Byla e2-2665-566/2018
Dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarai R. S., Ž. P., E. N

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, Andriui Šalkevičiui, Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo atstovui advokatui A. J., atsakovui R. G., atsakovei J. G., atsakovų atstovui L. G., trečiojo asmens Ž. P. atstovui advokatui J. Č.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. G. ir J. G. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarai R. S., Ž. P., E. N.,

Nustatė

3Ieškovas kreipdamasis į teismą ieškiniu nurodė, jog 2016-12-12 d. mirė jo ir atsakovės J. G. motina B. P., gyvenusi adresu ( - ). Ieškovas, būdamas B. P. sūnus, 2017-03-09 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarę D. M. dėl motinos palikimo priėmimo ir sužinojo, jog B. P. buvo sudariusi net tris oficialiuosius testamentus. Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė D. M. paaiškino, jog 2017-02-03 d. dėl motinos palikimo priėmimo j ją jau kreipėsi ieškovo sesuo J. G. ir jos sutuoktinis R. G.. Ieškovas Vilniaus miesto 11-ojo notarų biure susipažinęs su notarės pateiktais dokumentais nustatė, kad 2003-05-07 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintu Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarės R. S., B. P. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jai priklausysiantį jos mirties dieną, paliko savo dukrai J. G.. Be to, 2007-12-07 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintu Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P., B. P. jai priklausantį žemės sklypą ( unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), paliko ne savo vaikams, o R. G. (atsakovės J. G. sutuoktiniui), o 2015-07-09 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintu Vilniaus raj. 6-ojo notarų biuro notaro E. N., B. P. paliko savo dukrai J. G. žemės sklypą, į kurį bus atkurta testatorės nuosavybės teisė.

4Ieškovas pažymi, kad jo ir jo motinos santykiai visada buvo geri. Per visą testatorės gyvenimą ieškovas nei karto neturėjo jokio konflikto su motina. Priešingai, ieškovas nuolatos rūpinosi savo motina. 1995 m. nupirko jai butą, esantį ( - ), kuriame ji gyveno iki pat mirties. Be to, pastarąjį dešimtmetį motinos sveikatai buvus itin prastai, Ieškovas nuolatos bent kartą į savaitę, o kartais ir dažniau, lankydavo savo motiną, atveždavo maisto ir vaistų. Ieškovas buvo su testatore ir tuo momentu, kai pastaroji mirė savo namuose.

5Ieškovas nurodo, jog motina 1974 m. tapo našle, turinčia 4 vaikus - 1 dukrą (atsakovę J. G.) bei 3 sūnus (V., E. ir ieškovą). 2001-02-08 d. mirė testatorės sūnus V. P., o 2005-02-20 d. gaisre tragiškai žuvo kitas jos sūnus E. P.. Testatorė ne kartą minėjo ieškovui, kad po savo mirties visą savo turtą paliks lygiomis dalimis likusiems dviem vaikams - ieškovui ir jo seseriai J. G.. Todėl aukščiau nurodytų 2003-05-07 d., 2007-12-07 d. ir 2015-07-09 d. motinos oficialiųjų testamentų sudarymas ieškovui yra labai netikėtas ir keliantis rimtų abejonių dėl šių testamentų teisėtumo. Ieškovas nurodo, jog motina, užbaigusi tik 4 mokyklos klases, buvo neraštinga, apskritai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl beveik visą savo gyvenimą (apytiksliai 35 metus) dirbo kiemsarge. Sunkus fizinis darbas, norint išlaikyti save ir padėti 4 savo vaikams, darė itin neigiamą įtaką testatorės savijautai ir psichologinei būklei, kuri dėl nuolatinės įtampos vis prastėjo. Todėl išėjusi į pensiją testatorė jau turėjo rimtų sveikatos problemų, ko pasėkoje kartu su testatore apsigyveno jos dukra J. G.. Atsakovė J. G. atsikraustė gyventi pas motiną, kadangi dėl savo darbo su rentgeno aparatu pobūdžio anksti išėjo į pensiją, tačiau nebenorėjo gyventi kartu su savo sutuoktiniu R. G.. Ieškovas iki šiol nėra išėjęs į pensiją, todėl laisvu nuo darbo laiku tegalėjo lankyti motiną jos namuose. Pradedant 2000 metais, testatorei pasireiškė pirmieji atminties ir orientavimosi aplinkoje sutrikimai, kurių bėgant metams tik daugėjo. Dviejų sūnų staigi mirtis 2001 ir 2005 metais stipriai paveikė testatorės psichinę būklę, kadangi testatorė labai sunkiai išgyveno šias netektis. Dėl ypatingai suprastėjusios testatorės psichinės būklės ii kelis kartus buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse. Testatorei įžengus į septintąjį dešimtmetį, jos sveikata pradėjo labai greitai prastėti dėl prasidėjusių širdies bei kitų senatvėje pasireiškiančių fiziologinių ir psichologinių ligų. Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį testatorei pasireiškė akivaizdi silpnaprotystė (demencija), dėl ko su ja tapo sunku susikalbėti netgi buitinėmis temomis, ji nesiorientuodavo tikrovėje bei nebeatskirdavo savo įsivaizdavimų nuo realybės. Kelis paskutinius savo gyvenimo metus testatorė nebesugebėdavo pati atsikelti iš lovos, pavalgyti ir pasinaudoti vonios kambariu. Pažymėtina, kad Testatorė mirė sulaukusi labai garbaus amžiaus, t. y. likus mažiau nei trims mėnesiams iki jos 90-ojo gimtadienio. Ieškovas, žinantis tikrąją savo Motinos valią palikti visą savo turtą vaikams ir tik po jos mirties susipažinęs su testamentų turiniu, yra įsitikinęs, kad atsakovai, pasinaudodami velionės sunkia sveikatos būkle (nesugebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes) bei senyvu jos amžiumi, įtikino iIeškovo motiną sudaryti testamentus, kurių pagrindu visas jos turimas turtas po testatorės mirties atitektų ne testatorės vaikams po lygiai, o išimtinai atsakovams. Todėl Testamentai yra naikintini kaip neatitinkantys tikrosios ieškovo motinos valios.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, Ieškovas reiškia šį ieškinį dėl savo motinos B. P. sudarytų testamentų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas pažymi, kad apie testamentus ir jų turinį jis sužinojo tik 2017-03-09, kai pateikė Vilniaus miesto 11-ajam notarų biuro notarei D. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

6Ieškovas pažymi, kad ieškovo motina per visą savo gyvenimą buvo išmokusi tik lenkų ir rusų kalbas. Savo ruožtu visi Testamentai, su kurių turiniu Ieškovas susipažino Vilniaus miesto 11-ajame notarų biure, yra sudaryti lietuvių kalba, nors Ieškovo Motina nemokėjo (netgi nesuprasdavo) lietuvių kalbos ir buvo neraštinga. Tai be kita ko patvirtina 2003-05-07 d. ir 2007-12-07 d. testamentų turinys, kuriuose ieškovo motina netgi nėra parašiusi ranka savo vardo ir pavardės, o jos parašo išsidėstymas lape akivaizdžiai liudija, kad motina pasirašinėjo šiuos testamentus, būdama neraštinga. Iš to darytina išvada, jog testatorė pasirašė testamentus netgi nesuprasdama, kokio turinio dokumentus pasirašo, dėl ko šie testamentai negali būti laikomi sudarytais teisėtai. Paskutinis testatorės 2015-07-09 d. testamentas buvo pasirašytas ne pačios testatorės, o svetimų asmenų. Šiame testamente nurodoma, kad atsižvelgiant i tai, kad ieškovo motina yra neraštinga ir labai blogai jaučiasi, 2015-07-09 d. testamentą jos vardu pasirašo A. A. ir tai paliudija dvi liudytojos: V. T. ir Č. U.. Taigi ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad ieškovo motina buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Be to, ieškovas pažymi, kad, jo žiniomis, A. A. yra atsakovų sūnaus buvusi sugyventinė, o liudytojos V. T. ir Č. U. buvo ieškovo motinos kaimynės. Ieškovo įsitikinimu, šie asmenys atsakovų buvo pasitelkti tam, kad susidarytų įspūdis, jog 2015-07-09 d. testamentą vietoj ieškovo motinos pasirašė ir jo pasirašymą paliudijo asmenys, tariamai neturintys jokio suinteresuotumo šiuo testamentu. Priešingu atveju, ieškovui nesuprantama, kodėl motinos vardu šio testamento nepasirašė ir jo pasirašymo nepaliudijo motinos artimiausi giminaičiai, pavyzdžiui, - vaikai (ieškovas ir atsakovė J. G.) arba testatorės anūkai. Motina nė karto neužsiminė ieškovui, kad buvo vežiojama atsakovų pas notarus sudaryti testamentų, dėl ko ieškovas yra įsitikinęs, kad jo motina nežinojo arba nesuprato, kokius dokumentus pasirašinėjo pas notarus.

7Be to, ieškovo motina siekė atkurti nuosavybės teises j jos motinai (ieškovo senelei) priklausiusį žemės sklypą, šiuo metu esantį ( - ). Dėl šios priežasties ieškovo motinai laikotarpiu nuo 1990 m. iki pat savo mirties buvo būtina pasirašinėti įvarius dokumentus šiuo klausimu. 2007 m. rugsėjo mėn. ieškovo motinai buvo atkurta nuosavybės teisė j žemės sklypą ( unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Ieškovo įsitikinimu, atsakovas R. G., galimai netgi nežinant Ieškovo seseriai J. G., pasinaudojęs itin bloga testatorės savijauta, 2007-12-07 d. nuvežė ieškovo motiną pas notarę pasirašyti tariamai dokumentų dėl jos nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo, nors iš tikrųjų ieškovo motinos parašui buvo parengtas 2007-12-07 d. Testamentas, kuriuo Žemės sklypas po Ieškovo Motinos mirties atitenka atsakovui R. G.. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovo Motina, kaip minėt, buvo neraštinga bei dėl itin prastos savijautos ir progresuojančios silpnaprotystės negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, ji galėjo pasirašyti bet kokius jai paduotus dokumentus, neklausdama ir nesuvokdama, ką ir kokiu tikslu pasirašo. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jo motina buvo prižiūrima tik jo sesers J. G. ir ieškovo, savo ruožtu R. G. blogai besijaučiančia testatore visiškai nesirūpino. Todėl ieškovas buvo šokiruotas, kad jo motina vertingiausią savo turtą -žŽemės sklypą, esantį prestižinėje Vilniaus vietoje – ( - ) mikrorajone, paliko ne savo vaikams (arba bent vienam iš jų) arba bent jau savo anūkams, o iš esmės svetimam žmogui - savo žentui R. G., su kuriuo jos dukra negyvena daugiau nei 10 metų. Nagrinėjamu atveju Ieškovo Motina tariamai išreiškė valią, kad Žemės sklypas po jos mirties priklausytų svetimam žmogui - atsakovui R. G.. Atsižvelgiant į tai, 2007-12-07 d. Testamentas neatitinka Ieškovo Motinos tikrosios valios, dėl ko turi būti panaikintas. Taigi, aukščiau pateiktos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai, veikdami išvien arba kiekvienas atskirai, pasinaudodami tuo, kad ieškovo motina, būdama senyvo amžiaus neraštinga moterimi, kuri dėl ją kamavusių ligų nesupranta savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytų testamentus išimtinai atsakovų naudai. Atsakovai akivaizdžiai pasinaudojo tuo, kad testatorė, sudarydama testamentus, buvo neraštinga ir tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmu reikšmės ir pasekmių, dėl ko visi ieškovo motinos sudaryti testamentai yra pripažintini negaliojančiais. Ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančiu B. P., sudarytą 2003-05-07 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )); pripažinti negaliojančiu B. P., sudarytą 2007-12-07 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )); pripažinti negaliojančiu B. P., sudarytą 2015-07-09 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas 1, e. b. l. 1-10).

8Atsakovai R. G. ir J. G. savo atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, kadangi testatorė, sudarydama ginčijamus testamentus, aiškiai suvokė savo veiksmų prasmę, todėl šiuose testamentuose buvo išreikšta tikroji testatorės valia, o tai reiškia, kad nėra pagrindo siuos testamentus pripažinti negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta galimybe asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančią kad testatorė ginčijamų testamentų sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės. Ieškovas pateikia tik savo samprotavimus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad testatorė nesuprato savo veiksmų prasmės. Ieškovo nuomone, atsakovas R. G. yra svetimas testatorei asmuo todėl ji neturėjo pagrindo palikti šiam asmeniui palikimą. Tačiau, toks ieškovo teiginys yra klaidingas, kadangi šis atsakovas yra testatorės anūkų tėvas, jis kartu su testatorės dukra (atsakove) iki sios dienos gyvena santuokoje, be to, palikimą, kurį testatorė paliko šiam atsakovui, sudaro žemes sklypas, esantis ( - ). Nuosavybes teisė į šį žemės sklypą testatorei buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260. Būtent atsakovas R. G., o ne ieškovas, rūpinosi tiek nuosavybės teisės į nurodytą žemes sklypą atkūrimu, tiek jo valdymu ir naudojimu. Šia aplinkybė patvirtina testatorės 2007-11-27, 2014-04-01, 2015-01-28 įgaliojimai. Tokios aplinkybės patvirtina artimą testatorės ir šio atsakovo ryšį, kuris ir buvo pagrindu testatorei palikti po savo mirties nurodytą žemės sklypą atsakovui R. G.. Todėl akivaizdu, kad ieškovo teiginys, kad atsakovas R. G. buvo svetimas testatorei asmuo, yra nepagrįstas. Taip pat yra nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad testatorės gydymasis ligoninėje, patvirtina jos sveikatos būklę, dėl kurios testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės. Testatorė tiek ginčijamų testamentų sudarymo metu, tiek kitu laikotarpiu visada suprasdavo savo veiksmų prasmę ir aiškiai suvokė aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę. Aplinkybę, kad testatorė aiškiai suvokė savo veiksmų prasmę, patvirtina šiuo metu ginčijamų juridinę reikšmę turinčių dokumentų (2003-05-07, 2007-12-07, 2015-07-09 testamentai) statusas. Šie testamentai yra ne asmeniniai, o oficialieji, t. y. tokie, kuriuos patvirtina notaras arba Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas atitinkamoje valstybėje. Ši aplinkybė reiškia, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu buvo išsiaiškinta tikroji testatorės valia ir įsitikinta jos sveikatos būkle suprasti atliekamo juridinę reikšmę turinčio veiksmo prasmę. Visus ginčijamus testamentus patvirtino skirtingi notarai ir skirtingu laikotarpiu, o tai eliminuoja tikimybę, kad tvirtinant ginčijamus testamentus galėjo būti suklysta dėl asmens sveikatos būklės. Be to, testatorė buvo sudariusi ne tik nurodytus juridinę reikšmę turinčius dokumentus, bet ir kitus dokumentus. Tokiais dokumentais yra aukščiau minėti įgaliojimai, kuriuos taip pat patvirtino notarai. Du įgaliojimus, t. y. 2014-04-01 ir 2015-01-28, patvirtino skirtingi notarai, ir šie notarai netvirtino nurodytų testamentų. Tai reiškia, kad iš viso penki skirtingi notarai ir skirtingu laikotarpiu patvirtino testatorės juridinę reikšmę turinčius dokumentus. Ši aplinkybė paneigia ieškovo prielaidą, kad testatorė jau nuo 2000 metų nesuprato savo veiksmų prasmės. Be to, nurodyta aplinkybe taip pat paneigia ir kitą ieškovo prielaidą, kad testatorė dėl savo išsilavinimo negalėjo suprasti testamentų prasmės, kadangi šių testamentų teksto turinys buvo išverstas į suprantamą testatorei kalbą. Todėl nėra jokių abejonių, kad ginčijamose testamentuose yra išreikšta tikroji testatorės valia, o tai reiškia, kad nėra pagrindo šiuos testamentus pripažinti negaliojančiais. Be to, ieškovo samprotavimai apie 2015-07-09 testamento sudarymo aplinkybes, susijusias su šio testamento pasirašymu ne testatorės, o kito asmens, ir liudytojų dalyvavimu pasirašant šį testamentą, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados, kad testamentuose buvo išreikšta tikroji testatorės valia, kadangi kito asmens pasirašymas testamente yra speciali įstatyme numatyta testamento tvirtinimo tvarka (CK 5.29 straipsnis). Todėl tokia testamento tvirtinimo tvarka negali būti pagrindu pripažinti nurodytą testamentą negaliojančiu. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad ginčijamuose testamentuose testatorė išreiškė savo tikrąją valią, todėl nėra pagrindo šiuos testamentus pripažinti negaliojančiais. Atsakovai prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas 1, e. b. l. 115-118).

9Trečiasis asmuo notaras E. N. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2015-07-09 notaro biure buvo parengtas ir atspausdintas B. P. testamentas pagal iš anksto pateiktus dokumentus ir informaciją. Notaras su paruoštu testamentu nuvyko pas B. P. į namus pagal testatores deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą, esančią adresu ( - ). Notaras išklausė testatorės valią ir supažindino testatorę su testamentu. Eigoje notaras įsitikino testatores veiksnumu ir, dalyvaujant A. A., kuri pasirašė testamente už testatorę, taip pat liudytojoms Č. U. ir V. T., patvirtino veiksnios B. P. testamentą (notarinio registro Nr. ( - )). Prieš patvirtindamas testamentą, notaras patikrino Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksmų asmenų registro duomenis ir įsitikino, kad Testatorė testamento sudarymo dieną nebuvo įtraukta į neveiksnių ir ribotais veiksnių asmenų registrą, o atvykęs pas testatorę dar kartą įsitikino jos veiksnumu, suvokimu ir valia. Testatorei testamentas buvo perskaitytas ir žodžiu išverstas į jai suprantamą rusų kalbą (tai patvirtina ir ieškovas, nurodydamas, kad testatorė buvo išmokusi lenkų ir rusų kalbas). Prieš pasirašant testamentą, testatorei buvo užduoti klausimai dėl jos tvirto apsisprendimo sudaryti būtent tokio turinio testamentą ir būtent testatorės nurodytam įpėdiniui – jos dukrai J. G.. Testatorės atsakymai į notaro užduotus klausimus rusų kalba (notaras puikiai moka rusų kalbą), nesukėlė pagrįstų abejonių dėl jos veiksnumo, noro, suvokimo ir laisvos valios sudaryti testamentą, kurį ieškovas ginčija. Ieškovas teigia, kad testatorė buvo neraštinga, tačiau, neraštingumas neatima teisės iš asmens sudaryti oficialiojo testamento ir aiškiai išreikšti savo valią. Juolab, kad ieškovas patvirtino, jog testatorė siekė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, dėl ko testatouo 1990 metų iki pat savo mirties buvo būtina pasirašinėti įvairius dokumentus. Toks Ieškovo teiginys tik patvirtina, kad testatorė suvokė savo veiksmus ir suprato kokius dokumentus ji turėdavo pasirašyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.29 straipsnis numato galimybe neraštingam asmeniui sudaryti testamentą, t.y. jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo paties prašymu testamentą gali už ii pasirašyti notaro ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Notaras, vadovaudamasis CK nuostatomis, testamente aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios testatorė pati negalėjo pasirašyti testamente (neraštingumas), todėl testatores prašymu už testatorę pasirašė A. A., taip patvirtindama testatorės valią dalyvaujant dar dviem liudytojoms - Č. U. ir V. T.. Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškinį (1 tomas, e. b. l. 142-144).

10Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2003-05-07 Vilniaus m. 30-jame notarų biure ji patvirtino B. P. testamentą (registro Nr. ( - )). Notarė nurodė, jog notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, t.y. šiuo atveju tvirtindamas 2003-05-07 testamentą, ne tik išsiaškina tikrąją testatoriaus valią, bet ir įsitikina testatoriaus veiksnumu; tai kad testatorius nesupranta lietuvių kalbos, nėra kliūtis sudaryti ir patvirtinti testamentą, nes notarė R. S. gerai moka rusų kalbą ir šia kalba, esant reikalui, bendrauja su klientais. Testamento patvirtinimas reiškia, kad B. P. išreiškė savo tikrąją valią ir pilna suvokė savo atliekamų veiksmų prasmę. Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškinį (1 tomas, e.b. l. 158-159).

11Trečiasis asmuo notarė Ž. P. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog teikia atsiliepimą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu B. P. testamentą, sudarytą 2007-12-07 Vilniaus m. 10-ame notarų biure ( registro Nr. ( - )), nes apie kitų testamentų sudarymo aplinkybes duomenų neturi. Trečiasi asmuo su ieškinio motyvais pripažinti negaliojančiu 2007-12-07 Vilniaus m. 10-ame notarų biure sudarytą testamentą (registro Nr. ( - )) nesutinka. Iš ieškovo V. P. ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jis iki testatorės mirties nesidomėjo jos turtu. Antraip ieškovas žinotų, kad žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) dalį (1317/4365)) testatorė dviem sandoriais ( 2007-11-27 ir 2008-05-13) pardavė kitiems asmenims. Tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-12-06 išrašas, registro Nr. 44/839796. Iš jo matyti, kad žemės sklypo dalies pardavimo sandorius patvirtino notarė Ž. P.. B. P., kaip žemės sklypo dalies pardavėja, 2007-11-27 asmeniškai pasirašė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties visus septynis lapus. Taip pat ji yra pasirašiusi prie sutarties pridėtą žemės sklypo planą M 1:500; 2007-08-10 preliminariosios sutarties visus devynis lapus; 2007-11-27 VĮ Registrų centras paslaugų apmokėjimo sąskaitą; 2007-12-07 notariškai patvirtintą pakvitavimą apie pirkėjų pareigos atsiskaityti už nupirktą žemės sklypo dalį įvykdymą. Be to, 2007-08-10 preliminariąją sutartį kartu su B. P., kaip laiduotojai, yra pasirašę ir atsakovai R. G. bei J. G.. Aukščiau išvardintos aplinkybės paneigia ieškovo teiginį, kad B. P., galimai nežinant ieškovo seseriai J. G., pas notarę buvo vežiojama tariamai pasirašyti dokumentų dėl jos nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo. Nuosavybės teisės buvo atkurtos, ir B. P. pilnai disponavo žemės sklypu. Ieškovo ginčijamas testamentas Notarų biure 2007-12-17 buvo patvirtintas po to, kai B. P. patvirtino, kad žemės sklypo dalies pirkėjai pilnai atsiskaitė pagal 2007-11-27 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis. Tai matyti iš notarinio registro numerių - pakvitavimo Nr. ( - ), o testamento sekantis - Nr. ( - ). Aukščiau sudarytų sandorių visetas, jų apimtis ir keturių mėnesių laiko rėmai (nuo 2007-08-10 iki 2007-12-07), kurių metu buvo sudaryti keli sandoriai bei įvairius dokumentus pasirašiusiųjų asmenų skaičius (penki asmenys su skirtingais interesais), paneigia ieškovo tvirtinimą, kad testatorė, atvežta į Notarų biurą ir ten, nesuprasdama savo veiksmų esmės pasirašė testamentą. Tiek 2007-12-07 testamentas, tiek 2007-11-27 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys B. P. buvo išverstos į jai suprantamą rusų kalbą. Pažymėtina, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys teismine tvarka nebuvo ginčijamos. Sudarant 2007-12-07 testamentą bei tvirtinant 2007-11-27 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, notarei nebuvo pagrindo suabejoti testatorės veiksnumu bei jos valios ydingumu, nes tam nebuvo jokių objektyvių duomenų. Įsigaliojus 1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui teismai buvo įpareigoti sprendimų apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais ir ribotai veiksniais, nuorašus nusiųsti Notarų rūmams. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kol pradėjo veikti oficialus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, apie tokius sprendimus notarai buvo informuojami raštu. B. P. atžvilgiu jokie duomenys į iki 2011-01-01 Notarų rūmuose vestą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų sąrašą nebuvo įtraukti. Pagal VĮ Registrų centras 2017-03-20 Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašą po 2011-01-01 duomenų apie B. P. neveiksnumą arba ribotą veiksnumą registre nėra. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys dalyje dėl B. P. 2007-12-07 oficialaus testamento (notarinio registro Nr. ( - )) pripažinimo negaliojančiu atmestas. (1 tomas, e. b. l. 70-73).

12Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašo ieškinį tenkinti.

13Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

14Trečiojo asmens Ž. P. atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

15Tretiesiems asmenims notarams R. S., E. N. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

16Ieškinys tenkintinas.

17Byloje nustatyta, kad ieškovas yra B. P., mirusios 2016-12-12, sūnus, kuris 2017-03-09 kreipėsi į Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarę D. M. dėl motinos palikimo priėmimo (1 tomas, e.b. l. 11-13). Iš Testamentų registro išrašo bei pateiktų testamentų matyti, kad 2003-05-07 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintu Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarės R. S., B. P. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jai priklausysiantį jos mirties dieną, paliko savo dukrai J. G. (šį testamentą pasirašė pati B. P., testamente nurodyta, jog testamento turinys buvo išverstas iš lietuvių į rusų kalbą), 2007-12-07 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintu Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P., B. P. jai priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), paliko R. G. (testamente nurodyta, jog jo tekstas išverstas į B. P. suprantamą rusų kalbą), o 2015-07-09 d. oficialiuoju testamentu ( notarinio registro Nr. 5891), patvirtintu Vilniaus raj. 6-ojo notarų biuro notaro E. N., B. P. paliko savo dukrai J. G. žemės sklypą, į kurį bus atkurta testatorės nuosavybės teisė (testamente nurodyta, jog jis išverstas į rusų kalbą, vietoje B. P. testamente pasirašė A. A., pasirašant testamentą dalyvavo Č. U. ir V. T.)- (1 tomas, e. b. l. 27-29, 74, e. b. l. priedas, b.l. 75-78).

18Liudytoja A. A. savo parodymuose nurodė, jog nuo 2009 metų ji gyvena kartu su ieškovu, ankščiau ji gyveno su atsakovės J. G. sūnumi, kuris vėliau mirė. Nurodė, jog ieškovas savo motiną B. P. lankydavo ne dažnai, nes dirbo vairuotoju. Liudytoja paaiškino, jog atsakovė paprašė, kad ji pasirašytų už B. P., kad ji palieką žemės sklypą J. G.. Testamento pasirašyme, be liudytojos, dalyvavo V. T. ir Č. U.. Paties testamento liudytoja neskaitė, testamentą perskaitė V. T. ir Č. U.. Liudytoja nurodė, jog B. P. dažnai neatpažindavo artimųjų, jai buvo būdingas nuotaikų svyravimas. Testamento pasirašymo metu B. P. gulėjo lovoje ir tylėjo. Apie testamento pasirašymą liudytoją ieškovui nepasakė, nes to jos prašė atsakovė, be to, tuo metu liudytoja su ieškovu gyveno atsakovės bute.

19Liudytoja V. T. savo parodymuose nurodė, jog ji yra atsakovės kaimynė ir draugė. Paaiškino, jog atsakovė paprašė sudalyvauti B. P. testamento sudaryme. Liudytoja paaiškino, jog notarė rusų kalba paaiškino B. P. testamento turinį. Tuo metu B. P. gulėjo lovoje ir pasakė, kad sutinka užrašyti žemės sklypą savo dukrai. Liudytoja patvirtino, jog susipažino su testamento turiniu.

20Liudytoja Č. U. savo parodymuose nurodė, jog ji yra atsakovės kaimynė. Paaiškino, jog atsakovė paprašė jos paliudyti B. P. testamento pasirašymo metu. Testamento pasirašymo metu B. P. gulėjo lovoje. Tuo metu notarė rusų kalba paklausė B. P., ar ji sutinka užrašyti žemės sklypą dukrai J. G.. B. P. pasakė, kad sutinka, kad žemės sklypas atitektų dukrai. Liudytoja patvirtino, jog kartu su V. T. perskaitė testamento turinį. Nagrinėjamoje byloje, ieškovo prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-08 nutartimi buvo paskirta ir atlikta Teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 2018-04-05-01, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Teismo psichiatras ekspertas, įvertinęs pateiktą informaciją, pateikė išvadą, jog B. P. psichika 2003-05-07 oficialiojo testamento pasirašymo metu buvo reikšmingai sutrikusi dėl Lėtinės galvos smegenų išemijos, taip pat Ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo, Mišrios kortikinės ir subkortikinės silpnaprotystės ir Pasikartojančio depresijos sutrikimo vidutinio sunkumo depresijos. Taip pat nustatė, jog B. P. psichika 2007-12-07 oficialiojo testamento pasirašymo metu buvo reikšmingai sutrikusi dėl Mišrios kortikinės ir subkortikinės silpnaprotystės ir Pasikartojančio depresijos sutrikimo vidutinio sunkumo depresijos. B. P. psichika 2015-07-09 oficialiojo testamento pasirašymo metu buvo reikšmingai sutrikusi dėl Kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės). Ekspertizės akte padaryta išvada, jog B. P. 2003-05-07 oficialiojo testamento, 2007-12-07 oficialiojo testamento ir 2015-07-09 oficialiojo testamento pasirašymo metu sirgo psichikos liga ir sutrikimu. Be to, Ekspertizės akte padaryta vienareikšmė išvada, jog B. P. 2003-05-07 oficialiojo testamento pasirašymo metu dėl turėtos ligos ir psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, B. P. 2007-12-07 d. oficialiojo testamento pasirašymo metu dėl turėtos ligos ir psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, B. P. 2015-07-09 d. oficialiojo testamento pasirašymo metu dėl turėtos ligos ir psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 tomas, e. b. l. 78-104, e. b. l. priedas, b.l. 121-148).

21Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

22Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2009).

23Byloje nustatyta, jog ieškovas yra B. P., mirusios 2016-12-12 sūnus - pirmos eilės įpėdinis, taigi, jis yra asmuo, turintis teisę reikšti ieškinį dėl testamentų pripažinimo negaliojančiu (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas sužinojo apie ginčo testamentų sudarymą (pasikreipęs į notarą dėl motinos palikimo priėmimo), todėl klausimas dėl senaties tarp šalių nėra kviestionuojamas.

24Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-421/2009).

25Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

26Pažymėtina, jog reikšmingos byloje nustatinėtinos aplinkybės – ar testatorė testamentų sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – ieškovo buvo įrodinėjamos ne tik atliktos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis: medicininiais dokumentais, šalių paaiškinimais. Iš bylos duomenų matyti, kad B. P. gyvenime patyrė didelių sukrėtimų: piktnaudžiavusio alkoholiniais gėrimais ir smurtaujančio sutuoktinio savižudybę, kentė piktnaudžiavusio alkoholiniais gėrimais sūnaus smurtą, išgyveno dviejų sūnų mirtis, nuo 1973 metų gydėsi pas psichiatrą, sirgo depresija ir kitomis psichinėmis lygomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atliktos ekspertizės akto išvadomis. Dėl nurodytų priežasčių, remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendžia, jog visus ginčijamus testamentus testatorė sudarė, būdama tokios psichinės būklės, kad ji negalėjo nesuprasti šių testamentų prasmės ir jų teisinių pasekmių. Įvertinęs ginčijamų testamentų turinį (nuorodas į vertimą į rusų kalbą, kurią suprato B. P.), šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas laiko, jog bylos medžiaga yra įrodyta aplinkybė, jog testamentai testatorei buvo išversti į jai suprantamą rusų kalbą, tačiau dėl savo sveikatos būklės testatorė negalėjo suprasti testamento turinio ir pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų parodymai dėl 2015 metais sudaryto testamento nėra pakankami paneigti ekspertizės akte nustatytos testatorės psichinės sveikatos būklės. Aplinkybės, jog ginčo testamentų sudarymo metu B. P. sudarinėjo kitus sandorius (išduodavo įgaliojimus, sudarydavo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.) nėra pagrindas laikyti, jos testamentai buvo sudaromi jai suvokiant savo veiksmų reikšmę, nes paminėti sandoriai nebuvo revizuoti CK 1.89 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu, teismo vertinimu, visų ginčo testamentų sudarymo metu B. P. negalėjo suprati savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis, 5.15 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog atsakovai į bylą nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad testamento pripažinimas negaliojančiu dėl šalies valios, galima tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje įrodytas testatorės negebėjimas išreikšti savo vidinę valią, todėl ieškinys dėl ginčo testamentų pripažinimo negaliojančiais tenkintinas.

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

28Bylos duomenimis nustatyta kad šioje byloje ieškovas patyrė 9181,82 Eur bylinėjimosi išlaidų: 95,50 Eur žyminis mokestis, 600 Eur ekspertizės išlaidos, 8398,32 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 88 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų priemonių taikymu (1 tomas, e. b. l. 14, 5 tomas, e. b. l. 1-32).

29Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą dydis neviršija rekomendacijose numatytų. Kita vertus, ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovaujant klientą reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai, tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai, ieškovas turi teisę naudotis profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba, dėl ko patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 9181,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 67,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 150, 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

32Ieškinį patenkinti.

33Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2003-05-07 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )).

34Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2007-12-07 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )).

35Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2015-07-09 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. ( - )).

36Priteisti iš atsakovų R. G., a.k. ( - ) ir J. G., a.k. ( - ) lygiomis dalimis ieškovo naudai 9181,82 Eur (devynis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti iš atsakovų R. G., a.k. ( - ) ir J. G., a.k. ( - ) lygiomis dalimis valstybės naudai 67,11 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

38Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas kreipdamasis į teismą ieškiniu nurodė, jog 2016-12-12 d. mirė jo... 4. Ieškovas pažymi, kad jo ir jo motinos santykiai visada buvo geri. Per visą... 5. Ieškovas nurodo, jog motina 1974 m. tapo našle, turinčia 4 vaikus - 1 dukrą... 6. Ieškovas pažymi, kad ieškovo motina per visą savo gyvenimą buvo išmokusi... 7. Be to, ieškovo motina siekė atkurti nuosavybės teises j jos motinai... 8. Atsakovai R. G. ir J. G. savo atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo... 9. Trečiasis asmuo notaras E. N. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog... 10. Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog... 11. Trečiasis asmuo notarė Ž. P. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje... 13. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas prašė ieškovo ieškinį... 14. Trečiojo asmens Ž. P. atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime... 15. Tretiesiems asmenims notarams R. S., E. N. apie teismo posėdį pranešta... 16. Ieškinys tenkintinas.... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra B. P., mirusios 2016-12-12, sūnus, kuris... 18. Liudytoja A. A. savo parodymuose nurodė, jog nuo 2009 metų ji gyvena kartu su... 19. Liudytoja V. T. savo parodymuose nurodė, jog ji yra atsakovės kaimynė ir... 20. Liudytoja Č. U. savo parodymuose nurodė, jog ji yra atsakovės kaimynė.... 21. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi... 23. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra B. P., mirusios 2016-12-12 sūnus - pirmos... 24. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 25. Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo,... 26. Pažymėtina, jog reikšmingos byloje nustatinėtinos aplinkybės – ar... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Bylos duomenimis nustatyta kad šioje byloje ieškovas patyrė 9181,82 Eur... 29. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 30. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 67,11 Eur procesinių dokumentų... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 150, 259, 263-270... 32. Ieškinį patenkinti.... 33. Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2003-05-07 d.... 34. Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2007-12-07 d.... 35. Pripažinti negaliojančiu B. P., a.k. ( - ) sudarytą 2015-07-09 d.... 36. Priteisti iš atsakovų R. G., a.k. ( - ) ir J. G., a.k. ( - ) lygiomis dalimis... 37. Priteisti iš atsakovų R. G., a.k. ( - ) ir J. G., a.k. ( - ) lygiomis dalimis... 38. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...