Byla e2A-1164-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „( - )“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Enero“ ieškinį atsakovei VšĮ „( - )“ dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų sutarties Nr. P-47 neteisėto vienašališko nutraukimo, darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiais panaikinimo bei atlyginimo už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Enero“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

  • pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės VšĮ „( - )“ vienašališką 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų sutarties Nr. P-47 nutraukimą;
  • priteisti iš atsakovės VšĮ „( - )“ ieškovei UAB „Enero“ 35 000 Eur su PVM už projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ Projektinių pasiūlymų parengimą;
  • priteisti iš atsakovės VšĮ ,,( - )“ ieškovo UAB „Enero“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė apklausos būdu vykdė supaprastintą mažos vertės pirkimą projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ statinių komplekso (koplyčios, dviejų klėčių, ūkinio pastato ir ledainės) Projektiniams pasiūlymams įsigyti. Ieškovė įsipareigojo atlikti projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ statinių komplekso (koplyčios, dviejų klėčių, ūkinio pastato ir ledainės) Projektinių pasiūlymų parengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už šių darbų rezultatą – parengtus Projektinius pasiūlymus, sutartyje nustatytą kainą, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Darbų atlikimo aktą Nr. 62, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovė suteikė 100 proc. sutartyje numatytų paslaugų, kurių vertė su PVM – 35 000 Eur.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino:

  • Pripažino neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės VšĮ „( - )“ vienašališką 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų sutarties Nr. P-47 nutraukimą.
  • Priteisė iš atsakovės VšĮ „( - )“ ieškovei UAB „Enero“ 35 000 Eur su PVM už projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ Projektinių pasiūlymų parengimą.
  • Priteisė iš atsakovės VšĮ „( - )“ ieškovei UAB „Enero“ 3 002 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas apklausos būdu vykdė supaprastintą mažos vertės pirkimą projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ statinių komplekso (koplyčios, dviejų klėčių, ūkinio pastato ir ledainės) Projektiniams pasiūlymams įsigyti. Pirkimas finansuojamas ES lėšomis. Ginčas kilo iš rangos sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Projekto pirkimas įvyko sklandžiai, teikiamų paslaugų neatitikimo techninėms specifikacijoms ar kitokių pažeidimų nenustatyta, todėl viešasis pirkimas baigėsi. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-117-516/2016 negali būti taikoma kaip precedentas, nes faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios. Dėl sutarties galiojimo ir vykdymo šalys sutarties IV dalies 9 punkte konkrečiai ir aiškiai susitarė, kad Projektiniai pasiūlymai turi būti parengti ir pristatyti užsakovui ne vėliau kaip iki 2015-12-31. Kadangi sutartis pasirašyta 2015-08-31, todėl akivaizdu, kad sutartyje numatytos 123 kalendorinės dienos skirtos būtent Projektinių pasiūlymų parengimui ir pristatymui užsakovui. Nei konkurso sąlygose, nei su ieškovu sudarytoje sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, kad iki 2015-12-31 Projektiniai pasiūlymai turi būti parengti, pristatyti užsakovui ir suderinti su KPD. Šalys susitarė, jog projektuotojas įsipareigoja parengtus Projektinius pasiūlymus suderinti su KPD, tačiau šiam veiksmui jokie terminai nenustatyti. Statybos įstatyme numatyta statytojo, o ne projektuotojo pareiga įsigyti projektą ir rūpintis jo patvirtinimu. STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, aiškiai ir detaliai nustato statinio projekto rengimo ir tvirtinimo tvarką. Ieškovas atliko visus veiksmus nuosekliai pagal reglamentą. Ieškovas geranoriškai sutiko Projektinius pasiūlymus suderinti su KPD už atsakovą, t. y. perėmė statytojo pareigą, tačiau Projektinių pasiūlymų suderinimui su KPD sutartyje nenustatytas terminas, nes per kiek laiko pavyks gauti KPD pritarimą, numatyti ar prognozuoti negali nei statytojas, nei projektuotojas, nes ši procedūra nuo jų nepriklauso. Teismas liudytojo V. B. parodymus laikė prieštaringais, keliančiais pagrįstų abejonių, todėl vertino kritiškai. Darė išvadą, kad ieškovas nepažeidė ir nepraleido sutarties vykdymo termino, Projektinius pasiūlymus parengė ir pristatė užsakovui laiku. Pažymėjo, jog net darant prielaidą, jog Projektiniai pasiūlymai privalėjo būti suderinti su KPD iki 2015-12-31, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Projektinius pasiūlymus pateikė KPD derinti iki sutartos datos. Teismas vertino, jog ieškovas neįvykdė esminio sutarties pažeidimo, kadangi nenustatytinas nei vienas iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų. Ieškovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, parengė ir užsakovui pateikė Projektinius pasiūlymus, kuriuos pastarasis patvirtino suderinimo žyma, parašu, antspaudu bei juos priėmė. Fakto, jog projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su KPD teritoriniu skyriumi, teismas nematė pagrindo vertinti kaip neakivaizdžiu ar paslėptu Projektinių pasiūlymų trūkumu. Ieškovui parengus ir atsakovui pateikus projektinius pasiūlymus, buvo įgyvendinta tarp šalių pasirašyta sutartis bei pasiektas pirkimo tikslas. Nereikėjo rengti naujų Projektinių pasiūlymų, o tik pašalinti parengtųjų trūkumus. Ieškovas trūkumus šalino, teikė Projektinius pasiūlymus tvirtinimui pakartotinai, kas patvirtina, jog ieškovas siekė savo įsipareigojimus įvykdyti iki galo. Teismas neįžvelgė ieškovo veiksmuose nei neatsargumo, nei nerūpestingumo. Vertino, jog ieškovas pagal sutartį savo darbą atliko, už kurį jam turi būti sumokėta sutarta kaina. Atsakovas Projektinį pasiūlymą Kultūros ministerijai pateikė tik 2016-08-12. Teismas darė išvadą, kad ieškovas būtų turėjęs pakankamai laiko pašalinti Projektinių pasiūlymų trūkumus ir gauti KPD pritarimą. Atsakovas be pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu 2016-02-26. Ieškovas esminio pažeidimo neįvykdė, atsakovas ieškovui nenustatė jokio papildomo, protingo termino sutarčiai įvykdyti taip pat akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė ginčo sutarties 29.1 punkte atsakovui nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų. Darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, nesilaikant vienašališko sutarčių nutraukimo tvarkos, kas prieštarauja tiek imperatyvioms CK 6.217 straipsnio ir 209 straipsnio, tiek ginčo sutarties 29.1. punkto nuostatoms.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-91-887/2017 ir, konstatavus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d. 1 punktas, 329 str. 2 d. 7 punktas), bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Enero“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė:

  • Išreikalauti iš ieškovės pateikti į bylą rašytinius įrodymus: 1) Projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“ – 47 (2015) – PP (originalus); 2) Tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“– 47(2015)-PP-TvDP (originalus); 3) Projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“ – 47(2015)-PP-SA (originalus);
  • Skirti teismo ekspertizę, prašant teismo pasirinktos ekspertizės įstaigos arba eksperto (-ų) pateikti ekspertizės išvadą preliminariai suformuluotu klausimu: „Ar Projektiniai pasiūlymai 1) ENERO – 47 (2015) – PP; 2) Tvarkybos darbų projektiniai pasiūlymai ENERO – 47(2015)-PP-TvDP; 3) Projektiniai pasiūlymai ENERO – 47(2015)-PP-SA atitinka/neatitinka viešojo pirkimo „( - ) bažnyčios statinių komplekso koplyčios (unik. kodas ( - )), klėčių (unik. kodas ( - ) ir ( - )), ledainės (unik. kodas ( - )), ir ūkinio pastato (unik. kodas ( - )) Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos“ Techninės specifikacijos reikalavimus?
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: nuo bylos nagrinėjimo pradžios teisėja buvo šališka, atvirai palaikė ieškovės ir niekino atsakovės poziciją, darė spaudimą liudytojui, elgėsi itin nekorektiškai, elementariai neužtikrino proceso tvarkos. Teisėja A. P. neteisėtai eina teisėjos pareigas, nuolat pažeidinėja Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, kadangi nuo 2011 metų nė karto neteikė turto deklaracijų. Atsakovės atstovas reiškė prašymus išreikalauti Projektinių pasiūlymų originalus ir paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti ieškovės parengtų Projektinių pasiūlymų (tiek pirminių, tiek naujų) atitiktį viešojo pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau teisėja, žodine nutartimi be jokių motyvų, atsisakė tenkinti pagrįstus ir būtinus prašymus. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotini absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą; ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo. Pagal ieškovės išrašytoje 2015-12-23 sąskaitoje nurodytus duomenis dėl piniginių reikalavimų perleidimo kitam subjektui (AB SEB bankui) ieškovė neturi (nes perleido AB SEB bankui) jokios piniginio reikalavimo teisės į atsakovę, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tariamai tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovės atstovas kėlė klausimą dėl atgręžtinio reikalavimo teisės perleidimo neteisėtumo, tačiau teismas apie tai nepasisakė, kas reiškia, kad išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus (absoliutus CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas); teismas nepagrįstai ir neteisėtai identifikavo Projektinių pasiūlymų parengimo sutarties pobūdį ir dalyką. Nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Nei viešojo pirkimo sąlygose, kurių pagrindu buvo sudaryta sutartis, nei pačioje sutartyje nėra jokių statybos rangos teisinių santykių elementų. Teismas neturėjo pagrindo taikyti rangos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų. Teismas taikė tokius teisės aktus, kurie nieko bendra neturi su sutarties dalyku; tiek viešojo pirkimo Techninės specifikacijos nuostatos (7.2, 7.5 punktai), tiek Sutarties 16.1 ir 16.2 punktai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato būtent ieškovo pareigą pateikti atsakovui su KPD teritoriniu skyriumi suderintus projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų suderinimo procedūra (terminas) priklauso išimtinai tik nuo projektuotojo ir Projektinių pasiūlymų maksimalus terminas yra absoliučiai tiksliai nustatytas. Atsakovas nėra įgaliotas, neturi ir neprivalo turėti kompetencijos vertinti Projektinių pasiūlymų kokybės ir tinkamumo, tai yra išimtinė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencija; Projektiniams pasiūlymams KPD Alytaus skyrius nepritarė, nes juose „numatyti darbai žalos, o kai kurias atvejais sunaikins, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu patvirtintas, vertingąsias savybes“. Projektiniai pasiūlymai, dėl kurių buvo surašytas 2015-12-23 Darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita faktūra, neatitinka nė vieno iš Techninės specifikacijos 7.1 – 7.5 punktuose nurodytų imperatyvių reikalavimų. 2015-12-23 d. Darbų atlikimo aktas Nr. 62 patvirtina tik patį Projektinių pasiūlymų parengimo (atlikimo) faktą, bet nepatvirtina parengtų Projektinių pasiūlymų kokybės ir tinkamumo; ieškovė pateikė KPD Alytaus skyriui suderinimui naujus Tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus ENERO – 47(2015)-PP-TvDP ir Projektinius pasiūlymus ENERO – 47(2015)-PP-SA, tačiau ieškovė (projektuotoja) atsakovei apskritai neperdavė ir net nerodė bei neinformavo apie pastarųjų pateikimą KPD Alytaus skyriui derinti neva „Užsakovo vardu“; teismas turėjo kritiškai vertinti KPD Alytaus skyriaus atstovės D. L. poziciją. Ji prisipažino, kad puikiai asmeniškai pažįsta ieškovės atstovą R. G.. D. L. nuolat bendravo su ieškovės atstovais tiek prieš teismo posėdžius, tiek teismo posėdžių pertraukų metu, tiek per pačius posėdžius. D. L. ir ieškovės atstovai aptardavo visus bylos niuansus, atsakovės atstovo pasisakymus ir kartu derindavo bendrą poziciją; projektuotoja neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutarties 9, 10 ir 16 punktus. Sutarties galiojimo ir vykdymo terminas jau buvo pasibaigęs ir sutarties 12 punkte nustatyta tvarka pratęstas nebuvo. Atsakovė neturi teisės po sutarties galiojimo ir vykdymo termino pabaigos apmokėti ieškovės parengtus netinkamus projektinius pasiūlymus, kuriems nepritarė valstybės kompetentinga institucija KPD Alytaus skyrius. Pasibaigus sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiui, sutarties pakeitimas ir naujos įvykdymo datos nustatymas būtų absoliučiai neteisėtas. Absoliučiai analogiška situacija yra Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-16 priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-117-516/2016. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės VšĮ „( - )“ 2017 m. vasario 1 d. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Priteisti iš atsakovės

10VšĮ ,,( - )“ ieškovės UAB „Enero“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Taip pat prašė:

  • Netenkinti atsakovės VšĮ „( - )“ prašymo skirti ekspertizę.
  • Netenkinti atsakovės VšĮ „( - )“ prašymo išreikalauti iš ieškovės UAB „Enero“ rašytinių įrodymų originalus.
  • Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso būdu.

12Atsiliepime nurodomi šie argumentai: ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo CPK 68 straipsnyje įtvirtinta teise ir nereiškė pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. Priešingai, teisėjai 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu paklausus, ar atsakovės atstovas reiškia nušalinimą teismo sudėčiai, atsakovės atstovas patvirtino, jog nušalinimo nereiškia. Teiginiai dėl teisėjos tariamai užimamų pareigų asociacijoje Alytaus policijos sporto klube ir/ar dėl tariamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pažeidimo ne tik kad yra nepagrįsti jokiais įrodymais, bet yra absoliučiai nesusiję nei su bylos dalyku, nei su ginčo šalimis; ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, kuri kyla iš tarp ieškovės ir AB SEB banko 2014 m. balandžio 10 d. sudarytos faktoringo sutarties, t. y. ieškinys yra pareikštas tinkamo ieškovo. Atsakovė sąmoningai ir tikslingai tvirtindama priešingai, ignoruoja civilinėje byloje esančius ir ieškovė reikalavimo teisę pagrindžiančius įrodymus, tokiu būdu siekdama suklaidinti teismą ir nesąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis; teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagrįstai taikė rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas. Šiuo atveju egzistuoja visos CK bei teismų praktikoje suformuluotos sąlygos tam, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami būtent rangos teisiniais santykiais, t. y. sutarties tikslas yra gauti darbo rezultatą – Projektinius pasiūlymus; darbo rezultatas gaunamas projektuotojui dirbant savo rizika; projektuotojas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai. Atsakovė teigdama, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir todėl teismas, tariamai, taikė netinkamas teisės normas, nepateikė absoliučiai jokių tokią poziciją galinčių pagrįsti teisinių argumentų ir/ar įrodymų; projektuotoja, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ne tik kad neįvykdė esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.), bet apskritai nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Projektiniai pasiūlymai nebuvo galutinai suderinti su KPD išimtinai dėl atsakovės kaltės ir nesąžiningo, šalių bendradarbiavimo pareigą pažeidžiančio elgesio. Atsakovė negali remtis ieškovės tariamu sutarties neįvykdymu tiek, kiek tai priklauso nuo pačios atsakovės veiksmų. Nei sutartyje, nei pirkimo sąlygose nebuvo numatyto reikalavimo, jog Projektiniai pasiūlymai su KPD būtų suderinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sutarties objektas – Projektinių pasiūlymų parengimas, kuriam ir buvo nustatytas nurodytas terminas. Šalys sutarė dėl Projektinių pasiūlymų parengimo, bet ne parengtų pasiūlymų suderinimo su KPD termino. Net konstatavus sutarties 16 p. ir/ar Techninės specifikacijos 7 p. nuostatų pažeidimą, toks pažeidimas nebūtų laikytinas esminiu sutarties pažeidimu; užsakovė teismine tvarka neginčijo Priėmimo – perdavimo akto, todėl minimas aktas tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas teisme, yra teisėtas, galiojantis ir įpareigojantis jį pasirašiusias šalis. Užsakovė, pasirašydama Priėmimo – perdavimo aktą, žinojo, jog Projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su KPD teritoriniu skyriumi, suvokė ir suprato, kad KPD gali nepritarti projektiniams pasiūlymams, tačiau darbus priėmė, Priėmimo – perdavimo akte nenurodydama jokių trūkumų ir/pastabų prarado teisę remtis trūkumų faktu. Deklaratyvus užsakovės teiginys apie tariamą Priėmimo – perdavimo akto negaliojimą ab initio nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi vienašalis Priėmimo – perdavimo akto, kaip dvišalio sandorio, panaikinimas prieštarauja CK 6.183 str. 1 d., CK 6.192 str. 4 d. nuostatoms; sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, kuri šiuo atveju laikytina neproporcinga, neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujančia favor contractus principui bei nuosekliai šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Ieškovė projektinius pasiūlymus pristatė užsakovei, o pastaroji savo parašu ant Priėmimo – perdavimo akto patvirtino. Tam, kad užsakovė galėtų nutraukti vienašališkai sutartį, situacija turi atitikti sutarties 29.1 p. numatytas būtinas dvi kumuliatyvias sąlygas. Užsakovė neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį; teismas sprendimą priėmė visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs tiek visus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, todėl absoliučiai neteisėti ir nepagrįsti, teismo sprendimo turiniui prieštaraujantys apelianto teiginiai, jog sprendimas paremtas išimtinai KPD Alytaus skyriaus atstovės D. L. paaiškinimais; atsakovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo turi būti atmestas. Civilinės bylos dalykas yra šalių sutartinių teisinių santykių; šalių veiksmų, kylančių iš sutarties, vertinimas; atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo vertinimas bei atlyginimo už parengtus projektinius pasiūlymus priteisimas. Sutartinių teisinių santykių vertinimas nereikalauja jokių specialių žinių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje surinka pakankamai įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovės prašomi išreikalauti dokumentai yra civilinėje byloje.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

    1. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
    2. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
    3. Apeliantas (atsakovas) prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą grindžia tuo, kad teisėja buvo šališka, nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, rašytiniai įrodymai nebuvo betarpiškai ištirti, byla sudėtinga, sprendžiami klausimai sąlyginai nauji ir aktualūs bei reikalinga išreikalauti rašytinius įrodymus ir skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo būtinybei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (motyvus), teisėjų kolegija turi galimybę įvertinti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad paaiškėjus, jog apelianto tam tikri argumentai yra pagrįsti ir yra reikalinga rinkti papildomus įrodymus ar papildomai išklausyti šalis, teisėjų kolegija turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą (atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės) ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

17

18Dėl teismo šališkumo

    1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes atvirai palaikė ieškovės poziciją, viso proceso metu moralizavo, darė spaudimą liudytojui, elgėsi nekorektiškai, neužtikrino proceso tvarkos, atmesti iš esmės visi ieškovo prašymai.
    2. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 6566 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
    3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad apelianto pateikiami teismo šališkumo argumentai, susiję su teismo procesinių sprendimų priėmimu (įrodymų rinkimu, prašymų atmetimu), yra tiesioginė teismo funkcija (procesinė teisėjo veikla vykdant teisingumą) ir tai, kad teismo procesiniai sprendimai neatitinka kurios nors iš šalių valios (norų), negali būti pagrindu kaltinti teismą šališkumu. Taip pat laikytinos nepagrįstomis apelianto nurodomos aplinkybės dėl teisėjos elgesio proceso metu, nes, išklausius garso įrašus, nenustatyta, jog savo elgesiu teisėja būtų netinkamai vedusi procesą ar būtų šališka kurios nors šalies naudai. Teisėjas turi imtis priemonių nustatyti esmines bylos aplinkybes, šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 159 str.), šalinti menamus ir kitokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla, teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu (CPK 192 str. 6 d.), t. y. būtent teisėjui tenka pareiga imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas, išsamus ir sklandus bylos nagrinėjimas (pateikti patikslinančius klausimus, aiškintis esmines bylos aplinkybe). Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo laikytinos nepagrįstomis. Tai, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu (pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas nušalinimas teisėjai).
    1. Apelianto argumentai dėl teisėjos nedarbinės veiklos (dalyvavimo asociacijos veikloje, turto deklaravimo), nesvarstytini, nes tai nėra susiję su teisingumo vykdymu ir nėra reikšmingi, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    1. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

19

20Dėl įrodymų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo

    1. Apeliantas prašo išreikalauti iš ieškovės pateikti į bylą rašytinius įrodymus: 1) Projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“ – 47 (2015) – PP (originalus); 2) Tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“– 47(2015)-PP-TvDP (originalus); 3) Projektinius pasiūlymus UAB ,,Enero“ – 47(2015)-PP-SA (originalus) bei paskirti ekspertizę tikslu nustatyti, ar projektiniai pasiūlymai atitinka viešojo pirkimo „( - ) bažnyčios statinių komplekso koplyčios (unik. kodas ( - )), klėčių (unik. kodas ( - ) ir ( - )), ledainės (unik. kodas ( - )), ir ūkinio pastato (unik. kodas ( - )) Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos“ Techninės specifikacijos reikalavimus.
    1. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu atsisakė išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus bei atsisakė skirti ekspertizę, motyvuojant tuo, kad ekspertizei keliamas klausimas nėra susijęs su byloje nagrinėjamu dalyku.
    1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, netenkinant apelianto prašymo. Pirmiausia, pažymėtina, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai (jų kopijos) byloje yra pateikti (jų kopijos). Antra, prašymas skirti byloje ekspertizę yra nepagrįstas, nes tai nesusiję su bylos esme (nagrinėjamu dalyku) – galimybe vienašališkai nutraukti sutartį, remiantis esminiu jos pažeidimu (laiku ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų). Trečia, ginčo esmė – šalių ginčas dėl sutarties sąlygų (prisiimtų įsipareigojimų) ir jų esmingumo. Ketvirta, neskiriant ekspertizės, nėra tikslinga reikalauti rašytinių įrodymų originalų, jų buvimas byloje neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus bei skirti ekspertizę.

21Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

    1. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, nes reikalavimas pagal 2015-12-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015/12/007 buvo perleistas trečiajam asmeniui AB SEB bankui.
    1. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto šiais argumentais ir sprendžia, kad ieškovė yra tinkama šalis, turinti teisę reikšti nagrinėjamus reikalavimus. Tą patvirtina tiek byloje esantys dokumentai (reikalavimo teisės grąžinimo aktas ir kt.), tiek trečiasis asmuo AB SEB bankas, kuriam buvo perleista reikalavimo teisė gauti apmokėjimą iš apelianto, tačiau vėliau (apeliantui atsisakius apmokėti) ši reikalavimo teisė buvo grąžinta ieškovei.

22Dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų sutarties Nr. P-47 kvalifikavimo

    1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal šią sutartį tarp šalių atsirado rangos teisiniai santykiai.
    1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių atsirado rangos teisiniais santykiai, o tiksliau tai projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose. CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.7006.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.6446.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų.

23Dėl ginčo esmės

    1. Nustatyta, kad apeliantas apklausos būdu vykdė supaprastintą mažos vertės pirkimą projekto „( - ) bažnyčios statinių komplekso atgaivinimas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams“ statinių komplekso (koplyčios, dviejų klėčių, ūkinio pastato ir ledainės) projektiniams pasiūlymams įsigyti. Šis pirkimas turėjo būti finansuojamas ES lėšomis. Ieškovė, kaip konkursą laimėjusi dalyvė, ir apeliantas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų sutartį Nr. P-47 (toliau – sutartis). Sutartis pasirašyta remiantis nustatytomis pirkimo sąlygomis ir pateiktu ieškovės pasiūlymu, kurie yra sutarties priedai, neatskiriamos sutarties dalys (sutarties 3 p., 37 p.). Sutartyje numatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti parengti ir pristatyti užsakovui (apeliantui) ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 9 p.), sutartis sudaroma 123 kalendorinių dienų laikotarpiui, jos trukmę skaičiuojant nuo įsigaliojimo dienos (sutarties 10 p.). Projektuotojas (ieškovė) įsipareigoja savo jėgomis ir rizika už pasiūlytą kainą tinkamai ir laiku atlikti paslaugas (sutarties 16.1 p.), parengti projektinius pasiūlymus vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentuose nurodytais reikalavimais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais paslaugų teikimą. Parengti projektiniai pasiūlymai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu (toliau – KPD) (sutarties 16.2 p.). Taip pat projektuotojas įsipareigojo, atlikdamas darbus ir derindamas parengtus dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; nuolat informuoti užsakovą apie sutarties vykdymo eigą ir nedelsiant pranešti apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti kokybiškam ir savalaikiam paslaugų teikimui (sutarties 16.5 p.). Nustatęs esminius nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokius esminius projektuotojo teikiamų paslaugų trūkumus, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį su projektuotoju ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius (sutarties 20.2 p.).
    1. 2015 m. gruodžio 23 d. šalys pasirašė darbų atlikimo aktą Nr. 62, o 2015 m. gruodžio 29 d. ieškovė pateikė KPD prašymą suderinti parengtus projektinius pasiūlymus. 2016 m. sausio 22 d. KPD pateikė atsakymą ieškovei, kad nepritaria ieškovės parengtiems projektiniams pasiūlymams, konstatuodami, jog projektiniuose pasiūlymuose neatskirtos darbų rūšys (tvarkomieji statybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai); numatyti darbai žalos, o kai kuriais atvejais sunaikins, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu patvirtintas vertingąsias savybes – naujai gaminami koplyčios langų apvadai, pirmos klėties stakta, keičiamos ūkinio pastato angų vietos ir dalis kapitalinės sienos, įrengiami nauji stoglangiai (apvadai, stakta, angos, kapitalinių sienų tinklas ir pastato tūris saugomi) ir kt. Apie nepritarimą projektiniams pasiūlymams ieškovė neinformavo apelianto. 2016 m. vasario 15 d. apeliantas pats kreipėsi į KPD dėl informacijos suteikimo ir 2016 m. vasario 24 d. gavo atsakymą, jog projektiniams pasiūlymams nepritarta, pataisytų projektinių pasiūlymų negauta. 2016 m. vasario 26 d. apeliantas išsiuntė ieškovei raštą, pranešdamas, kad ieškovė iš esmės neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų (CK 6.217 str. 2 d.), todėl sutartį nutraukia. 2016 m. kovo 17 d. ieškovė pateikė KPD prašymą pakartotinai suderinti (pataisytus) projektinius pasiūlymus. 2016 m. balandžio 7 d. KPD rašte ieškovei nurodė, jog nenagrinės 2016-03-17 pateiktų projektinių pasiūlymų, nes apeliantas pranešė apie sutartinių santykių nutraukimą su ieškove. Vėliau apeliantas šias paslaugas įsigijo atlikęs kitą viešąjį pirkimą, kur įsigyta ši paslauga buvo atlikta per du mėnesius (su suderinimu su KPD).
    1. Ginčo esmė – ar ieškovė iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties termino pabaiga) turėjo pateikti projektinius pasiūlymus suderintus su KPD, ir, ar jų (suderintų su KPD) nepateikimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas.
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sutartyje buvo nustatytas terminas tik projektiniams pasiūlymams parengti ir pristatyti apeliantui iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau nebuvo nustatytas terminas šių pasiūlymų suderinimui su KPD. Tokią išvadą teismas padarė aiškindamas sutarties sąlygas.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).
    1. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip nustatyta, sutartis sudaryta remiantis viešųjų pirkimų sąlygomis. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad projektinių pasiūlymų atlikimo trukmė yra 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo (4 p.), kad parengtas projektinis pasiūlymas turi būti suderintas su KPD (7.2 p.), kad turi būti nepažeistos objekto vertingos dalys ir elementai (vertingųjų savybių), nurodyti Kultūros paveldo registre (7.5 p.). Sutartyje numatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti parengti ir pristatyti užsakovui (apeliantui) ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 9 p.), sutartis sudaroma 123 kalendorinių dienų laikotarpiui (sutarties 10 p.), parengti projektiniai pasiūlymai turi būti suderinti su KPD (sutarties 16.2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog viešųjų pirkimų tikslas buvo įsigyti paslaugą, kuri finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, per kiek įmanomai trumpiausią laiką ir, kuris aiškiai buvo įvardintas viešųjų pirkimų sąlygose (4 mėnesiai). Šis terminas, kuris laikytinas pakankamu prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, buvo perkeltas į sutartį. Ieškovė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, nuolat dalyvaujanti panašaus pobūdžio sutarčių sudaryme, todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė galėjo nesuprasti, jog pagal sudarytą sutartį ji turėjo pateikti projektinius pasiūlymus suderintus su KPD, kad būtent toks buvo šalių tikslas ir valia. Sutarties pabaiga yra 2015 m. gruodžio 31 d., sutarties terminas (numatyta galimybė pratęsti iki 1 mėnesio) pratęstas nebuvo, iki šio termino projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su KPD, todėl ieškovė, pasibaigus sutarčiai, neturėjo jokio teisėto pagrindo tęsti jos vykdymą vienašališkai. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sutartis buvo tinkamai vykdoma, nors ir nebuvo gautas pritarimas projektiniams pasiūlymams iš KPD (kuriam neva terminas nenustatytas), nes taip aiškinant sutartį, būtų paneigtas perkančiosios organizacijos (apelianto) siekis, kuo operatyviau, nustatytais terminais gauti patikimą paslaugą, gautųsi, jog galutinio sutarties termino, ieškovei įvykdyti savo įsipareigojimus, kaip ir nėra, t. y. ieškovė gali derinti (keisti) projektinius pasiūlymus su KPD nenustatytą laiką. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagal sutartį turėjo iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti apeliantui tris, suderintus su KPD, projektinių pasiūlymų egzempliorius (sutarties 16.2 p., 16.3 p.), tačiau to nepadarė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus.
    1. Nustačius, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, reikia įvertinti, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, dėl kurio apeliantas galėjo vienašališkai nutraukti sutartį.
    1. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuostata, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Sutarties 20.2 punkte numatyta, kad užsakovas nustatęs esminius nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokius esminius projektuotojo teikiamų paslaugų trūkumus, turi teisę nutraukti sutartį su projektuotoju ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
    1. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta nei vieno iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų. Nustatyta, kad sutartis sudaryta remiantis viešųjų pirkimų sąlygomis, perkamos paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų, todėl griežtas įsipareigojimų laikymasis turi esminės reikšmės apeliantui, jo vykdomam projektui (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Apeliantas turėjo 2015 m. gruodžio 31 d. gauti tris, suderintus su KPD, projektinių pasiūlymų egzempliorius, tačiau jų negavo. Ieškovė prašymą dėl projektinių pasiūlymų suderinimo KPD pateikė tik 2015 m. gruodžio 29 d., kai sutarties terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d. (likus dvejoms dienoms iki sutarties termino pabaigos), kas akivaizdu (atsižvelgiant į tai, kad turi teisę svarstyti šį klausimą 30 dienų), jog ieškovė elgėsi labai neapdairiai ir neatsargiai bei turėjo suprasti (suprato), kad KPG pritarimas projektiniams pasiūlymams iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebus gautas (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.). Tačiau, kaip nustatyta, apeliantas laukė, kol bus suderinti projektiniai pasiūlymai ir po sutarties termino pasibaigimo, t. y. ieškovei buvo suteiktas papildomas laikas sutarčiai įvykdyti (CK 6.217 str. 3 d.), tačiau KPD pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarė. Ieškovė apie tai nepranešė apeliantui, tuo pažeisdama bendradarbiavimo pareigą (sutarties 16.5 p., CK 6.702 str. 1 d. 3 p.). Kaip matyti iš KPD rašto, projektiniams pasiūlymams nepritarta ne tik dėl to, kad projektiniuose pasiūlymuose neatskirtos darbų rūšys (tvarkomieji statybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai), bet ir dėl to, kad numatyti darbai žalos, o kai kuriais atvejais sunaikins Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu patvirtintas vertingąsias savybes – naujai gaminami koplyčios langų apvadai, pirmos klėties stakta, keičiamos ūkinio pastato angų vietos ir dalis kapitalinės sienos, įrengiami nauji stoglangiai (apvadai, stakta, angos, kapitalinių sienų tinklas ir pastato tūris saugomi) ir kt. Gavus tokį atsakymą, apeliantas pagrįstai turėjo teisę spręsti, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir, kad reikalinga rengti naujus (ar keisti parengtus) projektinius pasiūlymus, t. y. apeliantas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Tolimesni ieškovės veiksmai (žinant, kad apeliantas nutraukė sutartinius santykius tarp šalių) - pakoreguotų, su apeliantu nesuderintų, projektinių pasiūlymų pateikimas pakartotiniam derinimui tik 2017 m. kovo 17 d. (beveik po dviejų mėnesių po sužinojimo, jog nepritarta projektiniams pasiūlymams), - patvirtina išvadą, kad ieškovė nebendradarbiavo su apeliantu ir elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai (didelis neatsargumas), ignoruodama apelianto (užsakovo) interesus. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turėjo teisę nutraukti sutartinius santykius su ieškove dėl to, jog ši iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
    1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, 2015 m. gruodžio 23 d. šalių pasirašytas darbų atlikimo aktas, kuriuo neva buvo perduoti apeliantui projektiniai pasiūlymai, nesukelia ir negali sukelti šalims jokių teisinių pasekmių, nes: 1) projektiniai pasiūlymai faktiškai nebuvo perduoti apeliantui, o tik formaliai pasirašytas aktas, konstatuojant projektinių pasiūlymų su apeliantu suderinimo faktą, 2) akto pasirašymo metu, projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su KPD, kaip numatyta sutartyje, 3) projektiniams pasiūlymams nepritarė KPD, todėl jų panaudojimas negalimas, 4) projektiniai pasiūlymai buvo taisomi, o pataisyti projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su apeliantu ir apeliantas jų nepriėmė, t. y. dėl galutinių ieškovės projektinių pasiūlymų darbų atlikimo akto nėra.
    1. Kiti šalių argumentai nesvarstytini, kaip neturintys esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
    1. Atsakovo atstovas atsiliepimu į ieškinį prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, už sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui VšĮ ( - ). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, ginčo esmę, neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl apelianto prašymas netenkintinas.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Ieškinį atmetus iš ieškovės apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 850 Eur (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) (CPK 93 str.).

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės UAB „Enero“, j. a. k. ( - ), atsakovui VšĮ „( - )“, j. a. k. ( - ), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

28Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Enero“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 10. VšĮ ,,( - )“ ieškovės UAB „Enero“ naudai patirtas bylinėjimosi... 11. Taip pat prašė: