Byla 2-181-178/2018
Dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ELLORA 4522899 LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei sumokėti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinimą, civilinėje byloje pagal ieškovės ELLORA 4522899 LTD ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ ir DIVINE CONSULT LTD dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio trūkumų nustatymo bei užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinimo pagrįstumo.
  2. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovės ELLORA 4522899 LTD ieškinys atsakovėms UAB „Skomė“ ir DIVINE CONSULT LTD, kuriuo prašoma (1) pripažinti negaliojančiais 2011 m. balandžio 31 d. perleidimo sandorį (akcijų sertifikato Nr. 6 indosamento pagrindu), kuriuo ieškovė 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleido BISMARCK LIMITED ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleidimo sandorį (akcijų sertifikato Nr. 13 indosamento pagrindu), kuriuo BISMARCK LIMITED 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleido DIVINE CONSULT LTD; (2) išreikalauti iš atsakovės DIVINE CONSULT LTD ieškovės naudai 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų; (3) įpareigoti atsakovę UAB „Skomė“ iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininkę atsakovę DIVINE CONSULT LTD ir 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų įregistruoti ieškovės vardu; (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė UAB „Skomė“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 7 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pati teigia, kad neturi lėšų bylinėjimosi išlaidoms sumokėti. Ieškovė sumokėjo tik 2 proc. mokėtino žyminio mokesčio, o kitos dalies mokėjimas jai atidėtas. Galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste atsakovė pažymėjo, kad 300 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėjo ne ieškovė, o kitas asmuo – Z. V. duktė V. S.-V., kurią Z. V. procesiniuose dokumentuose kitose bylose pristato kaip bedarbę ir kuri neturėtų turėti nei lėšų, nei intereso mokėti už nesusijusį kitos valstybės juridinį asmenį. UAB „Skomė“ patenka į nelygiavertę padėtį, nes gindamasi nuo pareikšto nepagrįsto ieškinio jau patyrė ir dar patirs išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau netaikius užstato galimai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos liktų neatlygintos. Juolab, kad pati ieškovė nurodo, kad ji jokių lėšų neturi ir neketina turėti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti procesinius dokumentus išverstus į anglų kalbą; taip pat nustatė terminą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė DIVINE CONSULT LTD yra juridinis asmuo registruotas Belize. Belizas yra prisijungęs prie 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ (toliau – Konvencija), todėl procesiniai dokumentai atsakovei siųstini vadovaujantis šia Konvencija, kurios 5 straipsnyje nustatyta, kad įteikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į valstybės į kurią kreipiamasi valstybinę kalbą. Belizo valstybinė kalba yra anglų kalba. Taip pat ir CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovei nustatė terminą pateikti teismui ieškinį su priedais išverstais į anglų kalbą.
  3. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Skomė“ argumentai dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, suponuoja pagrindą įpareigoti ieškovę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nustatyto dydžio sumą. Atsižvelgiant į atsakovės jau patirtas išlaidas bei CPK 795 straipsnio nuostatas, teismas prašymą tenkino iš dalies nustatant 2 000 Eur dydžio užstatą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

  1. Ieškovė (toliau - apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl ieškinio priedų išvertimo į anglų kalbą ir įpareigojimo įnešti 2 000 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kitą nutarties dalį dėl ieškinio išvertimo į anglų kalbą palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nutarties dalis dėl ieškinio priedų išvertimo į anglų kalbą ir dėl užstato sumokėjimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisinis reguliavimas numato, kad verčiamas į atsakovui suprantamą kalbą tik pats procesinis dokumentas (ieškinys), bet ne priedai. Prie ieškinio pridedami rašytiniai įrodymai nėra laikomi procesiniais dokumentais. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą, t. y. verstini būtent tik patys procesiniai dokumentai, o ne bylos rašytiniai įrodymai. Konvencijoje taip pat kalbama apie įteikiamo teismo dokumento vertimą į užsienio kalbą, bet ne visų bylos rašytinių įrodymų išvertimą.
    2. Pagrindiniai ieškinio priedai yra anglų kalba ir jie yra pateikti su vertimais į lietuvių kalbą, tačiau kitų dokumentų vertimas į anglų kalbą, apeliantei kainuotų apie 3 000 Eur. Dar neįteikus paties ieškinio atsakovei DIVINE CONSULT LTD, nėra aišku, ar ji ieškinį priims, ar norės dalyvauti procese, ar jos pasirinktam atstovui bus būtinas ieškinio priedų vertimas į užsienio kalbą. Ši atsakovė yra ofšorinė kompanija, todėl ja besinaudojantys asmenys nebūtinai moka anglų kalbą ir nesupranta lietuvių kalbos. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš apeliantės nereikalautina ieškinio priedų vertimo į anglų kalbą. Apeliantės finansinė padėtis sunki, tačiau jai pasikeitus per ilgesnį teismo proceso laiką nei nustatyta skundžiama nutartimi ir DIVINE CONSULT LTD pareiškus norą dalyvauti šiame procese, apeliantė bandytų pasirūpinti galimybe išversti ieškinio priedus į anglų kalbą.
    3. Teismas netinkamai pritaikė CPK 95 straipsnio 3 dalį, nes nieko nenurodė dėl apeliantės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas nenurodė nei aplinkybių, nei motyvų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantė, paduodama ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota bei šališka, nes paremta tik UAB „Skomė“ vertinimu.
    4. Apeliantė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jos sunkią finansinę padėtį, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės UAB „Skomė“ finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nes vien iš apeliantės neteisėtai perimtų akcijų vertė sudaro 2 816 192,66 Eur. Esant skirtingoms priešingų šalių turtinėms padėtims, dar nustačius apeliantei pareigą įnešti 2 000 Eur, iš esmės būtų pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas.
    5. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis ir CPK 5 straipsnis numato apeliantei galimybę kreiptis į teismą. Teismo įpareigojimas apeliantei įnešti 2 000 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, apeliantei esant finansiškai nepajėgiai, užkerta jai kelią teisme apginti pažeistas jos teises ir įstatymais saugomus interesus.
  2. Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir iš apeliantės atsakovei priteisti 363 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus, išverstus į anglų kalbą. Procesinių dokumentų priedams yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir procesiniams dokumentams. Procesinių dokumentų priedų vertimų nepateikimas į adresatui suprantamą kalbą sąlygotų šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimus. Atsakovė DIVINE CONSULT LTD yra Belizo įmonė, todėl procesiniai dokumentai ir jų priedai turi būti išversti į Belize suprantamą kalbą – anglų kalbą. Be to, apelianto pateikti dokumentai, susiję su šia įmone, surašyti anglų kalba. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad Belizo Centrinė įstaiga sutinka priimti dokumentus lietuvių kalba.
    2. Teisminiai dokumentai Konvencijos prasme yra visi ir bet kokie dokumentai, siunčiami teismo, taigi ir procesinių dokumentų priedai. Tai, ar DIVINE CONSULT LTD priims procesinius dokumentus, ar norės dalyvauti procese ir pan., nesusiję su apeliantės pareiga pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus atsakovei suprantama kalba. Apeliantės pareiga pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus atsakovei suprantama kalba nepriklauso nei nuo apeliantės turtinės padėties, nei nuo to, kaip teismas išsprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimą ir pan. Apeliantė yra Jungtinės Karalystės įmonė, kurioje valstybinė kalba yra anglų kalba, todėl jai neturėtų būti sudėtinga ir brangu procesinių dokumentų priedus išversti į anglų kalbą.
    3. Teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę įmonėti užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nes padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir ieškinio atmetimo atveju neatlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė pati pripažįsta, kad neturi lėšų net savo pačios bylinėjimosi išlaidoms sumokėti. O galimo apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste pastebėtina tai, kad 350 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėjo ne apeliantė, o kitas asmuo – V. S. – V., kurią Z. V. procesiniuose dokumentuose kitose bylose pristato kaip bedarbę ir kuri hipotetiškai neturėtų nei lėšų, nei intereso mokėti 350 Eur už niekaip su ja nesusijusį kitos valstybės juridinį asmenį.
    4. UAB „Skomė“ patenka į nelygiavertę padėtį, nes gindamasi nuo pareikšto nepagrįsto ieškinio, jau yra patyrusi ir dar patirs išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau netaikius užstato, atsakovei palankaus sprendimo atveju jos patirtos bylinėjimosi išlaidos liktų neatlygintos. Ieškinio atmetimo atveju UAB „Skomė“ teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą liktų deklaratyvi.
    5. Apeliantė piktnaudžiauja ir gali toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nes pateikė procesinius įstatymus neatitinkantį ieškinį. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka, viena jų – įstatymo reikalavimus atitinkančių procesinių dokumentų pateikimas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai bei įpareigojimas sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Dėl ieškinio trūkumų nustatymo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, nes atsakovei DIVINE CONSULT LTD teiktini procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais neišversti į jai suprantamą (anglų) kalbą. Apeliantė sutinka, kad būtina į anglų kalbą išversti ieškinį, tačiau kvestionuoja nutartį dėl ieškinio priedų išvertimo. Apeliantės teigimu, atsakovei į jai suprantamą kalbą verstinas tik pats procesinis dokumentas, o ne jo priedai, kurie nėra laikomi procesiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinio priedai neverstini į užsienio kalbą.
  2. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Civilinio proceso normos reglamentuoja teismui teikiamų procesinių dokumentų formą ir turinį. CPK 111 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai teismui teikiamiems procesiniams dokumentams, t. y. nurodyta, kas juose turi būti. Pagal šią normą procesiniuose dokumentuose, be kita ko, turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 str. 2 d. 5, 6 p. p.). Kitaip tariant, iš šios normos turinio galima daryti išvadą, kad tam tikri įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, pateikiami kaip procesinio dokumento priedai, yra sudėtinė procesinio dokumento dalis. Tokią išvadą galima grįsti ir tuo, kad, nors trūkumų šalinimą reglamentuojančio CPK 115 straipsnio nuostatose kalbama (tik) apie procesinius dokumentus, tačiau jau pats šio straipsnio pavadinimas „Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas“, o tai reiškia, kad ši norma taikytina tiek procesiniam dokumentui siaurąja, tiek plačiąja prasme. Apeliacinės instancijos vertinimu, ir Konvencijos prasme nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jiems (priedams) netaikytinos I skyriaus „Teisminiai dokumentai“ nuostatos inter alia 5 straipsnio 3 dalis.
  3. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami teismui valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tas pat taikytina ir rašytiniams įrodymams (CPK 198 str. 2 d.). CPK 113 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai (taigi, šiuo atveju kalbama apie dokumentus plačiąja prasme – teismo past.) šio kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad atsakovei valstybinė (lietuvių) kalba nėra suprantama.
  4. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).
  5. Teisminės praktikos apibendrinime taip pat yra išreikšta nuomonė, kad tais atvejais, kai pateikiami procesinių dokumentų priedai nevaidina esminio vaidmens ir kai jų vertimai gali būti pateikti jau priėmus ieškinį, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, ar galima pradėti civilinį procesą ieškovui nepateikus visų ieškinio priedų vertimų. Tačiau ir pradėjus procesą (kaip yra nagrinėjamu atveju), jie teismui turi būti pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (žr. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 36, p. 386).
  6. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė DIVINE CONSULT LTD yra Belizo įmonė, pagrįstai sprendė, kad jai įteiktini procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) turi būti išversti į jai suprantamą kalbą – anglų kalbą.
  7. Sutiktina su atsakovės UAB „Skomė“ argumentais, kad pareiga pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus suprantama kalba yra reglamentuota įstatymo ir nepriklauso nuo asmens turtinės padėties. Todėl atmestini atskirojo skundo motyvai dėl apeliantės papildomų išlaidų vertimams kaip pernelyg sunkios naštos (beje, kaip nurodo apeliantė, vertimus iš anglų kalbos į valstybinę kalbą yra pateikusi, t.y. jos turtinė padėtis tam nekliudė). Šiame kontekste pastebėtina, kad CPK 114 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę tam tikrais atvejais teikti tik dalį su procesiniu dokumentu susijusio dokumento. Apeliantės pareiga pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus atsakovei DIVINE CONSULT LTD suprantama kalba taip pat nėra susijusi su tuo, ar ši atsakovė priims procesinius dokumentus, ar norės dalyvauti procese ir pan., tokios aplinkybės nėra eliminuojančios minėtą pareigą nei įstatymų, nei teisminės praktikos taisyklių pagrindu.
  8. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą pagal jos priėmimo metu buvusias aplinkybes, apeliantės 2018 m. sausio 24 d. apeliacinės instancijos teismui teikiami duomenys apie tai, kad galimas vienos iš atsakovių pakeitimas dėl to, kad apeliantė sužinojo apie DIVINE CONSULT LTD likvidavimą, neturi reikšmės – byla nagrinėtina pagal apeliantės ieškinyje nurodytiems asmenims pareikštus reikalavimus, o šiuo metu apeliantė reikalavimus reiškia ir atsakove įvardija DIVINE CONSULT LTD, nėra net ir prašymo dėl atsakovės pakeitimo. Todėl negalima daryti išvados, kad yra išnykęs teisinis pagrindas DIVINE CONSULT LT teiktinus procesinius dokumentus išversti į šiai atsakovei suprantamą kalbą.
  9. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio priedų vertimus į anglų kalbą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  10. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.

12Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

  1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Skomė“ nurodomų argumentų pagrindu skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo apeliantę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Apeliantė nesutikimą su šia nutarties dalimi grindžia tuo, kad teismas nenurodė argumentų dėl apeliantės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; atsakovės UAB „Skomė“ finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei apeliantės, todėl pažeistas proceso lygiateisiškumo principas; ši nutarties dalis užkerta apeliantei kelią teisme apginti pažeistas jos teises.
  2. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės neginčija antrosios sąlygos egzistavimo, nes pati pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra sunki, be to, jai atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Todėl nėra pagrindo išsamiau nagrinėti apeliantės finansinių galimybių atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, reikšmingas yra kitos būtinos sąlygos vertinimas, t. y. galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymas.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atsakovės UAB „Skomė“ prašymo argumentai suponuoja pagrindą CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui, kitaip tariant, teismas sutiko su UAB „Skomė“ prašyme nurodytais argumentais jų išsamiau nedetalizuodamas. Iš UAB „Skomė“ prašymo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad galimas apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis iš esmės grindžiamas dviem aspektais: pirma, už apeliantę net ir žyminio mokesčio dalį sumokėjo kitas asmuo, antra, apeliantė pateikė procesinių teisės normų neatitinkantį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliantės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
  5. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
  6. Kaip minėta, atsakovės UAB „Skomė“ nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šiuo klausimu. Visų pirma, UAB „Skomė“ savo prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui grindė iš esmės tik apeliantės bloga turtine padėtimi, žyminio mokesčio sumokėjimo aplinkybėmis. Tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, veikiau priešingai - galimą piktnaudžiavimą galbūt galima būtų įžvelgti, jei apeliantės turtinė padėtis būtų gera, bet ji vis tiek bandytų išvengti žyminio mokesčio. Antra, (tik) atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Skomė“ nurodomos aplinkybės (neteisingas kito atsakovo adreso užsienyje nurodymas, neišverstų ieškinio priedų pateikimas) nebuvo prašymo pagrindu, todėl negalėjo ir nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį. Kita vertus, tokio pobūdžio aplinkybės, nesant duomenų, jog ieškinio trūkumai buvo formuojami sąmoningai siekiant kokių nors neteisėtų tikslų, taip pat nesuponuoja jų vertinimo kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
  7. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei UAB „Skomė“ prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nenurodžius kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti išvadą apie galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, byloje neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma.
  8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, o dėl to ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės „UAB „Skomė“ prašymas (jame nurodytais motyvais) netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
  9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo už jo surašymą priteisti 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria ieškovė ELLORA 4522899 LTD įpareigota įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, panaikinti.

15Uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti atmesti.

16Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

17Nustatyti ieškovei ELLORA 4522899 LTD terminą iki 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti procesinius dokumentus (ieškinį su priedais) išverstus į anglų kalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai