Byla 2-459-780/2015
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams A. D., D. O., A. B., A. B., A. D. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM)

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant J. K., dalyvaujant ieškovo V. D. atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovams A. D., A. D. ir A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams A. D., D. O., A. B., A. B., A. D. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškiniu prašoma: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 1,6271 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), sklypo Nr. 52-1, ieškovui asmeninėn nuosavybėn žemės sklypus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtus indeksu 52-1-2 (plotas 0,2687 ha) bei indeksu 52-2-4 (plotas 0,64 ha); 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 1,6271 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), sklypo Nr. 52-1, atsakovams A. D., D. O., A. B., A. B., A. D. bendrojon dalinėn nuosavybėn žemės sklypus, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtus indeksu 52-1-1 (plotas 0,2592 ha), indeksu 52-1-3 (plotas 0,1210 ha), indeksu 52-1-5 (plotas 0,3382 ha); 3) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte indeksu 52-1-5 pažymėtame žemės sklype nustatyti servitutą, projekte pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas).

4Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovui kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6271 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Ieškovui priklauso 9087/16271 dalys, atsakovei A. D. – 1480/16271 dalys, A. B., D. O., A. B. – po 1056/16271 dalis, A. D. (iki santuokos – N.) – 2536/16271. Tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau ieškovas nori atsidalinti jam priklausančią dalį. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl pirminio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ieškovas parengė patikslintą atsidalijimo projektą ir prašo atidalinti jam priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje pagal patikslintą projektą. Ieškovas nurodo, kad jo pateiktas žemės sklypo atidalinimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus bei faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką ir jame atsižvelgta į visų bendraturčių interesus. Jis naudojasi žemės sklypo dalimis projekte pažymėtomis Nr. 52-1-2 ir 52-1-4, o kitas žemės sklypo dalis prašo atidalinti pagal tai, kas jas naudoja ir kur atsakovai nuosavybės teise turi kitus žemės sklypus. Ieškovas nurodo, kad sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 52-1-3, yra greta atsakovės A. D. namų valdos žemės sklypo, o sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 52-1-5, yra greta atsakovės A. D. namų valdos žemės sklypo. Todėl toks atidalijimas atitiktų bendraturčių interesus, nes sudarytų jiems galimybę turėti vientisą žemės plotą kartu su jų namų valdomis. Žemės sklypo dalimi Nr. 52-1-1 anksčiau naudojosi M. B., o jos įpėdiniai D. O., A. B., A. B. taip pat pageidavo turėti sklypą šalia kelio. Ieškovas teigia, kad jo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka visų bendraturčių interesus, atidalijami žemės sklypai atitinka jų idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje ir faktinę naudojimosi žeme tvarką. Ieškovas nurodo, kad sklypo dalys Nr. 52-1-4 ir 52-1-5 patenka į užpelkėjusią sklypo dalį, todėl prašo, kad šios užpelkėjusios sklypo dalies atitektų visiems bendraturčiams vienodai. Tokiu būdu visiems bendraturčiams vienodai tektų tiek naudingesnės, tiek mažiau naudingos žemės. Tam, kad galėtų naudotis jam pagal atidalijimo projektą tenkančiu sklypu Nr. 52-1-4, ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, plane pažymėtą „S“, per sklypo dalį Nr. 52-1-5. Mano, kad servituto vieta yra parinkta protingai, atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus ir mažiausiai ribos atsakovų teises. Servitutą nustačius ieškovo prašomoje vietoje atsakovai galės nekliudomai naudotis visa likusia sklypo Nr. 52-1-5 dalimi. Tuo tarpu servitutą nustačius ne prie sklypo dalies Nr. 52-1-5 ribos, o toliau nuo jos, t. y. arčiau ežero, servitutas padalintų šią ir taip nedidelę sklypo dalį į dvi mažesnes dalis ir atsakovams būtų nepatogu naudotis visu sklypu Nr. 52-1-5. Taip pat ieškovas nurodo, kad servitutu nebus naudojamasi intensyviai, šiuo keliu per metus tik keletą kartų pravažiuos transporto priemonės ar žemės ūkio technika, kai bus atliekami žemės ūkio darbai. Toks neintensyvus judėjimas nesukels nepatogumų atsakovei A. D., šalia kurios namo bus šis servitutinis kelias. Nustatyti servitutą ties ežero riba netikslinga, nes ežero pelkėjimas vyksta ir toliau, todėl ateityje gali kilti poreikis tikslinti servituto vietą. Patekti į sklypo dalį Nr. 52-1-4 per savo namų valdą ieškovas neturi galimybės, nes namų valdos sklypas užstatytas statiniais, o tarpai tarp jų yra per maži, kad su transporto priemonėmis ir žemės ūkio technika būtų galima patekti iki jam po atidalijimo tenkančio sklypo Nr. 52-1-4. Ieškovas nekelia servituto atlygintinumo klausimo, nes atsakovai kompensacijos neprašo ir šio klausimo taip pa nekelia, jokių savo pasiūlymų neteikia.

5Atsakovė D. O. į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmą kartą, nei nagrinėjant ją iš naujo.

6Atsakovė A. B. nagrinėjant bylą iš naujo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, tačiau nagrinėjant bylą pirmą kartą su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad pageidautų gauti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 52-1-2, kurią pageidauja gauti ir ieškovas. Jai netinka žemės sklypo dalis Nr. 52-1-1, nes ji ribojasi su keliu, todėl dalis žemės sklypo patenka į kelio apsaugos zoną, yra elektros linijos apsaugos zona, dėl ko sklypo dalis sumažėja, o ši sklypo dalis priklausytų jiems trims: D. O., A. B. ir jai. Tuo tarpu atsakovui vienam priklauso žymiai didesnė žemės sklypo dalis, todėl jis galėtų ir pasiimti šią sklypo dalį sau.

7Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad atsakovė pageidauja gauti daugiau žemės vienoje vietoje ir šalia savo namų valdos, t. y. nori didesnės sklypo Nr. 52-1-3 dalies. Ji nurodo, kad nenori gauti dalies žemės prie savo namų valdos ir dalies prie ežero, t. y. sklypo dalyje Nr. 52-1-5. Atsakovė nurodo, kad ji daug metų naudojasi žeme, o jai tenka mažiausia sklypo dalis. Ji mano, kad turėtų gauti žemės lygiai su kitais bendraturčiais ir vienoje vietoje – prie savo namų valdos. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas ją tenkina ir jos interesų nepažeidžia, nes ta sklypo dalimi ji nesinaudos. Kompensacijos už servituto nustatymą ji nenori gauti.

8Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad atsakovo netenkina jam tenkanti žemės sklypo vieta. Jis nori gauti žemės toje vietoje, kuri ieškovo pateiktame sklypo atidalijimo projekte pažymėta indeksu Nr. 52-1-2. Nurodo, kad sklypo dalis Nr. 52-1-1 iš dalies yra apaugusi nendrėmis, ten yra mažai žemės trims bendraturčiams. Atsakovas nurodo, kad jam nereikia dalies žemės sklypo dalyje Nr. 52-1-5 ir dalies – sklypo dalyje Nr. 52-1-1. Jis nori gauti savo dalį žemės vienoje vietoje – sklype Nr. 52-1-2. Atsakovas pripažino, kad pats jokia žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, o jo motina M. B. savo dalimi leido naudotis A. D.. Dėl servituto nustatymo atsakovas kompensacijos gauti nenori ir nurodo, kad ieškovas į savo sklypo dalį Nr. 52-1-4 gali patekti per savo namų valdos sklypą, jeigu nusigriautų neteisėtai pastatytus statinius.

9Atsakovė A. D. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ją tenkina ieškovo patikslintas projektas dėl žemės sklypų atidalijimo, tačiau ji nesutinka su ieškovo parinkta servituto vieta. Atsakovė patvirtino, kad ji pati naudojasi žemės sklypu, pažymėtu Nr. 52-1-5, ieškovas naudojasi sklypu Nr. 52-1-4, o paskutinius 3-4 metus taip pat ir sklypu Nr. 52-1-2. A. D. naudojasi sklypu Nr. 52-1-3. Anksčiau A. D. naudojosi ir sklypais Nr. 52-1-2 bei 52-1-1, bet pagal jos dalį nuosavybėje jai tiek ploto nepriklauso. Atsakovė nesutinka su servituto vieta, nes servitutas nustatytas vieno metro atstumo nuo jos namo, stovinčio jos namų valdoje. Jos namas stovi vieno metro atstumu nuo namų valdos sklypo ribos. Į kelią gali išbėgti jos vaikai ir tai kels pavojų. Be to, ieškovas į sklypo dalį Nr. 52-1-4 gali praeiti per savo namų valdą. Pravažiuoti per ją su transporto priemonėmis šiuo metu ieškovas negali, bet galėtų, jeigu nusigriautų per arti tvoros stovinčią pavėsinę. Ieškovas ją pasistatė vos vieno metro atstumu nuo tvoros, be kaimynų sutikimo. Pavėsinė yra laikinas pastatas. Atsakovė taip pat mano, kad servitutas galėtų būti nustatytas ir kitoje vietoje, toliau nuo jos namo, nors taip ir padalintų sklypo dalį Nr. 52-1-5 į dvi dalis. Servituto nustatymo atveju atsakovė norėtų kompensacijos, bet ne ne vienkartinės ir iš viso ne pinigais, o žeme. Ji norėtų, kad ieškovas atsisakytų atitinkamos dalies žemės jam tenkančioje sklypo dalyje taip kompensuodamas servitutą. Savo plano servitutui nustatyti atsakovė nenori pateikti. Atsakovė mano, kad kompensaciją dėl servituto nustatymo turėtų gauti tik ji, o ne visi atsakovai, nes šia sklypo dalimi naudojasi ji.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT prie ŽŪM į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodo, kad priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra (t. 3, b. l. 37-39).

11Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6271 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ). Ieškovas siekia jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsidalinti, o atsakovai su jo parengtu žemės sklypo atidalijimo projektu nesutinka. Ieškovo parengtas patikslintas atsidalijimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių, todėl atsakovams nepateikus alternatyvaus lygiaverčio projekto, ieškovo pateiktas atsidalijimo projektas pripažintinas tinkamu.

12Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

13Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir žemės sklypo planai patvirtina, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6271 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )); Ieškovui V. D. priklausanti sklypo dalis yra 9087/16271, A. B., D. O., A. B. – po 1056/16271, A. D. – 1480/16271, A. D. (iki santuokos – N.) – 2536/16271; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; su sklypo ribomis sutiko visi bendraturčiai, pasirašę žemės sklypo plane M 1:2000 (t. 1, b. l. 30, 75-79).

14UAB ,,Aginro“ (projekto autorė E. G.) parengė 1,6271 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kuriam 2014 m. sausio 28 d. NŽT prie ŽŪM Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-237 duota teigiama išvada, nurodyta, kad projektą galima tvirtinti tik tada, kai visi sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą bus vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (t. 1, b. l. 10). 2013 m. birželio 10 d. išduotas Leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, išduotos Planavimo sąlygos (t. 1, b. l. 65-74), apie rengiamą projektą paskelbta spaudoje 2013 m. spalio 1 d. bei savivaldybės svetainėje, paskelbta apie viešą svarstymą (t. 1, b. l. 35, 36, 53, 54), suinteresuotiems asmenims apie viešą svarstymą pranešta asmeniškai (t. 1, b. l. 37-52). 2013 m. spalio 22 d. bei 2014 m. sausio 22 d. įvyko projekto viešas aptarimas (t. 1, b. l. 25-29, 55-64).

15Projekte žemės sklypas pagal pirminį projekto sprendinių brėžinį buvo atidalytas į šešis sklypus, pažymėtus Nr. 52-1-1, 52-1-2, 52-1-3, 52-1-4, 52-1-5, 52-1-6, sklype buvo suprojektuoti du kelio servitutai – S1, privažiavimui prie sklypo Nr. 52-1-4, suprojektuotas per sklypą Nr. 52-1-5, kelio servitutas – S2, privažiavimui prie sklypo Nr. 52-1-6, suprojektuotas per sklypus Nr. 52-1-5 ir Nr. 52-1-4 (t. 1, b. l. 11-24,82).

16Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartyje Nr. 2A-929-658/2015 konstatuota, kad Projektas dėl sklypų Nr. 52-1-1, 52-1-2 ir 52-1-3 atidalijimo, nepažeidžia teisėtų lūkesčių principo, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį bei užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumą, todėl iš naujo nagrinėjant šią bylą ieškovas buvo įpareigotas patikslinti Projektą tik dėl sklypų Nr. 52-1-4, 52-1-5 ir 52-1-6 padalijimo bei servituto į ieškovui priklausantį sklypą nustatymo (t. 2, b. l. 119-128).

17Patikslinęs ieškinio reikalavimus pagal apeliacinės instancijos teismo įpareigojimus ieškovas pateikė patikslintą Projekto sprendinių brėžinį, parengtą tos pačios projekto autorės, kuriuo žemės sklypas atidalytas į penkis sklypus, pažymėtus Nr. 52-1-1, 52-1-2, 52-1-3, 52-1-4, 52-1-5, sklype suprojektuotas kelio servitutas – „S“, privažiavimui prie sklypo Nr. 52-1-4, servitutas suprojektuotas per sklypą Nr. 52-1-5 (t. 3, b. l. 24).

18Byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai, vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - schema patvirtina, kad su dalijamu žemės sklypu ribojasi ieškovo V. D. namų valda su joje esančiais statiniais (t. 1, b. l. 125, fotonuotraukos Nr. 1a, 2a, 3a, t. 3, b. l. 70-71).

19Paraiška gauti tiesiogines išmokas patvirtina, kad A. D. bendrasavininkams priklausantį žemės sklypą, atitinkantį žemės sklypo, pažymėto Nr. 52-1-2, ribas 2009 m. ir 2010 m. deklaravo žemės ūkio išmokoms gauti (t. 1, b. l. 132-140).

20Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos patvirtina, kad 2011-2014 m. L. V. (pagal ieškovo paaiškinimą jo dukra) deklaruoja žemės sklypą, atitinkantį žemės sklypo Nr. 52-1-2, ribas (t. 2, b. l. 27-35).

21Atsakovė A. D. (iki santuokos – N.) byloje pateikė alternatyvų bendrasavininkų žemės sklypo atidalijimo planą, kuriame pažymėtas galimas atidalijimo būdas, jame neišspręstas privažiavimo prie sklypo A (pažymėto kaip tenkančio ieškovui V. D.) klausimas; šis planas nuo ieškovo pateikto plano iš esmės skiriasi tuo, kad ieškovui tektų sklypas A (atitinkantis sklypą Nr. 52-1-1), taip pat ieškovui atitektų visa užpelkėjusi sklypo dalis (pietinis jo kraštas) (t. 1, b. l. 141).

22Liudytoja V. D., nagrinėjant bylą pirmą kartą, patvirtino, kad gyvena kaimynystėje, žino, kad sklypo dalimi, pažymėta Nr. 52-1-1 iki mirties naudojosi M. B., sklypu Nr. 52-1-2 naudojasi V. D., nors kurį laiką naudojosi ir A. D., žemės sklypu, pažymėtu Nr. 52-1-4 naudojasi V. D., o sklypu Nr. 52-1-5 – A. D..

23Dėl žemės sklypo atidalijimo

24Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau kitiems bendraturčiams likęs daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Toks atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa kiekvieno iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teisės objektu.

25Nagrinėjamu atveju 1,6271 ha žemės sklypas pagal ieškovo parengtą patikslintą Projekto sprendinių brėžinį (t. 3, b. l. 24) yra padalintas į 5 žemės sklypus, iš kurių žemės sklypus, pažymėtus indeksais 52-1-2 ir 52-1-4 paskiriant ieškovo asmeninėn nuosavybėn, kitus 3 sklypus, pažymėtus indeksais 52-1-1, 52-1-3, 52-1-5, ir toliau paliekant kitiems bendraturčiams (atsakovams) jų bendrąja daline nuosavybe. Ginčo žemės sklypą padalinus pagal šį ieškovo pateiktą Projektą pasibaigia ieškovą ir atsakovus siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsakovus tarpusavyje siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė išlieka, t. y. įgyvendinamas tik santykinis, o ne absoliutus atidalijimas. Todėl atmestini šios bylos nagrinėjimo metu atsakovų išsakyti argumentai, kad ieškovas kiekvienam atsakovui padalijo žemę ir nustatė kuria sklypo dalimi po ieškovo atsidalijimo kiekvienas atsakovas turės naudotis. Toks ieškovo dalies atidalijimo Projektas yra skirtas jo dalies atidalijimui ir nereiškia, kad likusiomis žemės sklypo dalimis atsakovai turės naudotis tik pagal tokią tvarką, kuri ieškinyje nurodoma kaip iki šiol buvusi naudojimosi tvarka. Būdami bendraturčiais visų likusių žemės sklypų, pažymėtų indeksais Nr. 52-1-1, 52-1-3, 52-1-5, atsakovai turi teisę nusistatyti ir kitokią naudojimosi šiais sklypais tvarką nei nurodoma ieškinyje. Todėl atsakovo A. B. argumentas, kad jam ir atsakovėms D. O. bei A. B. ieškovas paskyrė per mažai žemės sklype Nr. 52-1-1, bei atsakovės A. D. argumentas, kad jai yra per mažai žemės sklype Nr. 52-1-3, nėra pagrindas neleisti ieškovui atsidalinti jo dalies, nes šiems atsakovams, kartu su atsakove A. D., atitenka ne vienas iš likusių žemės sklypų, pažymėtų indeksais Nr. 52-1-1, 52-1-3, 52-1-5, o visi trys sklypai. Visų šių sklypų bendras plotas atitinka visų atsakovų dalį bendrojoje nuosavybėje, nes ieškovas atsidalija tik jam tenkančią dalį ir ne daugiau. Šiuo atveju faktinė naudojimosi dabartiniu žemės sklypu tvarka, buvusi iki šios bylos iškėlimo, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį ieškovas prašo atidalinti jo naudojamą dalį iš bendrosios nuosavybės, tačiau nereiškia, kad po ieškovo dalies atidalijimo, kitiems bendraturčiams nuosavybės teisė liks tik į iki šiol faktiškai naudotą sklypo dalį. Atsakovai ir toliau liks bendraturčiais visos likusios dabartinio žemės sklypo dalies, tik suskirstytos į tris naujus sklypus. Todėl atsižvelgdami į jų turimas dalis bendroje nuosavybėje atsakovai galės susitarti ir dėl kitokios naudojimosi visais likusiais sklypais tvarkos nei buvo iki šiol, jeigu ji jų netenkins. Ieškovo pateiktas atidalijimo Projektas neįpareigoja atsakovų naudotis tik vienu iš jiems tenkančių trijų sklypų ir jų dalies bendroje nuosavybėje nesumažina.

26CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007). Taigi, įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą atidalijant bendrą daiktą numato, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Teismų praktika pripažįsta, kad atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

27Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad atsakovų nurodomi nepatogumai, su kuriais jie nurodo susidursiantys jeigu ieškovas bus atidalintas iš bendrosios nuosavybės pagal jo siūlomą Projektą, savaime negali būti priežastis neleisti ieškovui atsidalinti savo dalies. Pagal ieškovo pateiktą patikslintą Projekto sprendinių brėžinį atidalijus jo dalį, atsakovams likusi žemės sklypo dalis galės būti naudojama pagal paskirtį ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, net ir atsižvelgiant į tai, kad jiems vietoj vieno vientiso sklypo teks trys žemės sklypai. Todėl nepaisant to, kad po ieškovo dalies atidalijimo žemės sklypas bus suskirstytas ne į dvi dalis, iš kurių viena tektų ieškovui, o kita atsakovams, o į penkias, iš kurių trys atiteks atsakovams, nėra pagrindo pripažinti, kad toks atsidalijimo iš bendros nuosavybės projektas daro neproporcingą žalą daikto paskirčiai ir dėl to turėtų būti pripažįstamas netinkamu.

28Ieškovo pateiktas Projektas ir pirminis projekto sprendinių brėžinys yra parengtas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat vykdant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, Projektas patikrintas NŽT prie ŽŪM ir duota teigiama išvada. Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartyje Nr. 2A-929-658/2015 konstatuota, kad Projektas parengtas tinkamai, o iš naujo nagrinėjant šią bylą ieškovas buvo įpareigotas pakoreguoti Projektą tik dėl sklypų Nr. 52-1-4, 52-1-5 ir 52-1-6 padalijimo bei servituto nustatymo. Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovo pateiktas patikslintas Projekto sprendinių brėžinys yra parengtas tos pačios projekto autorės ir patikslintas atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, todėl pripažintinas atitinkančiu įstatymo reikalavimus projektu, pagal kurį gali būti atidalijama ieškovo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, net ir nesant formalaus patikslinto sprendinių brėžinio suderinimo su NŽT prie ŽŪM, kuris, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant bylą teisme nėra būtinas.

29Ieškovo pateiktas Projektas ir patikslintas projekto sprendinių brėžinys parengtas laikantis atitikties kiekvieno bendraturčio daliai bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jame įvertinta tai, kad žemės sklypas ribojasi su bendraturčių A. D. (kadastrinis Nr. ( - )), A. D. (iki santuokos – N.) (kadastrinis Nr. ( - )), V. D. (kadastrinis Nr. ( - )) turimais namų valdos žemės sklypais, kuriuose yra nurodytų bendraturčių pastatai. Atsakovai neginčija, kad iš esmės sklypu, Projekte pažymėtu Nr. 52-1-5, naudojasi atsakovė A. D., nes jis yra prie jos namų valdos, sklypu Nr. 52-1-3 naudojasi atsakovė A. D., nes sklypas yra prie jos namų valdos. Nors iš pačios A. D. bei jos pateiktų paraiškų išmokoms gauti matyti, kad tam tikru laikotarpiu atsakovė A. D. naudojosi ir žemės sklypu, pažymėtu Nr. 52-1-2, o kaip nurodo atsakovai, dar ir žemės sklypu, pažymėtu Nr. 52-1-1, tačiau pagal jos turimą nuosavybės dalį bendrame turte, tokio dydžio žemės sklypas, kuriuo ji ilgą laiką faktiškai naudojosi, jai nepriklauso. Pažymėtina, kad faktinis žemės sklypo naudojimas nesukuria nuosavybės teisės, todėl tai, kad atsakovė A. D. ilgą laiką naudojosi didesniu žemė sklypu nei jai priklauso, nesuteikia teisės reikalauti, kad žemės atidalijimo projektas būtų rengiamas pagal jos faktiškai naudotą žemės sklypo plotą. Dėl tų pačių argumentų šioje byloje teisiškai nesvarbūs yra ir atsakovo A. B. argumentai, kad ieškovas šiuo metu faktiškai yra aparęs daugiau žemės nei jo atidalijimo projekte pavaizduotas jam tenkantis sklypas Nr. 52-1-2, dėl ko atsakovams faktiškai nėra tiek žemės sklype Nr. 52-1-1, kiek nurodyta atidalijimo projekte. Šios bylos dalykas nėra atidalijamų sklypų ribų nustatymas vietoje pagal faktinę žemės naudojimo tvarką dabartiniu metu. Visų pirma, atidalijant bendraturčio dalį turi būti nenukrypstama nuo jo nuosavybės teise turimos dalies bendrojoje nuosavybėje ir tik tuomet šią dalį kiek įmanoma derinant su faktine nusistovėjusia naudojimosi bendru turtu tvarka. Pagal ieškovo pateiktą Projekto patikslintą sprendinių brėžinį jam tenkančios sklypo dalys, pažymėtos indeksais Nr. 52-1-2 ir 52-1-4, kurios kartu sudaro 0,9087 ha, atitinka jo dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri sudaro 9087/16271 ha. Todėl šioje byloje sprendžiamam ieškovo dalies atidalijimo klausimui neturi reikšmės ar ieškovo suarta žemės sklypo dalis faktiškai atitinka atidalijimo projekte pažymėto sklypo Nr. 52-1-2 ribas, ar ne. Atsakovams tenkančio sklypo, pažymėto indeksu Nr. 52-1-1, plotas nustatomas ne pagal ieškovo faktiškai suartą žemę, o pagal patikslintą sprendinių brėžinį ir visų bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendroje nuosavybėje. Tai reiškia, kad atidalijus ieškovui sklypą Nr. 52-1-2 ir nustačius, kad faktiškai jis yra suaręs ne tik šį sklypą, bet ir dalį sklypo Nr. 52-1-1, ar dalį sklypo Nr. 52-1-3, jis suartomis, bet į jam tenkantį sklypą Nr. 52-1-2 nepatenkančiomis žemės dalimis negalės naudotis, nes jos priklausys atsakovams. Todėl tiek atsakovės A. D., tiek ieškovo V. D. iki šiol buvęs faktinis naudojimasis didesne žemės dalimi nei jiems priklauso pagal jų turimą dalį bendroje nuosavybėje neturi įtakos sprendžiant šį ginčą, nes ieškovas nereikalauja atidalinti jam didesnę sklypo dalį nei priklauso pagal jam nuosavybės teise tenkančią dalį visame žemės sklype.

30Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo V. D., liudytojos V. D. parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmą kartą, iš ieškovo pateiktų paraiškų, žemės ūkio išmokoms gauti matyti, kad ieškovas naudojasi žemės sklypu, pažymėtu Nr. 52-1-2, kurį pagal atidalijimo projektą prašo paskirti jam. Tą iš esmės patvirtino ir atsakovai, kurie akcentavo tik tai, kad ieškovas suaręs daugiau žemės nei atidalijimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėto sklypo Nr. 52-1-2 plotas.

31Iš bendraturčių žemės ūkio veikla verčiasi atsakovė A. D., kuriai, kartu su kitais atsakovais, pagal žemės sklypo atidalijimo projektą tektų žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 52-1-3. Šis žemės sklypas ribojasi su jos namų valda, todėl toks atidalijimas, kai prie atsakovės A. D. namų valdos bus suformuotas vienas žemės sklypas, kuriuo ji, sutarusi su kitais atsakovais, ir toliau turės galimybę naudotis, o pagal jai tenkančią dalį galės naudotis ir dalimi sklypo, pažymėto indeksu Nr. 52-1-5 ar 52-1-1, atitiks atsakovės A. D. interesus ir jie nebus pažeisti.

32Atsakovei A. D. pagal ieškovo pateiktą Projekto patikslintą sprendinių brėžinį, kartu su kitais atsakovais, tektų žemės sklypas, pažymėtas Nr. 52-1-5. Šis sklypas yra šalia jos namų valdos ir ji pripažįsta, kad juo naudojasi. Iš jos paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamas žemės sklypo atidalijimo projektas pažeidžia jos interesus tik tuo aspektu, kad sklype Nr. 52-1-5, kuriuo ji naudojasi, projektuojamas kelio servitutas, užtikrinantis ieškovo patekimą į jam pagal Projektą skirtiną žemės sklypą Nr. 52-1-4. Todėl toks ieškovo dalies atidalijimas, kai prie atsakovės A. D. namų valdos bus suformuotas vienas žemės sklypas, kuriuo ji, kartu su kitais atsakovais, ir toliau turės galimybę naudotis pagal jai tenkančią nuosavybės teisės dalį, išsprendus kompensacijos už servitutu sukeliamus nepatogumus klausimą, atitiks jos interesus ir jie nebus pažeisti.

33Iš šalių paaiškinimų, liudytojos V. D. parodymų matyti, kad M. B. įpėdiniai - atsakovai D. O., A. B. ir A. B., šiame sklype būna retai ir juo iš esmės nesinaudoja. Nagrinėjant bylą iš naujo tą patvirtino ir atsakovas A. B., kuris paaiškino, kad nei jo motina, nei jis šiuo sklypu nesinaudojo, nes leido savo dalimi naudotis A. D.. Atsakovams D. O., A. B. ir A. B. pagal Projekto patikslintą sprendinių brėžinį, kartu su kitais atsakovais, tektų trys žemės sklypai, tame tarpe ir sklypas pažymėtas Nr. 52-1-1. Atsakovė A. B., A. B., nagrinėjant bylą pirmą kartą nurodė, kad toks žemės padalijimas pažeistų jų interesus, nes jiems tenkančiame sklype Nr. 52-1-1 yra kelio apsaugos zona bei elektros linijos apsaugos zona, todėl naudinga sklypo dalis jiems lieka mažesnė, be to, pažymėjo, kad pakankamai nedideliame sklype turi būti suderinti jų trijų interesai. Jie nurodė, kad ieškovo turima dalis bendrojoje nuosavybėje pakankamai didelė, todėl jis galėtų sau pasiimti žemės sklypą su didesniais apribojimais, nes jiems tenkantis žemės sklypas negalės patenkinti jų poreikio pasistatyti gyvenamą pastatą. Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovas A. B. paaiškino, kad jam nereikia žemės, kurios dalis būtų sklype Nr. 52-1-5, o dalis - sklype Nr. 52-1-1, nes jis nori gauti savo dalį žemės vienoje vietoje – sklype Nr. 52-1-2.

34Vertinant žemės sklypo atidalijimą šiais aspektais pažymėtina, kad iš ieškovo parodymų, liudytojos V. D. parodymų ir pačių atsakovų paaiškinimų bei jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad būtent žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 52-1-1, iki mirties bendraturčių sutarimu buvo skirta naudotis M. B., kurios įpėdiniai yra D. O., A. B., A. B.. Tai, kad pati M. B. faktiškai nesinaudojo šia sklypo dalimi nereiškia, kad bendraturčių sutarimu ši sklypo dalis nebuvo skirta naudotis jai. Šalys pripažįsta, kad visos kitos žemės sklypo dalys, išskyrus dalį, pažymėtą indeksu Nr. 52-1-1, faktiškai buvo naudojamos kitų bendraturčių, todėl akivaizdu, kad M. B. pagal bendraturčių sutarimą liko būtent sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 52-1-1. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad M. B. kada nors būtų nesutikusi, jog jai atiteko sklypo dalis Nr. 52-1-1, ar kad ji kada nors naudojosi kitomis sklypo dalimis. Savo apeliaciniame skunde atsakovai patys pripažįsta, kad M. B. iki mirties buvo leidusi atsakovei A. D. naudoti savo dalį žemdirbystei, o po jos mirties tokį susitarimą su atsakove A. D. sudarė jos įpėdiniai (t. 2, b. l. 67-70). Tą patvirtino ir atsakovas A. B. nagrinėjant bylą iš naujo. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra svarbu ar asmuo pats asmeniškai naudojosi žemės sklypo dalimi ar buvo leidęs ja naudotis kitam asmeniu. Svarbu tai, kad bendraturčiai buvo nusistatę faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią M. B. niekada nesinaudojo sklypo dalimi Nr. 52-1-2, į kurią pretenduoja jos įpėdiniai.

35Iš atsakovų A. B. ir A. B. argumentų, išsakytų nagrinėjant bylą pirmą kartą, bei argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, matyti, kad jie nesutinka su padalinimo projektu ir dėl to, kad sklypui Nr. 52-1-1 yra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, kas reiškia, jog ateityje jie negalės jiems priklausančioje dalyje statytis gyvenamojo namo, kai tuo tarpu, sklype Nr. 52-1-2 buvusi sodyba, kas reiškia, jog ateityje yra galimybė ją atkurti, pastatant naują namą. Tačiau pabrėžtina, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jokių apribojimų vykdyti veiklą, atitinkančią, ginčo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį nėra. Byloje esantis 2015-02-06 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus išaiškinimas (t. 2, b. l. 111) patvirtina, kad žemės sklypo Nr. 52-1-2, kurio plotas 0,2687 ha, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keisti į kitą negalima, nes bendrajame plane viso sklypo teritorija patenka į teritorijas, numatytas žemės ūkio veiklai vykdyti, kuriose statyba būtų galima tik parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir esant ne mažesniam kaip 0,5 ha sklypo plotui. Buvusių sodybų atstatymas įstatymais reglamentuojamas tik saugomose teritorijose ir miškų žemėje, o sklypas Nr. 52-1-2 į minėtas teritorijas nepatenka. Esant šios aplinkybėms, pripažintina, kad žemės sklypai Nr. 52-1-2 ir 52-1-1 pagal savo paskirtį ir panaudojimo galimybes yra iš esmės lygiaverčiai, todėl įvertinus susiformavusią ginčo žemės sklypo naudojimo tarp šalių tvarką, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui atsidalijus žemės sklypą Nr. 52-1-2 bus iš esmės pažeidžiami teisėti kitų bendraturčių interesai. Be to, vien tai, kad atsakovams D. O., A. B. ir A. B. pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką tenkantis žemės sklypas Nr. 52-1-1 turi tenkinti trijų asmenų poreikius, nėra pakankamas argumentas spręsti, kad toks žemės sklypo atidalijimo projektas yra ydingas ar pažeidžia jų interesus. Juk net ir bet kurioje kitoje vietoje šiems atsakovams visiems trims atidalijus žemės sklypo dalį, ji vis tiek turės tenkinti jų trijų poreikius, jeigu kiekvienas iš jų nereikalauja atsidalinti savo dalį. Todėl vien tik jiems tenkančio sklypo vieta ir atsakovų, kurie turės dalintis ta vieta, skaičius nėra pakankamas argumentas atidalinti jų dalį jų pageidaujamoje vietoje - sklypo dalyje Nr. 52-1-2, kuria nei jų motina, nei jie patys niekada nesinaudojo.

36Iš atsakovų argumentų ir byloje esančių duomenų matyti, kad nei vienas atsakovas, išskyrus A. D., nepageidauja gauti žemės sklypo, esančio prie ežero dėl to, kad dalis jo yra užpelkėjusi ir laiko šią dalį mažiau vertinga, taip pat nepageidauja gauti žemės sklypo Nr. 52-1-1 dėl jame taikomų specialiųjų žemės naudojimo apribojimų. Pagal tokią savo poziciją atsakovai byloje yra pateikę savo žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal kurį visa žemė, kurios nenori atsakovai tektų vienam ieškovui (t. 1, b. l. 141). Tai reiškia, kad atsakovų pageidavimu, atidalijant ieškovo dalį iš bendros nuosavybės, teismas turėtų atsižvelgti išmintinai tik į atsakovų interesus gauti naudingiausią žemės dalį vien dėl to, kad jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, o ieškovo - didesnė. Tačiau bendraturčių turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydis negali savaime suteikti nei pranašumo, nei įpareigoti didesnės nuosavybės dalies savininką prisiimti didesnius nepatogumus ir patirti didesnius praradimus nei mažesnės dalies savininkų. Tai, kad ieškovas turi didžiausią nuosavybės dalį nereiškia, jog jis turi pareigą amortizuoti visų kitų bendraturčių, turinčių mažesnę dalį, patiriamus nepatogumus ir sau pasirinkti vien tik menkavertes ar atsakovams neparankias žemės sklypo dalis. Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, todėl daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise; kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

37Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad skirtingai nei pagal atsakovų pasiūlytą atidalijimo projektą, ieškovo Projekto patikslintas sprendinių brėžinys numato, kad dalis nendrėmis apaugusios ežero pakrantės žemės atitenka jam, o likusi dalis suformuota į atskirą sklypą, kuris atitektų visiems atsakovams. Todėl būtent ieškovo, o ne atsakovų pasiūlytas Projektas labiausiai atitinka protingumo ir teisingumo principus ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų labiau nei kitų. Vertinant žemės sklypo atidalijimo projektą šiuo aspektu pažymėtina, kad vienam ieškovui įgyvendinant teisę į atidalijimą, kitų bendraturčių teisėms tai turėtų esminės neigiamos įtakos, jei vienam ar keliems iš atsakovų būtų paskiriama nepalyginamai mažiau vertinga daikto dalis. Tačiau pagal ieškovo siūlomą Projekto patikslintą sprendinių brėžinį 0,1657 ha menkavertės žemės sklypo žemės, apaugusios nendrėmis, patektų į ieškovo V. D. žemės sklypą Nr. 52-1-4, o likusi šios menkavertės žemės dalis – 0,1309 ha, tektų visiems kitiems bendraturčiams, kuriems atitenka sklypas Nr. 52-1-5. Todėl akivaizdu, kad ieškovas elgiasi sąžiningai ir sau atsidalija didesnę menkavertės žemės dalį, proporcingai jo turimai nuosavybės daliai, o kitiems penkiems bendraturčiams palikdamas mažesnę menkavertės žemės dalį savo teise atsidalinti iš bendrosios nuosavybės nepiktnaudžiauja. Teisingumo principas reikalauja, kad menkavertės žemės dalies turi tekti visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, ką ir numato ieškovo siūlomas atsidalijimo variantas. Tuo tarpu atsakovų, išskyrus A. D., noras visą jiems priklausančią dalį žemės gauti ne prie ežero pakrantės ir tik vienoje vietoje, o ne keliuose sklypuose, neatitinka visų bendraturčių interesų derinimo principo ir yra iš esmės neįmanomas dėl pačios žemės sklypo konfigūracijos ir bendraturčių skaičiaus.

38Šalims priklausantį žemės sklypą lengviausia būtų padalyti į šešis sklypus, nubrėžiant žemės sklypo plane šešias horizontalias sklypą dalijančias linijas pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią nuosavybės dalį. Tačiau tokiu atveju visa pietinė sklypo dalis, kuri ribojasi su ežeru, ir kuri dėl užpelkėjimo yra menkavertė, atitektų tik vienam iš bendraturčių, o ne visiems, proporcingai jų daliai bendroje nuosavybėje. Tai reiškia, kad toks žemės sklypo padalijimo būdas neatitiktų visų bendraturčių interesų derinimo principo.

39Teisingiausia žemės sklypą būtų dalyti į šešis sklypus, nubrėžiant žemės sklypo plane šešias vertikalias sklypą dalijančias linijas nuo ežero pakrantės iki priešingos sklypo ribos pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią nuosavybės dalį, nes tokiu atveju kiekvienas bendraturtis gautų tiek menkavertės, tiek geresnės žemės. Tačiau dalijamas žemės sklypas nėra taisyklingas stačiakampis, į jo vidurį yra įsiterpę bendraturčių A. D., Aurelijos ir V. D. namų valdos žemės sklypai, visas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso šešiems asmenims, kurių dalys bendroje nuosavybėje nėra vienodos. Todėl padalinti tokios konfigūracijos sklypą tarp tiek bendraturčių tokiu būdu neįmanoma.

40Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atidalijant ieškovą iš bendrosios nuosavybės, žemės sklypo padalinimas į žemės sklypus, ieškovo pateiktame Projekto patikslintame sprendinių brėžinyje pažymėtus indeksais 52-1-1, 52-1-2, 52-1-3, 52-1-4 ir 52-1-5 nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, jų teisėtų lūkesčių principo, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį bei užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumą. Todėl atsakovams nepateikus jokių įrodymų, kad šis patikslintas Projektas pažeidžia šalių pusiausvyros principą, iš esmės paneigia kurio nors iš bendraturčių interesus ir yra neracionalus, ieškovo ieškinys dėl jo turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

41Atsakovų argumentas, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra ydingas, nes smulkina žemės sklypą, o jie ir toliau nori naudotis žemės sklypu bendrai atmestinas kaip nepagrįstas. Žemėnaudos smulkinimas yra neišvengiamas atidalijant turtą iš bendrosios nuosavybės ir po atidalijimo liekančių žemės sklypų skaičiui ir dydžiui negali būti teikiamas prioritetas prieš bendrasavininko teisę atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ar, apskritai, ją paneigti.

42Pažymėtina, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Atsakovams nesutinkant su ieškovo pateiktu pasiūlymu ir teigiant, kad yra galimas racionalesnis žemė sklypo atidalijimo projektas, nepakanka pateikti nesutikimo motyvus, tačiau turi būti pasiūlomos aiškios alternatyvios žemės sklypo atidalinimo galimybės. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu, nurodė motyvus, kurie, jų manymu, patvirtina galimus jų teisių pažeidimus įgyvendinus ieškovo siūlomą atidalijimo variantą, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų dėl galimo alternatyvaus žemės sklypo atidalijimo varianto iš esmės nepateikė. Atsakovai į bylą pateikė tik minėtą UAB „NT matininkai“ parengtą atidalinimo projektą, visiškai ignoruojantį ieškovo interesus, kuriame net nėra numatytas patekimas į ieškovui priskirtą žemės sklypą, nors ieškovui išduotose projektavimo sąlygose nurodyta, kad rengiant atidalijimo projektą būtina užtikrinti privažiavimą prie visų projektuojamų sklypų. Šie trūkumai, kurie jau buvo konstatuoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, užkerta bet kokias galimybes žemės sklypą atidalinti pagal atsakovų pateiktą variantą. Todėl atsakovams iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovo poziciją, nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo net ir nagrinėjant bylą iš naujo, teismas gali vadovautis ieškovo siūlomu atidalijimo būdu, nes tik taip galima užtikrinti ieškovo teisę atsidalinti savo dalį iš bendros nuosavybės.

43Dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo

44Ieškovo pateikto Projekto patikslintame sprendinių brėžinyje suprojektuotas 0,0131 ha ploto kelio servitutas „S“ sklype Nr. 52-1-5, kuris užtikrina patekimą į sklypą Nr. 52-1-4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

45Vertinant ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalinimo projektą šiuo aspektu pažymėtina, kad sklypas priklauso šešiems bendrasavininkams, žemės sklypas palyginti siauras ir ilgas, projektavimo sąlygose nurodyta, kad rengiant projektą būtina užtikrinti privažiavimą prie visų projektuojamų sklypų, tačiau privažiavimas viešo naudojimo keliu yra užtikrintas tik į sklypus Nr. 52-1-1, 52-1-2, 52-1-3 ir 52-1-5. Todėl įvertinus reikalavimus, keliamus žemės sklypo atidalijimo projektui, sklypo ypatybes, bendrasavininkų skaičių, spręstina, kad nenustatant kelio servituto patekimui į sklypą Nr. 52-1-4 parengti žemės sklypo atidalijimo projektą nėra galimybės.

46Nors atsakovai teigia, kad ieškovas į jam tenkantį sklypą Nr. 52-1-4 gali patekti per savo namų valdos žemės sklypą ir servitutas iš viso nėra būtinas, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šį argumentą ir tokias ieškovo galimybes. Šiai aplinkybei patikrinti teismas atliko vietos apžiūrą. Iš vietos apžiūros protokolo bei ieškovo V. D. namų valdos schemos matyti, kad ieškovo namų valdos sklype yra statiniai, išsidėstę visame sklype, o didžiausias atstumas tarp statinio ir sklypo ribą žyminčios tvoros, kur galėtų pravažiuoti transporto priemonė, yra 2,55 m (t. 3, b. l. 71). Akivaizdu, kad toks atstumas nėra pakankamas jokiai transporto priemonei saugiai pravažiuoti. Pažymėtina, kad atlikus vietos apžiūrą atsakovė A. D. pripažino, kad šiuo metu ieškovas negali per savo namų valdą patekti į sklypą Nr. 52-1-4 su transporto priemone, tačiau teigia, kad dauguma ieškovo statinių yra neteisėti, pastatyti be kaimynų sutikimo, arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, todėl nugriovus ar patraukus juos ieškovas galėtų patekti per savo namų valdą į kitą savo sklypą. Kaip minėta, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), todėl nurodę aplinkybę apie ieškovo statinių neteisėtumą, atsakovai turėtų pateikti įrodymus, kad ieškovo statiniai pastatyti neteisėtai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ Registrų centro viešo registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ieškovo namų valdoje kaip jo nuosavybė yra įregistruotas gyvenamasis namas ir jo priklausinys – ūkinis pastatas. Gyvenamasis namas vietos apžiūros protokolo priede–schemoje pažymėtas raide B, o ūkinis pastatas – raidėmis C, D (t. 3, b. l. 71). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šie ieškovo statiniai būtų pripažinti savavališka ar neteisėta statyba ir viešo registro duomenų nepaneigė. Nors viešame registre nėra įregistruotas ieškovo statinys, vietos apžiūros protokolo priede–schemoje pažymėtas raide A, kurį atsakovai įvardija kaip vėliausiai neteisėtai pastatytą pavėsinę, tačiau statinio neįregistravimas viešame registre savaime nereiškia statinio neteisėtumo. Savavališka ar neteisėta statyba yra konstatuojama Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovai nepateikė duomenų, kad šių įstatymų nustatyta tvarka ieškovo pavėsinė būtų pripažinta savavališku ar neteisėtai pastatytu statiniu. Kita vertus, net nustačius, kad ieškovo pavėsinė yra neteisėtas statinys, ir jį nugriovus, ar patraukus nuo sklypo ribos iki leidžiamo 3 metrų atstumo, ieškovui neatsirastų galimybė patekti per namų valdą į kitą savo sklypą, nes už šios pavėsinės stovi minėtas gyvenamasis namas, kuris nuo sklypo ribos (tvoros) yra 2,50 metro atstumu, kuris nepakankamas saugiam pravažiavimui transporto priemone. Atitinkamai kitame namų valdos sklypo krašte atstumas nuo ūkinio pastato, vietos apžiūros protokolo priede–schemoje pažymėto raidėmis C, D, iki sklypo ribos (tvoros) yra vos 1,03 metro. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu visi ieškovo statiniai stovėtų leidžiamu 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tai nereikštų, kad savaime būtų galima konstatuoti galimybę per tokį tarpą patekti į kitą žemės ūkio paskirties sklypą su didesnėmis transporto priemonėmis ir ypač su žemės ūkio technika, kurių gabaritai saugiam pravažiavimui reikalauja didesnio nei 3 metrų atstumo.

47Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas neturi galimybės per savo namų valdą patekti į jam tenkantį atidalijamą sklypą Nr. 52-1-4, todėl servituto nustatymas per atsakovams tenkantį sklypą Nr. 52-1-5 yra neišvengiamas ir vienintelis įmanomas būdas ieškovui įgyvendinti nuosavybės teises į po atidalijimo jam tenkantį sklypą Nr. 52-1-4.

48Vertinant ieškovo siūlomo kelio servituto nustatymo vietą pirmiausiai pažymėtina, kad ši vieta netenkina tik atsakovės A. D., kadangi servitutas nustatomas ties jos namų valdos sklypo riba, o jos gyvenamasis namas stovi 1 metro atstumu nuo sklypo ribos. Kiti atsakovai prieštaravo tik dėl servituto būtinumo, bet prieštaravimų dėl servituto vietos nepareiškė. Tačiau atsakovė A. D., nors ir nurodė, kad servitutas galėtų būti nustatytas kitoje sklypo Nr. 52-1-5 vietoje, bet savo servituto nustatyto projekto su konkrečiu pasiūlymu nepateikė. Kaip minėta, toks procesinis elgesys, kai atsakovas nebendradarbiauja, pasyviai neigia ieškovo poziciją, nepateikia kitokių pasiūlymų dėl abiems šalims aktualaus ginčo išsprendimo, laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis ir negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus, jeigu ieškovas įrodo, kad jo siūlomas ginčo išsprendimo būdas nepadarys esminės žalos atsakovės interesams.

49Nors tai, kad kelio servitutas nustatomas ties pačia sklypo Nr. 52-1-5 šiaurine riba ir ribojasi su atsakovės A. D. namų valdos sklypo riba, nuo kurios 1 metro atstumu stovi jos namas, neabejotinai sukels nepatogumų atsakovei, tačiau atsakovei nepasiūlius jokios alternatyvos dėl servituto vietos, tai nereiškia, kad ieškovo reikalavimas privalo būti atmetamas. Pabrėžtina, kad bet koks servituto nustatymas riboja tarnaujančio daikto savininko teises ir sukelia jam tam tikrų nepatogumų, nes tai yra neišvengiama servituto pasekmė. Tokiu atveju svarbu yra stengtis suderinti tiek viešpataujančio, tiek tarnaujančio daikto savininkų interesus. Be to, šioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į tai, kad po ieškovo dalies atidalijimo iš bendros nuosavybės sklypas Nr. 52-1-5, kuriame nustatomas servitutas, atiteks ne vienai A. D., o visiems atsakovams kaip bendraturčiams. Kol jie nėra atsidaliję savo dalių ar įsiteisinę naudojimosi tvarkos tol šiuo sklypu gali naudotis visi. Todėl nustatant servituto vietą ieškovas pagrįstai atsižvelgia į visų atsakovų interesus kaip galima mažiau varžyti jų teises ir galimybes naudotis visu sklypu Nr. 52-1-5. Šiuo aspektu ieškovas pagrįstai pasirinko servituto vietą viename iš sklypo Nr. 52-1-5 kraštų, nes atsakovams byloje reiškiant nenorą skaidyti jiems liekančią dalijamo žemės sklypo dalį, servituto nustatymas bet kurioje kitoje vietoje nei šalia šio sklypo kraštinės ribos iš esmės reikštų šio sklypo padalijimą į dar dvi mažesnes dalis. Tokiu atveju sklypo Nr. 52-1-5 naudojimas nebejotinai būtų apsunkintas labiau nei servitutą nustačius ieškovo siūlomoje vietoje, kurioje servitutas mažiausiai įtakoja visos likusios sklypo dalies naudojimą. Nustatyti servitutą priešingoje sklypo Nr. 52-1-5 pusėje (lygiagrečiai ežero pakrantei) taip pat reikštų papildomus viso sklypo naudojimo apribojimus, nes tokiu atveju servitutas papildomai eitų per visą rytinę sklypo Nr. 52-1-5 ribą, išilgai viso sklypo iki ežero, o po to dar skersai per visą sklypą iki ieškovo sklypo Nr. 52-1-4. Tokio servituto, kuris buvo siūlomas ir pirminiame Projekto sprendinių brėžinyje, neracionalumą šioje byloje jau konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Be to, iš pirmojo ieškovo pasiūlyto servituto projekto matyti, kad tokio servituto plotas (0.0311 ha) būtų beveik tris kartus didesnis nei ieškovo siūlomas patikslintas servitutas (0,0131 ha). Todėl šiuo aspektu ieškovo patikslintas servitutas pripažintinas tinkamu ir racionaliu, nes jis mažiausiai riboja visų atsakovų teises naudotis sklypu Nr. 52-1-5 ir mažiausiai sumažina atsakovams tenkantį naudoti šio sklypo dydį.

50Atsakovės A. D. būsimi nepatogumai dėl kelio servituto nustatymo šalia jos namų valdos ribos ir šalia jos namo neabejotinai yra svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, tačiau ji neužkerta kelio tokio servituto nustatymui. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovo sklypas Nr. 52-1-4 yra žemės ūkio paskirties, jo plotas yra 0.6400 ha, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtą 2015-02-06 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus išaiškinimą (t. 2, b. l. 111), šio sklypo paskirtis negali būti pakeista į kitą, nes bendrajame plane viso dalijamo sklypo teritorija patenka į teritorijas, numatytas žemės ūkio veiklai vykdyti, kuriose statyba būtų galima tik parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir esant ne mažesniam kaip 0,5 ha sklypo plotui. Tai reiškia, kad sklypą Nr. 52-1-4 naudojant tik žemės ūkio veiklai (o ne rekreacijai, ko baiminasi atsakovė) ieškovas servitutiniu keliu transporto priemonėmis važinės tik sezoniškai, pagal žemės ūkio darbų pobūdį. Toks servituto naudojimas nebus kasdieninis, todėl šio kelio naudojimo intensyvumas nesukels atsakovei A. D. tokių nepatogumų, dėl kurių servituto nustatymas būtų iš viso neįmanomas. Kita vertus atsakovė patvirtina, kad jos namas stovi vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, todėl yra galimybė užsitverti tvorą ir taip papildomai apsaugoti savo vaikus nuo išėjimo į kelią.

51Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovės A. D. būsimi nepatogumai dėl servituto nustatymo nėra tokie, kurie akivaizdžiai užkirstų galimybę nustatyti ieškovo siūlomą servitutą. Šie nepatogumai labiausiai aktualūs nustatant kompensacijos už servituto sukeliamus nepatogumus dydį, bet nėra kliūtis nustatyti patį servitutą, ypač kai jokios alternatyvos nesiūlo pati atsakovė. Tuo tarpu atsakovei (ams) persigalvojus elgtis vien tik pasyviai ir nesiūlyti jokių konkrečių alternatyvų ginant savo interesus, bei pasiūlius ieškovui kitą alternatyvią servituto vietą, priimtas teismo sprendimas netrukdys tarpusavio susitarimu prašyti pakeisti servituto vietą.

52Įvertinus nurodytus argumentus dėl ieškovo siūlomo servituto, pripažintina, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo patikslintas projektas nėra ydingas ar aiškiai pažeidžiantis bendraturčių interesus dėl to, kad jame suprojektuotas ieškovo siūlomas kelio servitutas.

53Nors nei viena šalis byloje nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos už servituto nustatymu sukeliamus nepatogumus, tačiau pažymėtina, kad Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose pripažįstama, jog civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Todėl kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

54Nors ieškovui ir atsakovams šioje byloje buvo siūlyta pareikšti reikalavimus dėl atlygintinio servituto, nė vienas tokio reikalavimo savo procesiniuose dokumentuose nepareiškė. Tačiau savo paaiškinimuose atsakovai A. D. ir A. B. pareiškė nenorintys gauti kompensaciją dėl servituto nustatymo, o atsakovė A. D. pareiškė norinti viena gauti kompensaciją, nes sklypu Nr. 52-1-5 faktiškai naudojasi tik ji. Kiti atsakovai dėl patikslinto servituto savo nuomonės iš viso nepareiškė. Todėl atsižvelgiant į servituto atlygintinumo prezumpciją, į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, įpareigojančią teismą servituto atlygintinumo klausimą išspręsti savo iniciatyva, teismas pripažįsta, kad laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir viešpataujančio bei tarnaujančio daiktų savininkų interesų derinimo principų, ieškovas privalo atlyginti dėl servituto nustatymo atsirasiančius nuostolius (CK 4.129 str.)

55Nors servitutas nustatomas sklypui Nr. 52-1-5 kaip tarnaujančiam daiktui, o šis sklypas po atidalijimo bus visų atsakovų nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į pačių atsakovų valią (kompensacijos prašo tik viena A. D.), taip pat į tai, kad turėdama namą šalia servitutinio kelio A. D. dėl to patirs didžiausius nepatogumus, kurių nepatirs kiti atsakovai, pripažintina, kad dėl servituto labiausiai nukenčia atsakovės A. D. interesai. Todėl siekiant teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros, kompensacija iš ieškovo priteistina būtent atsakovei A. D..

56Nustatant kompensacijos pobūdį, formą ir dydį pirmiausiai atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas kompensaciją jai priteisti ne pinigais, o žeme, t. y. servituto dydžiu sumažinti ieškovui atidalijamo sklypo dydį. Visų pirma, toks atsakovės prašymo įgyvendinimas reikštų paties atidalijimo projekto koregavimą, nes ieškovui atidalijama žemės sklypo dalis turėtų būti mažinama ir tam reikia pateikti kitą atidalijimo projektą. Tačiau kaip jau ne kartą minėta, atsakovė visiems savo prašymas pagrįsti nepateikia alternatyvių atidalijimo projektų, todėl toks jos prašymas neįmanomas įgyvendinti neturint atitinkamo atidalijimo projekto. Be to, įstatymas numato galimybę viešpataujančio daikto savininkui nustatyti tik piniginę prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, o kitokios kompensavimo formos (žeme ar kitu turtu) įstatyme nėra numatytos (CK 4.129 str.). Todėl atsakovei gali būti priteisiama tik piniginė kompensacija už servituto nustatymu atsirasiančius nuostolius.

57Atsakovė yra išreiškusi norą gauti ne vienkartinę, o periodinę piniginę kompensaciją, todėl nustatant kompensacijos dydį būtų tikslinga atsižvelgti į žemės nuomos kainas Lazdijų rajone kaip vieną iš kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų, nes nuomos mokestis labiausiai atitinka periodinės kompensacijos už naudojimąsi svetima žeme esmę. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro svetainėje (www.vic.lt) paskelbti duomenys apie vidutinės žemės rinkos kainas Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse 2014 m. patvirtina, kad žemės ūkio naudmenų žemės nuomos vidutinė kaina Lazdijų rajone 2014 metais yra 83 Eur/ha. Žemės sklype Nr. 52-1-5 suprojektuotas kelio servitutas yra 0,0131 ha ploto, todėl atsižvelgiant į servituto plotą, praradimai dėl servituto nustatymo sudarytų 1,09 Eur kiekvienais metais (0,0131 ha x 83 Eur). Tačiau akivaizdu, kad kompensacijos dydį prilyginus vien tik žemės nuomos kainai atsakovei iš esmės nebūtų kompensuoti dėl servituto nustatymo patiriami nuostoliai, nes žemės nuomos kaina atspindi vien tik užmokestį už naudojimąsi svetima žeme. Tuo tarpu minėta servituto vieta neabejotinai sukels atsakovei žymiai daugiau nepatogumų nei vien tik negalėjimas naudotis atitinkamu žemės plotu. Dėl kelio servituto mažo atstumo nuo atsakovės namo neabejotinai nukentės jos komfortas bei privatumas, nes transporto priemonių, ypač žemės ūkio technikos, keliamas triukšmas, vibracija, dulkės ir kiti neigiami veiksniai neabejotinai sukels nepatogumų atsakovei. Todėl akivaizdu, kad kompensacijos suma turi būti žymiai didesnė nei vien tik apskaičiuotas 1,09 Eur dydžio simbolinis žemės nuomos mokestis už servituto užimamą žemės plotą. Tokia maža metinė kompensacijos suma visiškai neatitinka pačios kompensacijos už sukeliamus nepatogumus esmės, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo pricipus ir būsimų atsakovės nepatogumų pobūdį bei jų neišvengiamumą, teismas sprendžia, kad teisinga iš ieškovo atsakovei A. D. priteistina periodinė kompensacija bus 50 Eur mokestis per metus.

58Įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus spręstina, kad ieškovo pateiktas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su patikslintu sprendinių brėžiniu yra racionalus, atitinka bendraturčių dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai, atitinka bendraturčių interesus ir nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, todėl tvirtintinas.

59Bylinėjimosi išlaidos

60Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis.

61Ieškovas prašo jo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 104-110, t. 3, b. l. 72). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41,70 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 2, 3) ir 1 989,62 Eur (289,62 Eur (1 000 Lt) + 700 Eur + 700 Eur + 300 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 15, 103, t. 3, b. l. 73, 74). Įvertinus tai, kad ieškovo atstovas teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą, patikslintą ieškinį), tiek atstovaujant keturiuose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmą kartą, kai tai užtruko 5 valandas, tiek atstovaujant trejuose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš naujo, kai tai užtruko 6 valandas, šios išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Todėl šios ieškovo išlaidos priteistinos jam iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 406,26 Eur ((41,70 Eur + 1 989,62 Eur) : 5 atsakovų), nes ieškinys patenkinamas visiškai.

62Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 011 Lt išlaidų, kurias sudaro: išlaidos kadastriniams matavimams atlikti – 968 (t. 1, b. l. 115-118), žemės sklypo duomenų pakeitimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre išlaidos – 50 Lt (t. 1, b. l. 124) bei 3 993 Lt už žemės sklypo padalijimo projekto parengimą (t. 1, b. l. 119-123). Pažymėtina, kad šios išlaidos, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gali būti pripažintos tik kitomis būtinomis ir pagrįstomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, nes nepriskirtinos prie jokių kitų CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau atsižvelgiant į šio ginčo esmę ir bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, teismas pripažįsta, kad šios ieškovo išlaidos nėra šios bylos bylinėjimosi išlaidos CPK 79 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, todėl iš atsakovų nepriteistinos.

63Pagal įstatymų reikalavimus, norint atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir įregistruoti atidalintą žemės sklypą kaip naują nekilnojamojo turto objektą, privaloma parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atlikti tam reikalingus kadastrinius matavimus, jeigu jie būtini. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės siekia ne visi bendraturčiai, o tik ieškovas, o atsidalijimas nėra būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl vieninteliam atsidalijimo siekiančiam ieškovui ir tenka visos su tuo susijusios išlaidos, atsirandančios savarankiškai ir be kitų bendraturčių sutikimo įgyvendinant savo teisę. Atsakovai negali ginčyti ieškovo teisės atsidalinti iš bendros nuosavybės, bet neprivalo mokėti ieškovui už jo patiriamas išlaidas šiai teisei įgyvendinti, nes šios išlaidos nėra būtinos bendram turui išlaikyti ar išsaugoti. Be to, šių išlaidų atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovo teisė į atsidalinimą įgyvendinama teismo tvarka ar šalių sutarimu. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju jeigu šalys be teisminio ginčo būtų sutarę dėl ieškovo atsidalijimo iš bendros jų nuosavybės, ieškovas vis tiek būtų privalėjęs parengti žemės sklypo padalijimo projektą, t. y. vis tiek būtų patyręs šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės. Tačiau ieškovui realizavus savo teisę šalių sutarimu, be teisminio ginčo, jis neturėtų teisinio pagrindo reikalauti iš kitų bendraturčių sumokėti dalį jo patirtų išlaidų, nes jos yra reikalingos išimtinai tik ieškovo interesams patenkinti, įgyvendinant savo nuosavybės teisę, o ne rūpinantis bendro turto išlaikymu ar išsaugojimu. Taigi, šios išlaidos susidarė dar iki bylos iškėlimo ir visiškai ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme, o dėl to, kad jos yra neišvengiamos bet kuriam bendraturčiui norint atsidalinti iš bendros nuosavybės. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme, o šių išlaidų susidarymą sąlygoja tik bylos nagrinėjimas teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tokios išlaidos yra savo teisių įgyvendinimui reikalingos išlaidos, bet ne konkrečios bylos bylinėjimosi išlaidos.

64Todėl įvertinus tai, kad rengiant atsidalijimo projektą ieškovo patirtos išlaidos buvo privalomos pagal įstatymą ir yra išimtinai jo asmeninius interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovas patirtų net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovų.

65Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 30,54 Eur, išieškotinos iš atsakovų, iš kiekvieno po 6,10 Eur, nes ieškinys patenkintas, o atsakovai kalti dėl jų susidarymo, kadangi ginčą teko spręsti teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

66Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėjas

Nutarė

67Ieškovo V. D. ieškinį patenkinti.

68Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1,6271 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), pagal UAB ,,Aginro“ parengtą ir 2014 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-237 patvirtintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant žemės sklypus, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patikslintame sprendinių brėžinyje pažymėtus indeksu Nr. 52-1-2 (plotas 0,2687 ha) bei indeksu Nr. 52-2-4 (plotas 0,6400 ha), o atsakovams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. 3611230, A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (iki santuokos – N.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojon dalinėn nuosavybėn paskiriant žemės sklypus, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikslintame sprendinių brėžinyje pažymėtus indeksu Nr. 52-1-1 (plotas 0,2592 ha), indeksu Nr. 52-1-3 (plotas 0,1210 ha), indeksu Nr. 52-1-5 (plotas 0,3382 ha).

69Atsakovams A. D., D. O., A. B., A. B., A. D. (iki santuokos – N.) bendrojon dalinėn nuosavybėn paskirtame žemės sklype, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikslintame sprendinių brėžinyje pažymėtame indeksu Nr. 52-1-5 (plotas 0,3382 ha), nustatyti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikslintame sprendinių brėžinyje pažymėtą 0,0131 ha ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

70Priteisti iš ieškovo V. D., a. k. ( - ) atsakovei A. D., a. k. ( - ) periodinę kasmet mokamą 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio kompensaciją už servituto nustatymu patiriamus nuostolius. Kompensaciją įpareigoti mokėti nuo 2016 m. sausio 1 d., įpareigojant sumokėti ją už kiekvienus praėjusius metus iki einamųjų metų sausio 15 d.

71Priteisti ieškovui V. D., a. k. ( - ) iš atsakovų - A. D., a. k. ( - ) D. O., a. k. ( - ) A. B., a. k. 3611230, A. B., a. k. ( - ) ir A. D., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 406,26 Eur (keturis šimtus šešis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų.

72Išieškoti iš atsakovų A. D., a. k. ( - ) D. O., a. k. ( - ) A. B., a. k. 3611230, A. B., a. k. ( - ) ir A. D., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 6,10 Eur (šešis eurus 10 centų) kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

73Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant J.... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškiniu prašoma: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame... 4. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovui kartu su atsakovais... 5. Atsakovė D. O. į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo nepateikė nei bylą... 6. Atsakovė A. B. nagrinėjant bylą iš naujo į teismo posėdį neatvyko,... 7. Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas iš esmės tik... 8. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad... 9. Atsakovė A. D. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ją tenkina ieškovo... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT prie ŽŪM... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės... 12. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.... 13. Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą,... 14. UAB ,,Aginro“ (projekto autorė E. G.) parengė 1,6271 ha ploto žemės... 15. Projekte žemės sklypas pagal pirminį projekto sprendinių brėžinį buvo... 16. Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartyje Nr. 2A-929-658/2015 konstatuota,... 17. Patikslinęs ieškinio reikalavimus pagal apeliacinės instancijos teismo... 18. Byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai, vietos apžiūros... 19. Paraiška gauti tiesiogines išmokas patvirtina, kad A. D. bendrasavininkams... 20. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos patvirtina,... 21. Atsakovė A. D. (iki santuokos – N.) byloje pateikė alternatyvų... 22. Liudytoja V. D., nagrinėjant bylą pirmą kartą, patvirtino, kad gyvena... 23. Dėl žemės sklypo atidalijimo... 24. Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės... 25. Nagrinėjamu atveju 1,6271 ha žemės sklypas pagal ieškovo parengtą... 26. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl... 27. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad atsakovų nurodomi... 28. Ieškovo pateiktas Projektas ir pirminis projekto sprendinių brėžinys yra... 29. Ieškovo pateiktas Projektas ir patikslintas projekto sprendinių brėžinys... 30. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo V. D., liudytojos V. D.... 31. Iš bendraturčių žemės ūkio veikla verčiasi atsakovė A. D., kuriai,... 32. Atsakovei A. D. pagal ieškovo pateiktą Projekto patikslintą sprendinių... 33. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos V. D. parodymų matyti, kad M. B.... 34. Vertinant žemės sklypo atidalijimą šiais aspektais pažymėtina, kad iš... 35. Iš atsakovų A. B. ir A. B. argumentų, išsakytų nagrinėjant bylą pirmą... 36. Iš atsakovų argumentų ir byloje esančių duomenų matyti, kad nei vienas... 37. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad skirtingai nei pagal atsakovų... 38. Šalims priklausantį žemės sklypą lengviausia būtų padalyti į šešis... 39. Teisingiausia žemės sklypą būtų dalyti į šešis sklypus, nubrėžiant... 40. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad... 41. Atsakovų argumentas, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo... 42. Pažymėtina, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo... 43. Dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo... 44. Ieškovo pateikto Projekto patikslintame sprendinių brėžinyje suprojektuotas... 45. Vertinant ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalinimo projektą šiuo aspektu... 46. Nors atsakovai teigia, kad ieškovas į jam tenkantį sklypą Nr. 52-1-4 gali... 47. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas... 48. Vertinant ieškovo siūlomo kelio servituto nustatymo vietą pirmiausiai... 49. Nors tai, kad kelio servitutas nustatomas ties pačia sklypo Nr. 52-1-5... 50. Atsakovės A. D. būsimi nepatogumai dėl kelio servituto nustatymo šalia jos... 51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovės A.... 52. Įvertinus nurodytus argumentus dėl ieškovo siūlomo servituto,... 53. Nors nei viena šalis byloje nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos už... 54. Nors ieškovui ir atsakovams šioje byloje buvo siūlyta pareikšti... 55. Nors servitutas nustatomas sklypui Nr. 52-1-5 kaip tarnaujančiam daiktui, o... 56. Nustatant kompensacijos pobūdį, formą ir dydį pirmiausiai atmestinas kaip... 57. Atsakovė yra išreiškusi norą gauti ne vienkartinę, o periodinę piniginę... 58. Įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus spręstina, kad ieškovo... 59. Bylinėjimosi išlaidos... 60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 61. Ieškovas prašo jo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų (t. 1, b.... 62. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 011 Lt išlaidų, kurias sudaro:... 63. Pagal įstatymų reikalavimus, norint atsidalinti savo dalį iš bendrosios... 64. Todėl įvertinus tai, kad rengiant atsidalijimo projektą ieškovo patirtos... 65. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 30,54... 66. Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėjas... 67. Ieškovo V. D. ieškinį patenkinti.... 68. Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1,6271 ha... 69. Atsakovams A. D., D. O., A. B., A. B., A. D. (iki santuokos – N.) bendrojon... 70. Priteisti iš ieškovo V. D., a. k. ( - ) atsakovei A. D., a. k. ( - )... 71. Priteisti ieškovui V. D., a. k. ( - ) iš atsakovų - A. D., a. k. ( - ) D.... 72. Išieškoti iš atsakovų A. D., a. k. ( - ) D. O., a. k. ( - ) A. B., a. k.... 73. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...