskolos rašteliai pasirašyti ir paskolos gavėju nurodytas tik A. T., nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Be to, SŠK 21 str. nenumatė, kad paskolos sutarčiai sudaryti buvo būtinas kito sutuoktinio raštiškas sutikimas.

6Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir yra teisiškai motyvuotos. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2002-07-12 sprendimu tenkino ieškovo S. K. ieškinį ir priteisė jam iš A. T. 46000 Lt paskolos ir 500 Lt teismo išlaidų. Ji šioje byloje buvo trečiasis asmuo, S. K. jai jokių reikalavimų nereiškė. Byloje nebuvo ir šiuo metu nėra jokių duomenų, kad iš ieškovo gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju turi būti taikomas SŠK 25 str., o ne naujojo CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių atsakomybę. Tiek antstolės, tiek ieškovo noras nenustačius dalių vykdyti išieškojimą iš bendro turto yra akivaizdus įstatymo reikalavimų ir jos teisių pažeidimas. Išieškojimas atliekamas pagal 1995 m. paskolos sutartis, kurioms sudaryti ji nebuvo davusi sutikimo, ieškovas neįrodė, kad šios paskolos suteiktos šeimos poreikiams tenkinti. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas ir tik esant teisiniam bei faktiniam pagrindui.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išieškoti pagal Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimą už akių galima tik iš skolininko A. T. turto, nustačius A. T. turto dalį sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje.

10Byloje nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-6698-131/2007 dėl palūkanų priteisimo ieškovui S. K. iš atsakovo A. T. buvo iškelta ir išnagrinėta civilinės bylos Nr. 2-1491-09/2002 ir joje 2002-07-12 priimto sprendimo pagrindu, kuriuo iš atsakovo A. T. ieškovui S. K. buvo priteista 46500 Lt negrąžintos paskolos ir 500 Lt teismo išlaidų. Civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007 buvo pareikšti išvestiniai reikalavimai, t. y. dėl palūkanų priteisimo, iš pagrindinės civilinės bylos Nr. 2-1491-09/2002 dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-07-03 sprendimu už akių priteisė ieškovui S. K. iš atsakovo A. T. 32136,71 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-09-06 iki 2007-03-06, 964,10 Lt žyminio mokesčio. Šio sprendimo už akių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei N. Š..

11Antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimo vykdymo tvarką, t. y. nurodyti, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš viso bendro sutuoktinių turto, ar ne, ar galima nukreipti išieškojimą į visą sutuoktinių turtą nepriklausomai nuo to, kas nurodytas vykdomajame rašte skolininku, ar turi būti nustatomos skolininko dalys turte. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimo už akių vykdymas turi būti nukreiptas į skolininko A. T. turtą, todėl yra būtina nustatyti skolininko A. T. turto dalį visoje sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje ir tik tuomet į teismo nustatytą skolininko turto dalį nukreipti palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimą. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. K. su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu nesutinka, prašo išaiškinti, jog prievolė turi būti vykdoma iš bendro A. T. ir L. T. turto, kadangi paskolos raštelius skolininkas A. T. pasirašė būdamas santuokoje su L. T. ir paskola buvo naudojama šeimos reikalams tvarkyti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2006, 2006-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kurių pagrindu išieškotojas S. K. prašo išaiškinti, kad prievolė pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimą turi būti vykdoma iš bendro A. T. ir L. T. turto.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodino praktiką dėl to, kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą, taip pat šioje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl apelianto S. K. atskirajame skunde nurodytų kasacinio teismo nutarčių. CPK 4 str. numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyje esančius teisės išaiškinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28, 2007-10-24 nutarimuose išaiškino, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija minėtoje nutartyje išaiškino, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą. Plenarinė sesija išaiškino, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad palūkanos civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007 išieškotojui S. K. buvo priteistos iš A. T., o ne iš sutuoktinių A. T. ir L. T., vykdomasis raštas išduotas skolininku nurodant tik A. T., konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas už akių gali būti vykdomas tik iš sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nurodyto skolininko A. T. turto, nustačius A. T. turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

13Kaip nustatyta aukščiau, šioje byloje buvo išnagrinėti išvestiniai reikalavimai iš civilinės bylos Nr. 2-1491-09/2002 ir joje 2002-07-12 priimto sprendimo dėl negrąžintos paskolos priteisimo iš atsakovo A. T., antstolė N. Š. taip pat buvo pateikusi prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo toje byloje. Ši civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 13195-734-2009 dėl 2002-07-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1491-09/2002 dėl negrąžintos paskolos priteisimo, vykdymo tvarkos išaiškinimo ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas, nes tarp šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. toje byloje nustatyti faktai ir išnagrinėjimo rezultatas turi teisinę reikšmę priimant procesinį sprendimą šioje byloje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-06-30 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 13195-734-2009 dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-07-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1491-09/2002 dėl negrąžintos paskolos priteisimo pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. T., vykdymo tvarkos išaiškinimo paliko nepakeistą, t. y. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog priteista skola turi būti išieškota tik iš skolininko A. T. turto, antstolė vykdydama išieškojimą turi vadovautis CPK 667 str. ir nustatyti skolininko A. T. turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė prievolė dėl negrąžintos paskolos išieškojimo turi būti vykdoma iš skolininko A. T. turto, nustačius jo turto dalį bendrame turte, darytina išvada, jog išvestinė prievolė dėl palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. taip pat turi būti vykdoma iš skolininko A. T. turto, nustačius jo turto dalį bendrame turte.

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų dėl paskolos raštelių, paskolos sutarčių sudarymo teisėtumo, gautos paskolos panaudojimo, kadangi šioje proceso stadijoje - procesinio sprendimo vykdymo išaiškinime - tokios faktinės aplinkybės nenustatinėjamos.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329, 338 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

16Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 17,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš S. K. 17,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai