Byla 2A-117-516/2016
Dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos ,,Startuok“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3922-653/2015 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Startuok“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, aiškinimo ir taikymo bei civilinio proceso normų, reglamentuojančių teismo teisę parengiamojo posėdžio metu pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės taikymo tinkamumo ir šalių pareigų įrodinėjimo procese įgyvendinimo tvarkos.

5Ieškovė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 37 000 Eur avansą, 37 000 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2015 m. vasario 7 d. iki ieškinio priėmimo bei 6 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovė nurodė, kad vykdė viešąjį pirkimą dėl lietuviškos teisinės duomenų bazės prenumeratos 2015 m. Atsakovė dalyvaudama konkurse, patvirtino, kad jos siūloma duomenų bazė atitinka konkurso techninius reikalavimus. Atsakovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su ja 2014 m. gruodžio 17 d. sudaryta Duomenų bazės prenumeratos sutartis (toliau – ir Sutartis). Ieškovės teigimu, 2015 m. sausio 6 d. buvo gautas skundas dėl duomenų bazės netinkamos kokybės. Atsakovė įsipareigojo pašalinti trūkumus, kurie ieškovės 2015 m. sausio 9 d. protokole buvo nurodyti kaip neesminiai, bet iki nustatyto termino (2015 m. sausio 12 d.) šių trūkumų nepašalino. Ekspertui atlikus duomenų bazės vertinimą ir konstatavus, kad duomenų bazė neatitinka techninės specifikacijos, kuri buvo pateikta viešojo pirkimo metu, ieškovė konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.2.1, 2.2.2, 2.2.5 punktus. Paaiškėjus, kad yra ir esminių trūkumų, ieškovė 2015 m. vasario 6 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Sutarties 9.3.3 punktu. Dėl to atsakovė privalo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą bei sumokėti baudą pagal Sutarties 4.4 punktą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu priteisė iš atsakovės VšĮ „Startuok“ ieškovei Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 37 000 Eur avanso bei 18 500 Eur baudos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 55 500 Eur sumą nuo 2015 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė bei priteisė iš atsakovės 1 389 Eur žyminio mokesčio valstybei.

9Teismas nustatė, kad ieškovė vykdė Lietuviškos teisinės duomenų bazės prenumeratos 2015 m. viešąjį pirkimą. Atsakovė, dalyvaudama konkurse, patvirtino, kad jos pasiūlymas atitinka skelbtus techninius reikalavimus. Atsakovė buvo pripažinta laimėtoja ir su ja 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovė sudarė Duomenų bazės prenumeratos sutartį, paslaugos turėjo būti teikiamos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovė pervedė atsakovei avansinį metinį prenumeratos mokestį – 127 753,60 Lt (37 000 Eur). Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. sausio 6 d. buvo gautas UAB „Lexnet“ raštas, kuriame nurodytos aplinkybės apie atsakovės teikiamos paslaugos netinkamą kokybę, o 2015 m. sausio 16 d. tarnybinis raštas, pristatymo-mokymo protokolas, kuriame užfiksuota, jog pristatymo metu buvo užfiksuoti techniniai nesklandumai, paieškos trikdžiai ir atsakovė pažadėjo juos ištaisyti iki 2015 m. sausio 12 d.

10Teismo teigimu, šalių susirašinėjimas apie techninius duomenų bazės nesklandumus bei teisinės paieškos sistemos trūkumų taisymo analizė patvirtina, kad, pradėjus veikti atsakovės duomenų bazei, buvo nustatyti tam tikri trūkumai, atsakovės nurodyti kaip neesminiai, kurie buvo pašalinti tik iš dalies. Iš 2015 m. sausio 30 d. rašto teismas nustatė, kad Sutarties nutraukimas buvo inicijuotas dėl to, kad nėra teikiamos paslaugos, kurių kokybė atitiktų Sutarties priede Nr. 1 nurodytus specifikacijos reikalavimus, pažeidžiant Sutarties esmines sąlygas. Ekspertas A. M., atlikęs tyrimą, konstatavo, kad atsakovės pateikta sistema netenkina Specifikacijos reikalavimų (II skyrius). Teismas pažymėjo, kad pagrindinį neatitikimą specifikacijai ekspertas nustatė dalyje dėl duomenų bazės apimties (II skyrius), o kiti priedai, su kuriais atsakovė nesutiko, susiję su paieškos principais ir galimybėmis. Aplinkybė dėl duomenų bazės veikimo kokybės yra susijusi su specialiomis techninio pobūdžio žiniomis, todėl teismo teigimu, vertinant eksperto išvadą, kaip rašytinį įrodymą, bei atsakovės paaiškinimus, kuriais atsakovė grindžia nesutikimą su išvadomis, didesnę įrodomąją reikmę turi eksperto vertinimas. Teismas pažymėjo, kad siūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos nesutikimo su ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu argumentus, tačiau atsakovė šios teisės atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė eksperto išvadoje konstatuotų faktų, todėl pripažino nustatytu faktą, jog atsakovės pateikta http://www.legis.lt sistema netenkina Specifikacijos, kuri buvo pateikta viešojo konkurso metu, reikalavimų. Teismas nurodė, kad griežtas konkurso sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės, todėl toks neatitikimas (trūkumas) yra esminis ir sudarė pagrindą ieškovei nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 2 ir 5 dalis bei Sutarties 9.3.3 punktą.

11Teismo teigimu, atsakovės argumentai, jog ieškovė su ja nebendradarbiavo iki Sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes bet kokiu atveju atsakovė sužinojo apie konkrečius trūkumus gavus ieškinį ir turėjo galimybę teikti įrodymus, siekiant pagrįsti savo nesutikimo argumentus. Be to, nustačiusi esminius trūkumus, ieškovė neprivalėjo suteikti galimybę atsakovei juos taisyti, nes neturėjo teisėto intereso tęsti tolesnius sutartinius santykius (CK 6.208 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas konstatavo, kad Sutartis nustojo galioti nuo 2015 m. vasario 6 d. ir iki tol ieškovė iš atsakovės tinkamų paslaugų negavo, todėl nutraukus Sutartį, atsakovė turi grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą, t. y. 37 000 Eur (CK 6.222 straipsnis) bei atsakovės ieškovei priteistina pusė Sutarties 4.4 p. nustatytos baudos, t. y. 18 500 Eur.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė VšĮ ,,Startuok“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Teismas neteisingai vertino faktinius bylos įrodymus. Ieškovė pripažino, kad pageidavimai sistemos tobulinimui nebuvo privalomi, nes pagal Sutartį, paslaugos teikėjas atsižvelgia į pageidavimus atlikti neesminius pataisymus, bet neprivalo jų daryti. Atsakovė gera valia įgyvendino neesminius patobulinimus ta apimtimi, kuria manė esant prasminga. Tuo tarpu teismas, nesigilindamas į Sutartyje nustatytas šalių pareigas, nepagrįstai traktavo tai kaip įrodymą, kad atsakovė nesugebėjo įgyvendinti pataisymų. Ekspertas savo išvadoje pripažino atsakovę pažeidus tik 1 iš 7 techninės specifikacijos punktų. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kad eksperto išvadoje, nurodančioje neatitikimą, yra akivaizdžių atidumo klaidų. Teismas, susidūręs su tokiais įrodymų neaiškumais, dviprasmiškumais turėjo įrodymų neaiškumą traktuoti silpnesniosios šalies – atsakovės naudai.
  2. Šalių sudarytos Sutarties pažeidimai nėra esminiai. Ieškovė sukūrė apsimestinį Sutarties nutraukimo pagrindą, nes: užblokavo elektroninio pašto komunikaciją, kad atsakovės laiškai nepasiektų ieškovės; ignoravo oficialų raštą, kviečiantį derybose aptarti nutraukimo pagrindus; iki ieškinio padavimo slėpė nuo ieškovės neva nustatytus trūkumus ir pretenzijas. Ieškovė savo veiksmais provokavo komunikacijos nebuvimą, kuris negalėjo nesukleti neigiamų pasekmių. Teismas neįvertino šių faktų reikšmės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos kontrahento piktybiško nebendradarbiavimo atveju. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, teigdamas, kad bet koks viešojo pirkimo sutarties pažeidimas savaime yra esminis pažeidimas. Teismas formaliai padarytą sutarties pažeidimą vertino kaip esminį, nors dalinis 1 iš 7 Techninės specifikacijos reikalavimų netenkinimas nėra esminis. Teismas taikė tik 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012) sutarties neįvykdymo reikšmei nustatyti turi būti analizuojami visi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, o ne vienas iš jų. Teismas visiškai nenagrinėjo Sutarties nustatyto reguliavimo, kas yra esminis pažeidimas.
  3. Teismas pažeidė procesinės teisės normas. Atsakovės atstovas, atvykęs į parengiamąjį posėdį 2015 m. balandžio 8 d. posėdžio metu pareiškė, kad nėra pasirengęs bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovo pareiškimą ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Tokiu būdu pažeistos atsakovės, kaip proceso šalies, procesinės teisės: atsakovei nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ekspertui, ekspertas nebuvo pakviestas į parengiamąjį teismo posėdį, atsakovei nebuvo suteikta galimybė pademonstruoti sistemos veikimo posėdyje. Dėl neatsižvelgimo į atsakovės poziciją nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, atsakovės procesinės teisės negalėjo būti realizuotos taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK).

14Ieškovė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, bei nepažeidžiant procesinių teisės normų atliko įrodymų rinkimą bei objektyviai juos įvertino, išanalizuodamas šalių pateiktus argumentus, dėl ko padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą – iš dalies patenkino ieškovės ieškinį.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino, kad buvo padaryti esminiai Sutarties pažeidimai ir ieškovė teisėtai nutraukė Sutartį. Be to, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip nesuteikdamas atsakovei galimybės pademonstruoti jos sistemos veikimą realiu laiku, o taip pat užduoti klausimus ekspertui.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliantės skunde išdėstytais argumentais.

19Dėl esminio Sutarties pažeidimo

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, įvykdžiusi viešojo pirkimo procedūras ir išrinkusi laimėtoją, 2014 m. gruodžio 17 d. sudarė su VšĮ „Startuok“ Duomenų bazės prenumeratos sutartį. Pagal Sutarties 1.1 punktą paslaugų tiekėjas, t. y. atsakovė, įsipareigojo suteikti užsakovui (ieškovei) Lietuviškos teisinės duomenų bazės prenumeratos paslaugas pagal sutarties priedą Nr. 1 „Lietuviškos teisinės duomenų bazės prenumeratos techninė specifikacija“. Paslaugos turėjo būti teikiamos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

21Tačiau, kaip matyti iš 2015 m. sausio 9 d. (t. y. po 8 dienų nuo paslaugų teikimo termino pradžios) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos centro Elektroninės informacijos skyriaus vedėjos A. D. tarnybinio rašto bibliotekos generaliniam direktoriui, vos tik gavus prisijungimo slaptažodžius ir pradėjus dirbti su nauja atsakovės teikiama sistema, paaiškėjo techniniai nesklandumai ir sistemos neatitikimas techninei specifikacijai. Iš vėlesnio 2015 m. sausio 16 d. tarnybinio rašto turinio taip pat matyti, kad probleminiai klausimai bei sistemos trūkumai buvo įvardyti atsakovei dar 2015 m. sausio 8 d. laiške elektroniniu paštu (o taip pat ir pristatymo–mokymų metu, vykusių sausio 9 d.) ir atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. sausio 12 d. atlikti reikiamus pataisymus. Kaip pažymėta 2015 m. sausio 16 d. tarnybiniame rašte ir kaip matyti iš teisinės paieškos sistemos Legis trūkumų taisymo analizės duomenų, po sutarto laiko atlikus patikrinimą, išsiaiškinta, kad trūkumai buvo pašalinti tik iš dalies – faktiškai atlikti tik išoriniai pataisymai. Minėtame tarnybiniame rašte aiškiai nurodyta, kad esami trūkumai turi esminį pobūdį.

22Susidarius pirmiau nurodytai situacijai, ieškovės sprendimu buvo pasamdytas nepriklausomas ir nešališkas ekspertas A. M., kuris atliko atsakovės sistemos tyrimą ir konstatavo, kad sistema netenkina techninės specifikacijos reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinį neatitikimą specifikacijai ekspertas nustatė dalyje dėl duomenų bazės apimties, tačiau ekspertas pažymėjo ir trūkumus (nesklandumus), esančius dalyje dėl paieškos principų bei galimybių, duomenų atnaujinimo.

23Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą eksperto nustatytą (bei pačios ieškovės, jos darbuotojų taip pat ne kartą indentifikuotą) duomenų bazės neatitikimą techninei specifikacijai, 2015 m. sausio 30 d. pranešimu ieškovė įspėjo atsakovę dėl Sutarties nutraukimo nuo 2015 m. vasario 6 d., aiškiai nurodydama, kad Sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, nes nėra teikiamos paslaugos, kurių kokybė atitiktų Sutarties priede Nr. 1 (techninė specifikacija) nustatytus reikalavimus, taip pažeidžiant Sutarties esmines sąlygas.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės suteiktų paslaugų neatitikimas techninei specifikacijai yra esminis trūkumas, suteikęs ieškovei teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį su atsakove. Techninė specifikacija, atitikimą kuriai atsakovė buvo patvirtinusi dar teikdama pasiūlymą ieškovei, buvo pateikta ne tik viešojo konkurso metu, bet ir sudarė sudėtinę bei neatsiejamą Sutarties dalį (Sutarties 9.7 punktas). Atsakovė Sutartimi aiškiai ir besąlygiškai įsipareigojo suteikti užsakovei duomenų bazės prenumeratos paslaugas, kurios atitinka techninę specifikaciją (Sutarties 1.1.punktas), ir, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tuo atveju, jeigu dar konkurso vykdymo metu būtų žinoma, jog atsakovės sistema iš tikrųjų neatitinka bent vieno iš specifikacijos reikalavimų, atsakovės pasiūlymas būtų atmestas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Akivaizdu, kad asmens, kurio siūlomas produktas neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, pripažinimas laimėtoju ir Sutarties su juo sudarymas (ar tolimesnis tokios Sutarties vykdymas) neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto pirkimo tikslo bei pirkimams taikomų principų. Taigi teikiamų paslaugų atitikimas visiems techninės specifikacijos reikalavimams (kiekvienam be išimties) aiškiai turėjo ir turi ieškovei esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Gaudama sistemą, kuri neatitinka techninėje specifikacijoje išdėstytų reikalavimų, ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, pasitikėdama atsakovės deklaravimu apie jos paslaugų atitikimą konkurso sąlygoms, ir, akivaizdu, kad atsakovė galėjo numatyti ir turėjo suprasti, jog jos paslaugos, perkamos vykdant viešuosius pirkimus, turi visiškai atitikti specifikacijos reikalavimus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi atsakovės argumentas, kad eksperto nustatytas tik vieno iš specifikacijos reikalavimų pažeidimas, neturėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovei net buvo suteiktas terminas ieškovės darbuotojų įvardytiems trūkumams ištaisyti, tačiau, kaip jau minėta, per nustatytą terminą, atsakovė neištaisė net ir jai konkrečiai nurodytus sistemos trūkumus, todėl, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė nuo pat pradžių, dar prieš pasiūlymo pateikimą, žinojo techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat tai, jog jai buvo nurodyti sistemos trūkumai ir jos veikimo nesklandumai dar iki Sutarties nutraukimo, Sutarties pažeidimas negali būti vertinamas kaip padarytas neatsargiai (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovės nurodyti pageidavimai dėl sistemos trūkumų nebuvo atsakovei privalomi ir ji galėjo atlikti šių trūkumų taisymus (ar kaip įvardina atsakovė apeliaciniame skunde – tobulinimus) ta apimti, kiek pati manė esant prasminga. Sutarties 2.2.6. punkte paslaugų teikėja įsipareigojo per 1 darbo dieną savo lėšomis pašalinti užsakovės pastebėtus sutrikimus bei klaidas duomenų bazėje, jeigu dėl jų užsakovė negali naudotis duomenų baze. Be to, kaip jau buvo nurodyta, paslaugų tiekėja įsipareigojo teikti paslaugas atitinkančias techninę specifikaciją. Jokia Sutarties nuostata, skirtingai nei apeliaciniame skunde interpretuoja apeliantė, nesuteikia atsakovei teisės taisyti užsakovės nurodytus trūkumus ta apimtimi, kiek paslaugų teikėjai pačiai atrodo prasminga. Be to, kaip matyti iš pristatymo–mokymų protokolo, atsakovės atstovas pats įsipareigojo ištaisyti visus pastebėtus susirinkime trūkumus, todėl vien jau ši aplinkybė neleidžia atsakovei teigti, kad užsakovės pageidavimai jai nėra privalomi ir atsakovė neprivalo daryti pataisymų. Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, išaiškėjus, kad sistemos trūkumai yra esminiai, t. y. nustačius, kad sistema iš esmės neatitinka techninės specifikacijos, ieškovė net ir neturėjo pareigos suteikti atsakovei galimybę šalinti trūkumus. Kartu pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju jei iš pradžių ieškovės darbuotojai neįvardino nustatytų trūkumų kaip esminių, sudarančių pagrindą nutraukti Sutartį (nors, kaip minėta, tarnybiniuose raštuose aiškiai įvardyta, kad sistema neatitinka specifikacijos), tai savaime nepaneigia ieškovės teisės, vėliau nustačius esminius sistemos trūkumus, nutraukti sutartį pagal Sutarties 9.3.3 punktą.

25Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, be kita ko ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėl Sutarties nutraukimo ji patirtų nepagrįstai didelius nuostolius (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tuo labiau, kad atsakovė puikiai žinojo, jog jos paslaugos turi atitikti techninę specifikaciją be tai, kokios pasekmės kiltų pažeidus esmines Sutarties sąlygas, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog šiuo atveju ieškovė visiškai pagrįstai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnis, Sutarties 9.3.3 punktas). Pažymėtina, kad priešingai nei samprotauja apeliantė, ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo specifikacijos reikšmę viešųjų pirkimų konkurso vykdymo metu, savaime nereiškia, kad teismas nevertino pačios Sutarties nuostatų, be to, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, konkurso sąlygos ir procedūros negali būti visiškai atsietos nuo šio konkurso rezultate atsiradusios Sutarties.

26Akcentuotina ir tai, kad apeliantė nei gavusi ieškovės raštą apie Sutarties nutraukimą, nei vėliau, taip pat ir gavusi ieškinį dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, nesiėmė jokių veiksmų Sutarties nutraukimui nuginčyti (nereiškė teisme tokio reikalavimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai dėl Sutarties pažeidimo esminio ar neesminio pobūdžio, taip pat ir dėl to, kad ieškovė, apeliantės įsitikinimu, „kūrė apsimestinį Sutarties nutraukimo pagrindą“ nebendradarbiaudama su atsakove, faktiškai nebeturi teisinės reikšmės ir nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27Nors atsakovė ginčijo sistemos neatitikimą specifikacijai, konstatuotą eksperto išvadoje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien tik atsakovės atstovo paaiškinimai dėl eksperto išvados netikslumo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo ir atsakovė nepateikė jokių kitų (be atstovo paaiškinimų) eksperto teiginius galinčių paneigti įrodymų, nėra pakankami pripažinti, kad eksperto išvados yra neaiškios, netikslios, turinčios klaidų. Savo ruožtu teismui nenustačius neaiškumų, netikslumų eksperto išvadoje, nėra pagrindo šių tariamų neaiškumų vertinti, kaip kad prašo atsakovė, jos naudai ir laikyti pateiktą eksperto išvadą „beverčiu įrodymu“ šioje byloje. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė galėjo teikti papildomus įrodymus, tačiau to nedarė, taigi nepaneigė tinkamą kvalifikaciją, specialias žinias turinčio ir nepriklausomo eksperto išvadų.

28Dėl apelianto nurodomų procesinės teisės normų pažeidimo

29Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iškart po parengiamojo teismo posėdžio perėjęs į bylos nagrinėjimą iš esmės, pažeidė procesinės teisės normas, nes neatsižvelgė į atsakovės atstovo pareiškimą dėl nepasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės. Todėl, atsakovės teigimu, jos procesinės teisės negalėjo būti realizuotos taip, kaip tai numatyta CPK.

30Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

31Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas, atlikęs visus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, paklausė šalių dėl galimybės pereiti į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Atsakovės atstovas, nors ir pareiškė, kad jis nėra pasiruošęs bylos nagrinėjimui, jokių konkrečių prašymų teismui nesuformulavo (prašymo kviesti ekspertą ar suteikti terminą naujiems įrodymams pateikti). Taip pat atsakovės atstovas, teismo paklaustas, nenurodė, kad nori ir gali pateikti dar įrodymų savo pozicijai pagrįsti, nors apeliaciniame skunde ir teigia, jog siekė pademonstruoti sistemos veikimą posėdyje realiu laiku, tačiau neturėjo tam techninių galimybių.

32CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Dalyvaujančių asmenų pareiga rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, nustatyta ir CPK 7 straipsnyje. CPK 142 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiliepimo į ieškinį turinį, numatyta atsakovo pareiga nurodyti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai (aptariamo straipsnio 2 dalies 3 punktas), o 3 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Tai reiškia, kad atsakovas jau atsiliepime į ieškinį turi nurodyti visus įrodymus, kurių pagalba ketina įrodinėti ieškinio nepagrįstumą ir visus juos pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį arba, jeigu tokie įrodymai turėtų būti betarpiškai tiriami teismo posėdžio metu (kaip duomenų bazės veikimo demonstracija, eksperto apklausa ir pan.), jau atsiliepime į ieškinį pareikšti teismui tokio pobūdžio prašymus.

33Įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas bylos eigos faktines aplinkybes, inter alia tai, kad atsakovės atstovas nesuformulavo jokių konkrečių prašymų teismui ne tik atsiliepime į ieškinį, bet ir parengiamojo teismo posėdžio metu, o taip pat (ar) nenurodė įrodymų, kuriuos norėtų dar pateikti (ištirti), ir faktiškai išreiškė nesutikimą dėl perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės tik bendro pobūdžio teiginiu apie nepasiruošimą tokiam veiksmui, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodytu atveju nebuvo jokių kliūčių pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nes šalys turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, kadangi ieškinys buvo pateiktas dar 2015 m. vasario mėnesį, o nuo atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento iki teismo posėdžio dienos praėjo visas mėnuo.

34Pastebėtina ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kitaip tariant, ne bet kuris procesinės teisės normos pažeidimas (jeigu toks ir būtų konstatuotas) savaime nulemia apeliacinės instancijos teismo pareigą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nors atsakovė skundžiasi, kad jai nebuvo suteikta galimybė parodyti jos sistemos veikimą realiu laiku teisme, pažymėtina, jog atsakovės sistema po Sutarties su ieškove nutraukimo galėjo būti tobulinama, taisoma, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sistemos veikimo patikrinimas teismo posėdyje realiu laiku faktiškai negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti tarnybiniuose raštuose ir eksperto išvadoje konstatuotų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad net ir tuo atveju, jei atsakovei iš tikrųjų būtų užkirstas kelias atlikti tokį patikrinimą teismo posėdyje, toks pažeidimas savaime nenulemtų pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

35Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

36CPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

37Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

38Apeliantė prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą grindžia pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teisme atsakovei nebuvo suteikta galimybė parodyti aptariamos duomenų bazės veikimą realiu laiku, o taip pat užduoti klausimus ekspertui, parengusiam byloje esančią išvadą. Tačiau, kaip minėta, tokių prašymų (kviesti ekspertą bei sudaryti technines sąlygas sistemos veikimui įvertinti teismo posėdyje) apeliantė pirmosios instancijos teismui ruošiantis nagrinėti bylą nereiškė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pačios atsakovės nepakankamas rūpestingumas ir pasiruošimas bylai nėra pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, tuo labiau, kad, kaip jau išaiškinta, teisėjų kolegija abejoja siekiamo ištirti įrodymo (sistemos patikrinimo realiu laiku) įrodomąja reikšme šiam ginčui išspręsti, kadangi nuo sistemos trūkumų konstatavimo momento jau praėjo daugiau nei vieneri metai.

39Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kreipėsi į... 6. Ieškovė nurodė, kad vykdė viešąjį pirkimą dėl lietuviškos teisinės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu priteisė iš... 9. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdė Lietuviškos teisinės duomenų bazės... 10. Teismo teigimu, šalių susirašinėjimas apie techninius duomenų bazės... 11. Teismo teigimu, atsakovės argumentai, jog ieškovė su ja nebendradarbiavo iki... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė VšĮ ,,Startuok“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. Ieškovė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepime į... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos... 19. Dėl esminio Sutarties pažeidimo... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, įvykdžiusi viešojo pirkimo... 21. Tačiau, kaip matyti iš 2015 m. sausio 9 d. (t. y. po 8 dienų nuo paslaugų... 22. Susidarius pirmiau nurodytai situacijai, ieškovės sprendimu buvo pasamdytas... 23. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą eksperto nustatytą (bei pačios... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 25. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, be kita ko... 26. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė nei gavusi ieškovės raštą apie... 27. Nors atsakovė ginčijo sistemos neatitikimą specifikacijai, konstatuotą... 28. Dėl apelianto nurodomų procesinės teisės normų pažeidimo... 29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iškart po parengiamojo... 30. Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai parengiamojo teismo... 31. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad... 32. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis... 33. Įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas bylos... 34. Pastebėtina ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės... 35. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 36. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dalyvaujančių... 38. Apeliantė prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą grindžia pirmiau... 39. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 40. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti...