Byla 2A-76-221/2016
Dėl leidimo pakeisti pastato paskirtį be bendraturčių sutikimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. R. ir J. K. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1063-179/2015 pagal ieškovų S. R., J. K. R. ieškinį atsakovams G. Š., A. R. dėl leidimo pakeisti pastato paskirtį be bendraturčių sutikimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė leisti pakeisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), paskirtį į pagalbinio ūkio paskirties pastatą be atsakovų sutikimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys dalinės nuosavybės teisėmis valdo 154,32 kv. m ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). J. K. R. priklauso 71/84 pastato dalis, S. R. – 5/84 pastato dalys (abiem priklauso 139,63 kv. m), A. R. priklauso 1/14 pastato dalis (11,02 kv. m), G. Š. – 1/42 pastato dalis (3,67 kv. m). Pastato dalys nėra atidalintos, nenustatyta naudojimosi tvarka. Pastate niekas negyvena. 2013 m. vasario 4 d. buvo nustatyta, kad pastatas yra avarinės būklės – suirę pamatai, nėra elektros, šildymo, krosnis sugriuvusi. Ieškovai nutarė pakeisti gyvenamojo namo paskirtį, 2014 metais buvo parengtas projektas dėl gyvenamojo namo paskirties keitimo į pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Ieškovai 2014 m. balandžio 15 d. raštu per notarą kreipėsi į atsakovus dėl jų sutikimo pakeisti gyvenamojo namo paskirtį. Atsakovai neatsakė į pasiūlymą, nenurodė sutikimo nedavimo motyvų. 2014 m. spalio 13 d. ieškovai kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu pritarti statinio projektui dėl gyvenamojo namo paskirties keitimo į pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (3.7)K26-4076 nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4, 5 punktais, rašytiniam pritarimui statinio projektui (pastato paskirties keitimo projektui) gauti turi būti pateikiamas statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu statinys ir žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad ieškovai ketina keisti statinio paskirtį, bet neketina jo rekonstruoti, vykdyti statybos darbų, naudojant gyvenamąjį namą sandėliavimui. Sprendė, kad, nenustačius naudojimosi tvarkos ir neatidalinus pastato, jo paskirties keitimas iš esmės pažeistų atsakovų teises į nuosavybę. Pažymėjo, kad pastato paskirties pakeitimas padarys esminę žalą atsakovų turtinėms teisėms, nes pagalbinio ūkio pastato ir gyvenamojo namo turto vertės yra skirtingos. Padarė išvadą, kad, pakeitus pastato paskirtį, būtų sumažinta atsakovų turimo turto vertė, jame nebūtų galima kitiems bendraturčiams gyventi ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Sprendime nurodytos ne visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Sprendime nenurodyta, kad atsakovas A. R. yra savavališkai užėmęs dvi pastato patalpas, plane pažymėtas 1-6 (10,44 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpa) ir 1-8 (28,21 kv. m ploto atskiras kambarys). Atsakovas A. R. teisėtai galėtų užimti tik 11,02 kv. m ploto patalpą. Ignoruoti atsakovo A. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad realiai jis negyvena ginčo name.

112. Neatsižvelgta, kad ginčo pastatas nėra tinkamas gyventi, jį nugriovus, iš tiesų būtų pažeidžiamos kitų savininkų teisės, nes jie prarastų savo nuosavybės dalį. Tokios būklės pastato remontas būtų brangus, tačiau jo paskirties pakeitimas leistų ir toliau pastatu naudotis visiems jo savininkams, taigi geriausiai atitiktų visų bendrasavininkų interesus. Avarinės būklės pastatas negali turėti didelės vertės.

123. Nevertinta, kad tarp šalių ginčai kyla ne pirmą kartą. Dėl ginčo pastato netinkamumo gyventi, ieškovai turėjo statyti tinkamą gyventi pastatą. Atsakovas A. R. nedavė tam sutikimo, todėl tokio sutikimo gavimas buvo sprendžiamas teismuose (Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-835/2013 ieškinys buvo patenkintas, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1211-510/2013 atmestas atsakovo A. R. apeliacinis skundas). Šios aplinkybės buvo minimos parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl į kitą teismo posėdį buvo pristatytas Alytaus miesto savivaldybės raštas, kad viename sklype negali būti du gyvenamosios paskirties namai. Nepatenkinus ieškinio šioje byloje, ieškovai negali tinkamai įgyvendinti savo teisės gyventi tinkamai įrengtame ir sutvarkytame name, nors atsakovai negyvena ginčo objekte ir jų teisės nėra pažeidžiamos.

134. Pažeistos CK 1.2 straipsnio ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes atsakovai, turėdami labai mažą nuosavybės dalį, piktnaudžiauja savo teisėmis ir kliudo kitiems savininkams įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad siūlė ieškovams pirmiausia atsidalinti kiekvienam iš bendrasavininkų priklausančią pastato dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o po to spręsti kitus būtinus klausimus, tačiau ieškovai nesutinka su šiais pasiūlymais. Dėl to atsakovas A. R. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Aplinkybė, kad atsakovo A. R. turto dalis yra mažesnė, nesuteikia teisės eliminuoti jo teisės į nuosavybę ir pastatą tvarkyti be atsakovo A. R. sutikimo. Ieškovai tinkamai netvarkė jiems priklausančios turto dalies, todėl ji per dešimtmečius prarado savo vertę. Ginčo name yra deklaruota atsakovo A. R. gyvenamoji vieta, jam priklausančioje ir užimtoje namo dalyje yra atskiras elektros įvadas, atsakovas A. R. prižiūri tą namo dalį. Ieškovai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, nori atimti iš atsakovo A. R. jam teisėtai priklausančią turto dalį, nepasiūlydami jokios kompensacijos.

15Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pažymą apie pastato būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus jau pasirengimo bylai metu (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai šį įrodymą galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi šio įrodymo pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, atsisako jį priimti.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 154,32 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Ieškovams priklauso 139,63 kv. m gyvenamojo namo dalis, o atsakovams – 14,69 kv. m. Tarp šalių pastato naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovai 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu pritarti statinio projektui dėl gyvenamojo namo paskirties keitimo į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, tačiau Alytaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktais, rašytiniam pritarimui statinio projektui (pastato paskirties keitimo projektui) gauti turi būti pateikiamas statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu statinys ir žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi atsakovai sutikimo nedavė, kreipėsi į teismą, prašydami leisti pakeisti gyvenamojo namo paskirtį į pagalbinio ūkio pastato paskirtį be atsakovų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovai, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ne visas nustatytas aplinkybes, nes atsakovas A. R. ginčo name negyvena, savavališkai užėmęs dvi pastato patalpas. Apeliantų teigimu, tikslingiausia pakeisti ginčo namo paskirtį, nes namas avarinės būklės, netinkamas gyventi, jo remontas būtų brangus, o nugriaunant namą, būtų pažeistos kitų savininkų teisės, nes jie prarastų savo nuosavybės dalį, o, pakeitus namo paskirtį, juo būtų galima naudotis.

20Su apeliantų teiginiais iš dalies galima sutikti. Iš tiesų bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo namas yra avarinės būklės. Tačiau pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.

21Iš apeliantų (ieškovų) paaiškinimų matyti, kad jie ketina keisti statinio, t. y. gyvenamojo namo, kuris priklauso tiek apeliantams, tiek atsakovams, paskirtį, tačiau neketina jo rekonstruoti, remontuoti, vykdyti statybos darbų, bet naudoti gyvenamąjį namą sandėliavimui. Kaip spręstina iš bylos medžiagos, gyvenamojo namo paskirties keitimas reikalingas, nes apeliantai negali įteisinti savavališkai pasistatyto gyvenamojo namo tame pačiame žemės sklype.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (4.18) nustatytus reikalavimus. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau - schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo (4.1) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (STR 1.12.08.2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 p.). Reglamento 18 punkte numatyta, kad, parengus patalpos ar pastato paskirties keitimo projektą, statytojas (užsakovas) statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (4.16) nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu. Kaip minėta, apeliantai parengė projektą ir dėl pritarimo kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, tačiau ši pareikalavo pateikti bendraturčių sutikimus. Atsakovai nesutinka dėl gyvenamojo namo paskirties keitimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pakeitus pastato paskirtį, jame nebus galima kitiems bendraturčiams gyventi ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, jog atsakovas A. R. ginčo name negyvena, kad savavališkai užėmęs dvi pastato patalpas 38,65 kv. m ploto, nors jam priklauso tik 11,02 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodoma aplinkybė apie didesnio ploto patalpų užėmimą, kaip tik patvirtina, kad atsakovui patalpos reikalingos, be to, gyvenamajame name deklaruota atsakovo A. R. gyvenamoji vieta, į atsakovo naudojamas patalpas įrengtas atskiras elektros įvadas, patalpomis, kaip teismo posėdžio metu aiškino atsakovo atstovė, atsakovo šeima naudojasi vasaros metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į dviprasmiškus apeliantų teiginius. Jie teigia, kad namas yra avarinės būklės, jo remontas brangus, tačiau nurodo, kad, keisdami namo paskirtį, namo nesiruošia remontuoti, o, pakeitus jo paskirtį (jo neremontuojant), statiniu bus galima naudotis. Kaip minėta, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, nespręsti nei ginčo gyvenamojo namo, nei žemės sklypo atidalijimo klausimai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog, nenustačius naudojimosi tvarkos ir neatidalinus pastato, keičiant statinio paskirtį būtų iš esmės pažeistos atsakovų teisės į nuosavybę, tokiu būdu būtų padaryta žala atsakovų turtinėms teisėms, nes būtų sumažinta atsakovų turimo turto vertė.

23Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė leisti pakeisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )),... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atmetė... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1. Sprendime nurodytos ne visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.... 11. 2. Neatsižvelgta, kad ginčo pastatas nėra tinkamas gyventi, jį nugriovus,... 12. 3. Nevertinta, kad tarp šalių ginčai kyla ne pirmą kartą. Dėl ginčo... 13. 4. Pažeistos CK 1.2 straipsnio ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo sprendimo nekeisti.... 15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 18. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pažymą apie... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės... 20. Su apeliantų teiginiais iš dalies galima sutikti. Iš tiesų bylos duomenimis... 21. Iš apeliantų (ieškovų) paaiškinimų matyti, kad jie ketina keisti... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai... 23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 26. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti...