Byla 2A-884-560/2018
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams R. B. ir J. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus R. B. su J. Š. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2016-10-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0171/15/04369/B2 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo nuosavybės teisė įregistruota. Buvęs buto savininkas R. B. nuolat bute negyvena, tačiau išsikelti iš buto su daiktais perduodant ieškovui buto raktus atsisako. Be to, bute nuo 1996-04-16 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir atsakovė J. Š.. Su atsakovais nei nuomos, nei panaudos sutartys dėl naudojimosi butu nebuvo sudarytos, taip pat nėra kito teisinio pagrindo, kuriam esant atsakovai galėtų gyventi bute.
  3. Atsakovė J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ji yra ginčo buto savininkė, niekada nebuvo jo perdavusi, įkeitusi ar kitaip perleidusi, todėl neaišku, kaip minėtas butas galėjo būti parduotas iš varžytynių dėl jos sūnaus atsakovo R. B. finansinių įsipareigojimų. Atsakovė ketina kreiptis į prokuratūrą dėl jos atžvilgiu galimai atliktų neteisėtų veiksmų, ir iki tol, kol bus ištirtas jos skundas, išsikeldinti iš ginčo buto neketina.
  4. Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-14 sprendimu ieškinį tenkino bei nutarė iškeldinti atsakovę J. Š. ir atsakovą R. B. su visu jiems priklausančiu turtu iš R. S. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 20,50 Eur iš kiekvieno; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai 8,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovės J. Š. – 4,24 Eur, iš atsakovo R. B. – 4,25 Eur.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovė kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kad jos neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėtų nukrypti. Advokatai ir advokato padėjėjai, vykdydami savo profesinę veiklą, kaip ir kiti teismo proceso dalyviai, turi sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, ir priimdami kliento pavedimą objektyviai įvertinti realias galimybes tinkamai teikti teisines paslaugas klientui, jį atstovauti, ginti ar jam patarti. Advokato padėjėja atstovavimo sutartį su atsakove sudarė 2017-05-19, tačiau prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė tik dieną prieš byloje paskirtą parengiamąjį posėdį. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog 2017-06-02 teismo posėdis Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-112-732/2017 baigėsi 11:27 val., todėl teismas sprendė, jog atsakovės atstovė turėjo pakankamai laiko atvykti į šios bylos nagrinėjimą ir jos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino.
  3. Teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui nėra, duomenų, kad turto perdavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, būtų pripažintas negaliojančiu arba, kad dėl to vyktų teisminiai ginčai, taip pat nėra. Aplinkybių, kad po ieškinio teismui pateikimo ir iki šiol butas nebuvo atlaisvintas, atsakovai neginčijo, kokiu teisėtu pagrindu iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiu butu, neįrodinėjo. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovai išsikeltų iš ginčo buto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-14 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog jos atstovė raštu prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, paskirtą 2017-05-02, nes tą dieną ji atstovauja kitą asmenį Molėtų rajono apylinkės teisme. Atvykti į šios bylos nagrinėjimą nebūtų pakakę laiko. Tad net jei teismas nusprendė neatidėti parengiamojo posėdžio, pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės teismas neturėjo teisės.
  2. Atsakovė yra ginčo buto savininkė, niekada jo nebuvo pardavusi ar perleidusi.
  3. Atsakovė yra pateikusi skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, tai būtų pagrindu civilinės bylos sustabdymui, tačiau teismas jai užkirto kelią pasinaudoti procesinėmis teisėmis.
  4. Ieškovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, paskirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skundo argumentai dėl laiko stokos atvykti į posėdį nepagįsti.
  5. Skundas prokuratūrai nėra pakankamas civilinės bylos stabdymui. Be to, atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
  6. Apelaicinis skundas itin formalus ir turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
  7. Atsakovas R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2016-10-21 priklauso ieškovui pagal Turto perdavimo iš varžytinių aktą. Iki tol butas nuosavybės teise priklausė atsakovui R. B.. Ginčo buto adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė J. Š.. Ieškovas teismui paaiškino, jog savo nuosavybės teises į butą išviešino dar 2016-10-28, tačiau nuo to laiko jam į butą patekti nepavyko. Aplinkybes apie tai, kad ginčo butas nėra atlaisvintas patvirtino pati atsakovė J. Š. savo atsiliepime į ieškinį.

12Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės bei bylą išnagrinėjo, nepaisant to, kad jos atstovė prašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti dėl jos dalyvavimo kitoje byloje Molėtų rajono apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, teismui suteikta diskrecija įvertinti atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą bei nuspręsti dėl teismo posėdžio atidėjimo būtinybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra svarbi, su kuo teisėjų kolegija sutinka. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog 2017-06-02 teismo posėdis Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-112-732/2017 baigėsi 11:27 val., o šioje byloje prasidėjo – 14:30, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės atstovė turėjo pakankamai laiko atvykti į šios bylos nagrinėjimą. Nors atsakovė teigia, kad jos atstovė nebūtų spėjusi atvykti į ginčo teismo posėdį autobusu, teisėjų kolegija pažymi, jog yra žinoma, kad paprastai advokatai keliauja automobiliais ir atsakovės hipotetiniai svarstymai dėl kelionių autobusu nepagrįsti jokiais įrodymais, kad tai yra įprasta atsakovės atstovės transporto priemonė, kuria ji keliauja į teismus, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui labiau tikėti, kad atsakovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Be to, atskirai pažymėtina, jog net ir išsprendus šį klausimą priešingai, jis galėtų turėti įtakos skundžiamo sprendimo galiojimui tik tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
  2. Atsakovės teigimu, ji yra ginčo buto savininkė, niekada jo nebuvo pardavusi ar perleidusi. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog atsakovė neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo butą egzistavimo ieškinio pareiškimo momentu. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-10-21 priklauso ieškovui pagal Turto perdavimo iš varžytinių aktą, o atsakovė tėra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo buto adresu, kas jokių daiktinių teisių jai į šį turtą nesuteikia.
  3. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo būti sustabdyta, nes ji yra pateikusi skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; 2008-02-15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2014-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad be to, jog ikiteisminis tyrimas negalėjo tapti privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir to, ar egzistuoja fakultatyvus pagrindas bylai stabdyti, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ikiteisminis tyrimas, susijęs su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, buvo pradėtas.
  4. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

13Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad atsakovė apskundė procesinį sprendimą bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad atsakovė pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Atsakovės J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai