Byla e2-17022-527/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – E. K. (buvusi S.))

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

2sekretoriaujant V. G.,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V.,

4atsakovės atstovei advokato padėjėjai O. R.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – E. K. (buvusi S.)).

6Teismas

Nustatė

7ieškovė 2019 m. birželio 6 d. ieškiniu, patikslintu 2019 m. liepos 30 d., kreipėsi į teismą, prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.263 ir 6.1015 straipsniais, priteisti iš atsakovės 1 514,59 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą dėl ieškovės draudėjai E. S. išmokėtos 1 514,59 Eur draudimo išmokos (1 069,61 Eur už 2016 m. birželio 6 d. įvykį, 207 Eur už 2016 m. birželio 14 d. įvykį ir 237,98 Eur už 2016 m. birželio 24 d. įvykį) CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Ieškovės teigimu, 2016 m. birželio 6 d. vandeniu buvo užpilta patalpa, plane pažymėta indeksu 3-6, esanti ( - ), kuria naudojasi E. S.. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas T. Š. nustatė, kad buvo sulieta patalpos lubos, baldai ir nagų freza. Ieškovė, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavusi, kad patalpų remonto kaina sudaro 603,24 Eur, nuostolis už sugadintą nagų frezą – 526 Eur, baldų remontas – 368,42 Eur, visas nuostolis – 1 497,66 Eur, draudėjai išmokėjo 1 069,61 Eur draudimo išmoką (1 497,66 Eur nuostolio suma – 313,05 Eur mažinimo suma – 115 Eur besąlyginė išskaita). Be to, kaip nustatė ieškovės žalų ekspertas vertintojas T. Š., 2016 m. birželio 14 d. vandeniu buvo sulieta tų pačių patalpų lubos ir vonelė ( - ) Ieškovė pagal draudėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo ir išmokėjo 180 Eur už valymo paslaugas, 7 Eur už avarinės tarnybos iškvietimą ir 20 Eur už santechniko paslaugas, iš viso 207 Eur. Be to, kaip nustatė ieškovės žalų ekspertas vertintojas T. Š. 2016 m. birželio 29 d. apžiūros metu, 2016 m. birželio 24 d. buvo sulietos tų pačių patalpų lubos, patalpose buvusios spintelės ir šviestuvas. Ieškovė apskaičiavusi nuostolį išmokėjo 237,98 Eur draudimo išmoką – 7 Eur už avarinės iškvietimą 2016 m. birželio 24 d. ir 230,98 Eur už apšvietimo remontą.

9Visų įvykių metu patalpa, pažymėta indeksu 3-6, esanti ( - ), kuria naudojasi E. S., ieškovės buvo apdrausta Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas draudimo išmoka už sugadintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, įvertinus dvigubą draudimą, nevisišką draudimą (išskyrus atvejus, kai draudžiama pirmąja rizika) bei kitus draudimo išmokos mažinimo pagrindus, numatytus Taisyklėse ir (ar) draudimo sutartyje. Visų trijų įvykių metu ieškovės apdrausta patalpa 3-6 ir joje esantis turtas, priklausęs draudėjai, buvo užpiltas iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų. Atsakovei priklauso pastato, esančio ( - ), antro aukšto patalpos nuo 1-41 iki 1-43, nuo 1-69 iki 1-73, nuo 1-75 iki 1-78, 1-80, 1-89, 1-101, 1-102, nuo 1-104 iki 1-107, 1-109, 1-110, 1-111, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Virš ieškovės apdraustos patalpos 3-6, kuri yra pirmame aukšte, antrame aukšte yra patalpos indeksais 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, dalis patalpos 1-75, ką patvirtina pirmo ir antro aukšto patalpų planai. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą bei patalpų planus, darytina išvada, kad virš ieškovės apdraustos patalpos 3-6 yra tik atsakovei priklausančios patalpos, iš kurių dvi – tualeto patalpos.

10Aplinkybę, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas iš viršuje esančių patalpų, pavirtina žalų eksperto vertintojo visais atvejais užfiksuoti patalpos apgadinimo požymiai – visais atvejais buvo sulietos patalpų lubos. Tai užfiksuota fotonuotraukose ir pranešimuose–apskaičiavimuose. UAB „Jonavos paslaugos“ 2016 m. birželio 24 d. gavę iškvietimą ir nuvykę nustatė šio užpylimo priežastį, t. y. vandens pratekėjimą iš unitazo bakelio tarpinės (pažymoje nurodyta, kad pratekėjimas nustatytas bute, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip netikslumas, nes, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, virš E. S. priklausančių patalpų antrame aukšte yra tik administracinio pobūdžio patalpos). Atsižvelgiant į užliejimų pobūdį, tikėtina, kad ir ankstesni užpylimai, įvykę 2016 m. birželio 6 ir 14 d., buvo dėl netvarkingos atsakovei priklausančios santechninės įrangos. Žalos administravimo metu ieškovė ekspertizės neatliko, todėl atitinkamų dokumentų pateikti negali. E. S., teikdama paaiškinimus civilinės bylos Nr. e2-166-598/2018 metu, nurodė, kad jai priklausančios patalpos apliejimai tęsėsi tol, kol atsakovei priklausančiose tualeto patalpose vyko remontai. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, įrodo, kad užliejimai nėra susiję su bendro naudojimo inžinerinės įrangos defektais ar kitais galimais šaltiniais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovė tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti užliejimo židinį ir neprivalo įrodinėti vandens pratekėjimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad teismui pateikiama pakankamai įrodymų, patvirtinančių užliejimo židinį, o aplinkybes, kad vandens prasiskverbimą galėjo sąlygoti bendroji inžinerinė įranga ar kitos aplinkybės, privalo įrodyti atsakovė, o ne ieškovė.

11Dėl atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., LAT 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

12Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, jog draudimo liudijimas, galiojęs visų trijų įvykių metu, pateiktas net dviejose žalos bylose, žalos dydį patvirtinantys dokumentai, t. y. sąmatos, kvitai, sąskaitos faktūros – taipogi. Draudėja tam tikrais atvejais pasirinko neatlikti remonto darbų, sudarant sutartis su rangovais, todėl ieškovė, skaičiuodama draudimo išmoką, vertino, kad remontas bus atliekamas ūkio būdu, t. y. atlyginant tik tiesiogines išlaidas, o tokiu atveju remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai nereikalaujami. T. Š. kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus ieškovė galės pateikti 2019 m. rugpjūčio 5 d. arba 2019 m. rugpjūčio 6 d.. Šio dokumento nepateikimas kartu su ieškiniu negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas, kadangi ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o tam tikrus įrodymus ieškovė turi teisę teikti ir parengiamosios stadijos metu arba kartu su paruošiamaisiais dokumentais (priklausomai nuo to, kokį rengimosi bylos nagrinėjimui iš esmės būdą teismas pasirinks).

13Teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė 30 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovės atstovei įteikti 2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugpjūčio 3 d.

14Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

15Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš ieškovės atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai

16Visų pirma, akcentuotina, kad ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau kreipėsi į teismą, atsakove dėl nesuprantamų priežasčių nurodydama J. R.. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės J. R. atstovei advokato padėjėjai O. R., trečiajam asmeniui E. S., nedalyvaujant atsakovei J. R., išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-166-598/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmetė visiškai. Byla buvo nagrinėjama dėl 2019 m. birželio 24 d. apipylimo ir 237,98 Eur žalos priteisimo, byloje buvo teiktas patikslintas ieškinys ir dėl kitų dviejų 2016 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 14 d. apipylimo epizodų, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir byla buvo nagrinėjama tik dėl 2016 m. birželio 29 d. (teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patikslino įvykio datą – 2016 m. birželio 24 d.) apipylimo. Teismas konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie patalpas, iš kurių, jos teigimu, įvyko apdraustų patalpų apliejimas, t. y. jų neidentifikavo, nenurodė patalpoms suteikto adreso VĮ Registrų centre, tiesiog deklaratyviai įvardino jas antro aukšto patalpomis, nors tai yra trijų aukštų 1 246,03 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatas, nuosavybės teise valdomas ne vieno savininko. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir teigė, kad antro aukšto patalpos VĮ Registrų centre nesunumeruotos, tačiau nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, susipažinus su registro duomenimis, matyti, jog ir antro aukšto patalpoms yra suteikta numeracija, nurodyti patalpų savininkai. Be to, ieškovė nepateikė teismui taip pat jokių įrodymų, kad atsakovė yra antro aukšto patalpų, iš kurių, jos teigimu, įvyko apliejimas, savininkė ar teisėta valdytoja. (...) Vien tai, kad antro aukšto patalpų lange buvo nurodytas atsakovės kontaktinis telefono numeris ir atsiliepusi juo atsakovė nurodė adresą, kuriuo siųsti pretenziją, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ir yra patalpų savininkė ar teisėta valdytoja. Taip pat tokio pagrindo nesudaro ir aplinkybės, jog atsakovė kontaktavo su trečiuoju asmeniu E. S. dėl apliejimų, ar kad atsakyme į pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovė nenurodė, jog ji nėra patalpų savininkė. Tai, kad ji nėra patalpų ( - ) savininkė, atsakovė aiškiai nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrąjį patalpų savininką, netikslino ieškinio, nurodydama kitą atsakovą (ar bendraatsakovą), kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į bylą atsakove patraukta J. R. yra minėtų patalpų savininkė ar faktinė valdytoja. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, patalpas ( - ), antrame aukšte nuosavybės teise valdo atsakovės mama, o atsakovės telefono numeris nurodytas tik dėl to, kad ji netoli dirba ir jai būtų patogu besikreipiantiems patalpas aprodyti. Atsakovės pagalba artimam giminaičiui disponuoti savo turtu (nurodant savo kontaktinį telefono numerį galimiems interesantams, adresą pretenzijai siųsti ir pan.), nėra pagrindas laikyti jos turto savininke ar teisėta valdytoja, atitinkamai ir atsakinga už tinkamą, kitų asmenų teisių nepažeidžiantį, turto eksploatavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinys atmestinas.“ Teismo sprendimas apeliacine tvarka neskųstas. Civilinė byla Nr. e2-166-598/2018 prijungtina prie šios bylos, kaip įrodymų šaltinis.

17Šiuo atveju ieškovė ieškinyje visiškai nenurodo esminių faktinių aplinkybių, susijusių su jos reikalavimo pagrįstumu ir civilinės atsakomybės sąlygomis (išskyrus žalos dydžio paskaičiavimus, kurie taip pat yra neaiškūs ir dviprasmiški), ieškinys iš esmės grindžiamas tik teisiniais argumentais. Ieškinyje nenurodyta, kokios yra faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys būtent atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, t. y., kad žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo valdomo buto. Šiuo atveju teismui nėra pateikti jokie įrodymai bei nenurodytos aplinkybės, kokiu būdu ir kokie asmenys nustatė, kad patalpų užpylimo šaltinis buvo būtent atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos, kokia užpylimo priežastis, ar negalėjo būti bendrų namo komunikacijų gedimas ir pan. Iš nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios patalpos daugiabutyje Nr. 4, esančiame ( - ), buvo užlietos, nes šiame pastate esančios patalpos yra valdomos ne vieno savininko. Teismui kartu su ieškiniu yra pateiktos fotonuotraukos, kurių turinys yra visiškai neaiškus ir neaprašytas. Nei vienoje iš jų nematomas užliejimas ar jo padarinių. Į bylą nėra pateikta draudimo sutarties kopija, pagal kurią galima būtų spręsti, kad ieškovę ir draudėją siejo draudimo teisiniai santykiai. Nėra pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys draudėjos turėtas išlaidas, kurios buvo atlygintos. Nėra pateikta ekspertizės aktas, ar kitas dokumentas, pagrindžiantis, kad apliejimai vyko ir kad jų metu buvo patirta žala, kur buvo vandens šaltinis, kad jis buvo virš aplietų patalpų. Pateikti tik pirminiai paskaičiavimai, kuriuose nurodomi numanomi kaltininkai, tačiau nėra aišku, kaip jie nustatyti. Nėra pateikta vertintojo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai ir kt. Be to, draudėja elgiasi neapdairiai ir nesąžiningai, nes ieškinys reiškiamas praėjus beveik trejiems metams po įvykių, kuomet jau išnagrinėta byla tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, tik atsakovė nurodoma kita.

18CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad žalą lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

19Vienintelės faktinės aplinkybės, nurodytos ieškinyje, susijusios su žalos dydžio nustatymu, yra taip pat neaiškios bei prieštaringos. Ieškinyje nenurodyta ir teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kokiu būdu buvo užfiksuotas žalos padarymo faktas ir kad žalos šaltinis bei priežastis buvo atsakovės neteisėti veiksmai. Byloje neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl apliejimo, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad už žalos padarymą atsakinga atsakovė, o aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, savaime nereiškia besąlyginės jo teisės sumokėtą sumą atgauti. Priešingai, šiai teisei įgyvendinti turi būti nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, iš kurių nors vienos nesant civilinė atsakomybė nekyla. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėtinos, o ieškovė turi prisiimti draudimo riziką, neišvengiamai kylančią jos darbo specifikoje.

202019 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma patikslintą ieškinį atmesti, nes ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų, patikslintas ieškinys nėra išsamus ir nėra argumentuojamas reikšmingais teisiniais argumentais. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė tik kelis dokumentus, tačiau išsamiai nenurodė, ką jie įrodo. Iš pateiktų planų nėra aišku, kurios patalpos kam priklauso. UAB ,,Jonavos paslaugos“ raštas nurodo neteisingą informaciją, ką pripažįsta pati ieškovė. Nesuprantama, ką norėjo pagrįsti ieškovė susirašinėjimais el. paštu, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina būtent atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, t. y., kad žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Nenurodytos aplinkybės ir neišvardinti įrodymai, kokiu būdu buvo nustatyta, kad patalpų užpylimo šaltinis buvo atsakovei priklausančiose patalpose ir kad žala atsirado būtent dėl konkrečių atsakovės veiksmų ar neveikimo, o ne dėl, pavyzdžiui, bendrų namo komunikacijų gedimo ir kt. aplinkybių, už kurias atsakovė negali būti atsakinga. Su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, kurių turinys neaprašytas, neaišku, ar jose matomi konkrečių užliejimų padariniai. Į bylą nepateikta draudimo sutarties kopija, pagal kurią galima būtų spręsti, kad ieškovę ir draudėją siejo draudimo teisiniai santykiai. Be to, nepateikti visi dokumentai, pagrindžiantys draudėjos turėtas išlaidas, kurios buvo atlygintos. Nėra pateikta ekspertizės aktas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis, kad visi trys apliejimai vyko ir kad jų metu buvo padaryta žala apdraustam turtui, kur buvo vandens šaltinis, kad jis buvo virš aplietų patalpų. Pateikti tik pirminiai paskaičiavimai, kuriuose nurodomi numanomi kaltininkai, tačiau nėra aišku, kaip jie nustatyti. Nėra pateikta žalų eksperto vertintojo T. Š. kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai ir kt.

21Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės ir atsakovės atstovės palaikė šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

22Ieškinys tenkintinas iš dalies.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens; antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (LAT 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

24Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.266 straipsnyje yra numatoma griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., LAT 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta civiliniame procese paskirstoma atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpciją ir į tai, kuri iš šalių turi didesnes galimybes įrodyti kokias nors aplinkybes (LAT 2002 m. vasario 20 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002).

25Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovei priklauso pastato, esančio ( - ), antro aukšto patalpos nuo 1-41 iki 1-43, nuo 1-69 iki 1-73, nuo 1-75 iki 1-78, 1-80, 1-89, 1-101, 1-102, nuo 1-104 iki 1-107, 1-109, 1-110, 1-111, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Virš ieškovės apdraustos patalpos 3-6, kuri yra pirmame aukšte, antrame aukšte yra patalpos indeksais 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, dalis patalpos 1-75, ką patvirtina pirmo ir antro aukšto patalpų planai. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą bei patalpų planus, darytina išvada, kad virš ieškovės naudojamos patalpos 3-6 yra tik atsakovei priklausančios patalpos, iš kurių dvi – tualeto patalpos.

26Ieškovės teigimu, atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso patalpos virš trečiojo asmens naudotų patalpų, neteisėta veika visų trijų apipylimų atvejais pasireiškė tuo, kad ,,nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai)“.

27Kaip ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje, UAB „Jonavos paslaugos“ 2016 m. birželio 24 d. gavę iškvietimą ir nuvykę nustatė šio užpylimo priežastį, t. y. vandens pratekėjimą iš unitazo bakelio tarpinės (pridedamoje pažymoje yra nurodyta, kad pratekėjimas nustatytas bute, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip netikslumas, nes, kaip matyti iš jau pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, virš E. S. priklausančių patalpų antrame aukšte yra tik administracinio pobūdžio patalpos). Atsižvelgiant į užliejimų pobūdį, tikėtina, kad ir ankstesni užpylimai, įvykę 2016 m. birželio 6 ir 14 d., buvo dėl netvarkingos atsakovei priklausančios santechninės įrangos.

28Kaip matyti iš ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikto UAB ,,Jonavos paslaugos“ 2018 m. sausio 9 d. atsakymo į ieškovės atstovės paklausimą, jame nurodyta, jog ,,2016-06-24 į UAB ,,Jonavos paslaugos“ avarinę tarnybą kreipėsi ( - ), kad užlietos E. Š. patalpos. Nuvykus avarinės tarnybos darbuotojams į ( - ), namą Jonavoje buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas yra iš unitazo bakelio bute, esančiame 2 aukšte. 2016-06-24 UAB ,,Jonavos paslaugos“ jokių paslaugų ir darbų neatlikome.“ Būtent šis rašytinis įrodymas, ieškovės teigimu, patvirtina 2016 m. birželio 24 d., t. y. paskutiniojo, užpylimo priežastį (šaltinį) ir tikėtinai pagrindžia pirmųjų dviejų užpylimų priežastis (šaltinius). Nors šiame atsakyme ir nėra jokios nuorodos į tai, jog avarinės tarnybos apžiūrėtas unitazas, iš kurio pratekėjo vanduo, buvo tiesiai virš trečiajam asmeniui E. S. priklausančio Grožio salono patalpų, o taip pat nenurodyta ir tai, jog tas apžiūrėtas unitazas buvo būtent atsakovei priklausančiose administracinėse patalpose, ir netgi atsakyme paminėtas ,,2 aukšte esantis butas“, o ne ,,patalpos“, teismo nuomone, šis įrodymas, jį sistemiškai vertinant su Pinigų priėmimo kvitu Serija SUH1 Nr. 336006 (patvirtinančiu 7 Eur sumokėjimą 2019 m. birželio 24 d. UAB ,,Jonavos paslaugos“ už avarinės iškvietimą ( - )), su žalų eksperto vertintojo T. Š. 2016 m. birželio 29 d. Pranešimu–apskaičiavimu, kuriame užfiksuotas Grožio salono lubų apliejimas, ir su prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 2018 m. kovo 19 d. duotais E. S. parodymais, laikytinas patvirtinančiu ieškovės teiginį apie nustatytą užliejimo vandeniu šaltinį iš atsakovei priklausančioje patalpoje buvusio unitazo bakelio trečiojo užpylimo atveju, t. y. 2019 m. birželio 24 dieną. Be to, kaip matyti iš su patikslintu ieškiniu pateikto 2 aukšto patalpų plano, kairėje pastato ( - ) pusėje, būtent kurioje I aukšte yra ir Grožio salonas (ką patvirtina pateikti I aukšto planai, sudaryti pagal 2015 m. liepos 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų duomenis), tualeto patalpos yra pažymėtos tik patalpose 1-70 ir 1-71, kurios Registrų centro duomenimis priklauso atsakovei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atsakovę įvardinti kaip asmenį, atsakingą už minėtu 2019 m. birželio 24 d. užpylimu trečiajam asmeniui padarytą žalą.

29Nors paminėtas UAB ,,Jonavos paslaugos“ 2018 m. sausio 9 d. atsakymas, teismo nuomone, pats savaime ir nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu užliejimo šaltinį iš atsakovei priklausančių patalpų taip pat ir 2016 m. birželio 6 d. bei 2016 m. birželio 14 d., tačiau, teismo nuomone, įvertinus šioje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 surinktų įrodymų visumą, labiau tikėtina nei netikėtina yra tai, jog Grožio salono patalpa, kurios numeris 3-6, iš atsakovei priklausančių patalpų buvo aplieta taip pat ir 2016 m. birželio 6 bei 14 dienomis.

30Šiuo atveju, kaip 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 14 d. apliejimų šaltinį atsakovės patalpose patvirtinantis įrodymas, paminėtini civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 E. S. davus priesaiką 2018 m. kovo 19 d. teisme duoti parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. E. S. parodė: ,,Mes puikiai matėme, kad J. R. darbus vykdo, nes užliejimo metu ji ir pas mus buvo atėjusi su išsigandimu, kad jie mus užpylė. Skambino savo vyrui, jis taip pat apžiūrėjo patalpas. Jie tvirtino, kad apliejimą įvykdė jų nuomininkai, nors patalpos dar yra įrenginėjamos. Mes kontaktavome ir skambinome tiek vyrui, tiek J.. J. nebūtų su mumis kontaktavusi, jeigu nebūtų kalta dėl užpylimo. Mes supratome, kad J. R. yra patalpų savininkė, nes apliejus patalpas jinai savo aktyviais veiksmais kreipėsi į mus. Mes supratome, kad ji yra tų patalpų valdytoja. J. atėjo pas mus po pirmo ir po antro užliejimo. Po to buvo teigta, kad jie yra nekalti. Tiesiog buvo persigalvota. J. vyras teigė, kad atlikinėjo tualeto remonto darbus ir trūko tarpinė. J. nenorėjo to apsiimti. Kadangi patalpose buvo aktyviai vykdomi remonto darbai ir todėl vertintojas galėjo laisvai patekti į atsakovės patalpas, nes ten yra laiptinės principas. Kai nubėgome į antrą aukštą pamatėme šlapias grindis antrame aukšte, numestą pamazgų kibirą. J. paaiškino, kad jų nuomininkams nebuvo įrengtas unitazas iki galo ir jie šlapinosi į pamazgų kibirą ir kažkas supylė tą pamazgų kibirą į kažkokią angą, tai buvo kažkoks vamzdis. Po trečio užpylimo sakė, kad buvo vanduo, o pirmo užpylimo mes buvo užpilti išmatom ir tiesiog šlapimu. Tai tas kibiras buvo supiltas į angą, pro kurią viskas bėgo mums. Kažkas į antrą aukštą buvo įleista, mes nuomininkų nematėme. Tai, kad ten gyvena nuomininkai mes žinojome iš atsakovės. Kai atbėgo pas mumis, ji skambino nuomininkam ir paklausė kodėl taip pasielgė. Kiekvieną kartą kreipiausi į draudimą ir kiekvieną kartą buvo kviesta avarinė tarnyba ir surašyti defekto aktai. Viskas draudimui buvo pateikta. Mes žinojome R. darbo vietą ir tiesiog reikėjo bėgti į jos darbo vietą ir jos ieškoti. Mes su ja susisiekti skambinome į barą. Kai buvo vykdomi darbai, dažnai atvažiuodavo J. vyras su savo mašina, su pagalbiniu darbuotoju, su priekaba toms šiukšlėms išvežti. Remonto darbai vyko užpylimo laikotarpiu, tikslaus laikotarpio negaliu įvardyti. Darbai prasidėjo rudeniop labai, tačiau tikrai buvo ne šaltas metų laikas. Nestebėjau, kada darbai baigėsi. Dar iki šiol kažkas ten tarška, kažkas yra vykdoma. Vis girdime, kad kitose patalpose yra gręžiama. Šiukšlės, tai statybines išvežinėjo. Po trečio apliejimo buvome užėję į patalpas viršuje ir radome bėgantį vandenį, kuris bėgo iš tualeto. O pirmais dviem atvejais buvo anga ir aplink angą esančiose grindyse buvo šlapimas. Pirmais dvejais apliejimais viskas buvo supilta į angą. O trečią kartą, aš kiek supratau, vanduo bėgo iš tualeto tarpinės, bakelio. Tiesiog grindys buvo šlapios. Ten buvau ne su ekspertu. Ekspertas patalpų apžiūrėti galbūt po poros dienų buvo atvykęs. Per pirmą dieną jis tikrai neatvykdavo, o mes jau būdavome šiek tiek apsivalę ir apsidžiovinę. Būdavome susitvarkę ir visą įrangą ir išsidezinfekavę viską. Darbo ten siaubingai daug būdavo. LED šviestuvai jau buvo nuimti elektriko, todėl ekspertas juos tiesiog ir nusifotkino. (...) Kiek man yra žinoma, tose patalpose, tuo laikotarpiu, kai įvyko įvykiai, buvo įsikėlusi ir veiklą vykdė taksi įmonė. Jautėsi, kad ten žmonės ne tik dirba, bet ir švenčia. Pirmų dviejų apliejimų metu šlapimu buvo aplietos ir lubos, ir šviestuvai. Lubos buvo remontuotos po trečio apliejimo.“

312016 m. birželio 6 d. apliejimą iš viršutinių patalpų, teismo nuomone, taip pat patvirtina 2016 m. birželio 8 d. ieškovės atstovo žalų eksperto vertintojo T. Š. užpildytas ir E. S. pasirašytas žalos bylose Nr. 1723948 ir 1723950 Pranešimas–apskaičiavimas, iš kurio matyti, jog vanduo, draudėjos teigimu, bėgo iš viršutinių patalpų (telefono numeris nurodytas lange), kur daromas remontas ir įrenginėjama santechnikos įranga. ,,Draudėjos teigimu, viršutinių patalpų savininkai buvo informavę savo žmones, kad nenaudotų nutekamųjų tinklų, tačiau kažkas panaudojo ir vandenys prasiskverbė žemyn į Grožio saloną“. Skiltyje ,,Pastatai“ nurodyta: Lubų emulsinis dažymas – apliejimo dėmė – 20,58 m2. Skiltyje ,,Gamybiniai įrenginiai“ nurodyta: (...) ,,3. Freza Podo Digital 350 W – nesireguliuoja apsukos, tarpais neveikia – servisas. 5. Baldų detalės: vamzdžio apdengimas, lentynos 2 vnt.“. 2016 m. birželio 6 d. apliejimą iš viršutinių patalpų, teismo nuomone, taip pat patvirtina ir 34-36 nuotraukos, kuriose matosi draudėjos nurodyta vandens prasiskverbimo vieta – dėmės ant lubų.

32Visų šių išdėstytų įrodymų visuma, teismo nuomone, paneigia atsakovės atstovės nurodytus argumentus apie tai, jog apliejimas negalėjo įvykti, kadangi nurodytomis datomis patalpos (kurių lange kabėjo skelbimas, kad patalpos yra nuomojamos) nebuvo naudojamos ir kad jokie remonto darbai tuo metu nebuvo atliekami, tuo labiau, kad kaip matyti iš 2019 m. birželio 14 d. žalos byloje esančios nuotraukos Nr. 14, atsakovės patalpos dar 2016 m. liepos 11 d. nebuvo baigtos remontuoti, kas tik patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens teiginius apie atsakovės patalpose tuo metu vykdytus remonto darbus.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atsakovę įvardinti kaip asmenį, atsakingą už 2019 m. birželio 6, 14 ir 24 d. užpylimais trečiajam asmeniui padarytą žalą.

34Vien tai, jog ieškinys reiškiamas praėjus beveik trejiems metams po įvykių, o ieškovė elgėsi neapdairiai, neįtraukusi atsakovės į buvusį procesą, teismo nuomone, nėra teisėtas pagrindas netenkinti šioje byloje pareikšto ieškinio. Ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, jog ieškovės ir atsakovės draudimo teisiniai santykiai nesieja. Tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens taip pat nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovei kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Pažymėtina, kad subrogacija, nustatyta CK 6.1015 straipsnyje, yra ne regresas, bet CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta įstatyminė cesija (lot. cessio – „kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą“), t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare – „pakeisti, išrinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Toks aiškinimas atitinka ir taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę. Kadangi tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina išvada, kad turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė, 2019 m. birželio 7 d. kreipdamasi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, prasidėjo atitinkamai 2016 m. liepos 7 d., liepos 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo išmokėtos draudimo išmokos draudėjai, nepraleido, todėl konstatuojama, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

35Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog visų paminėtų įvykių metu patalpa, pažymėta indeksu 3-6, esanti ( - ), kuria naudojasi E. S., ieškovės buvo apdrausta Verslo turto draudimu.

36Verslo draudimo liudijimas Serija LD Nr. 104523647, Nr. 354990431, išduotas 2015 m. lapkričio 20 d., patvirtina, jog šio draudimo rūšis – verslo turto draudimas; draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų; draudimo taisyklės – Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.), draudimo apsaugos išplėtimai šiai sutarčiai netaikomi; draudėjas – E. S.; draudimo laikotarpis – nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d.; draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis – nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.; draudimo sąlygos – draudimo objektai ir jų draudimo sąlygos pateikiamos šiame draudimo liudijime, jo priede (-uose) ir draudimo liudijime nurodytose draudimo taisyklėse. Verslo turto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 106721145 Priedas prie draudimo liudijimo Nr. 354990431 patvirtina, jog: draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis – nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.; draudimo objektai – įrengimai (draudžiamų įrengimų sąrašas pridedamas), esantys ( - ); draudimo suma – 13 100 Eur; įrengimų draudimo besąlyginė išskaita vandens, vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo atveju – 115 Eur, kitais atvejais – 0,00 Eur.

37Verslo draudimo liudijimas Serija LD Nr. 104799285, Nr. 360925889 patvirtina, jog šio draudimo rūšis – verslo turto draudimas; draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų; draudimo taisyklės – Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.); draudėjas – E. S.; draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 13 d.; draudimo sąlygos – draudimo objektai ir draudimo sąlygos pateikiamos šiame draudimo liudijime, jo priede (-uose) ir draudimo liudijime nurodytose draudimo taisyklėse. Verslo turto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 104799285 Priedas prie draudimo liudijimo Nr. 360925889 patvirtina, jog: draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 13 d.; draudimo objektai – statiniai, esantys Kauno g. 4, Jonava, plotas 57 kv. m, unikalus Nr. 4696-3001-3010:0039, draudimo suma – 67 000 Eur atkūrimo verte; statinių draudimo besąlyginė išskaita – 60 Eur.

38Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.) 22.1 punkte numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei įstatymų nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė, Draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos.

39Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė visus tris užpylimus pripažino draudžiamaisiais įvykiais ir išmokėjo draudimo išmokas: už 2016 m. birželio 6 d. įvykį 1 069,61 Eur (1 497,66 Eur (patalpų remonto kaina – 603,24 Eur, už sugadintą nagų frezą – 526 Eur, baldų remonto kaina – 368,42 Eur) nuostolio suma – 313,05 Eur mažinimo suma – 115 Eur besąlyginė išskaita); už 2016 m. birželio 14 d. įvykį –207 Eur (180 Eur už valymo paslaugas, 7 Eur už avarinės tarnybos iškvietimą ir 20 Eur už santechniko paslaugas) ir už 2016 m. birželio 24 d. įvykį – 237,98 Eur (7 Eur už avarinės iškvietimą ir 230,98 Eur už apšvietimo remontą).

40Dėl 2016 m. birželio 24 d. įvykio

41Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, 2016 m. birželio 24 d. vandeniu buvo sulietos patalpos lubos, patalpose buvusios spintelės ir šviestuvas, dėl ko ieškovė, apskaičiavusi nuostolį, išmokėjo 237,98 Eur draudimo išmoką – 7 Eur už avarinės iškvietimą 2016 m. birželio 24 d. ir 230,98 Eur už apšvietimo remontą, viso 237,98 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip žalą dėl 2016 m. birželio 24 d. užpylimo.

42Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. birželio 24 d. įvyko trečias įvykis, kuriuo metu buvo pažeistos tos pačios patalpos. Patalpos buvo apžiūrėtos 2019 m. birželio 29 d. Pakartotinai buvo pažeistos lubos, šviestuvai ir spintelės. Buvo kviestas elektrikas, kuris atliko LED šviestuvų demontavimą ir sumontavimą. Buvo kviesta avarinė tarnyba. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokiai įrangai padaryta žala. Šviestuvai nėra traktuojama kaip įranga, o traktuojama kaip elektros instaliacija. Ieškovė, vertindama draudėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus, kad 7 Eur buvo kompensuoti už avarinės tarnybos iškvietimą, ir draudėja pateikė pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti, kad buvo atliktas apšvietimo remontas ir ieškovė pagal šiuos dokumentus kompensavo 230,90 Eur sumą. Už apšvietimą buvo teikta 2016 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. 005 (už LED apšvietimo remontą, LED juostos, panelės ir maitinimo šaltinio kainą) ir jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Kadangi apliejimas kartojosi iš tos pačios vietos, ieškovė vertino, kad nereikia daryti naujų nuotraukų ir reikia vadovautis tik draudėjos pateikta informacija. LED šviestuvai matosi 35-36 nuotraukose. Maitinimo šaltinis nebuvo fiksuotas. Tie šviestuvai yra sumontuoti lubos perimetruose. LED šviestuvų sugadinimas buvo užfiksuotas iš draudėjos pateiktos informacijos.

432016 m. liepos 6 d. draudimo išmokos apskaičiavimas (žalos bylos Nr. 1732030) patvirtina, jog buvo paskaičiuota 237,98 Eur draudimo išmoka, nurodžius, jog šiuo atveju draudimo suma yra 67 000 Eur, besąlyginė išskaita – 0,00 Eur, o nuostolio suma paskaičiuota taip: 230,98 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija FRV Nr. 005 ir 7 Eur už avarinės iškvietimą pagal kvitą.

44SEB Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2016 m. liepos 7 d. ieškovė pervedė trečiajam asmeniui 237,98 Eur, mokėjimo paskirty nurodžius ,,įvyk. 16-06-24 byl. 1732030“.

45Teismo nuomone, šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo iš atsakovės priteisti 230,98 Eur, ieškovės rizika sumokėtus trečiajam asmeniui kaip draudimo išmoką už apšvietimo remontą. Nors E. S. ir pateikė ieškovei 2016 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2016 m. birželio 29 d. V. F. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija FRV Nr.005, iš kurios matyti, jog E. S. sumokėjo V. F. už apšvietimo remontą 2019 m. birželio 28–29 dienomis 75 Eur, už LED panelę 70,49 Eur, LED juostą 50,50 Eur ir LED maitinimo šaltinį 34,99 Eur, viso – 230,98 Eur, pažymėtina, jog jokie į bylą ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad trečiojo asmens naudojamose patalpose birželio 24 d. apliejimo iš viršaus metu buvo būtent toks LED šviestuvas, kad būtent dėl 2019 m. birželio 24 d. užpylimo vandeniu jis buvo nepataisomai sugadintas ir kad būtent dėl šio apliejimo teko apšvietimą remontuoti, keičianti naujais LED panelę, LED juostą ir LED maitinimo šaltinį. Pažymėtina, jog ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas T. Š. Pranešimą–apskaičiavimą užpildė tik 2016 m. birželio 29 d., kai apšvietimas jau buvo pakeistas nauju. Nors šiame Pranešime–apskaičiavime nurodyta, jog ,,3-ią kartą apliejamos patalpos. Pakartotinai lubos, šviestuvas, spintelės“, šis įrodymas nelaikytinas pakankamu ieškovės nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su žalos padarymu 230,98 Eur sumai, konstatuoti, tuo labiau, kad paminėtos šviestuvo dalys (LED juosta, panelė ir maitinimo šaltinis) nebuvo nufotografuotos, apžiūrėtos ir įvertintos, konstatuojant jų neveikimą, ne tik prieš pakeitimą, bet ir po jo (apie ką spręstina iš to, jog tai paneigiantys duomenys į bylą nepateikti). Šioje vietoje verta paminėti ir tą byloje nustatytą aplinkybę, jog, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros Nr.16/003, 2016 m. birželio 16 d. UAB ,,Telranga“ adresu ( - ) atliko patalpų (lubų, sienų ir grindų) valymą, plovimą ir dezinfekavimą po užpylimo iš II a. kanalizacijos turiniu, o plovimas, neatmestina, taip pat galėjo įtakoti šviestuvo dalių sugedimą.

46Nors reikalavimas priteisti 7 Eur už avarinės iškvietimą yra ne tik pagrįstas rašytiniu įrodymu – 2019 m. birželio 24 d. pinigų priėmimo kvitu (patvirtinančiu 7 Eur sumokėjimą UAB ,,Jonavos paslaugos“ už avarinės iškvietimą apliejimo dieną į ( - )), bet ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės neteisėta veika, pasireiškusia tuo, kad, nesugebėdama naudotis turtu (šiuo atveju – unitazo bakeliu) taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl ko, esant vandens pratekėjimui į Grožio salono patalpas, E. S. tą pačią dieną teko kvieti avarinę tarnybą, tačiau, teismo nuomone, tai nėra pagrindas šią sumą priteisti iš atsakovės, kadangi, vadovaujantis Verslo turto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 104799285 Priedu prie draudimo liudijimo Nr. 360925889, šiam atskiram draudiminiam įvykiui taip pat turėjo būti paskaičiuota 60 Eur statinių draudimo besąlyginė išskaita. Kadangi išskaita šiuo atveju viršija išmokėtiną 7 Eur sumą, teismo nuomone, nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti ieškinio net dėl 7 Eur už avarinės iškvietimą priteisimo. Nors Taisyklių 22.1 punkte ir numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei įstatymų nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė, Draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė jau buvo nustatyta kaip kaltininkė ir /ar jog įstatymų nustatyta tvarka buvo įrodyta jos kaltė. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta advokatės J. S. kontoros 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakyme į 2016 m. rugsėjo 6 d. gautus ieškovės raštus dėl išmokos išmokėjimo, ,,klientės J. R. žiniomis, pirmojo aukšto patalpų savininkės E. S. užsakymu prieš fiksuotus draudiminius įvykius vyko remonto darbai, susiję su kanalizacija, vandentiekiu, kas galimai sukėlė vandens išsiliejimą ar pan., taip pat nėra aišku, ar darbai buvo atliekami laikantis visų teisės aktų bei statybos reglamentų reikalavimų, gavus reikiamus leidimus. Bet kuriuo atveju pabrėžtina, kad vanduo iš II aukšto patalpų nurodytais laikotarpiais bėgti į pirmojo aukšto patalpas nurodytomis datomis negalėjo.“ Be to, vien tai, jog ieškinys, ieškovės teiktas civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 kitai atsakovei – J. R. – 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu buvo atmestas, o šioje byloje atsakovė nepripažino ieškinio, nurodžiusi, jog vanduo nurodytu laikotarpiu iš jai priklausančių patalpų pratekėti negalėjo, teismo nuomone, patvirtina, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė dar nebuvo nustatyta kaip kaltininkė ir įstatymų nustatyta tvarka buvo įrodyta jos kaltė.

47Dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio

48Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas T. Š. nustatė, kad 2016 m. birželio 6 d. buvo sulieta patalpos lubos, baldai ir nagų freza. Ieškovė, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavusi, kad patalpų remonto kaina sudaro 603,24 Eur, nuostolis už sugadintą nagų frezą – 526 Eur, baldų remontas – 368,42 Eur, visas nuostolis – 1 497,66 Eur, draudėjai išmokėjo 1 069,61 Eur draudimo išmoką (1 497,66 Eur nuostolio suma – 313,05 Eur mažinimo suma – 115 Eur besąlyginė išskaita).

49Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723948 patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d., remiantis LD sąmata, buvo apskaičiuota 603,24 Eur draudimo išmoka, kurią, kaip matyti iš SEB mokėjimo nurodymo, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 25 d. pervedė draudėjai E. S., mokėjimo paskirty nurodžius, jog tai ,,išmoka už ,,16-06-06 byl. 1723948“.

50Dėl šios 603,24 Eur draudimo išmokos už aplietų patalpų remontą teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė paaiškino, jog žalų ekspertas, gavęs informaciją iš draudėjos, vertino, kad patalpų remontas buvo atliktas ne seniau nei prieš metus, todėl patalpų remontui nusidėvėjimo neskaičiavo. Dėl patalpų remonto ieškovė atliko savo paskaičiavimus, draudėjai nesutikus ir paprašius didesnės sumos, buvo kreiptasi į UAB „Statybų sritis“ dėl lokalinės sąmatos atlikimo ir vadovaujantis ta lokaline sąmata buvo paskaičiuota 603 Eur, t. y. didesnė suma negu buvo nurodyta pradiniuose ieškovės paskaičiavimuose (376,28 - 60 Eur išskaita), tačiau ne tokia didelė suma, kurią nurodė draudėjos pasamdytas rangovas, t. y. ne 1 522,51 Eur. 603 Eur paskaičiavimą pagrindžia V. R. elektroninis laiškas prie patikslinto ieškinio. 603 Eur suma buvo paskaičiuota pagal UAB „Statybų sritis“ lokalinę sąmatą Nr. 1 (kur buvo paskaičiuota 1 522,51 Eur ir dėl baldų, patalpų ir elektros instaliacijos remonto), vertinant tik nuo 9 kategorijos – gipskartonio išmontavimas išsaugant metalinį karkasą (6,48 Eur), pridedant 10 poziciją – lubų taisymas plokštėmis (13,35 Eur), 11 poziciją – lubų glaistymas 2 kartus (617,55). Susumavus gaunama 637,38 Eur. Gruntavimas buvo paskaičiuotas 53,91 Eur sumai (12 pozicija), pagal 13 poziciją draudėja reikalavo net 1 533,81 Eur už lubų dažymą. Ieškovė įvertino tokius paskaičiavimus kaip neteisingus ir perskaičiavo. Pačiame suderiname yra pateikti paaiškinimai, kurios pozicijos yra nepagrįstos. Buvo vertinamas tik lubų perdažymas, o nebuvo vertinami kiti darbai. Tokie darbai kaip šiukšlių išvežimas, plėvelių klijavimas buvo traktuojami kaip būtini. 603 Eur buvo tiesiog galutiniame variante suderinta suma, buvo susitarta dėl konkrečios sumos skaičiuojant konkrečias išlaidas. 1 522 Eur suma apimtų didesnį darbų atlikimo spektrą ir ieškovė, atsižvelgdama į lokalinę darbų sąmatą baldams, ir atsižvelgdama į tai, kad nuo 9 punkto buvo skaičiuojami patalpų remonto darbai, tokie kaip gipskartonio keitimas, ieškovė manė, kad patalpų gerinimas yra nereikalingas ir neleido draudėjai viršyti nurodytos sumos. Dalis apskaičiavimo į draudimo išmokos apskaičiavimą buvo perkelta iš UAB „Statybų sritis“ lokalinės sąmatos. Apibendrinant, buvo suderintos sumos iš draudėjos pateiktų paskaičiavimų ir UAB „Statybų sritis“ pateiktos sąmatos ir, susumavus šias dvi sumas, buvo paskaičiuota draudėjai leidžiamų atlikti darbų suma. Buvo suderinta, kad bus kompensuojama mažiau, negu nustatė UAB „Statybų sritis“ pateikta sąmata.

51Kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 pateiktos 2016 m. birželio 10 d. Turto remonto sąmatos žalos byloje Nr. 1723948, ieškovė už lubų perdažymą su papildomais darbais (plėvelinė apsauga, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas bei baldų išnešimas–sunešimas) pradžioje buvo paskaičiavusi 316,28 Eur išmoką pagal sąmatinę 376,28 Eur sumą, sumažintą 60 Eur išskaita.

52Pažymėtina, jog iš su patikslintu ieškiniu pateikto ,,Suderinimo“, kuriuo ieškovė vadina paskutinį trečiajam asmeniui siųstą elektroninį laišką, kuriame V. R. nurodo, jog ,,rytoj planuojame atlikti mokėjimus žalose: 1723948 (pastatų linija) LD sąmatų tiesioginės išlaidos – 214,87 + 388,37 = 603,24 Eur; 1423950 (įrengimai) 65 procentai nuo nuostolio sumos 368,42 x 0,65 + 526 x 0,65 = 581,37 – franšizė“, neįmanoma suprasti, iš ko susideda 214,87 Eur ir 388,37 Eur sumos ir kaip vis tik buvo paskaičiuota prašoma priteisti už patalpų remontą 603 Eur suma. Kadangi teismo posėdyje pakankamai prieštaringus šiuo aspektu paaiškinimus teikusi ieškovės atstovė taip pat nesugebėjo išaiškinti draudėjai išmokėtos 603 Eur sumos paskaičiavimo, o trečiasis asmuo, turėjęs galimybę proceso metu įrodinėti faktiškai lubų perdažymui turėtas išlaidas, net du kartus ignoravo teismo kvietimą atvykti į teismo posėdžius ir duoti su žalos padarymu susijusius paaiškinimus, teismas, negalėdamas patikrinti šios draudėjai išmokėtos 603 Eur sumos paskaičiavimo teisingumo, ieškovei dėl to bylos nagrinėjimo atidėti neprašius, teisinga, sąžininga ir protinga suma, kuri kaip draudimo išmoka galėjo būti išmokėta draudėjai, laiko tik 316,28 Eur sumą (iš kurios besąlyginė 60 Eur išskaita yra minusuota), kuri ieškovės buvo paskaičiuota už lubų perdažymą su papildomais darbais 2016 m. birželio 10 d. Turto remonto sąmatoje žalos byloje Nr. 1723948.

53Be to, teismas pažymi ir tai, jog, kaip matyti iš Verslo turto draudimo Serija LD Nr. 104799285 Priedo prie draudimo liudijimo Nr. 360925889, statinių draudimo besąlyginė išskaita yra 60 Eur, tačiau apie šiuo konkrečiu atveju trečiajam asmeniui pritaikytą 60 Eur išskaitą ,,Suderinime“ nepaminėta, nors pati ieškovė 2016 m. birželio 10 d. paskaičiuotoje Turto remonto sąmatoje žalos byloje Nr. 1723948 už lubų perdažymą su papildomais darbais 60 Eur išskaitą buvo pritaikiusi. Be to, pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju ieškovė, skaičiuodama draudimo išmoką už to paties apipylimo metu sugadintą įrangą – Nagų frezą – besąlyginę 115 Eur dydžio išskaitą minusavo, kas reiškia, jog Taisyklių 22.1 punktas įrangos draudimui pačios ieškovės nebuvo taikytas, kas tik patvirtina 60 Eur išskaitos taikymo būtinumą.

54Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vietoj patikslintu ieškiniu prašomos priteisti 603 Eur sumos, kaip išmokėtos draudimo išmokos dėl 2016 m. birželio 6 d. užpylimo, priteisia tik 316,28 Eur sumą.

55Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723950 taip pat patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d., remiantis suderinta baldų remonto suma 368,42 Eur bei Nagų frezos suma 526 Eur, draudimo išmoką sumažinus 313,05 Eur suma bei 115 Eur išskaita, buvo apskaičiuota 466,37 Eur draudimo išmoka. Nors, kaip matyti iš ieškovės 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašto J. R., padarytai žalai atlyginti draudėjai E. S. yra išmokėta 1 069,61 Eur draudimo išmoka (kas reikštų, jog yra išmokėta ir apskaičiuota 466,37 Eur draudimo išmoka, nes 603,24 + 466,37 = 1 069,61), tačiau pažymėtina, jog, nežiūrint į tai, jog teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovei buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė į nagrinėjamą bylą nepateikė mokėjimo pavedimo arba kitokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio 466,37 Eur sumos sumokėjimą draudėjai, tuo labiau, kad tokio įrodymo nėra ir prijungtoje byloje Nr. e2-166-598/2018, kas duoda pagrindą išvadai, jog ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę 466,37 Eur sumoje, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl šios sumos prieisimo taip pat netenkintinas.

56Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog reikalavimas priteisti draudimo išmoką (Nagų frezos kaina 526 Eur, sumažinta 35 procentais) už Nagų frezą negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir dėl tos priežasties, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ši Nagų freza nepriekaištingai veikė iki apliejimo ir kad 2016 m. birželio 8 d. Pranešime–apskaičiavime žalų eksperto vertintojo T. Š. konstatuoti defektai (nesireguliuoja apsukos, tarpais neveikia) atsirado būtent apliejimo vandeniu pasekoje, tuo labiau, kad, kaip spręstina iš trečiojo asmens paaiškinimų prijungtoje byloje, šis pirmasis apliejimas buvo minimalus, nes atsirado ne dėl to, kad nuolat liejosi vanduo, o dėl kažkieno į nutekamųjų tinklų angą išpilto kibiro. Be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ši Nagų freza stovėjo būtent toje vietoje, kur bėgo vanduo, o taip pat aplinkybės, jog ji buvo remontuota.

57Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovei už žalą dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio iš atsakovės priteistina tik 316,28 Eur suma, likusioje dalyje reikalavimą atmetant kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

58Dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio

59Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas T. Š. nustatė, jog 2016 m. birželio 14 d. vandeniu buvo sulieta tų pačių patalpų lubos ir vonelė ( - ) Ieškovė pagal draudėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo ir išmokėjo 180 Eur už valymo paslaugas, 7 Eur už avarinės tarnybos iškvietimą ir 20 Eur už santechniko paslaugas, iš viso 207 Eur.

60Nagrinėjamoje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 2 tome 9–11 lapuose esantis Pranešimas–apskaičiavimas, kuriame žalos eksperto vertintojo T. Š. užfiksuota 2016 m. birželio 14 d. įvykio apžiūra, dalyvaujant ir pasirašant E. S., patvirtina, jog ,,Pakartotinai sulietos lubos. 1. Kviesta valymo paslaugų įmonė – bus sąskaita. 2. Kviestas santechnikas spintelės su kriaukle atjungimui, kad išvalyti už spintelės – bus sąskaita. 3. Kviesta avarinė t-ba – 7 E kvitas“. Pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. 1750930 patvirtina, jog E. S. sumokėjo UAB ,,Jonavos paslaugos“ 7 Eur už avarinės iškvietimą dėl užpylimo. Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas patvirtina, jog santechnikui P. už kriauklės maišytuvo sumontavimą ir išmontavimą E. S. 2016 m. birželio 16 d. sumokėjo 20 Eur. PVM sąskaita faktūra Nr.16/003 patvirtina, jog 2016 m. birželio 16 d. UAB ,,Telranga“ E. grožio centrui adresu ( - ) atliko patalpų (lubų, sienų ir grindų) valymą, plovimą ir dezinfekavimą po užpylimo iš II a. kanalizacijos turiniu už 180 Eur.

61Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1577003 patvirtina, jog 2017 m. spalio 12 d., remiantis PVM sąskaita faktūra (už patalpų valymą) (180 Eur), 2016 m. birželio 14 d. UAB ,,Jonavos paslaugos kvitu Nr. 1750930 (7 Eur) ir Kvitu (santechniko paslaugos) (20 Eur), buvo apskaičiuota 207 Eur draudimo išmoka, kurią, kaip matyti iš SEB mokėjimo nurodymo, ieškovė 2016 m. liepos 18 d. pervedė draudėjai E. S..

62Nors reikalavimas priteisti 207 Eur už aplietų patalpų valymą, avarinės iškvietimą ir santechniko paslaugas yra ne tik pagrįstas rašytiniais įrodymais – 2019 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1750930 (patvirtinančiu 7 Eur sumokėjimą UAB ,,Jonavos paslaugos“ už avarinės iškvietimą apliejimo dieną į ( - )), santechniko paslaugas patvirtinančiu 20 Eur kvitu ir santechniko verslo liudijimu bei 2016 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra už patalpų valymą – bet ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės neteisėta veika (pasireiškusia tuo, kad, nesugebėdama naudotis turtu (šiuo atveju – santechnikos įranga) taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl ko, esant vandens pratekėjimui į Grožio salono patalpas, E. S. tą pačią dieną teko kvieti avarinę tarnybą, o 2016 m. birželio 16 d. su santechniko pagalba atsukus kraną spintelei su kriaukle atitraukti nuo sienos tikslu išvalyti ir iškviesti firmą aplietoms patalpoms išvalyti ir dezinfekuoti), tačiau, teismo nuomone, tai nėra pagrindas visą šią sumą priteisti iš atsakovės, kadangi, vadovaujantis Verslo turto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 104799285 Priedu prie draudimo liudijimo Nr. 360925889, šiam atskiram draudiminiam įvykiui taip pat turėjo būti paskaičiuota 60 Eur statinių draudimo besąlyginė išskaita. Pritaikius besąlyginę 60 Eur išskaitą, iš atsakovės priteistina tik 147 Eur suma draudimo išmokos, sumokėtos trečiajam asmeniui dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio. Nors Taisyklių 22.1 punkte ir numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei įstatymų nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos, vadovaujantis argumentais, išdėstytais prie 2016 m. birželio 24 d. įvykio, konstatuotina, jog šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog draudimo išmokos išmokėjimo metu atsakovė jau buvo nustatyta kaip kaltininkė ir /ar jog įstatymų nustatyta tvarka buvo įrodyta jos kaltė.

63Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, ieškinį tenkina tik dėl 463,28 Eur sumos (316,28 + 147) priteisimo, o likusioje dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

64Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 463,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Iš 2019 m. gruodžio 9 d. byloje pateikto ieškovės atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie prašymo pridėtos 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos faktūros SERIJA MSP NR. 513/2019 matyti, kad atsakovė turėjo 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 157,30 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (atstovė sugaišo dvi valandas (kaina už vieną valandą be PVM – 65 Eur)) ir 121 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (atstovė sugaišo 1,54 valandos (kaina už vieną valandą be PVM – 65 Eur)).

67Ieškovės atstovė 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą su VIADA kvitu dėl 7,92 Eur atvykimo išlaidų į 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį. Be to, ieškovė byloje mokėjo 39 Eur žyminį mokestį pagal 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymą.

68Kadangi ieškinys patenkintas tik 30,59 proc. (463,28 x 100 / 1 514,59 = 30,59), iš atsakovės ieškovei priteistina tik 30,59 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2,472 Eur (7,92 x 0,3059) atvykimo išlaidų į 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį bei 10,42 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei – 69,41 proc., t. y. 193,17 Eur (278,30 x 0,6941).

69Be to, ieškovei grąžintina 5 Eur permokėto žyminio mokesčio (nes 1 514,59 x 0,03 x 0,75 = 34, o 39 – 34 = 5).

70Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 8,76 Eur paskirstytinos taip: iš ieškovės valstybei priteistina 6,08 Eur (8,76 x 0,6941), o iš atsakovės 2,68 Eur (8,76 x 0,3059) nepriteitini, nes į valstybės biudžetą iš atsakovės išieškotina suma, paskaičiuota proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

72Ieškovės patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

73Priteisti ieškovei AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) iš atsakovės D. Z. (a.k. ( - ) 463,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 463,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,42 Eur žyminio mokesčio ir 2,42 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų.

74Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) atsakovei D. Z. (a.k. ( - ) 193,17 Eur jos turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

75Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

76Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) 5 Eur (penkių eurų) permokėtą pagal 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymą žyminio mokesčio dalį.

77Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) 6,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

78Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,... 2. sekretoriaujant V. G.,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V.,... 4. atsakovės atstovei advokato padėjėjai O. R.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. ieškovė 2019 m. birželio 6 d. ieškiniu, patikslintu 2019 m. liepos 30 d.,... 8. Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią... 9. Visų įvykių metu patalpa, pažymėta indeksu 3-6, esanti ( - ), kuria... 10. Aplinkybę, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas iš viršuje... 11. Dėl atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui,... 12. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, jog draudimo liudijimas, galiojęs... 13. Teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir... 14. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį... 15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti... 16. Visų pirma, akcentuotina, kad ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu... 17. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje visiškai nenurodo esminių faktinių... 18. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 19. Vienintelės faktinės aplinkybės, nurodytos ieškinyje, susijusios su žalos... 20. 2019 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą... 21. Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės ir atsakovės atstovės palaikė... 22. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad subrogacijos... 24. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 25. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovei priklauso... 26. Ieškovės teigimu, atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso patalpos... 27. Kaip ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje, UAB „Jonavos paslaugos“... 28. Kaip matyti iš ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikto UAB ,,Jonavos... 29. Nors paminėtas UAB ,,Jonavos paslaugos“ 2018 m. sausio 9 d. atsakymas,... 30. Šiuo atveju, kaip 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 14 d. apliejimų... 31. 2016 m. birželio 6 d. apliejimą iš viršutinių patalpų, teismo nuomone,... 32. Visų šių išdėstytų įrodymų visuma, teismo nuomone, paneigia atsakovės... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo atveju yra... 34. Vien tai, jog ieškinys reiškiamas praėjus beveik trejiems metams po... 35. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog visų paminėtų įvykių metu... 36. Verslo draudimo liudijimas Serija LD Nr. 104523647, Nr. 354990431, išduotas... 37. Verslo draudimo liudijimas Serija LD Nr. 104799285, Nr. 360925889 patvirtina,... 38. Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija,... 39. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė visus tris užpylimus... 40. Dėl 2016 m. birželio 24 d. įvykio... 41. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, 2016 m. birželio 24 d. vandeniu buvo... 42. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. birželio 24 d.... 43. 2016 m. liepos 6 d. draudimo išmokos apskaičiavimas (žalos bylos Nr.... 44. SEB Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2016 m. liepos 7 d. ieškovė pervedė... 45. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo iš atsakovės... 46. Nors reikalavimas priteisti 7 Eur už avarinės iškvietimą yra ne tik... 47. Dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio... 48. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovės atstovas žalų ekspertas... 49. Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723948 patvirtina, jog... 50. Dėl šios 603,24 Eur draudimo išmokos už aplietų patalpų remontą teismo... 51. Kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 pateiktos... 52. Pažymėtina, jog iš su patikslintu ieškiniu pateikto ,,Suderinimo“, kuriuo... 53. Be to, teismas pažymi ir tai, jog, kaip matyti iš Verslo turto draudimo... 54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vietoj patikslintu ieškiniu... 55. Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1723950 taip pat... 56. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog reikalavimas priteisti draudimo... 57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovei už žalą... 58. Dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio... 59. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovės atstovas žalų ekspertas... 60. Nagrinėjamoje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-598/2018 2... 61. Draudimo išmokos apskaičiavimas žalos byloje Nr. 1577003 patvirtina, jog... 62. Nors reikalavimas priteisti 207 Eur už aplietų patalpų valymą, avarinės... 63. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, ieškinį tenkina tik dėl... 64. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi,... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Iš 2019 m. gruodžio 9 d. byloje pateikto ieškovės atstovės prašymo dėl... 67. Ieškovės atstovė 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą su VIADA kvitu... 68. Kadangi ieškinys patenkintas tik 30,59 proc. (463,28 x 100 / 1 514,59 =... 69. Be to, ieškovei grąžintina 5 Eur permokėto žyminio mokesčio (nes 1 514,59... 70. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 8,76 Eur... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 72. Ieškovės patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti iš... 73. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) iš... 74. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834)... 75. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 76. Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k. 110051834) 5 Eur... 77. Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ (j.a.k.... 78. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno...