Byla 2-3453-618/2012
Dėl nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo Nordea Bank Finland Plc atstovei advokatei I. S., atsakovo P. S. (P. S.) atstovei advokato padėjėjai S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui P. S. (P. S.) dėl nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 1240,01 EUR (t. y. 4281,51 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė I. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 130). Ieškovo atstovė nurodė, kad tarp šalių 2008-08-21 sudaryta būsto kreditavimo sutartis, 2009-01-29 atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas fiksuoti palūkanas, buvo sudaryta kredito palūkanų dydžio ribojimo sutartis, palūkanos fiksuotos nuo 2009-02-01 iki 2014-02-01. Šios sutarties 7 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį bankas privalės nutraukti, pakeisti išvestinių finansinių priemonių sandorius, šis punktas įtrauktas kaip sutarties nutraukimo pasekmė. Šiuo atveju bankas investavo gautas lėšas į vertybinius popierius, 2291,00 EUR buvo sumokėta Nordea Bank Finland Plc, jie grąžino tik 63,00 EUR, dalis buvo padengta atsakovo per papildomą maržą, t. y. apie 998,00 EUR, todėl patirtas 1240,01 EUR nuostolis. Paaiškino, kad būsto kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2011-10-27 dėl to, kad atsakovas nemokėjo nustatytos kredito dalies ir palūkanų nuo 2011-07-01 iki 2011-10-27, nors ieškovas siuntė pranešimus dėl įsiskolinimo, be to, net ir nutraukus sutartį, atsakovas nieko ieškovui nemokėjo. Nurodė, kad atsakovas patyręs verslininkas, jo įmonė buvo banko klientas ir sudaryti sutartis atsakovui įprasta procedūra.

3Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 69-70). Atsakovo atstovė advokato padėjėja S. R. teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti (b. l. 130). Paaiškino, kad atsakovas turėtų būti laikomas vartotoju, nes sutartį su ieškovu sudarė kaip vartotojas, būsto kreditavimo sutartis nutraukta dėl atsakovo nemokumo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų neaišku, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos – tas pats bankas pervedė tam pačiam bankui pinigines lėšas, kurias ieškovas įvardija patirtais nuostoliais. Taip pat nurodė, kad sutarties sąlyga dėl nuostolių atlyginimo nesąžininga, atsakovas nežinojo ir jo niekas neinformavo, į kokius vertybinius popierius bankas investuoja gautas lėšas.

4Ieškinys atmestinas.

5Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2008-08-21 sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/08/27L, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 74142,72 EUR dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą ir mokėti palūkanas, pagal būsto kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.9.1. ir 2.9.3. punktus, palūkanų normą sudaro 0,9 % marža + vieno mėnesio bazinė palūkanų norma EURIBOR (b. l. 10-12). Tarp šalių 2009-01-29 sudaryta sutartis dėl kreditų palūkanų dydžių ribojimų, pagal kurią šalys susitarė iki 2014-02-01 taikyti palūkanų normos ribojimą pagal kredito sutartį skaičiuojamų palūkanų už kreditą atžvilgiu (b. l. 23-25). Pagal 2009-01-29 sutarties 4 punktą, visu šios sutarties galiojimo metu kredito sutartyje nurodyta marža yra didinama šios sutarties 1 punkte nurodyta papildoma maržos dalimi, t. y. 0,7 % (b. l. 23-24). Tarp šalių 2009-01-29 sudarytos sutarties 7 punkte numatyti šios sutarties nutraukimo kaštai – nutraukus šią sutartį, bankas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kredito sutartį skaičiuojamas palūkanas šioje sutartyje nustatyta tvarka, o kredito gavėjas, t. y. atsakovas, įsipareigoja atlyginti minėtų sandorių nutraukimo ar jų pakeitimo kaštus, tikslus sutarties nutraukimo kaštų dydis apskaičiuojamas šios sutarties nutraukimo dieną (b. l. 24). Nordea Bank Finland Plc 2009-01-29 pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui patvirtinimą apie išvestinių finansinių priemonių sandorio dėl palūkanų fiksavimo sudarymą tarp Nordea Bank Finland Plc ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, kurio pagrindu sudaryta 2009-01-29 sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo, pagal šį sandorį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius sumokėjo 2291,76 EUR fiksuotą premiją Nordea Bank Finland Plc (b. l. 26-31, 35-41). Nordea Bank Finland Plc 2011-11-07 pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui patvirtinimą apie 2009-01-29 sudaryto išvestinių finansinių priemonių sandorio dėl palūkanų fiksavimo nutraukimą, Nordea Bank Finland Plc sumokėjo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 63,00 EUR (b. l. 32-34, 42-44). Pagal Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus nuostatų I dalies 1. punktą, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius yra neturintis juridinio asmens teisių Nordea Bank Finland Plc filialas, veikiantis Nordea Bank Finland Plc vardu Lietuvos Respublikoje ir teikiantis finansines paslaugas, pagal I dalies 3. punktą, Už Lietuvos skyriaus sandorius ir veiklą atsako bankas visu savo turtu (b. l. 108), pagal VII skyriaus 30. punktą, Lietuvos skyrius savo veikloje naudoja banko skiriamas lėšas ir savo veiklos metu sukauptas lėšas, pagal VII skyriaus 33. punktą, Lietuvos skyriaus pelnas įskaitomas į banko pelną ir skirstomas banko nustatyta tvarka (b. l. 112). Ieškovas 2011-06-15 priminimu apie skolą, 2011-07-01 reikalavimu mokėti skolą, 2011-08-01 pakartotiniu reikalavimu mokėti skolą pareikalavo atsakovo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o, atsakovui neatsiskaičius, 2011-10-12 pranešimu apie sutarties nutraukimą Nr. OUT-384 informavo atsakovą, kad sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2011-10-27 (b. l. 46, 49, 50, 51).

6Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1240,01 EUR (t. y. 4281,51 Lt) nuostolių, patirtų dėl atsakovo kaltės nutraukus pagrindinę kreditavimo sutartį, atlyginimo. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, teigia, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų. Ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės sutartinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), taigi ieškovas turi įrodyti visas sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, nuostoliai yra piniginė žalos išraiška – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2008-08-21 sudaryta būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 74142,72 EUR dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą ir mokėti kintamas palūkanas, kurias sudaro 0,9 % dydžio banko marža ir vieno mėnesio bazinė palūkanų norma EURIBOR. Vėliau, 2009-01-29 šalys sudarė sutartį dėl kreditų palūkanų dydžių ribojimų, pagal kurią šalys susitarė nuo 2009-02-01 iki 2014-02-01 taikyti palūkanų normos ribojimą pagal kredito sutartį skaičiuojamų palūkanų už kreditą atžvilgiu, t. y. atsakovas įsipareigojo už ieškovo suteiktą kreditą sutartu laikotarpiu mokėti fiksuotas palūkanas, kurias sudaro 0,9 % dydžio banko marža, sutartyje nustatyta papildoma 0,7 % dydžio banko marža ir vieno mėnesio bazinė palūkanų norma EURIBOR, bei nustatytos 3,5 % dydžio palūkanų lubos. Šios sutarties 7 punkte numatyti šios sutarties nutraukimo kaštai – nutraukus šią sutartį, bankas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kredito sutartį skaičiuojamas palūkanas šioje sutartyje nustatyta tvarka, o kredito gavėjas, t. y. atsakovas, įsipareigoja atlyginti minėtų sandorių nutraukimo ar jų pakeitimo kaštus, tikslus sutarties nutraukimo kaštų dydis apskaičiuojamas šios sutarties nutraukimo dieną. Ieškovas teismui pateikė 2012-01-23 pažymą, kurioje paaiškinta, jog Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius už perkamą išvestinę finansinę priemonę pervedė 2291,76 EUR fiksuotą premiją Nordea Bank Finland Plc, kuri turėjo atsipirkti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui per palūkanų ribojimo kredito gavėjui laikotarpį (b. l. 9). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios lėšos buvo investuotos į vertybinius popierius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, iš kur atsirado šios ieškovo pervestos lėšos, kodėl šių lėšų pervedimas ir investavimas į vertybinius popierius yra siejamas su atsakovui suteiktu kreditu ir palūkanų fiksavimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių lėšų atsiradimą, t. y. ar šios lėšos gali būti atsakovo sumokėtos bankui palūkanos ir pan. Bankas yra kredito įstaiga, todėl vienas jo tikslų – pelno siekimas teikiant finansines paslaugas, jo ūkinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti turimus išteklius. Kreditų suteikimas yra viena banko, kaip kredito įstaigos, teikiamų paslaugų. Bankui, kaip specifiniam teisės subjektui, keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, o veikla vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką. Esant nesėkmei ar nuostoliams, tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Šiuo atveju, ieškovas, kaip specialus verslo subjektas, besiverčiantis finansine veikla, turėjo pareigą įvertinti savo galimybes ir galimą riziką, sudarant sandorį dėl fiksuotų palūkanų už kredito gavėjui suteiktą kreditą, ir negalėjo šios rizikos perkelti kredito gavėjui. Bankas, skolindamas pinigus, nusistato tam tikro dydžio maržą, kurią bankas gauna kaip atlygį už darbą, prisiimamą riziką, ja padengia įvairius kaštus, susijusius su skolinimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių sudarant sutartį dėl fiksuotų palūkanų, bankas nustatė papildomą 0,7 % dydžio maržą, taigi darytina išvada, kad bankas papildomai užsitikrino galimus nuostolius dėl sutarties dėl kreditų palūkanų dydžių ribojimų sudarymo, o tos galimų nuostolių dalies, kurios bankas nenumatė ir neįvertino, atsiradimo riziką turėjo prisiimti sau, tai reiškia, kad ieškovo verslo rizikų perkėlimas papildomai atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas. Pažymėtina, kad viena iš bankų veiklos sričių yra piniginių lėšų investavimas, asmuo, kuriam bankas suteikia kreditą ir kuris moka bankui nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu, neturi jokio suinteresuotumo, kokiu tikslu ir kokiose srityse yra naudojamos jo sumokėtos bankui palūkanos, jis nėra informuojamas apie banko sudaromus sandorius, susijusius su šiomis lėšomis, ir neprisiima rizikos bei atsakomybės dėl banko veiksmų. Iš ieškovo teismui pateiktos 2012-01-23 pažymos bei kitų rašytinių įrodymų matyti, jog Nordea Bank Finland Plc 2011-11-07 pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui patvirtinimą apie 2009-01-29 sudaryto išvestinių finansinių priemonių sandorio dėl palūkanų fiksavimo nutraukimą. Pagal tarp šalių 2009-01-29 sudarytos sutarties 7 punktą, nutraukus šią sutartį, bankas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kredito sutartį skaičiuojamas palūkanas šioje sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar buvo būtina nutraukti sudarytus išvestinius sandorius, ar nebuvo galimybės juos tik pakeisti ir taip išvengti galimų nuostolių atsiradimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė tam tikrus nuostolius, taip pat kad šiuos nuostolius sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

8Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra verslo subjektas, juridinio asmens vadovas, todėl suvokė ir žinojo, dėl kokių sąlygų susitarta 2009-01-29 sutartyje. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog atsakovas yra juridinio asmens vadovas, šiuo atveju jis skolinosi iš banko kaip fizinis asmuo, sudaryta būsto kreditavimo sutartis, suteiktas kreditas skirtas būsto įsigijimui, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o ne verslo plėtojimui ir pan., taigi atsakovas pripažintinas vartotoju. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 dalį, vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutartis sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs priešieškinį šioje byloje ar ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl sutarties dėl kreditų palūkanų dydžių ribojimų sąlygų, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju viena iš šalių, t. y. ieškovas, yra verslo subjektas, pelno siekianti organizacija, o kita sutarties šalis, t. y. atsakovas, yra privatus subjektas, negalintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių, numatytų sutartyje, o sutarties sąlygos yra parengtos vienašališkai būtent iš verslo subjekto pusės, taigi privatus subjektas negali laisva valia pasirinkti sutarties sąlygų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju tarp šalių sudarytoje sutartyje sąlyga dėl sutarties nutraukimo pasekmių nekonkreti, neapibrėžtas dėl sutarties nutraukimo galimai atsiradusių nuostolių mastas, aiškiai neįvardinta sankcija už sutarties nutraukimą prieš terminą.

9Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad nenustatytos visos civilinei sutartinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

10Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1900,00 Lt dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b. l. 128) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

12ieškinį atmesti.

13Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Finland Plc Lietuvos skyrių, 1900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. S. (P. S.) naudai.

14Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai