Byla 2A-227/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Audronės Jarackaitės (pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui J. Petrulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildaiva ir Ko“ (šiuo metu UAB „GLASSLT“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2641-565/2009 pagal ieškovo BUAB „Rėvalsa“ ieškinį atsakovui UAB „Vildaiva ir Ko“ (šiuo metu UAB „GLASSLT“), tretieji asmenys UAB „Lelija“, UAB „Elektromarktas“, Vš Į „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, D. S. įmonė „Normaida“, UAB „Konig“, UAB „Vikasta“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2Ieškovas BUAB „Rėvalsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vildaiva ir Ko“ (šiuo metu UAB „GLASSLT“):

  1. 2008-04-30 sutartį Nr. ST-2008/12 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens UAB „Konig“ 51 000 Lt skolą perleidimo;
  2. 2008-05-19 sutartį Nr. ST-2008/15 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens D. S. įmonės „Normaida“ 4 967,48 Lt skolą perleidimo;
  3. 2008-05-20 sutartį Nr. ST-2008/18 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens UAB „Lelija“ 1 550,49 Lt skolą perleidimo;
  4. 2008-05-20 sutartį Nr. ST-2008/17 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens UAB „Elektromarktas“ 4 274,99 Lt skolą perleidimo;
  5. 2008-05-20 sutartį Nr. ST-2008/16 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 8 541,97 Lt skolą perleidimo;
  6. 2008-06-17 sutartį Nr. ST-2008/20 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens UAB „Vikasta“ 1000 Lt skolą perleidimo;
  7. 2008-07-31 sutartį Nr. ST-2008/21 dėl reikalavimo teisės į trečiojo asmens UAB „Konig“ 12 863,66 Lt skolą perleidimo.

3Ieškovas nurodė, kad ginčijamais sandoriais ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į 84 198,59 Lt dydžio trečiųjų asmenų skolas ieškovui, taip pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių turtinius interesus, nes atsakovas UAB „Vildaiva ir Ko“ įgijo pirmenybę kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinį reikalavimą. Reikalavimo teisės perleistos neatlygintinai, sandorių šalims žinant apie ieškovo nemokumą ir ruošimąsi bankroto procedūrai.

4Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui visas iš trečiųjų asmenų gautas sumas pagal ginčijamas reikalavimo teisės perleidimo sutartis, taip pat dokumentus, patvirtinančius trečiųjų asmenų skolą ieškovui (1 b. t., 1-3 l.).

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo BUAB „Rėvalsa“ ir atsakovo UAB „Vildaiva ir Ko“ (šiuo metu UAB „GLASSLT“); priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 20 334,93 Lt; įpareigojo atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui BUAB „Rėvalsa“ iš ieškovo gautus dokumentus, patvirtinančius ieškovo reikalavimo teises į trečiuosius asmenis pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis (2 b. t., 93-95 l.).

6Teismas nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovas turėjo pirmesnės eilės kreditorių nei atsakovas (su darbo santykiais susiję reikalavimai, mokestinės prievolės valstybei), o tretieji asmenys, į kurių skolas ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises, buvo mokūs. Todėl, apygardos teismo teigimu, ieškovas, būdamas nemokus, privalėjo atsiskaityti ne su atsakovu, o su Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nurodytais pirmesnės nei atsakovas eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-105/2009). Atsiskaitydamas su atsakovu, ieškovas suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus kreditorius ir taip pažeidė šių kreditorių teises. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ir negalėjimą vykdyti savo piniginių įsipareigojimų, todėl turėjo žinoti ir apie kitus ieškovo kreditorius bei atsakovui nepagrįstai suteiktą pirmenybės teisę atgauti skolą.

7Atsakovas apeliaciniu skundu (2 b. t., 97-101 l.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ginčo sandoriai, skirtingai nei ieškinyje nurodė ieškovas, buvo atlygintini, todėl ieškovas negalėjo remtis CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo sudarant ginčo sandorius.
  2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų eilės įstatymą, kadangi tarp šalių sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys nėra mokėjimai Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo prasme. Toks materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.).
  3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie tai, jog ginčijami sandoriai gali pažeisti kitų ieškovo kreditorių teises. Net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad atsakovas žinojo apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, tai nereikštų jo nesąžiningumo, kadangi tai nedraudžia nei reikalavimo perleidimo (CK. 6.102 str.), nei įskaitymo (CK 6.134 str.). Priešingai, pagal CK 6.140, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Vėliausias ginčo sandoris tarp šalių buvo sudarytas 2008-07-31, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2008-08-21, o bankroto administratorius atsakovui apie tai pranešė tik 2008-09-15, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas žinojo apie ieškovo nemokumą.
  4. Ieškovo teigimu, reiškiant ieškinį, siekiama apginti pirmesnės eilės ieškovo kreditorių interesus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog didžiąją pirmos eilės kreditorių reikalavimų dalį (48 368,06 Lt) sudaro reikalavimai ieškovo buvusios direktorės L. B., kuri sudarė ginčo sutartis, bei ieškovo akcininko D. S., kurie negalėjo nežinoti ir žinojo apie ieškovo kreditorius, jo finansinę būklę bei galimybę sudaryti ginčo sandorius, jų sudarymo metu, tačiau ieškovas nepareiškė ieškinio šiems asmenims CK 2.50 ir 2.87 straipsnių pagrindu.
  5. Teismas nepagrįstai taikė restituciją, kadangi grąžinus ginčo sutarčių pagrindu atsakovo gautus pinigus ieškovui, didžiausią naudą turėtų pirmiau minėti asmenys (direktorė ir akcininkas), kurie ir yra atsakingi už ginčo sandorių sudarymą.

8Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 103-104) ieškovas prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, jog ginčo sandoriai buvo neatlygintini, nes atsakovas nesumokėjo net sutartyse numatytos kainos – 1 Lt už reikalavimo teisių perleidimą, todėl atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 str.).

9Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 105-106) tretysis asmuo UAB „Lelija“ prašo teismo nuožiūra spręsti bylą pagal apeliacinį skundą ir nurodo, kad įvykdė savo įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu. Tretysis asmuo teigia, jog jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris gali pažeisti ieškovo kreditorių teises.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

12Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą, pareikštą apeliantui, dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija.

13CK 6.66 straipsnis nustato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

14Pagal Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. nuostatas, kai mokėtojas visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankami pinigų, įsipareigojimai, nepaisant to, kada jie atsirado, vykdomi šiame straipsnyje nustatytu eiliškumu.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose, susijusiose su CK 6.66 straipsnio taikymu, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Beje, pasisakydamas dėl actio Pauliana taikymo bankroto bylose, kasacinis teismas išaiškino, kad privalu spręsti, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės, kad pažeidžiantis kreditoriaus teises inter alia yra toks sandoris, dėl kurio skolininkas negali įvykdyti prievolės natūra kreditoriui, nors skolininko mokumas nesumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

16Taigi, sprendžiant dėl teismo sprendimo ir ieškinio pagrįstumo, vertinamos paminėtos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

17Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas nuo 2008-04-30 iki 2008-07-31 sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į 84 198,59 Lt dydžio trečiųjų asmenų skolas ieškovui, pagal kurias buvę ieškovo skolininkai tretieji asmenys sumokėjo atsakovui 20 334,93 Lt (1 b. t., 7-15 l., 2 b. t., 12 l.).

18Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, būdamas nemokus, atsiskaitydamas su atsakovu, o ne su Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nurodytais pirmesnės nei atsakovas eilės kreditoriais, suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, pažeisdamas šių kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

19Bylos įrodymų duomenimis, ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, turėjo pirmesnės eilės kreditorių nei atsakovas: pirmos eilės kreditorių (su darbo santykiais susiję reikalavimai), antros eilės kreditorių (mokestinės prievolės valstybei), o tretieji asmenys, į kurių skolas ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises, buvo mokūs; be to, be atsakovo, ieškovas turi 40 trečios eilės kreditorių (2 b. t., 54-55 l.). Apygardos teismo 2008-06-27 nutartyje iškelti ieškovo bankroto bylą (1 b. t., 4-5 l.) konstatuota, kad pagal 2008-04-30 balansą ieškovo turto vertė buvo 660 291 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 893 958 Lt, t. y. 2008-04-30 (ginčo sandorių sudarymo metu) ieškovas buvo visiškai nemokus, dėl ko jam iškelta bankroto byla, o bankrutuojančio ieškovo bankroto administratoriaus, ginančio kreditorių interesus, Pauliano ieškinys teisme pareikštas 2009-02-18 (1 b. t., 1-3 l.).

20Nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog ginčo sutarčių sudarymo metu buvęs ieškovo nemokumas, dėl kurio buvo iškelta ir jo bankroto byla, susidarė dar iki ginčo sutarčių sudarymo (2008-04-30 - 2008-07-31), ką žinojo arba turėjo žinoti abi ginčo sutarčių šalys. Juolab kad dalis ginčo sutarčių buvo sudarytos jau priėmus 2008-06-27 teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Beje, skolininko nemokumas CK 6.66 straipsnio prasme suprantamas ne kaip į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų santykio konstatavimas teismo nutartimi (pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. - bankroto bylos iškėlimo sąlyga), bet kaip ginčijamo sandorio (sandorių) pasekmės, kai sumažinama skolininko turto vertė ir jo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2001-01-02 (sutarties pagrindu) tiekė ieškovui produkciją, už kurią iki ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo ieškovas buvo skolingas atsakovui, o iš trečiųjų asmenų gautomis sumomis buvo sumažintas jo įsiskolinimas atsakovui (1 b. t., 40-42, 50-54, 235 l.), kuris žinojo (arba turėjo žinoti) apie ieškovo sunkią turtinę, finansinę padėtį ir jo negebėjimą vykdyti savo piniginių įsipareigojimų. Todėl neturi pagrindo atsakovo skundo argumentai, kad nepagrįstai teigiama, jog atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovo nemokumą ar kitus ieškovo kreditorius.

21Dėl nurodytų ir kitų bylos faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo žinoti ir apie kitus ieškovo kreditorius bei atsakovui nepagrįstai suteiktą pirmenybės teisę atgauti skolą, o sudarydamos ginčo sandorius ir skolininkas, ir atsakovas buvo nesąžiningi. Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų privalėjęs sudaryti ginčo sandorius.

22Nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir apelianto argumentai, jog ieškiniu ieškovas gina jo kreditorius, o pirmos eilės kreditorių reikalavimų dalį sudaro reikalavimai ieškovo buvusios direktorės, kuri sudarė ginčo sutartis, bei ieškovo akcininko, kurie negalėjo nežinoti ir žinojo apie ieškovo kreditorius, jo finansinę būklę bei galimybę sudaryti ginčo sandorius (jų sudarymo metu), bet ieškovas nepareiškęs ieškinio šiems asmenims CK 2.50 ir 2.87 straipsnių pagrindu. Juolab kad tai nėra šios apeliacijos dalykas, nes (kaip nurodo ir apeliantas) šioje byloje nėra pareikšta ieškinio tokiu pagrindu (CPK 320 str., 312 str.).

23Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

24Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 84, 92, 93, 96 str.; b. t. 2, l. 110).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą.

27Priteisti iš atsakovo UAB „GLASSLT“ (į. k. 124578825; buvusi UAB „Vildaiva ir Ko“) 4,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas BUAB „Rėvalsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 3. Ieškovas nurodė, kad ginčijamais sandoriais ieškovas perleido atsakovui... 4. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui visas iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu patenkino... 6. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijamų... 7. Atsakovas apeliaciniu skundu (2 b. t., 97-101 l.) prašo panaikinti Vilniaus... 8. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 103-104) ieškovas... 9. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 105-106) tretysis... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 12. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei... 13. CK 6.66 straipsnis nustato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus... 14. Pagal Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką... 16. Taigi, sprendžiant dėl teismo sprendimo ir ieškinio pagrįstumo, vertinamos... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas nuo 2008-04-30 iki 2008-07-31... 18. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, būdamas nemokus,... 19. Bylos įrodymų duomenimis, ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių... 20. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog ginčo sutarčių sudarymo metu... 21. Dėl nurodytų ir kitų bylos faktinių aplinkybių pirmosios instancijos... 22. Nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir apelianto argumentai, jog... 23. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti... 24. Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinos valstybei... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d.... 27. Priteisti iš atsakovo UAB „GLASSLT“ (į. k. 124578825; buvusi UAB...