Byla 2A-190-777/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. J., G. J., V. J., V. J., Gilenos E. J. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. patikslintą 2013-05-22 ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybei, BĮ Palangos kultūros centrui, trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo,

Nustatė

2ieškovai 2013-05-25 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys). Nurodė, kad ieškovai ir Palangos miesto savivaldybė yra statinio, esančio adresu ( - ) (toliau – Kurhauzas), bendraturčiai. Palangos miesto savivaldybei priklauso ½ dalis Kurhauzo, kurią pagal panaudos sutartį naudoja BĮ Palangos kultūros centras. Ieškovams taip pat

3priklauso ½ dalis Kurhauzo. Ieškovai po 2002-08-05 kilusio gaisro, surašius 2010-09-08 avarijos tyrimo aktą, buvo įpareigoti nugriausti likusias po gaisro pastato konstrukcijas, konservuoti pamatus, šiuo metu realaus valdytino turto neturi. Palangos miesto savivaldybė, naudodama turtinę vertę turinčią išlikusią bendro turto dalį, yra privilegijuotoje padėtyje palyginti su ieškovais. Taigi yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Kiekvienas bendraturtis esant bet kokiam turto sumažėjimui ar netekimui privalo mažinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Palangos miesto savivaldybė Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutartimi patvirtintą naudojimosi minėtu statiniu tvarką viešajame registre įregistravo 2012-02-17. Ši naudojimosi tvarka buvo nustatyta tik tarp to meto bendraturčių – G. J., Palangos miesto savivaldybės ir buvusio savininko A. T.. Kadangi 2003-05-16 nutartis, kuria nustatyta naudojimosi Kurhauzu tvarka, įregistruota viešajame registre po to, kai Kurhauzo dalis G. J. perleido mainų sutartimi sutuoktinei V. J. bei dovanojimo sutartimis dukroms J., naujosioms statinio bendraturtėms minėta naudojimosi tvarka negalioja. Pasikeitus bendraturčiams, minėta naudojimosi tvarka ieškovėms, t. y. V. J., V. J., V. J. ir E. G. J., privalomos galios neturi, nes nesilaikyta CK 4.81 str. 2 d. reikalavimo susitarimo formai. Prašė nustatyti naudojimosi Kurhauzu tvarką pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą Kurhauzo pastato mūrinės dalies techninį projektą.

4Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad

52003-05-16 teismas patvirtino taikos sutartį dėl ginčo statinio naudojimosi tvarkos, statinys sudegė iki taikos sutarties pasirašymo (2002-08-25). Pastato būklė po naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės nepakito. Tiek ieškovai, tiek savivaldybė privalėjo atstatyti valdomas pastato dalis. Taikos sutartyje nurodyta, kad medinė pastato dalis gali būti restauruota, pritaikyta pagal šiuolaikinius reikalavimus ir eksploatuojama atskirai nuo mūrinės dalies be žalos kultūros vertybei.

62003-05-16 teismo nutartis viešajame registre buvo registruota 2003-07-03. Ieškovų argumentai, kad naudojimosi tvarka išviešinta tik 2012 metais, nepagrįsti. 2003-05-16 nustatyta naudojimosi tvarka yra racionali ir numato ekonomišką pastato atstatymą ir naudojimą. Savivaldybė pagal nustatytą naudojimosi tvarką jau restauravo jos naudojamą Kurhauzo dalį. Ieškovai bylinėjasi nenorėdami investuoti į pastato rekonstrukciją ir vengdami turto paėmimo visuomenės poreikiams. Nėra pagrindo prašyti pripažinti ieškovų teisę atstatyti ieškovų valdomą Kurhauzo dalį, nes savivaldybė tokios ieškovų teisės niekada neginčijo.

7Atsakovė BĮ Palangos kultūros centras atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savivaldybė Kurhauzo dalį valdo patikėjimo teise. Neturi teisės vietoje savininko spręsti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo Kurhauzu, keisti Kurhauzo teisinės būklės. Nesutinka, kad daugiau nei 10 metų galiojanti naudojimosi Kurhauzu tvarka būtų pakeista. Tai, kad ieškovai neprižiūri jų valdomos Kurhauzo dalies, jos nerestauruoja, nėra pagrindas keisti naudojimosi tvarką.

82003-05-16 Palangos miesto savivaldybė, A. T. ir G. J. pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl Kurhauzo pastato dalių atidalijimo ir jų naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad šalys pasidalijo ne patalpas, bet sudegusio pastato dalis, kurios pagal pridėtą prie sutarties planą yra įvardytos konkrečiais indeksais. Nustatant sudegusio pastato naudojimosi dalimis tvarką, Kurhauzas jau buvo sudegęs (2002-08-05). Po taikos sutarties pasirašymo pastato būklė iš esmės nepakito. Ieškovai yra G. J. ir A. T. teisių perėmėjai, todėl jiems privaloma nustatyta naudojimosi pastatu tvarka. 2003-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29-83/2003, buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2003-07-03, t. y. dar prieš sudarant perleidimo sandorius, apie tai pažymint prie kiekvieno savininko skilties atskirai. 2013-05-16 sutartimi nustatyta ir daugiau kaip 10 metų galiojanti naudojimosi pastatu tvarka yra racionali, numato efektyvų, ekonomišką pastato atstatymą ir naudojimą.

9Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Palangos Kurhauzo pastatas yra paskelbtas saugoma kultūros vertybe. Tarp savininkų kilęs ginčas dėl Kurhauzo naudojimosi tvarkos buvo išspręstas Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutartimi, kuria patvirtinta bendraturčių taikos sutartis dėl pastato dalių naudojimo. Ši nutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kultūros vertybės Kurhauzo dalies savininkai G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. per laikotarpį nuo nuosavybės teisių įgijimo netvarkė ir neprižiūrėjo, nors Kultūros paveldo departamento pareigūnai ne kartą teikė reikalavimus, taikė administracinę atsakomybę. 2010-08-24 įvyko Kurhauzo avarija – griuvo dalis sienos. G. J. 2010-11-23 buvo išduotas leidimas išardyti avarinės būklės statinio dalis ir užkonservuoti likusius pamatus pagal parengtą techninį projektą. Atlikę šiuos darbus, jokių kitų realių veiksmų išsaugoti kultūros vertybės dalį ieškovai per laikotarpį nuo nuosavybės teisių į jos dalis įgijimo nėra atlikę, jiems priklausanti kultūros vertybė visiškai sunyko, liko tik pamatai.

10Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutartis viešajame registre buvo įregistruota

112003-07-03. Ieškovėms V. J., V. J., V. J. ir G. E. J. nuosavybės teisės į Kurhauzo dalis įregistruotos po 2003-05-16 nutarties įregistravimo viešame registre ir naujieji Kurhauzo savininkai yra G. J. šeimos nariai – sutuoktinė ir dukros. Todėl 2003-05-16 nutartyje nustatyta naudojimosi ginčo statiniu tvarka šiems savininkams turėjo būti žinoma ir jiems galioja. Padarė išvadą, jog ieškovų teiginiai, kad negalėjo būti nustatyta naudojimosi tvarka dėl neišlikusios Kurhauzo dalies, yra nepagrįsti. Nurodė, kad rašytine bylos medžiaga patvirtinta, jog Kurhauzo medinė ir mūrinė pastato dalys buvo paveiktos 2002 metų gaisro. Teismui priimant 2003-05-16 nutartį, minėta situacija šalims buvo žinoma ir buvo jų įvertinta nustatant būtent tokią naudojimosi tvarką. Nurodė ir tai, kad duomenų, jog po 2003-05-16 teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi tvarkos padėtis yra iš esmės pasikeitusi, ieškovai nepateikė. Konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės naudojama Kurhauzo mūrinė dalis yra rekonstruota. Ieškovai medinės dalies, kuri teismo nutartimi paskirta jiems naudotis ir gali būti rekonstruota, nerekonstravo. Duomenų, kad neturi galimybės atstatyti savo naudojamos dalies, nepateikė. Konstatavo ir tai, kad ieškovų pateiktas naujas naudojimosi Kurhauzu pasiūlymas ne tik neatitinka Kurhauzo įsigijimo metu galiojusio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, bet ir pažeidžia bendraturtės Palangos miesto savivaldybės teisėtus lūkesčius, neracionalų bei įtvirtinantį neprotingą, neefektyvų ginčo statinio naudojimą. Nurodė, kad išvestinis ieškinio reikalavimas dėl teisės atstatyti statinio dalis suteikimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nepateikė rodymų, jog atsakovai ar kiti asmenys trukdo naudotis šia teise.

12I. V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, esančiam Klaipėdos apygardos teismo jurisdikcijoje, išskyrus Palangos miesto apylinkės teismą. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikia teisme pateikti papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad juridinis faktas įrašomas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkte „Juridiniai faktai“. Ieškovė 2005-12-01 mainų sutartimi įsigijo 3/100 dalis tuo momentu viešajame registre 7 punkte įrašyto juridinio fakto – nustatyta Kurhauzo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nurodyta nebuvo. Minėtas įrašas 7 punkte atsirado tik 2012-02-21. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punkte paviešintas nuosavybės faktas ir šios nuosavybės atsiradimo pagrindai. Todėl iš šio punkto įrašų tretieji asmenys niekaip negali padaryti išvados, kad yra nustatyta naudojimosi pastatu tvarka. 2005-12-01 Nekilnojamojo turto registre įregistruotų suvaržymų nebuvo. Susitarime dėl Kurhauzo naudojimosi tvarkos nenumatyta, kad tokia Kurhauzo naudojimosi tvarka kartu su daiktu bus perleidžiama ir kitam asmeniui. Dėl ieškovės nėra priimtas teismo sprendimas, kuris apribotų jos teisę disponuoti Kurhauzu. Kilus abejonių dėl ieškovės nuosavybės teisės apribojimo, konstatuotina, kad nuosavybės teisė neapribota ir galimas naujas susitarimas dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, nenurodė teisės normos, kuria rėmėsi, bei padarė išvadą, jog ieškovei naudojimosi tvarka buvo žinoma. Skundžiamas sprendimas prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 1 d. bei LR CK 4.37 str. 1 d. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 4 p., sprendime nenurodė teisės normos, leidžiančios nustatyti naudojimosi tvarką nesant nekilnojamojo turto objekto. Kurhauzas sunyko gaisro metu 2002 metais, todėl nebuvo galima tartis dėl jo naudojimosi tvarkos. Susitarimas yra niekinis, nes susitarimo objektas sutarties tvirtinimo momentu jau nebeegzistavo. Teismo argumentas prieštarauja CK 6.154 str. 1 d. Nurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

13I. G. E. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, esančiam Klaipėdos apygardos teismo jurisdikcijoje, išskyrus Palangos miesto apylinkės teismą. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikia teisme pateikti papildomus paaiškinimus. Šis apeliacinis skundas yra tapatus ieškovės V. J. apeliaciniam skundui. Todėl apeliacinio skundo argumentai nekartojami.

14Ieškovai G. J., V. J. ir V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti arba nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, išskyrus Palangos miesto apylinkės teismą, nagrinėti iš naujo. Prašė pridėti VĮ Registrų centro 2013-09-25 išvadą ir VĮ Registrų centro 2013-10-07 išvadą. Būtinybė užklausti VĮ Registrų centrą atsirado tik išnagrinėjus bylą ir teismui priėmus sprendimą. Teisme Registro centro duomenų vertinimas neatitiko teisės aktų, todėl buvo kreiptasi į Registrų centrą dėl informacijos, kokie duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 ir 7 p. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teisme reikia pateikti papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad susitarimas dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ginčo šalių nebuvo tinkamai sudarytas, nebuvo tinkamai įregistruotas viešame registre, nebuvo tinkamai išviešintas ir nėra privalomas Kurhauzo dabartiniams savininkams. VĮ Registrų centras išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu registruojamas kaip juridinis faktas, kuris nurodomas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkte „Juridiniai faktai“ (2 t., b. l. 161–162). Jeigu nurodytame punkte įrašų nėra, juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo. VĮ Registrų centras išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punkte „Nuosavybė“, vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 metų redakcija) 14 str., kuris nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją, bei dokumentu, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė, registruojama tik daiktinė teisė (nuosavybės teisė) į nekilnojamąjį turtą (2 t., b. l. 162). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Nurodė ir tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodė, kad nėra duomenų, jog po 2003-05-16 teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi tvarkos padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Tačiau pastato mūrinė dalis atstatyta, medinė dalis nugriauta. 2010-09-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-68 sudarytos komisijos sprendimu ieškovai neteko teisės valdyti bendrosios nuosavybės objekto – Kurhauzo, o iš Palangos miesto savivaldybės teisė valdyti Kurhauzą nebuvo atimta. Sprendime yra negatyvus teiginys, kad ieškovai medinės dalies, kuri jiems priskirta naudotis teismo sprendimu, nerekonstravo ir duomenų, kad neturi galimybės atstatyti savo naudojimosi dalies, nepateikė. Teismas ieškovų ir atsakovų nebelaikė bendraturčiais. Teismas svarstė civilinės bylos sustabdymo klausimą ir jį atmesdamas pasisakė dėl teisinės Kurhauzo padėties susiedamas nagrinėjamą bylą su kitomis bylomis ir taip parodė, kad teismui yra žinomos Kurhauzo atstatymo aplinkybės ir su tuo susiję ginčai. Sprendime yra neigiamai įvertintas ir ieškinio pareiškimo faktas. Ieškovų pateiktas pasiūlymas nustatyti naują naudojimosi tvarką įvertintas kaip pažeidžiantis bendraturtės Palangos miesto savivaldybės teisėtus lūkesčius, neracionalus bei įtvirtinantis neprotingą ir neefektyvų Kurhauzo naudojimą. Taip teismas išreiškė neigiamą požiūrį į ieškovus ir teigiamai vertina bei gina Palangos miesto savivaldybės interesus. Teisinis ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo sprendžiamas. Šis ginčas buvo pakeistas kitu, ar gali ieškovas G. J. reikšti pretenzijas dėl Kurhauzo, jei neprisidėjo prie jo atstatymo.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybė nurodė, kad su ieškovų apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodė, kad svarbiausia, jog teismo nutartis, kuria patvirtinta naudojimosi tvarka, paties G. J. prašymu VĮ Registrų centre buvo įregistruota ir paviešinta, 2003-07-03, t. y. dar prieš sudarant perleidimo sandorius, nors ir ne toje grafoje. Prieš perimdami turtą, G. J. žmona ir vaikai, privalėdami būti apdairūs ir protingi, taikant bonus pater familias principą, galėjo pasidomėti 2003-05-16 teismo nutartimi. Todėl pagal CK 4.81 str. 2 d. ji privaloma ir kitiems ieškovams. 2003-05-16 nutartimi nusistatyta ir daugiau kaip 10 metų galiojanti naudojimosi Kurhauzu tvarka yra racionali, numato efektyvų, ekonomišką pastato atstatymą ir naudojimą. Ieškovų siūlomas pakeitimas nėra pozityvus, racionalus, neatitinka ieškovų nurodytos LAT praktikos. Ieškovai nori kuo labiau sujaukti naudojimosi pastato dalimis tvarką. Be to, pagal nustatytą naudojimosi tvarką savivaldybė, valstybės padedama, jau restauravo valdomą Kurhauzo dalį. Apeliantų teiginiai dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų negalėjimo nagrinėti bylos yra nepagrįsti.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Palangos kultūros centras nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Taikos sutartimi nusistatyta naudojimosi tvarka ir

172003-05-16 teismo nutartis daugelį metų ieškovams buvo aiški. Tačiau savivaldybei pradėjus savo valdomos pastato dalies restauraciją, visuomenei ir savivaldybei pradėjus reikalauti, kad ir ieškovai restauruotų jų valdomą dalį, ieškovams naudojimosi Kurhauzu tvarka pasidarė nebeaiški. Be to, atkartojo kitus atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus.

18Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Byloje yra pateikta Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria tarp bendraturčių buvo pasidalytas išlikęs po gaisro Kurhauzo pastatas. Taip pat nustatyta, jog medinė pastato dalis gali būti tvarkoma ir naudojama atskirai nuo mūrinės dalies. Ieškovai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovai daugiau kultūros vertybės Kurhauzo dalių nuosavybės teise įgiję nėra, todėl ieškovų reikalavimai atmesti pagrįstai. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti LR CK 4.47 str., todėl nuosavybės teisė negali atsirasti kitais pagrindais. Teismai ne kartą yra išaiškinę, kad Nekilnojamojo turto registro įrašas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

19Ieškovų apeliaciniai skundai atmestini.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.).

21Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

22Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. CPK 322 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 str.).

25Dėl naujų įrodymų

26CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK

27306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovai G. J., V. J. ir V. J. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro 2013-09-25 ir 2013-10-07 raštus dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad būtinybė užklausti VĮ Registrų centrą atsirado tik išnagrinėjus bylą ir teismui priėmus sprendimą. Teisme Registro centro duomenų vertinimas neatitiko teisės aktų, todėl buvo kreiptasi į Registrų centrą dėl informacijos, kokie duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 ir 7 p. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

28Dėl 2003-05-16 nutarties ir nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo

29Apeliantai nurodė, kad Kurhauzas sunyko gaisro metu 2002 metais, todėl nebuvo galima tartis dėl jo naudojimosi tvarkos. Susitarimas yra niekinis, nes susitarimo objektas sutarties tvirtinimo metu nebeegzistavo. Šie skundų argumentai yra nepagrįsti. Palangos miesto apylinkės teismo

302003-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-03/2003, kuria patvirtinta Palangos miesto savivaldybės, G. J. ir A. T. sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi Kurhauzu tvarkos nustatymo, yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad nebegalima ginčyti šia nutartimi nustatytų faktų (LR CPK 18 str. 1 d.).

31Ieškovai teigia, kad 2003-05-16 nutartimi buvo nustatyta naudojimosi Kurkauzu tvarka. Tačiau iš šios nutarties turinio (1 t., b. l. 19) nustatyta, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų G. J. ir A. T. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl patalpų atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi Kurhauzu tvarką pagal pasiūlytą variantą bei atidalyti natūra nuosavybės teise G. J. ir A. T. priklausančią pastato dalį pagal atidalijimo projektą. Teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią abipusių nuolaidų būdu šalys sutarė dėl pastato dalies atidalijimo ir dalių naudojimosi tvarkos. G. J. ir A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko 86 proc. ir 14 proc. dalys, plane žymimos indeksais: G – 238 kv. m; 2G – 173 kv. m; A – 28 kv. m, šiaurinės verandos dalis – 74 kv. m; MN šiaurinė dalis – 96 kv. m. Iš viso 609 kv. m. Palangos miesto savivaldybei atiteko pastato dalis, padalijimo plane žymima indeksais: 2MG – 404 kv. m; rekonstruota MN pietinė dalis – 86 kv. m; pietinės verandos dalis – 42 kv. m. Iš viso 532 kv. m. Nurodyta, kad 30 kv. m pokario laikotarpiu pastatytas priestatas turi būti nugriautas kaip gadinantis kultūros vertybę. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybei atitekusi pastato dalis buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne nustatyta naudojimosi ta dalimi tvarka. Todėl ir 2003-07-03 viešame registre pagal G. J. prašymą įregistravus Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutartį, ji ir buvo įregistruota Turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punkte „Nuosavybė“, kur registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, t. y. nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentus, kurių pagrindu atsirado registruojama daiktinė (nuosavybės) teisė į nekilnojamąjį turtą.

32Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis kiti rašytiniai duomenys: A. P. PĮ 2003-03-21 Kurhauzo padalinimo planas (1 t. b.l.27); UAB „Restauravimo centro“

332003-05-08 raštas Palangos miesto apylinkės teismui, kuriame nurodoma į ką reikia atkreipti dėmesį atidalijant pastatą natūra (1 t. b. l. 122); G. J. 2005-11-21 atsakymas į raštą VĮ Registro centro Klaipėdos filialo direktorės pavaduotojai E. K. (1 t. b.l.123), kuriame nurodyta, kad „mano užsakymo šiaurinės verandos dalis 74 m2 Jūsų žymima 8b1ž, iš kurios 638/1000 dalys priklauso man, o 362/1000 dalys savivaldybei“ „kad išvengti painiavos ateityje noriu dovanoti ir mainyti konkrečių patalpų dalis“; V. J. asmeniškai ir atstovaujančios nepilnametes dukras V. J. ir V. J. 2005-12-11 prašymas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktorei (1 t. b. l. 124), kuriame nurodyta „Nors pagal 2003-05-16 Palangos m. teismo nutartį kurhauzo pastatas tarp bendrasavininkų padalintas (...) Norėčiau pasilikti tik šiaurinę verandą 28 kv.m. ploto 7b1ž arba pagal .P. „A“, o po 0,1516 dalių dovanotų dukroms V. ir V. J. patalpos žymimos 5b2m; 8b1ž ir 3b1p, o likutį parduoti“;

34CK 4.80 str. nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąvokos turinys. CK

354.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinamos nuosavybės teisės reiškia, kad atidalijus pasibaigia bendraturčio bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

36Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų ar įrenginių (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos), jie fiziškai nedalūs ir būtini visiems atidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atidalyta nuosavybe, ir negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis, priimta byloje

373K-7-466/2008).

38Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str.) ir atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas (LR CK 4.81 str.) yra du skirtingi nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, kurie skiriasi savo turiniu ir teisiniu padariniais. Minėta, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą. Todėl nustatyti ieškovų prašomą naudojimosi atidalyta ir Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia Kurhauzo dalimi tvarką nėra įstatymų nustatyto pagrindo.

39Padaręs anksčiau nurodytas išvadas apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantų argumentų, susijusių su netinkamu Palangos miesto apylinkės teismo 2003-05-16 nutarties įregistravimu viešame registre, netinkamu išviešinimu, minėtos nutarties neprivalomumu Kurhauzo dabartiniams savininkams, nepagrįstu nuosavybės teisės apribojimu, nurodytų materialinių ir procesinių normų pažeidimu, taip pat ir dėl atsiliepimuose į apeliacinius skundus dėl minėtų argumentų išdėstytų atsikirtimų nepasisako, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

40Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, nors ir ne tais motyvais.

41Dėl šališko teismo

42Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai bylą nagrinėjusiai teisėjai E. Žakevičiūtei ir kitiems Palangos miesto apylinkės teismo teisėjams buvo pareiškę nušalinimą. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės R. Zubernienės 2013-04-29 nutartimi šis pareiškimas netenkintas. Todėl pakartotinai nagrinėti minėtame prašyme išdėstytų teisėjo, teismo šališkumo motyvų nėra pagrindo. Ieškovai G. J., V. J. ir V. J. apeliaciniame skunde nurodė ir kitus pirmosios instancijos teismo šališkumo motyvus, kurie iš esmės susiję su teismo padarytomis išvadomis bei priimtais procesiniais sprendimais. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovų netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

45apeliantų prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinti.

46Apeliantų G. J., V. J. ir V. J. prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo tenkinti, pridėti juos prie bylos.

47Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai 2013-05-25 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (toliau –... 3. priklauso ½ dalis Kurhauzo. Ieškovai po 2002-08-05 kilusio gaisro, surašius... 4. Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu nesutiko.... 5. 2003-05-16 teismas patvirtino taikos sutartį dėl ginčo statinio naudojimosi... 6. 2003-05-16 teismo nutartis viešajame registre buvo registruota 2003-07-03.... 7. Atsakovė BĮ Palangos kultūros centras atsiliepime su ieškiniu nesutiko.... 8. 2003-05-16 Palangos miesto savivaldybė, A. T. ir G. J. pasirašė taikos... 9. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Palangos... 10. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 11. 2003-07-03. Ieškovėms V. J., V. J., V. J. ir G. E. J. nuosavybės teisės į... 12. I. V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės... 13. I. G. E. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės... 14. Ieškovai G. J., V. J. ir V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybė... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Palangos kultūros centras... 17. 2003-05-16 teismo nutartis daugelį metų ieškovams buvo aiški. Tačiau... 18. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su... 19. Ieškovų apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 21. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės... 22. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 23. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų,... 25. Dėl naujų įrodymų... 26. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 27. 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi... 28. Dėl 2003-05-16 nutarties ir nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo... 29. Apeliantai nurodė, kad Kurhauzas sunyko gaisro metu 2002 metais, todėl nebuvo... 30. 2003-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-03/2003, kuria patvirtinta... 31. Ieškovai teigia, kad 2003-05-16 nutartimi buvo nustatyta naudojimosi Kurkauzu... 32. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis... 33. 2003-05-08 raštas Palangos miesto apylinkės teismui, kuriame nurodoma į ką... 34. CK 4.80 str. nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 35. 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio... 36. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 37. 3K-7-466/2008).... 38. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str.) ir... 39. Padaręs anksčiau nurodytas išvadas apeliacinės instancijos teismas dėl... 40. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 41. Dėl šališko teismo... 42. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 45. apeliantų prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka... 46. Apeliantų G. J., V. J. ir V. J. prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo... 47. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą palikti nepakeistą....