Byla 2A-67-265/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. R. S. ir atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gasida“ ieškinį atsakovams L. R. S., A. G., Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Telšių rajono 3 notarų biurui dėl pažeistų teisių gynimo, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė UAB „Gasida“ pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2005-08-12 dovanojimo sandorį, sudarytą tarp atsakovių L. R. S. ir A. G. dalyje dėl patalpų, žymimų nuo P-17 iki P-20, esančių Birutės al. 24, Palangoje; įpareigoti atsakoves L. R. S. ir A. G. per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti pusrūsio patalpą P-7, po pertvarkymo plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, esančią pastate lK2p ( - ), į pirminę padėtį, kaip tai nurodyta VĮ Registrų centro pusrūsio patalpų plane, sudarytame 1997 m. kovo 6 d., už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti atsakovėms L. R. S. ir A. G. po 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną; panaikinti ginčo pusrūsio patalpų, žymimų nuo P-l7 iki P-20 teisinę registraciją atsakovių L. R. S. ir A. G. vardu Nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė nurodė, kad 2002-10-03 tarp AB Turto bankas ir UAB „Gasida“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 52-09/02-10-2479 pagrindu ieškovei perleista reikalavimo teisė į Kauno m. 3-iosios Statybos ir remonto akcinės bendrovės skolą 134807,30 Lt sumai pagal Kauno apygardos teismo 2002-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-561/2002, kuria patvirtintas pradinio kreditoriaus AB Turto bankas finansinis reikalavimas Kauno m. 3-osios Statybos ir remonto akcinės bendrovės bankroto byloje, užtikrintas bendrovei privačios nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ( - ), įkeitimu. 2003-03-12 varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo aktu bankrutuojanti Kauno m. 3-ioji Statybos ir remonto akcinė bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Baklis“, perdavė UAB „Gasida“ antrose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, esantį ( - ), t. y. pastato 1K2p pusrūsio patalpas: nuo P-1 iki P-16. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Klaipėdos filialo 2003-03-27 sprendimu ieškovo prašymas nepatenkintas ir nuosavybės teisės į pusrūsio patalpas nebuvo įregistruotos. 2003-06-10 VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu Nr. 152 panaikintas Klaipėdos filialo 2003-03-27 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, t. y. pareiškėjui atlikus ( - ), pastato lK2p pusrūsyje esančių patalpų nuo P-l iki P-l6 pertvarkymą į atskirą nekilnojamojo turto objektą, nuspręsta įregistruoti UAB „Gasida“ nuosavybės teises į šias patalpas. Ieškovė ketino atlikti pusrūsio patalpų kadastrinius matavimus, jas pertvarkyti į atskirą nekilnojamojo turto objektą ir siekė įregistruoti nuosavybės teisę kaip nurodyta minėtame sprendime, tačiau atsakovės, neturėdamos teisinio pagrindo, savavališkai atliko ieškovei priklausančių patalpų perplanavimą ir dalį patalpų savavališkai užėmė. VĮ Registrų cento duomenimis, dalyje pusrūsio patalpos P-7 įrengtos pusrūsio patalpos, pažymėtos nuo P-17 iki P-20, ir prijungtos prie poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ) (registro įrašo Nr. 50/138321), kurios 2005-07-13 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės, kaip daikto savininkės, teises. Atsakovės 2000-06-06 pirkimo-pardavimo sandoriu įsigijo nuosavybės teise poilsio patalpą – 44,42 m2 su bendrojo naudojimo patalpomis, žymimomis: 1-70, 1-25, 1-24, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). 2005-08-12 ½ dalį patalpų atsakovė A. G. dovanojimo sandoriu padovanojo savo dukrai atsakovei L. R. S., tačiau minėtu sandoriu atsakovė padovanojo ir ½ dalį patalpų, žymimų indeksais nuo P-17 iki P-20, kurios sukurtos neteisėtai perplanavus ir užvaldžius ieškovei priklausančios patalpos, žymimos indeksu P-7, dalį. Šis sandoris pagal CK 6.470 str. 3 d., 1.78 str. 1 d. yra niekinis ir teismo turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovės VĮ Registrų centrui pateikė galimai suklastotą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2004-07-29 pažymą apie nebaigtą statyti statinį Nr. 118, apie kurios išdavimą atsakovėms duomenų nėra, šios pažymos pagrindu patalpos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Pažyma negalėjo būti pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę į didesnę nei pagal pirkimo-pardavimo sandorį priklausančią atsakovėms turto dalį. Pusrūsio patalpos nuo P-17 iki P-20 nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl duomenys apie nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre yra klaidingi ir teismo turi būti panaikinti.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2005-08-12 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių L. R. S. ir A. G. dalyje dėl patalpų, žymimų nuo P-17 iki P-20, esančių ( - ), Nr. ( - ), registro įrašo Nr. 50/138321; įpareigojo atsakoves L. R. S. ir A. G. per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti pusrūsio patalpą P-7, po pertvarkymo plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, esančią pastate lK2p, ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. 50/138321, į pirminę padėtį, kaip tai nurodyta VĮ „Registrų centro“ pusrūsio patalpų plane, sudarytame 1997 m. kovo 6 d., už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti atsakovėms L. R. S. ir A. G. po 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną; panaikino pusrūsio patalpų, po pertvarkymo plane pažymėtų indeksais nuo P-17 iki P-20, esančių pastate lK2p, ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją atsakovių L. R. S. ir A. G. vardu Nekilnojamojo turto registre; priteisė ieškovei UAB „Gasida“ iš atsakovų L. R. S., A. G. bei VĮ „Registrų centro“ po 1272 Lt bylinėjimosi išlaidų bei po 12,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

5Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pusrūsio patalpos, esančios pastate 1K2p, ( - ), taip pat ir ginčo patalpa, 1997-03-06 pusrūsio plane pažymėta indeksu P-7. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas VĮ Registrų centras, nurodęs, jog varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo aktas iš esmės patvirtina UAB „Gasida“ nuosavybės teises į minėtas pusrūsio patalpas. Aplinkybė, kad ši pusrūsio patalpa nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisių į ją. Atsakovių teiginius, jog ginčo patalpos buvo techninės patalpos ir bendrai priklausė visiems patalpų savininkams, o ieškovei perleista tik teisė šias patalpas valdyti kaip bendrojo naudojimo patalpas lygiomis teisėmis su kitais šios nuosavybės turėtojais, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi reikalavimo perleidimo sutartyje bei perdavimo akte aiškiai identifikuotos ieškovei nuosavybės teise perduodamos patalpos, taip pat ir ginčo patalpa, pažymėta P-7. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2007-07-30 rašte nurodė, kad pagal 2004-01-21 ir 2006-10-05 kadastrinius matavimus nustatyta, jog ginčo patalpa, plane pažymėta P-7, buvo perplanuota, o patalpos, aukšto plane pažymėtos nuo P-17 iki P-20, įrengtos dalyje pusrūsio patalpos P-7, kurios pagal patalpų rekonstrukcijos projektą buvo prijungtos prie poilsio patalpos unikalus Nr. ( - ) (registro įrašo Nr. 50/138321). Bylos duomenys patvirtina, jog vietoj patalpos P-7 įrengtų patalpų, žymimų indeksais nuo P-17 iki P-20, nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre 2005-07-13 buvo įregistruota atsakovėms A. G. ir L. R. S.. Atsakovių nuosavybės teisės į minėtas patalpas įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas buvo 2000-06-08 pirkimo pardavimo sutartis bei 2004-07-29 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 118. Šioje pažymoje nurodyta, jog ji išduota vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str. pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tačiau duomenų apie tokios pažymos išdavimą institucijos archyve nėra. Atsakovės L. R. S. ir A. G. 2000-06-08 iš Kauno 3-iosios Statybos ir remonto akcinės bendrovės lygiomis dalimis nusipirko 44,42 kv.m. patalpą su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 1-70, 1-25, 1-24, unikalus Nr. ( - ), b.n. patalpų plotas – 14,74 kv.m. į bendrą patalpos plotą neįtrauktas. Sutartyje bendro naudojimo patalpos aiškiai įvardintos, nurodyti šių patalpų indeksai, šia sutartimi jokios pusrūsio patalpos, taip pat ir patalpa, pažymėta indeksu P-7, atsakovėms perleistos nebuvo, sutartimi atsakovės įsigijo 59,16 kv.m. bendro ploto patalpas. Tačiau iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovėms priklausančių patalpų bendras plotas 76,73 kv.m. Atsakovės 2005-07-04 pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpą (1-47) ir nuosavybės teises į ją. Teismas konstatavo, kad nei minėta pažyma Nr. 118, nei 2000-06-08 pirkimo – pardavimo sutartis nepatvirtina atsakovių A. G. ir L. R. S. nuosavybės teisių į patalpas, pažymėtas nuo P-17 iki P-20, perplanuotas vietoj patalpos P-7, kuri priklauso ieškovei, todėl minėtų dokumentų pagrindu atsakovėms atliktą šių patalpų nuosavybės teisės registraciją nekilnojamojo turto registre pripažintino neteisėta ir naikintina (CK 4.256 str. 3 d., 4.262 str.). Atitinkamai teismas, konstatavo, jog atsakovė A. G. 2005-08-12 dovanojimo sutartimi atsakovei L. R. S. patalpas, žymimas nuo P-17 iki P-20, perleido neteisėtai (CK 6.465 str., 6.470 str. 3 d.), todėl tarp atsakovių sudaryta 2005-08-12 dovanojimo sutartis dalyje dėl ½ dalies patalpų nuo P-17 iki P-20 dovanojimo atsakovei L. R. S. negalioja, šis sandoris minėtoje dalyje laikytinas niekiniu (CK 1.78 str. 1 d.) ir turtas, buvęs šio sandorio dalyku, vadovaujantis CK 4.96 str. 3 d., 6.145 str., išreikalautinas iš jį neatlygintinai įgijusios atsakovės L. R. S.. Atsakovių neteisėtai valdomos patalpos išreikalautinos iš neteisėto valdymo, įpareigojant atstatyti jas į pirminę padėtį (CK 6.146 str.).

6Atsakovė L. R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad varžytinėse neparduoto įkeisto turto perdavimo 2003-03-12 akto dalis dėl pastato 1K2p pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo yra niekinė, nes ji prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Šioje dalyje taip pat yra niekinė 2002-10-03 perleidimo sutartis. Todėl ieškovė pagal šiuos dokumentus negalėjo įgyti nuosavybės teisių į visas pusrūsio patalpas. Šių sandorių sudarymo metu pastato 1K2p patalpos pusrūsyje buvo atžymėtos kaip techninės patalpos ir iš jų atskiras nekilnojamojo turto objektas, atitinkantis įstatymų nustatytą tvarką, nebuvo suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jos negalėjo būti sutarties dalyku. Be to, tiek 2002-10-03 reikalavimo perleidimo sutartyje, tiek 2003-03-12 perdavimo akte tik du pirmieji punktai aiškiai numatė pastate 1K2p esančių suformuotų atskirų nekilnojamojo turto vienetų perleidimą ir tokių duomenų nėra tose dalyse, kur kalbama apie pastato 1K2p pusrūsio patalpų perdavimą. Apeliantės manymu šiuo atveju buvo pažeista CK 4.82 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma, todėl tai daro sandorį niekiniu ir jis negalioja nuo jo sudarymo momento. Apeliantė taip pat nurodo, kad Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-07-29 pažymoje Nr. 118 nurodytų duomenų teisėtumas nebuvo nuginčytas ir tai patvirtina jos teisę į ginčo patalpas. Be to pažymi, kad perleidimo sutartis tarp AB Turto banko ir ieškovės buvo sudaryta tik 2002-10-03, o turto perdavimo aktas pasirašytas 2003-03-12, t. y. faktiškai po to, kai pusrūsio patalpos jau buvo pilnai įrengtos, tačiau teismas šios esminės aplinkybės tinkamai neįvertino. Apeliantės manymu, teismas išvadą, kad nei pažyma Nr. 118, nei 2000-06-08 pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina jos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, padarė neįvertinęs esminių bylai aplinkybių bei netinkamai pritaikęs materialines teisės normas. Tai, kad atitinkamos institucijos archyve nėra duomenų apie 2004-07-29 pažymos Nr. 118 išdavimą, nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia, nes už tokių dokumentų apskaitą atsako institucijos darbuotojai ir tai nesusiję su apeliantės veiksmais. Atlikus pusrūsio patalpos P-7 rekonstrukciją, jos buvo pažymėtos indeksais nuo P-17 iki P-20 ir prijungtos prie apeliantei priklausančios pagrindinės poilsio patalpos. Perplanuotų pusrūsio patalpų rekonstrukcijos projektai buvo įstatymų nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti Palangos miesto vyr. architekto, o šių darbų atlikimui gauti atitinkami leidimai, todėl apeliantė pagrįstai įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas pagal CK 4.47 str. 4 p. Be to, apeliantės manymu, jos interesai sprendžiant bylą buvo nuvertinti, nes ginčo patalpų statybos darbų sąnaudos buvo didelės, atsakovė jas apmokėjo iš savo lėšų, daug metų šias patalpas valdė kaip savas, niekas neginčijo šių jos teisių. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi dėl įpareigojimo atstatyti pusrūsio patalpą, nes tokio sprendimo įvykdymas yra neįmanomas ne tik dėl nustatytų trumpų jo įvykdymo terminų, bet ir tokių darbų atlikimo laikantis Statybos įstatymo nuostatų.

7Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal patalpos savininkų pateiktą prašymą ir Pažymą apie nebaigtą statyti statinį Nr. 118, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Palangos m. 2004-07-29 išduotą A. G. ir L. R. S., patalpos po perplanavimo 2005-07-13 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktai nesuteikia registro tvarkytojui teisės vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytų daiktinių teisių registravimo teisinių pagrindų (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų; teismo sprendimų, nutarčių ir t. t.) teisėtumo. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro pakeitimas buvo atliktas pagal viešojo administravimo subjekto išduotą pažymą, kurios pagrįstumo ir teisėtumo fakto nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kvestionuoti neturi galimybės bei kompetencijos. Įvertinus tai, kad poilsio patalpos su prijungtomis rūsio patalpomis suformuotos statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos sprendimu (pažyma Nr. 118), būtent ši institucija ir užtikrino, kad rūsio patalpų prijungimas prie poilsio patalpų buvo atliktas teisėtai. Pažyma Nr. 188 apie nebaigtą statyti statinį nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinta, pripažinta negaliojančia, neteisėta ar netekusi galios, todėl ir teisinė registracija atlikta nenuginčyto dokumento pagrindu laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas dėl teisinės registracijos panaikinimo prieštarauja teismų taikytinai praktikai, pagal kurią viešojo registro įrašai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais (neteisėtais) dokumentus, pagal kuriuos jie padaryti. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad savo veiksmais apeliantas nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių tesiės aktų, todėl teismo sprendimas solidariai atlyginti ieškovės turėtas išlaidas jo atžvilgiu neturi juridinio pagrindimo.

8Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į atsakovės L. R. S. apeliacinį skundą. Jame nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą ir ieškinį atmesti.

9Ieškovė UAB „Gasida“ pateikė atsiliepimą į atsakovės L. R. S. ir atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinius skundus. Juo prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visu šalių pateiktus įrodymus, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

10Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

11Apeliaciniai skundai atmestini.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Ieškovė UAB „Gasida“, gindama savo, kaip savininkės, pažeistas teises, byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2005-08-12 dovanojimo sandorį, sudarytą tarp atsakovių L. R. S. ir A. G., dalyje dėl patalpų žymimų nuo P-17 iki P-20, esančių ( - ), įpareigoti atsakoves atstatyti pusrūsio patalpą P-7, po pertvarkymo plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, esančią pastate lK2p ( - ), į pirminę padėtį bei panaikinti ginčo pusrūsio patalpų, žymimų nuo P-l7 iki P-20 teisinę registraciją atsakovių vardu Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina atsakovių nuosavybės teisių į patalpas, pažymėtas nuo P-17 iki P-20, perplanuotas vietoje patalpos P-7, kuri priklauso ieškovei. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydamas, kad ginčo patalpos atsakovių vardu 2005-07-13 Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos teisėtai, remiantis atsakovių A. G. ir L. R. S. prašymu bei 2004-07-29 pažyma apie nebaigtą statyti statinį Nr. 118, kurią atsakovėms išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Jame nustatyta pagrindinė taisyklė (kaip šios taisyklės išimtis yra, pvz., CK 4.100 straipsnio 4 dalis), kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentą (CK 6.398 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Dėl to reikalavimas įpareigoti panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją yra išvestinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl ieškovės keliamos turto teisinės registracijos (reikalavimas panaikinti ginčo pusrūsio patalpų, žymimų nuo P-l7 iki P-20, teisinę registraciją atsakovių A. G. ir L. R. S. vardu Nekilnojamojo turto registre) pagrįstumo bei teisėtumo yra tiesiogiai susijęs su ieškovės nuosavybės teisių į daiktą įgijimu.

15Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „Turto bankas“ 2002-10-03 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-09/02-10-2479 UAB „Gasida“ perleido reikalavimo teisę į Kauno m. 3-iosios Statybos ir remonto akcinės bendrovės 134 807,30 Lt skolą (t. 1, b. l. 8–10). 2003-03-12 varžytinėse neparduoto įkeisto turto perdavimo aktu bankrutuojanti Kauno m. 3-ioji statybos ir remonto akcinė bendrovė UAB „Gasida“ perdavė jai nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, esantį ( - ), taip pat ir pastato 1K2p pusrūsio ir mansardos patalpas, pažymėtas indeksais nuo P-1 iki P-16, nuo 3-1 iki 3-12, kurių bendras plotas 1060,37 kv.m. (pusrūsio bendras plotas 931,88 kv.m. ir mansardos bendras plotas 128,49 kv.m.). Šame akte nurodyta, kad jis, vadovaujantis LR Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos 32 p., prilyginamas notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (t. 1, b. l. 11). Apeliantė L. R. S. teigia, kad 2002-10-03 perleidimo sutarties ir varžytinėse neparduoto įkeisto turto perdavimo 2003-03-12 akto dalis dėl pastato 1K2p pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo yra niekinė, nes šių sandorių sudarymo metu pastato 1K2p patalpos pusrūsyje buvo pažymėtos kaip techninės patalpos ir iš jų atskiras nekilnojamojo turto objektas, atitinkantis įstatymų nustatytą tvarką, nebuvo suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šios patalpos priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų (CK 4.82 str. 1 d.), todėl jos negalėjo būti sutarties dalyku (CK 4.82 str. 2 d.). Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2003-06-10 sprendime Nr. 152 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nurodė, kad pusrūsio patalpos nuo P-1 iki P-16 ir nuosavybės teisės į jas iki jų perdavimo UAB „Gasida“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos bankrutuojančiai Kauno m. 3-jai statybos ir remonto bendrovei. Šios patalpos įėjo į kitų bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklausančių patalpų sudėtį. Nekilnojamojo turto registre ši bendrovė minėtų patalpų atskirais nekilnojamojo turto objektais nebuvo suformavusi bei įregistravusi. Minėta komisija taip pat nurodė, jog nuostata, kad šios patalpos pagal CK 4. 82 str. yra traktuojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos, kurios proporcingai priklauso visiems tame name esančių patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise yra nepagrįsta, kadangi kitų patalpų (viso 29 patalpos) savininkų nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nupirktos bendrojo naudojimo patalpos yra konkrečiai identifikuotos, tačiau apie tai, kad tame pastate esantys atskirų patalpų savininkai yra įsigiję dalį minėtų pusrūsio patalpų, kaip bendrojo naudojimo patalpų, nenurodyta (t. 1, b. l. 14-15). Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliantės L. R. S. argumentas dėl 2002-10-03 perleidimo sutarties ir varžytinėse neparduoto įkeisto turto perdavimo 2003-03-12 akto dalies dėl pastato 1K2p pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, t. y. CK 4.82 str. 1,2 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad pusrūsio patalpos nebuvo suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisų į ją.

16Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno 3-ioji Statybos ir remonto akcinė bendrovė 2000-06-08 sutartimi lygiomis dalimis atsakovėms A. G. ir L. R. S. pardavė 44,42 kv.m. bendro ploto patalpą pastate, kuriame vykdoma rekonstrukcija, su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 1-70 (1/3 iš 30,38 kv.m.), 1-25 (1/13 iš 53,74 kv.m.), 1-24 (1/13 iš 6,26 kv.m.), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) (t. 2., b. l. 30–31). Šioje sutartyje nurodyta, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo duomenimis iš 44,42 kv.m. ploto pastate 1K2p suformuotas atskiras nekilnojamojo turto vienetas – patalpa/1-47/ unikalus Nr. ( - ), b. n. patalpų plotas (14,74 kv.m.), į bendrą patalpos plotą neįtrauktas. Ši sutartis 2000-06-08 patvirtinta Kauno m. 16-o notaro biuro notarės (t. 2, b. l. 31). Taigi šio pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu atsakovių įsigytas turtas buvo aiškiai identifikuotas. Tai, kad atsakovės būtų įsigijusios kitas patalpas pastate, esančiame lK2p ( - ), tame tarpe ir ginčo patalpas, t. y. pusrūsio patalpą P-7, po pertvarkymo plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovių A. G. ir L. R. S. nuosavybės teisių į patalpą, plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, perplanuotą vietoj patalpos P-7, kuri priklauso ieškovei.

17Apeliantės L. R. S. nurodoma aplinkybė, kad ji nuosavybės teisę į ginčo patalpą įgijo CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, t. y. rekonstruojant patalpas pagal patvirtintą ir suderintą rekonstrukcijos projektą, gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-07-29 pažymą Nr. 118 apie nebaigtą statybą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama ir statybos procese pastatant naują statinį ar dėl pastato rekonstrukcijos padidinant rekonstruojamojo turto vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Aukščiau nurodytais argumentais konstatuota, kad byloje esanti 2002-10-03 perleidimo sutartis ir varžytinėse neparduoto įkeisto turto perdavimo 2003-03-12 aktas patvirtina ieškovės nuosavybės teises į pusrūsio patalpas P-7, po pertvarkymo plane pažymėtas indeksu nuo P-17 iki P-20, esančias pastate lK2p ( - ). Todėl atsakovės A. G. ir L. R. S., rekonstruodamas šias joms nuosavybės teise nepriklausančias patalpas, negalėjo įgyti nuosavybės teisių į jas CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad 2004-07-29 pažyma Nr. 118 apie nebaigtą statybą nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinta, pripažinta negaliojančia, neteisėta ar netekusi galios, todėl ir teisinė registracija atlikta nenuginčyto dokumento pagrindu laikytina teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija su šiuo argumentus nesutinka, nes, nepaisant šio dokumento teisinės galios, ji nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į turtą. Ši pažyma išduota vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str., iš kurio nuostatų seka, kad nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą. Taigi šios pažymos pagrindu atsakovė A. G. turėjo teisę perleisti jai nuosavybės priklausančių patalpų dalį, tačiau ne jos rekonstruotas, bet ieškovei nuosavybes teises priklausančias patalpas. Apeliantės R. S. argumentai dėl to, kad ji savo lėšomis rekonstravo ginčo patalpas, daug metų jas valdė kaip savo, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad ji ginčo patalpas valdo teisėtai.

18Apeliantas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad savo veiksmais jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, todėl teismo sprendimas solidariai atlyginti ieškovės turėtas išlaidas jo atžvilgiu neturi juridinio pagrindimo. Šis apelianto argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis, bet ne solidariai. Aplinkybių, dėl kurių iš šio apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti mažinamos, nenustatyta (CPK 93 str.).

19Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė UAB „Gasida“ pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė... 3. Ieškovė nurodė, kad 2002-10-03 tarp AB Turto bankas ir UAB „Gasida“... 4. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu ieškinį tenkino:... 5. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pusrūsio patalpos,... 6. Atsakovė L. R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Palangos miesto... 7. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė apeliacinį skundą... 8. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į... 9. Ieškovė UAB „Gasida“ pateikė atsiliepimą į atsakovės L. R. S. ir... 10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 11. Apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Ieškovė UAB „Gasida“, gindama savo, kaip savininkės, pažeistas teises,... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo... 15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „Turto bankas“... 16. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno 3-ioji Statybos ir remonto... 17. Apeliantės L. R. S. nurodoma aplinkybė, kad ji nuosavybės teisę į ginčo... 18. Apeliantas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nesutinka su pirmosios... 19. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330... 21. Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti...