Byla 2A-445-826/2017
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P., J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir J. P. ieškinį atsakovams I. P., G. P., S. P., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą I. P., dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės I. P. priešieškinį ieškovams R. P. ir J. P., trečiasis asmuo notaras E. S., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai R. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (bylos nagrinėjimo metu patikslino) prašydami iškeldinti atsakovus I. P., jos sutuoktinį G. P. ir nepilnametį vaiką S. P. iš buto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais ir prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad šis butas priklauso jiems nuosavybės teise, nes jį įsigijo 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties pagrindu. Atsakovai iš jiems priklausančio buto gera valia neišsikelia, jame gyvena be jokio teisinio pagrindo.
  3. Atsakovė I. P. priešieškiniu prašė šią 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo R. P., pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją – grąžinti atsakovei nuosavybės teise butą, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl kitos sutarties šalies – R. P. bei trečiojo asmens A. M. apgaulės. Aktyviais tyčiniais nesąžiningais trečiojo asmens – A. M. veiksmais, turėjusiais lemiamos įtakos atsakovės valiai dėl sandorio sudarymo susiformuoti, bei kitos sutarties šalies – R. P. veiksmais, nutylint tikrąją buto vertę ir rinkos kainą, buto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sandorio reikšmę, buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sutarties aplinkybių, palenkta sudaryti sutartį aiškiai nenaudingomis jai sąlygomis, nesuprantant sutarties esminių sąlygų bei pasekmių.
  5. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-380/2013 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad A. M., apgaule įgijęs I. P. pasitikėjimą, siekdamas iš jos išvilioti kuo didesnę dalį turto, melagingais pažadais, aktyviai, sistemingai veikdamas, įtikinėjo I. P. paskolinti 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt), tačiau jai neturint reikalaujamos pinigų sumos, įtikino ją 2011 m. kovo 9 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ji pardavė tariamam pirkėjui R. P. su atpirkimo teise butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, iki 2011 m. spalio 9 d., kurio rinkos kaina yra 40 546,80 Eur (140 000,00 Lt), už nepagrįstai mažą kainą – 18 825,30 Eur (65 000,00 Lt). A. M. apgaule savo naudai užvaldė 7 019,81 Eur (24 238,00 Lt) sumą, gautą už parduotą butą.
  6. Ieškovas R. P., matydamas neadekvačią jos būseną, t. y. akivaizdžius kalbos, klausos, suvokimo sutrikimus, aktyviai siekė sudaryti ir sudarė buto pirkimo–pardavimo sandorį už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą, Visa tai įrodo, jog jis tyčia ją apgavo ir suklaidino dėl sandorio esmės, esminio sandorio elemento – kainos bei sandorio pasekmių, šias esmines aplinkybes nutylėjo, kas sudaro apgaulės turinį ir pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu.
  7. Ji nesuvokė sudaromo sandorio esmės, tai sąlygojo ne tik nusikalstami A. M. veiksmai, ieškovo R. P. apgaulingas, nesąžiningas elgesys, bet taip pat didelę reikšmę jos valios trūkumams turėjo prasta fizinė bei psichinė sveikata, kuo tiek A. M., tiek R. P. pasinaudojo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismo motyvai:

88.1. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, byloje atliktų ekspertizių išvadas, remdamasis prejudiciniais faktais, nutarė, kad atsakovė nesuvokė sudaromo sandorio esmės, tai sąlygojo nusikalstami A. M. veiksmai, ieškovo R. P. apgaulingas, nesąžiningas elgesys, taip pat atsakovės fizinė bei psichinė sveikata, kuria kiti asmenys pasinaudojo. Todėl sandorį pripažinimo negaliojančiu.

98.2. Teismas nutarė taikyti vienašalę restituciją, t. y. ieškovas grąžintų pagal šį sandorį gautą butą, nes pritaikius vienašalę restituciją ne visa apimtimi, bet tik iš dalies, piktavališkai veikusi šalis iš savo nesąžiningų veiksmų gautų naudos. Šiuo atveju iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nes buvo suinteresuotas už mažą kainą įgyti nekilnojamąjį turtą, nes suvokė, jog atsakovei neišgalint grąžinti pinigų, jam pereina gerokai vertingesnis nekilnojamasis turtas, ir šias aplinkybes nuo atsakovės nuslėpė.

108.3. Teismui pripažinus buto, adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, taikant restituciją ir atsakovei grąžinus nuosavybės teisę į ginčo butą, ginčijamo sandorio pagrindu ieškovų reiškiamas ieškinys dėl savininko teisių gynimo ir atsakovų iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12

  1. Ieškovai R. P., J. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir prašė panaikinti sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Skundo motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos teismo

      132013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nėra nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sandoris tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudarytas dėl apgaulės. Priešingai, 2013 m rugsėjo mėn. 29 d. nuosprendyje nurodyta, kad „nenustatyta, kad A. M. pažinojo R. P. ar kitus buto pirkime dalyvavusius asmenis“. Pirmosios instancijos teismas laiko įrodytais faktus, nustatytus byloje, kurioje jie nedalyvavo, kurioje nebūdami bylos dalyviais negalėjo teikti įrodymų, pasinaudoti apeliacija ir ginčyti teismo nustatytų faktų.

    2. Teismas pripažino sandorį negaliojančiu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jį galima pripažinti negaliojančiu tik tada, kai apgaulę panaudojo kita sandorio šalis arba jei apgaulę panaudojo trečiasis asmuo ir kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad jie žinojo arba turėjo žinoti apie naudojamą apgaulę prieš atsakovę ir tai net nurodyta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje.
    3. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis suvokė, jog perką dvigubai pigesnį butą. Byloje nėra duomenų apie tikrą šio turto vertę sutarties sudarymo metu. Be to, sutartis buvo sudarytas su atpirkimo teise, tad ir ta kaina buvo tokia.
    4. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais, vertindamas atsakovės galėjimą sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų esmę.
      1. Ekspertai, atlikdami ekspertizes, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, o tik vertino medicininę dokumentaciją bei atsakovės paaiškinimus. Todėl ekspertizės aktai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, t. y. liudytojų parodymams, pačios atsakovės duotiems paaiškinimams teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, atsakovės duotiems paaiškinimams nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje, liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems apie kitus atsakovės sudarytus sandorius.
      2. Ekspertizės atliktos pažeidžiant nustatytą tvarką, nes ekspertai patys rinko įrodymus, ekspertizės metu apklausinėjo atsakovės tėvą Z. Š., leido jam dalyvauti procedūros metu.
    5. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės tėvo kaip liudytojo parodymais, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, t. y. aktyviai dalyvavo visame procese, grasino jiems, dalyvavo ekspertizės atlikimo metu.
    6. Teismo išvada, kad jis neatskleidė sandorio aplinkybių, yra padaryta netinkamai taikant materialines teisės normas, kadangi įstatymas nustato pareigą notarui atskleisti visas sandorio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas valstybės įgalioto asmens pareigas nepagrįstai perkėlė jiems.
    7. Sprendime nenurodyta, kokie jo veiksmai yra laikomi nesąžiningais. Sandorio sudarymo iniciatorė buvo atsakovė, ji atliko visus veiksmus, surinko reikiamus dokumentus ir siekė, kad jis padengtų jos gautą paskolą.
    8. Sandoris nepagrįstai pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, nes galėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pats teismas savo sprendime šalių teisinius santykius įvardijo ne kaip pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, o kaip paskolą su hipoteka.
    9. Teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, nes tokia galimybė nėra numatyta sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Neatsižvelgė į aplinkybę, jog iš gautų pinigų buvo panaikinta hipoteka jos butui, tad ji šiuo atveju nepagrįstai praturtėjo.
    10. Priimtas sprendimas neteisėtas, nes teismas buvo šališkas.
      1. Teismas nebuvo susipažinęs su jų pateiktais procesiniais dokumentais, nes nepagrįstai nurodė sprendime, kad jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra sudariusi ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, sutartis su bankais, nes šie argumentai buvo nurodyti jų 2016 m. birželio 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (atsiliepimo 5 lapas).
      2. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes suteikė vienos šalies atsakovės atstovui daugiau teisių negu jų atstovei, t. y. nedavė iš pradžių byloje esančių įrodymų kopijų, vertinio tik tuos įrodymus, kurie naudingi atsakovei, nevertino įrodymų, kurie paneigė teismo posėdyje duotus atsakovės paaiškinimus.
      3. Bylą nagrinėjusią teisėją ir atsakovės atstovą advokatą R. G. siejo darbo santykiai, t. y. teisėja laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo iki 2006 m. birželio mėnesio dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėja, o tuo laikotarpiu atstovas dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėju.
      4. Teismas neišduodamas jų atstovei ekspertizės akto kopijos pablogino jų procesinę padėtį ir buvusiam bendradarbiui suteikė išskirtinę padėtį.
      5. Teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas neteisėtai, nes jį sprendė buvusio atsakovės atstovo advokato bendradarbė.
  2. Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė šio skundo netenkinti. Atsiliepimo motyvai:

1410.1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodytu laikė A. M. apgaulės prieš atsakovę panaudojimo faktą, bet ir išsamiai tyrė, analizavo bei pasisakė dėl šioje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo sandorio sudarymu ir ieškovo elgesiu šį sandorį sudarant.

1510.2. Skundo argumentai, kad ji, siekdama sudaryti sandorį, klaidino ieškovą ir kalbėjo netiesą apie pinigų poreikį tėvo operacijai, apie giminystės ryšį su R. B., nepagrįsti, nes kaip nurodyta sprendime, baudžiamojoje byloje, atsakovės valia jau buvo paveikta apgaulingų A. M. veiksmų, ji dėl savo sveikatos būklės nesugebėjo suvokti ir kritiškai vertinti jai duodamų nurodymų, kaip reikia elgtis, ką sakyti dėl sandorio sudarymo sąlygų.

1610.3. Skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovė ir anksčiau sudarinėjo sandorius, nepagrįstas. Sandorio sudarymo metu R. P. šių aplinkybių nežinojo, todėl spręsdamas dėl atsakovės galėjimo sudaryti sandorį jis tokių aplinkybių nevertino. Ankstesnių sandorių sudarymo aplinkybių atsakovė paaiškinti nesugebėjo, jas teisme paaiškino atsakovės tėvas, kuris nurodė, jog šių sandorių iniciatorius buvo jis, finansai buvo jo, o įgyjamas ir perleidžiamas turtas buvo tik forminamas dukros vardu.

1710.4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tikrą turto vertę. Teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad vertė nustatyta pagal į bylą pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Patys ieškovai jokių kitokią buto rinkos vertę įrodančių duomenų į bylą nepateikė.

1810.5. Nepagrįstas skundo argumentas, kad kaina buvo nurodyta mažesnė atsižvelgus į tai, kad nekilnojamuoju turtu atsakovė turėjo teisę naudotis 7 mėnesius ir galimybę jį atpirkti. Kaina tuomet turėjo būti mažinama atsižvelgus į nuomos kainas.

1910.6. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ekspertizės aktai, kuriais rėmėsi teismas, neteisėti. Teismas, atsižvelgęs į ieškovų nurodytas aplinkybes ir siekdamas pašalinti visus prieštaravimus, paskyrė papildomą ekspertizę. Dėl vertinimo ekspertams buvo pateikta ne tik civilinė byla, bet ir baudžiamoji byla, visi byloje vykusių teismo posėdžio garso įrašai, medicininiai dokumentai.

2010.7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas negalėjo remtis atsakovės tėvo duotais parodymais. Šis asmuo turi suinteresuotumą, tačiau jo duoti paaiškinimai atitinka realiai buvusias aplinkybes, buvo nuoseklūs, sutapo su kitais bylos įrodymais.

  1. Trečiasis asmuo notaras E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė šį skundą tenkinti. Atsiliepimo motyvai:

2111.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nesuvokė savo veiksmų sudarant sandorį pas notarą. Buvo neatsižvelgta į tas aplinkybes, jog iki sandorio sudarymo ji lankėsi pas notarę R. M.-Z. du kartus ir trečią kartą pas jį sudarant sandorį. Lankymosi metu buvo siekiama išaiškinti, kokių tikslų ir pasekmių sudaromu sandoriu siekia atsakovė, kokia yra jos valia, kokiam terminui sudaromas sandoris, išaiškintos sudaromo sandorio pasekmės.

  1. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

23teisiniai argumentai ir išvados

24

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl atsakovės, jos sutuoktinio ir vaiko iškeldinimo iš jiems priklausančio buto ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl šio buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
  5. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).
  6. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą civilinėje byloje dėl 2011 m. kovo 9 d. buto, adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, analizavo atsakovės valios sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį formavimosi procesą ir padarė išvadą, kad atsakovės valios susiformavimą tiesiogiai nulėmė A. M. nusikalstamai apgaulingi, nesąžiningi veiksmai, konstatuoti teismo nuosprendyje, ir ieškovo R. P. neveikimas matant, kad atsakovė dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos trūkumų gali nesuvokti sandorio esmės, esminio sandorio elemento – kainos bei sandorio pasekmių. A. M. įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Nr. 1A-722-380/2013 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nuo 2010 m. balandžio 24 d., 2010 m. rugpjūčio mėn., siųsdamas įvairaus turinio žinutes ir taip susipažinęs su I. P. ir įgijęs jos pasitikėjimą, siekdamas apgaule iš jos išvilioti kuo didesnę dalį turto – piniginių lėšų tariamoms skoloms padengti, advokato pagalbai už tariamai suteiktas teisines paslaugas dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko apmokėti, rašytiniais laiškais nurodydamas, kad ketina ją vesti sudarant santuoką ir bendrai vesti šeimos ūkį, kad tariamai turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kuriuos, paleidus jį iš įkalinimo įstaigos, realizuos ir gaus piniginių lėšų, kuriomis padengs jos turėtas išlaidas ir paskolintus pinigus, taip aktyviai, sistemingai veikdamas ir realiai neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, įtikino I. P. kreiptis į kredito įstaigą kredito uniją „Sveikatos kreditas“ dėl paskolos, todėl I. P., paveikta A. M., kreipėsi į kredito uniją ir sudarė vartojamosios paskolos sutartį dėl 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), prievolę užtikrindama buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, įkeitimu. Po to gautą paskolos dalį – 5 213,16 Eur (18 000,00 Lt) pervedė į A. M. mamos R. M. sąskaitą. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikino I. P. paskolinti jam 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) tariamoms antstolių išlaidoms apmokėti, dėl to I. P. kreipėsi į kredito įstaigą AB „Lietuvos paštas“ dėl 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) vartojamosios paskolos ir sudarė vartojimo kredito sutartį. Gautą paskolos dalį –868,86 Eur (3 000,00 Lt) pervedė į A. M. tėvo A. M. sąskaitą. A. M. taip pat įtikinėjo I. P. paskolinti 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt), tačiau jai neturint reikalaujamos pinigų sumos, įtikino ją paskolinti jam kuo daugiau piniginių lėšų jas skolinantis iš kitų asmenų, prievolės įvykdymui įkeičiant butą, esantį ( - ), Klaipėdoje. Įtikino I. P. 2011 m. kovo 9 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ji pardavė R. P. su atpirkimo teise iki 2011 m. spalio 9 d. butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, kurio rinkos kaina yra 40 546,80 Eur (140 000,00 Lt), už nepagrįstai mažą kainą – 18 825,30 Eur (65 000,00 Lt), iš šios sumos paėmus dalį – 8 330,07 Eur (28 762,05 Lt), buvo grąžintas kreditas kredito unijai pagal 2010 m. rugsėjo 24 d. vartojamosios paskolos sutartį, o kitą dalį – 7 019,81 Eur (24 238,00 Lt) I. P. perdavė R. B. bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, pinigus R. B. tyrimo nenustatytu būdu perdavė A. M.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai, kurių nebereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Iš šių aplinkybių matyti, jog teismo sprendimas dėl 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tiesiogiai susijęs ne tik su apeliantų, bet ir su A. M. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Tačiau šis asmuo į procesą nebuvo įtrauktas, todėl neturėjo teisės teikti paaiškinimus, įrodymus.
  8. Kitas svarbus klausimas, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas – restitucijos taikymas. Apeliantai skunde nurodė, kad nepagrįstai buvo taikyta vienašalė restitucija. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai remdamasis atliktomis ekspertizėmis, kurios atliktos nepažeidžiant nustatytos tvarkos, vertinant ne tik medicininius duomenis, bet ir visą baudžiamosios Nr. 1A-722-380/2013, šios civilinės bylų medžiagą, nustatė, kad atsakovė pasirašydama 2011 m. kovo 9 d. buto pirkimo–pardavimo sandorį su atpirkimo teise dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje šį sandorį ją sudaryti apgaule įkalbėjo A. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į šią aplinkybę, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo gali turėti tiesioginės įtakos A. M. materialinėms teisėms ir pareigoms, dėl ko jis turi teisę teikti paaiškinimus, teikti įrodymus.
  9. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
  10. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. A. M. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialinių teisių ir pareigų), naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  12. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo svarstytinas klausimas dėl A. M. procesinės padėties byloje.
  13. Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).
  14. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantams grąžintinas jų 2016 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr.19 sumokėtas 455,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Grąžinti ieškovui R. P. 2016 gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 „Swedbank“, AB, sumokėtą 455,00 Eur žyminį mokestį

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovai R. P. ir 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m.... 8. 8.1. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, byloje atliktų ekspertizių... 9. 8.2. Teismas nutarė taikyti vienašalę restituciją, t. y. ieškovas... 10. 8.3. Teismui pripažinus buto, adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo–pardavimo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12.
      1. Ieškovai R. P., 13. 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nėra nustatyta, kad pirkimo–pardavimo... 14. 10.1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik baudžiamojoje byloje... 15. 10.2. Skundo argumentai, kad ji, siekdama sudaryti sandorį, klaidino ieškovą... 16. 10.3. Skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog... 17. 10.4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tikrą... 18. 10.5. Nepagrįstas skundo argumentas, kad kaina buvo nurodyta mažesnė... 19. 10.6. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ekspertizės aktai, kuriais rėmėsi... 20. 10.7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas negalėjo remtis atsakovės... 21. 11.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nesuvokė savo veiksmų... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 23. teisiniai argumentai ir išvados... 24.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą... 27. Grąžinti ieškovui R. P. 2016 gruodžio 6 d. mokėjimo...