Byla 2T-22-370/2015
Dėl skolos priteisimo solidariai iš suinteresuotų asmenų A. M. komercinės įmonės „A.M.“ ir A. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. 246/12-2013 dėl skolos priteisimo solidariai iš suinteresuotų asmenų A. M. komercinės įmonės „A.M.“ ir A. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Nustatė

3Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. 246/12-2013 priteisė UAB „LATAKKO“ solidariai iš A. M. komercinės įmonės „A.M.“ ir A. M. 19 798,67 Lt pagrindinės skolos, 18 242,97 Lt netesybų, 2 430,77 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir 1 609,45 Lt išlaidų dėl ginčo sprendimo teisme, iš viso 42 081,86 Lt.

4Pareiškėjas UAB „LATAKKO“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Rygos trečiųjų teismo sprendimą.

5Atsiliepime į pareiškėjo prašymą suinteresuotas asmuo A. M. nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Rygos trečiųjų teismą, kuris paskyrė teisėją, nustatė posėdžio datą – 2014 m. sausio 7 d. ir priėmė sprendimą. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas po beveik penkių mėnesių – 2014 m. gegužės 27 d. pateikė ieškinio pataisas, kurios buvo priimtos, paskiriant kitą teisėją ir posėdį – 2014 m. liepos 30 d., nors Latvijos įstatymuose nenumatyta galimybės papildyti ieškinį po jau priimto sprendimo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo pateiktas arbitražo teismo sprendimas neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nenagrinėtinas ir šio sprendimo pripažinimas bei leidimas jį vykdyti. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad pagal Trečiųjų teismo reglamentą ir SNO UNCITRAL pavyzdinį įstatymą privaloma skirti tris teisėjus. Be to, remdamasis spaudos duomenimis, suinteresuotas asmuo teigia, kad šiuo metų arbitražas Latvijoje turi žemą reputaciją ir visuomenė juo nepasitiki.

6Prašymas tenkintinas.

7Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 6 dalį užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuolat pažymima, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

8Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

10Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

11Iš suinteresuoto asmens A. M., kuris yra kito suinteresuoto asmens A. M. komercinės įmonės „A.M.“ savininkas, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl Rygos trečiųjų teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje matyti, kad nesutikimas su pareiškėjo prašymu grindžiamas Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b ir d punktų pagrindu.

12Suinteresuotas asmuo tiesiogiai nenurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba jis dėl kitų priežasčių negalėjo pateikti savo paaiškinimų, tačiau teigia, jog Rygos trečiųjų teismas, 2013 m. gruodžio 3 d. gavęs pareiškėjo ieškinį, paskyrė teisėją, nustatė posėdžio datą – 2014 m. sausio 7 d. ir priėmė sprendimą, o, pareiškėjui 2014 m. gegužės 27 d. pateikus patikslintą ieškinį, paskyrė kitą teisėją ir posėdį – 2014 m. liepos 30 d. Iš šių aplinkybių suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pareiškėjas papildė ieškinį jau po priimto arbitražo sprendimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šia suinteresuoto asmens pozicija. Iš suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų matyti, kad Rygos trečiųjų teismas 2013 m. gruodžio 3 d. pranešimu informavo suinteresuotus asmenis apie gautą pareiškėjo ieškinį ir pasiūlė pateikti atsiliepimą. Šaukimu suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie 2014 m. sausio 7 d. posėdį ir paskirtą teisėją. Suinteresuotas asmuo nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui duomenų, kad nurodytame posėdyje ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. buvo priimtas sprendimas, kaip teigia suinteresuotas asmuo. Iš prašomo pripažinti Rygos trečiųjų teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. gegužės 25 d., nekeisdamas ieškinio pagrindo ir dalyko, pateikė ieškinio papildymus. Minėto sprendimo turinys patvirtina, kad apie šiuos ieškinio papildymus suinteresuoti asmenys buvo informuoti. Šią aplinkybę papildomai patvirtina paties suinteresuoto asmens Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas Rygos trečiųjų teismo pranešimas apie pareiškėjo ieškinio papildymą ir pasiūlymą pateikti atsiliepimą. Be to, suinteresuotas asmuo į nagrinėjamą bylą pateikė Rygos trečiųjų teismo šaukimą, nurodant ginčą nagrinėjantį teisėją, į 2014 m. birželio 30 d. (bet ne 2014 m. liepos 30 d., kaip teigia suinteresuotas asmuo) posėdį, kuriame, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ir buvo priimtas prašomas pripažinti arbitražo sprendimas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjas prašo pripažinti arbitražo sprendimą, priimtą po ieškinio papildymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo neįrodė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą buvimo.

13Suinteresuoto asmens teigimu, Rygos trečiųjų teismas privalėjo paskirti tris teisėjus, o ginčą išnagrinėjo vienas teisėjas. Suinteresuoto asmens pateiktas Trečiųjų teismo reglamento 7 punkto išrašas patvirtina, kad trečiųjų teismo teisėjų skaičius turi būti nelyginis; trečiųjų teismą gali sudaryti vienas teisėjas, jeigu šalys dėl to susitaria; jeigu šalys nesusitaria dėl trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus, trečiųjų teismą sudaro trys teisėjai. Iš pareiškėjo pateiktų pirkimo ir laidavimo sutarčių nuostatų, reglamentuojančių arbitražinį susitarimą, matyti, kad šalys sutarė, jog ginčas, kilęs iš šių sutarčių, perduodamas spręsti Rygos trečiųjų teismui pagal šio teismo reglamentą dalyvaujant vienam teisėjui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą buvimo.

14Teisėjų kolegija ex officio nustatė, kad ginčo objektas (prievolių pagal pirkimo ir laidavimo sutartis nevykdymas arba netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, be to, Rygos trečiųjų teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalis).

15Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. 246/12-2013.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–290, 8111 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Nutarė

17pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. 246/12-2013, kuriuo ieškovo UAB „LATAKKO“, juridinio asmens kodas 302531472, buveinės adresas: Pakruojo g. 44, Šiauliai, Lietuva, naudai priteista solidariai iš atsakovo A. M. komercinės įmonės „A.M.“, juridinio asmens kodas 120716474, adresas: V. A. Graičiūno g. 2A, Vilnius, Lietuva, ir atsakovo A. M., asmens kodas ( - ), gyvenamoji vieta: ( - ), 19 798,67 Lt pagrindinės skolos, 18 242,97 Lt netesybų, 2 430,77 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir 1 609,45 Lt išlaidų dėl ginčo sprendimo teisme, iš viso 42 081,86 Lt (keturiasdešimt du tūkstančiai aštuoniasdešimt vienas litas 86 ct).

18Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai