Byla 3K-3-329/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. M. Š. ir A. Š., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. Š., (G. Š. teisių perėmėjų) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir V. S. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, P. Z., G. Š. teisių perėmėjams M. Š. ir A. Š., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. Š., G. L., B. T. M. dėl neteisėtų aktų, sandorių dalies panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: V. M., I. T., A. S., D. J. Ž., R. M., R. K., K. S., R. S., VĮ Registrų centro Kauno filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovo V. S. tėvas P. S. 1991 m. spalio 23 d. Raudondvario agrarinės reformos tarnybai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo 8,3 ha žemę (duomenys neskelbtini). Nors daug kartų kreiptąsi į šią tarnybą ir žemėtvarkos skyrių, tačiau jo ir kitų pretendentų prašymas nebuvo sprendžiamas nenurodant motyvų, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki šiol nepriimtas. Ieškovas, 2001 m. rugpjūčio 16 d. gavęs atsakymą Nr. 374, sužinojo, kad tuometės Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1994 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 681 grąžintinoje žemėje atsakovai B. T. M., P. Z., G. Š., G. L. buvo pripažinti asmeninio ūkio žemės naudojimo plotų nuomotojais. Šiems atsakovams, išskyrus B. T. M., kuriai asmeninio ūkio žemė nepaženklinta, ginčo žemė paženklinta tik po 1994 m. liepos 1 d. Kauno rajono valdyba 1995 m. kovo 16 d. potvarkiu Nr. 157 leido pirkti asmeninio naudojimo žemę asmenims, kurių asmeninio naudojimo sklypuose nėra pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra. Nors buvo pretendentų į žemę, šiuo potvarkiu atsakovui P. Z. buvo leista pirkti ir vėliau parduota žemė, Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 437 leista pirkti ir vėliau parduota asmeninio naudojimo žemė G. Š., Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 113 – G. L. Vėliau ieškovai sužinojo, kad 1994 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 681 patvirtintas asmeninio žemės naudojimo plotų nuomotojų sąrašas 1994 metams, neišlikęs, nepatvirtintas ir sprendimas nepriimtas; atsakovas P. Z. nuteistas už 1994 m. balandžio 15 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 58-osios sesijos posėdžio protokolo suklastojimą, todėl neprašo naikinti sprendimo Nr. 681 dalies dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo atsakovams. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 02-5-6122 dalis grąžintinos žemės yra išperkama, nes ši žemė užimta atsakovės B. T. M. asmeninio ūkio žeme. Kadangi jai asmeninio ūkio žemė skirta, o kitiems nurodytiems asmenims parduota pažeidžiant pretendentų į žemę teises, atsakovai ginčo žeme nesinaudoja, tai ieškovai prašo iš dalies panaikinti ir pripažinti negaliojančiais pirmiau nurodytus aktus ir sandorius.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu atnaujino ieškovams praleistą dėl svarbių priežasčių senaties terminą kreiptis į teismą ir jų ieškinį tenkino: 1) panaikino Kauno rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 157 dalį dėl leidimo P. Z. pirkti asmeninio naudojimo 0,50 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia 1996 m. spalio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos ir P. Z. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. B-P-52/960281 dalį dėl 0,50 ha žemės sklypo pardavimo, taikė abišalę restituciją; 3) panaikino ŽKNTKR VĮ Kauno filialo šios žemės registravimą P. Z. vardu Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini) (1996 m. lapkričio 8 d.); 4) panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 437 dalį dėl leidimo G. Š. pirkti asmeninio naudojimo 0,50 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini); 5) pripažino negaliojančia 1996 m. spalio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos ir G. Š. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. B-P52/96-0304, taikė abišalę restituciją; 6) panaikino šios žemės registravimą G. Š. vardu valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini)(1997 m. sausio 13 d.); 7) panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 113 dalį dėl leidimo G. L. pirkti asmeninio naudojimo 0,50 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini); 8) pripažino negaliojančia 1996 m. spalio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos ir G. L. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. B-P52/96-0301 dalį dėl nurodytos žemės pardavimo, taikė abišalę restituciją; 9) panaikino šios žemės registravimą G. L. vardu Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini) (1997 m. sausio 14 d.); 10) panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-6122 „Dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl B. T. M. 1,15 ha asmeninio ūkio žemės patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše Nr. 66. Teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 23 d. ieškovo tėvas su trečiuoju asmeniu A. M. ir kitais pretendentais kreipėsi dėl tėvo iki 1940 m. turėtos 8,30 ha žemės (duomenys neskelbtini); kad iki ieškovų ginčijamų administracinių aktų priėmimo, kuriais buvo suteikta asmeninio ūkio žemė atsakovams, bei vėliau Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba nepateikė išvados, nenurodė, ar ieškovams pakako dokumentų, reikalingų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, neišsprendė žemės skyrimo ūkininkauti ir žemės grąžinimo ieškovams klausimo, todėl asmeninio ūkio žemės, dėl kurios kilo ginčas, skyrimo, pardavimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas, nes prieštaravo 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 19 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ ir vėlesnio 1993 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl neatidėliotinų žemės reformos darbų 1993 metais“ nuostatoms ir kitiems teisės aktams. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų prašomi panaikinti ir pripažinti negaliojančiais aktai pažeidžia ieškovų teises ir yra neteisėti, asmeninio ūkio žemė atsakovams P. Z., G. Š., G. L. ir B. T. M. suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad, nustačius faktą, jog žemė asmeniniam ūkiui suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, prioritetiškai turi būti ginamos asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisės. Kadangi ieškovams ir tretiesiems asmenims nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tai pagal sprendimo priėmimo metu galiojančio 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnį jie turi teisę į žemės grąžinimą natūra turėtoje vietoje. Teismas, pripažinęs ginčijamas žemės pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, nurodė, kad, remiantis 1964 m. CK 47 straipsniu (CK 1.80 straipsniu), yra pagrindas taikyti abišalę šių sandorių restituciją.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija dėl pripažintų negaliojančiomis 1996 m. spalio 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir P. Z., G. Š., G. L. sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, kad P. S. (ieškovo tėvas) pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra 1991 m. spalio 23 d., atsakovams žemė asmeniniam ūkiui suteikta 1994 m. balandžio 15 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos sprendimu, o administraciniai aktai, suteikę atsakovams teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybėn, priimti 1995 m., žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 1996 metais, pažymėjo, kad žemės sklypai atsakovams asmeniniam ūkiui galėjo būti suteikti ir parduoti tik išsprendus ieškovų nuosavybės teisės atkūrimo klausimą. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodė, kad tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, todėl negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Nutartyje nurodyta, kad dėl šios aplinkybės asmeninio ūkio žemės suteikimas ir pardavimas atsakovams yra neteisėtas ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms (1993 m. liepos 28 d. redakcija), taip pat 1993 m. spalio 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 16 punktui, kuriame nustatyta, jog nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui arba laisvoje valstybinio fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, tačiau ieškovai, bylos duomenimis, neįrodė, kad iki nurodytos datos naudojosi asmeninio ūkio žeme, kuri jiems vėliau buvo perleista privačion nuosavybėn, taip pat nustatė, kad buvo pažeisti nurodyto Vyriausybės nutarimo 14 punkte įtvirtinti reikalavimai. Kolegija pažymėjo, kad, remiantis 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnio 4 dalimi (1993 m. liepos 15 d. redakcija), P. S. 1991 m. spalio 23 d. pateikus prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra, ši žemė negalėjo būti laikoma valstybinio fondo žeme ir suteikta atsakovų asmeniniams ūkiams. Kolegija, remdamasi 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. I-1112, papildžiusiu Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas piliečių, naudojančių asmeninio ūkio žemę Raudondvario kadastro vietovėje, sąrašas, į kurį buvo įtraukta atsakovė B. T. M., neteisėtas, nes toks sprendimas galėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 1997 m. liepos 23 d. Kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmeninio ūkio žemė atsakovams suteikta neteisėtai, yra pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovai sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, pačias pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat panaikino žemės įregistravimą atsakovų vardu valstybinio žemės kadastro duomenų registre, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir nusprendęs taikyti abišalę restituciją, šį klausimą išsprendė visiškai nemotyvuotai, nesvarstė ir nepasisakė dėl restitucijos taikymo šioje byloje galimumo, atsakovų pripažinimo sąžiningais įgijėjais (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl galimybės iš jų išreikalauti nekilnojamuosius daiktus (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Kolegija, nustačiusi absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), panaikino šią sprendimo dalį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, iš naujo sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nekilnojamojo turto privatizavimas už vienkartines išmokas – investicinius čekius jau yra pasibaigęs, ir dėl to teismui, nusprendus taikyti restituciją, turėtų būti pasirinktas toks šalių grąžinimo į pirmykštę padėtį būdas, kuris neprieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

9III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovai M. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista likusi Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis, ir perduoti dėl šios dalies bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymų dalies dėl leidimų atsakovams pirkti asmeninio naudojimo žemę, žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, žemės registracijos atsakovų vardu panaikinimo, nors ir perdavęs restitucijos taikymo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės užkirto kelią klausimams dėl restitucijos taikymo šioje byloje, galimumo atsakovus pripažinti sąžiningais įgijėjais ir dėl galimybės iš jų išreikalauti nekilnojamuosius daiktus motyvuotai išspręsti. Pripažinus negaliojančiais žemės pirkimo–pardavimo sandorius, dėl šių sandorių negaliojimo pasekmių (restitucijos) taikytinos CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismui panaikinus žemės registraciją atsakovų vardu, atsakovai prarado nuosavybės teises į žemės sklypus – tokiu atveju nebėra galimybės taikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalį, atsakovus pripažinti sąžiningais įgijėjais ir iš jų išreikalauti nekilnojamuosius daiktus.

11Atsakovai P. Z., G. L., Kauno rajono savivaldybė pateikė prisidėjimus prie atsakovų pateikto kasacinio skundo, kuriuose nurodoma, kad su kasacinio skundo argumentais sutinkama ir prašoma tenkinti atsakovų kasacinį skundą.

12Ieškovai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame nurodė, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes kasatorių prašymą apeliacinės instancijos teismas tenkino, įgijėjo sąžiningumo klausimą perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasatorių keliamas klausimas spręstinas apeliacine tvarka apskundus Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma, galima tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 340, 341 straipsniai) ir tik esant CPK 346 straipsnyje nurodytiems kasacijos pagrindams. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, taip pat atsikirtimai į juos, išdėstyti CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktuose atsiliepimuose į kasacinį skundą, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, turinčio esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir (ar) nutarties byloje priėmimui, konstatavimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir (ar) nutartį kasacine tvarka.

16Iš kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis, matyti, kad kasatoriai nesutinka tik su ta šio teismo nutarties dalimi, kuria teismas, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl žemės sklypų teisinės registracijos kasatorių, kaip savininkų, vardu panaikinimo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis teismas taikė restituciją dėl pripažintų negaliojančiomis 1996 m. spalio 17 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatoriai teigia, kad taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies normas, kurios, jų manymu, turi būti taikomos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo pripažintų negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo pasekmių. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies normų taikymas ir apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl restitucijos taikymo, nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta žemės sklypų teisinė registracija kasatorių, kaip savininkų, vardu.

17Dėl CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies normų taikymo

18Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, jeigu iki 2001 m. liepos 1 d. sudaryti sandoriai pripažįstami negaliojančiais po 2001 m. liepos 1 d., dėl tokių sandorių negaliojimo pasekmių taikomos 2000 m. CK normos. Šioje byloje sandoriai dėl nekilnojamojo turto sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d.: Kauno apskrities valdytojo administracija valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su P. Z., valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. Š. ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. L. sudarė 1996 m. spalio 17 d. Dėl to šių sandorių pasekmėms taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi, t.y. šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Sandorio negaliojimo atvejais restitucija taikoma tik vadovaujantis CK 6.145–6.153 straipsnių nuostatomis (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).

19Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies normas, kurios, jų manymu, turi būti taikomos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo negaliojančiomis pripažintų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo pasekmių.

20CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Trečiaisiais laikomi asmenys, kurie nėra prievolės, siejančios kreditorių ir skolininką, šalys, o susiję tik su viena iš prievolės šalių. Tik iš tokio sąžiningo įgijėjo, bet ne iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalies, negalima išreikalauti restitucijos objektu esančio daikto, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Kasatoriai yra pripažintų negaliojančiais sandorių šalys, bet ne tretieji asmenys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 4 dalis netaikoma, taip pat šios dalies pagrindu netaikomos ir CK 4.96 straipsnio normos. Tiesiogiai CK 4.96 straipsnis šioje byloje taip pat negali būti taikomas, nes nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal specialųjį įstatymą, numatantį tik ribotą savininko pažeistų teisių restituciją.

21Vertinant, ar kasatorių, kaip pirmosios instancijos teismo panaikintų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties šalių, sąžiningumas reikšmingas restitucijos taikymui, svarbu tiksliai nustatyti santykius, kurių subjektais tapo kasatoriai, sudarydami šias sutartis. Teisėjų kolegija, pripažindama, kad, formaliai vertinant šiuos santykius, kasatoriai buvo sutartinių (nors ir lengvatinėmis sąlygomis, tačiau buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis), t. y. pirkimo–pardavimo santykių subjektai – pirkėjai, pažymi, jog šiuo atveju svarbi šių santykių, reglamentuojamų specialiosiomis žemės reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesui skirtomis teisės normomis, prigimtis, jų panašumas į CK reglamentuojamus santykius. Nors nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese susiklostantiems teisiniams santykiams tiesiogiai netaikomos CK daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių gynimą, nes šiuos santykius reglamentuojantis specialusis įstatymas numato tik ribotą restituciją, dėl kurios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra individualus administracinis aktas, bet ne teismo sprendimas, kuriuo, gražinant daiktą savininkui, atkuriama jo pažeista teisė, pagal prigimtį šie santykiai yra pažeistų savininko teisių gynimo, išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. daiktiniai teisiniai santykiai. Dėl to šiems santykiams taikytinos pagrindinės šio CK daiktinės teisės instituto (lex generalis) normos, kiek jos neprieštarauja Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų (lex specialis) normoms. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad šiems santykiams taikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios sąžiningo įgijėjo teisių gynimą.

22Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl restitucijos taikymo, nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta žemės sklypų teisinė registracija kasatorių, kaip savininkų, vardu

23Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtų formalus pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas neteisėtai perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl restitucijos taikymo, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta žemės sklypų teisinė registracija kasatorių, kaip savininkų, vardu, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo kasatorių, kaip savininkų, vardu.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas nurodytu būdu, tačiau ne pirmiau nurodytu, o kitu pagrindu, t. y. kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija taip sprendžia todėl, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). 2000 m. CK netgi nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą momentas nebesiejamas su teisine registracija. Jame nustatyta pagrindinė taisyklė (kaip šios taisyklės išimtis yra, pvz., CK 4.100 straipsnio 4 dalis), kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentą (CK 6.398 straipsnio 1, 2 dalys). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais, ypač kai tenka nustatinėti trečiųjų asmenų sąžiningumą. Duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti.

25Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinant Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis dėl ginčo žemės sklypų teisinės registracijos atsakovų vardu panaikinimo, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį.

28Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis dėl ginčo žemės sklypų teisinės registracijos atsakovų vardu panaikinimo, ir ieškovų reikalavimus dėl ginčo žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo atmesti.

29Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovo V. S. tėvas P. S.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu atnaujino... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu atsakovai M. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos... 11. Atsakovai P. Z., G. L., Kauno rajono savivaldybė pateikė prisidėjimus prie... 12. Ieškovai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame nurodė, kad... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo... 16. Iš kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos... 17. Dėl CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies normų... 18. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 19. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80... 20. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto... 21. Vertinant, ar kasatorių, kaip pirmosios instancijos teismo panaikintų... 22. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti pirmosios instancijos... 23. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtų... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas... 25. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 29. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...