Byla e2A-635-196/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,EGVIDUS“ ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4723-577/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,EGVIDUS“ ieškinį atsakovams V. I. (V. I.), G. B. ir V. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „EGVIDUS“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. P., pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, priteisti iš atsakovų: V. M. 18 034,83 Eur, G. B. 2 194,98 Eur, V. I. 45 668,04 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. M. buvo UAB ,,EGVIDUS“ vadovas nuo 1997-02-12 iki 2014-12-30 ir vienintelis akcininkas nuo 1997-12-14 iki 2015-01-06, atsakovas Gintaras Balc?ius buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2015-01-06 iki 2015-05-20, o atsakovas V. I. buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2015-05-20 iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal 2009-12-31 UAB ,,Egvidus“ balanso duomenis, įmonė turėjo ilgalaikio turto 1 107 Lt sumai ir trumpalaikio turto 658 932 Lt sumai, iš kurios net 651 627 Lt sudarė pirkėjų įsiskolinimas. Didžiąją pirkėjų įsiskolinimo dalį sudarė UAB ,,Vaiglus“ skola (73 033 Lt) ir UAB ,,Atkirtos būstas“ skola (557 748,42 Lt). UAB ,,Vaiglus“ bankroto byla iškelta 2008-11-18, o UAB ,,Atkirtos būstas“ bankroto byla iškelta 2010-01-11. Ši informacija neabejotinai buvo žinoma atsakovui V. M., nes 2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, jog tiek UAB ,,Vaiglus“, tiek UAB ,,Atkirtos būstas“ yra bankrutuojantys ir iš jų skolos atgavimas yra nerealus, be to, atsakovas V. M. vėliau teiravosi BUAB ,,Atkirtos būstas“ bankroto administratoriaus apie galimybes atgauti skolas. Pagrindinis BUAB ,,Egvidus“ kreditorius yra UAB ,,Pugis“, kuriam skola, priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimu, sudaro 135 725,01 ir 15,21 dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta net iš dalies nuo 2010 metų. Atsakovas V. M., sužinojęs, kad UAB ,,Vaiglus“ ir UAB ,,Atkirtos būstas“ iškeltos bankroto bylos bei šie asmenys yra bankrutavę, bei suprasdamas, kad skolų iš jų atgavimas yra beviltiškas ir nerealus, privalėjo imtis veiksmų dėl bankroto bylos UAB ,,EGVIDUS“ iškėlimo bei įmonės skolų didėjimo sustabdymo. Gairės, kaip su bankrutuojančių įmonių skolomis turėjo elgtis atsakovas V. M., sudarydamas 2009 metų ir vėlesnius balansus, nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintoje Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkoje (toliau – Tvarka), pagal kurios 2.1 punktą, mokesčių mokėtojas skolas pripažįsta beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas, pagal 2.4 p. mokesčio mokėtojas skolas pripažįsta beviltiškomis, jeigu skolininkas yra bankrutavęs. Todėl UAB ,,Atkirtos būstas“ skola turėjo būti laikoma beviltiška ir išbraukta iš UAB ,,EGVIDUS“ balanso vėliausiai nuo 2011-08-16, kada įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o UAB ,,Vaiglus“ – nuo 2009-05-07. Dėl to UAB ,,EGVIDUS“ vėliausiai nuo 2011-12-31 turi būti laikoma nemokia, nes 2011-12-31 UAB ,,EGVIDUS“ pradelsta skola UAB ,,Pugis“ sudarė 189 794,73 Lt, o įmonės turtas, atėmus nepagrįstai į balansą įtrauktas BUAB ,,Vaiglus“ ir BUAB ,,Atkirtos būstas“ skolas, tesudarė 15 596,58 Lt. Atsakovai, atitinkamais laikotarpiais būdami įmonės vadovais bei akcininkais, jau nuo 2011-12-31 įmonei būnat nemokiai, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nemokiai UAB „EGVIDUS“, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą savo neveikimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „EGVIDUS“ iš atsakovų V. M. 6 011,61 Eur, iš G. B. 2 194,98 Eur, iš V. I. 45 668,04 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš kiekvieno atsakovo nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-05-11 iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovų V. M. 180 Eur, G. B. 66 Eur ir V. I. 1 202 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-13 nutartimi taikytas atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažino atsakovui V. M. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 6 011,61 Eur.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-10 nutartimi UAB „EGVIDUS“ iškelta bankroto byla. Atsakovai V. M. buvo įmonės vadovas nuo 1997-02-12 iki 2014-12-30 ir vienintelis akcininkas nuo 1997-12-14 iki 2015-01-06, Gintaras Balc?ius buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2015-01-06 iki 2015-05-20, o V. I. buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2015-05-20 iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. 2010-04-30 UAB „EGVIDUS” balanso duomenimis 2009-12-31 įmonė turėjo ilgalaikio turto 1 107 Lt sumai ir trumpalaikio turto 658 932 Lt sumai, iš kurios 651 627 Lt sudarė pirkėjų įsiskolinimas. 2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, jog pirkėjų įsiskolinimo didžiąją dalį sudarė UAB „Vaiglus“ 73 033 Lt skola ir UAB „Atkirtos būstas“ 557 748,42 Lt skola. 2008-11-18 UAB ,,Vaiglus“ iškelta bankroto byla, 2012-03-23 įmonė išregistruota iš įmonių registro. UAB „Atkirtos būstas“ bankroto byla iškelta 2010-01-11, o 2011-08-16 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagrindinis BUAB „EGVIDUS“ kreditorius yra UAB „Pugis“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2010-03-01 sprendimu buvo priteista 135 725,01 Lt skolos ir 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-20) iki sprendimo visiško įvykdymo. Su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta net iš dalies nuo pat 2010 metų.
  3. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „EGVIDUS“ vėliausiai nuo 2011-12-31 turi būti laikoma nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatos prasme, nes 2011-12-31 UAB „EGVIDUS“ pradelsta skola UAB „Pugis“ sudarė 135 725,01 Lt skolos ir 54 069,72 Lt palūkanų, iš viso 189 794,73 Lt, o įmonės turtas, atėmus nepagrįstai į balansą įtrauktas BUAB „Vaiglus“ ir BUAB „Atkirtos būstas“ skolas, sudarė 15 596,58 Lt. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos 2 p. išvardijami atvejai, kuriems esant pelno mokesčio mokėtojas, gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas ir (arba) apmokestinamasis asmuo (toliau kartu – mokesčio mokėtojas) turi teisę skolas laikyti beviltiškomis. Be to, Tvarkos 2.3, 2.4. p. yra numatyti alternatyvūs pagrindai : a/ kai skolininkas likviduotas, b/ skolininkas bankrutavęs. Teismas nustatė, kad UAB „EGVIDUS“ buvo pasirinktas Tvarkos 2.3 p. numatytas skolų nurašymo būdas (skolininkų įmones likvidavus ir išregistravus). BUAB „Vaiglus“ bankroto procedūra baigta, įmonė likviduota ir išregistruota iš registro 2012 m. kovo 21 d. Įmonės 2012 m. balanse nurodoma, kad gautina suma 566 809 Lt, tuo tarpu praėjusiais finansiniais metais, t. y. 2011 m., buvo užfiksuota 639 849 Lt gautina suma. BUAB „Atkirtos būstas“ skola V. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo pripažinta beviltiška, kadangi BUAB „Atkirtos būstas“ bankroto procedūra iki šios dienos nėra baigta. Remdamasis aptartų nuostatų, reglamentuojančių mokestinius santykius paskirtį, nustatytas faktines aplinkybes bei įmonių bankroto procedūrų etapų reikšmę ir funkcijas (bankroto bylos iškėlimą, bankrutuojančios įmonės statuso įgijimą, bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą, bankrutavusios įmonės statuso įgijimą, įmonės pabaigą, įmonės išregistravimą iš registrų), teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „EGVIDUS“ jau nuo 2011-12-31 turėjo būti laikoma nemokia ir atsakovui V. M. nuo 2012-01-01atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Taip pat teismas nustatė, kad bankroto byla įmonei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015-12-10 nutartimi kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimo pagrindu. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2015-12-10 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui paskutinį kartą buvo pateikusi už 2013 m., pagal kuriuos įmonės įsiskolinimas neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau prie mokėtinų sumų, nurodytų 2013 m. balanse, pridėjus susidariusius įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 19 961,26 Eur, UAB ,,EGVIDUS“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jau 2013 m. ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatų prasme įmonė buvo nemoki ir įmonės vadovui, 2014 m. ruošiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės finansinė padėtis turėjo būti žinoma ir suprantama, 2014-01-01 bendrovės nemokumas buvo akivaizdus, sąlygojantis atsakovui V. M. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog ir atsakovų G. B. ir V. I. UAB „EGVIDUS“ vadovavimo laikotarpiu įmonė būtų vykdžiusi kokią nors veiklą ar būtų nors iš dalies sumažinusi įsiskolinimus kreditoriams.
  5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi akivaizdžiai aplaidžiai, atsakovų neveikimas neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams, todėl atsakovų veiksmai (neveikimas), laiku neiškėlus įmonei bankroto bylos, vertintini kaip neteisėti (CK 6.246 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėjo atsakovai (CPK 178 str., 182 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamu atveju jie to nepadarė.
  6. Teismas, nustatęs, kad įmonė buvo nemoki nuo 2014-01-01, iš atsakovo V. M. priteisė 6 011,61 Eur žalos, kitą dalį ieškovės reikalavimų (paskaičiuotos žalos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01) atsakovui V. M. laikė nepagrįstais ir atmetė. Iš atsakovo G. B. priteisė 2 194,98 Eur, atitinkamai iš V. I. – 45 668,04 Eur (CK 6.249 str.).
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė BUAB ,,EGVIDUS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. M. priteista 6 011,61 Eur ir ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovo V. M. 18 034,83 Eur žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad iš byloje pateiktų UAB ,,EGVIDUS“ balansų matyti, jog bendrovė nuo 2009 metų pabaigos faktiškai sustabdė veiklą ir jos nebevykdė, nes įmonės 2009 m. – 2013 m. balansų duomenys iš esmės nebekito. Tačiau UAB ,,Pugis“ skola bendrovės balansuose buvo nurodoma be netesybų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų. UAB ,,Pugis“ skola nuolat didėjo, tačiau tai nebuvo atspindėta bendrovės balansuose. Dėl to net ir neišbraukiant iš įmonės balanso bankrutuojančios UAB ,,Atkirtos būstas“ skolos, 2011-12-31 UAB ,,EGVIDUS“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Todėl teismas, net ir nesutikdamas su ieškovės pozicija dėl bankrutavusių įmonių skolų nurašymo ir išbraukimo iš balanso, privalėjo konstatuoti įmonės nemokumą 2011-12-31 bei pilnai tenkinti ieškinį.
  2. Atsakovas V. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. M. priteista žala, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jų išieškojimą nukreipiant į BUAB ,,EGVIDUS“ bankroto administravimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal Tvarkos nuostatas atsakovas neturėjo pareigos ieškovo nurodomu metu nurašyti BUAB ,,Atkirtos būstas“ ir BUAB ,,Vaiglus“ skolų. Skolų nenurašymas net ir esant Tvarkoje nustatytiems nurašymo pagrindams negalėtų būti laikomas neteisėtu veiksmu, nes Tvarka numato tik teisę, bet ne pareigą nurašyti skolas. Be to, minėtos Tvarkos nuostatos numato du alternatyvius pagrindus, kuriems esant skola gali būti pripažinta beviltiška: 2.3 p. skolininkas yra likviduotas arba 2.4 p. skolininkas yra bankrutavęs. Atsakovas skolas nurašė vadovaudamasis Tvarkos 2.3 p. numatytu momentu. BUAB ,,Vaiglus“ skola buvo nurašyta 2012 m. balanse, nes šios įmonės bankroto procedūra baigta ir įmonė išregistruota iš registro 2012 m. kovo 21 d., o BUAB ,,Atkirtos būstas“ skola nebuvo pripažinta beviltiška, nes šios įmonės bankroto procedūra iki šiol nėra baigta.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovė jau 2013 metais buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui 19 961,26 Eur sumą, kurią pridėjus prie 2013 m. bendrovės balanse nurodytų įsipareigojimų sumų bendrovė turėtų būti laikoma nemokia. Atsakovo V. M. vadovavimo laikotarpiu bendrovė neturėjo skolų VSDF ir tai patvirtina bendrovės buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai už 2011-2014 metus. Teismas neteisingai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6368-794/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,EGVIDUS“ ir iškreipė šios nutarties išaiškinimus bei joje konstatuotas aplinkybes.
    3. UAB ,,EGVIDUS“ iki pat atsakovo V. M. vadovavimo įmonei pabaigos (2014-12-30) neatitiko nemokumo sampratos, numatytos ĮBĮ, todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis paskutiniojo Juridinių asmenų registrui pateikto UAB ,,EGVIDUS“ 2014-03-31 sudaryto balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 573 345 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 270 940 Lt, t. y. įmonė neatitiko nemokumo apibrėžimo, nurodyto ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje. UAB ,,EGVIDUS“ finansiniai rodikliai nepasikeitė iki 2015 metų pradžios. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovo V. M. neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o teismas nepagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę.
    4. Teismas nepagrįstai iš atsakovo V. M. priteisė 6 011,61 Eur žalos, kadangi dėl tariamai pavėluoto kreipimosi į teismą V. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu jokie suinteresuoti bankroto proceso subjektai nepatyrė jokios realios žalos. Ginčui aktualiu laikotarpiu skaičiuojant palūkanas vienintelio kreditoriaus UAB ,,Pugis“ naudai šis kreditorius nieko neprarado, jo galimybės atgauti skolą bankroto procese niekaip nesumažėjo ir nepasikeitė. Teismas visiškai nemotyvuodamas išvados dėl priežastinio ryšio bei kaltės nustatymo ir visiškai nevertindamas atsakovo argumentų šiais klausimais, pažeidė proceso teisės normas.
  3. Ieškovė BUAB ,,EGVIDUS“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Nepaisant teismo padarytos faktinės klaidos vertinant VSDFV skolos susidarymo momentą bei neatsižvelgiant į teismo išvadą, kad atsakovas neprivalėjo išbraukti iš įmonės balanso bankrutavusių UAB ,,Vaiglus“ ir UAB ,,Atkirtos būstas“ skolų, įmonė buvo nemoki 2011-12-31. Todėl nustačius, kad atsakovas V. M. buvo įmonės vadovas iki 2014-12-30, konstatuotini šio atsakovo neteisėti veiksmai laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2014-12-30.
    2. Atsakovo argumentas, kad UAB ,,Pugis“ išaugęs kreditorinis reikalavimas negali būti laikomas vadovo padaryta žala, prieštarauja teismų praktikai, kurioje nurodyta, kad kai vadovas atlieka neteisėtus veiksmus laiku nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Atsakovas turėjo pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2011-12-31, tokios pareigos nevykdė, kreditorius UAB ,,Pugis“ patyrė žalą padidėjusių minimalių nuostolių (palūkanų) forma, išaugusių nuo 2011-12-31 iki atsakovo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų, dėl to byloje laikytinas nustatytas ir priežastinis ryšys.
  4. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė iš esmės keičia ieškinio faktinį pagrindą ir nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės apeliacinio skundo turinys prieštarauja imperatyvioms proceso teisės normoms (CPK 306 str. 2 d.), o šios naujos ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti nagrinėjamos ir vertinamos apeliaciniame procese.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Ieškovė BUAB ,,EGVIDUS“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsakovams V. I., G. B. ir V. M. – skirtingu laiku ėjusiems UAB ,,EGVIDUS“ vadovų pareigas bei buvusiems šios įmonės akcininkais, pareiškė ieškinį dėl šių asmenų atsakomybės, kylančios įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Nagrinėjau atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo daleis, kuria iš dalies tenkinti ieškovės BUAB „EGVIDUS“ ieškinio reikalavimai atsakovui V. M., teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
  3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.
  4. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,Egvidus“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1997-02-14. Atsakovas V. M. nuo 1997-02-12 iki 2014-12-30 buvo UAB ,,Egvidus“ vadovas ir nuo 2017-12-14 iki 2015-01-06 vienintelis šios bendrovės akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB ,,EGVIDUS“ bankroto bylą.
  6. Ieškovė BUAB ,,EGVIDUS“ ieškinio reikalavimus atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo grindė tuo, kad įmonei vėliausia jau nuo 2011-12-31 esant nemokiai, šis atsakovas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „EGVIDUS“ iškėlimo.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, esminė byloje nustatytina ir atskaitos tašku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti yra aplinkybė – momentas, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo bei akcininko pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad visais atvejais įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
  8. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje atsakovo V. M. pareiga kreiptis į teismą dėl UAB ,,EGVIDUS“ bankroto bylos iškėlimo buvo grindžiama faktinėmis aplinkybėmis, kad pagal UAB ,,EGVIDUS“ 2009-12-31 balanso duomenis įmonė turėjo ilgalaikio turto tik už 1 107 Lt sumą, o likusį įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas 658 932 Lt sumai, iš kurios net 651 627 Lt sudarė pirkėjų įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad didžiąją pirkėjų įsiskolinimo dalį, kuri buvo įtraukta į įmonės balansą, sudarė UAB ,,Vaiglus“ skola (73 033 Lt), kuriai 2008-11-18 buvo iškelta bankroto byla ir UAB ,,Atkirtos būstas“ skola (557 748,42 Lt), kuriai 2010-01-11 buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės teigimu, atsakovas V. M. žinojo apie iškeltas bankroto bylas UAB ,,Vaiglus“ ir UAB ,,Atkirtos būstas“, kadangi 2009 metų finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, jog atgauti skolas iš šių pirkėjų nerealu, nes jiems iškeltos bankroto bylos. Ieškovė pažymėjo, kad pagrindinis UAB ,,EGVIDUS“ kreditorius buvo UAB ,,Pugis“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimu buvo priteista 135 725,01 Lt skolos ir 15,21 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-20) iki sprendimo visiško įvykdymo, tačiau su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta net iš dalies. Remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė nurodė, kad atsakovas V. M., sužinojęs, kad UAB ,,Vaiglus“ ir UAB ,,Atkirtos būstas“ iškeltos bankroto bylos, bei suprasdamas, kad skolų iš jų atgavimas yra beviltiškas ir nerealus, privalėjo imtis veiksmų dėl bankroto bylos UAB ,,EGVIDUS“ iškėlimo bei įmonės skolų didėjimo sustabdymo.
  9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB ,,EGVIDUS“ nemokumo ir jo momento nustatymo klausimą, bei atmesdamas ieškovo argumentus, kad UAB „EGVIDUS“ vėliausiai nuo 2011-12-31 turėjo būti laikoma nemokia, skundžiamame sprendime nevertino minėtų ieškinyje nurodytų argumentų bei byloje pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas UAB ,,EGVIDUS“ nemokumo faktas bei momentas, tačiau remdamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos nuostatomis, iš esmės nustatinėjo tik aplinkybes, kada pagal šias Tvarkos nuostatas galėjo būti nurašytos skolininkių UAB ,,Vaiglus“ ir UAB ,,Atkirtos būstas“ skolos ieškovei UAB ,,EGVIDUS“.
  10. Tačiau kaip minėta, įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime tik aptaręs bendrovės skolininkų skolų nurašymo tvarką bei analizavęs mokestinis santykius ir jų paskirtį, negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB ,,EGVIDUS“ nuo 2011-12-31 negalėjo būti laikoma nemokia. Taip pat išvadą, kad 2013 metais UAB ,,EGVIDUS“ buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-6368-794/2015), kuria iškelta UAB ,,EGVIDUS“ bankroto byla, nustatytomis aplinkybėmis. Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino minėtoje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje buvo nagrinėjama įmonės finansinė padėtis bei nustatytas įmonės nemokumas šios nutarties priėmimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 2013 m. turėjo 19 961,26 Eur skolą VSDF.
  11. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ir neanalizavęs ieškovės nurodytų argumentų bei byloje pateiktų įrodymų, o tik aptardamas bendrovės skolininkų skolų nurašymo tvarką bei mokestinis santykius ir jų paskirtį, neatskleidė bylos esmės, neįvertinęs visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, galėjo neteisingai išspręsti ginčą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo atmesti ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl įmonės faktinio nemokumo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, tirtinų šioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog šios bylos dalies negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
  12. Dėl nurodytų aplinkybių perduodama bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų nepasisako, nes jie turės būti išnagrinėti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai pirmosios instancijos teisme turės būti išspręstas su apeliaciniais skundais pateiktų papildomų įrodymų priėmimo klausimas.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei BUAB ,,EGVIDUS“ iš atsakovo V. M. priteista 6 011,61 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-05-11 iki teismo sprendimo įvykdymo, bei iš atsakovo V. M. priteista 180 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, taip pat sumažintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovui V. M. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 6 011,61 Eur, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai