Byla e2A-408-196/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1773-577/2016 pagal ieškovės bankrutavusios E. L. įmonės ,,Informatyvus dizainas“ ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi E. L. įmonė ,,Informatyvus dizainas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. L. 62 407,80 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog atsakovas, būdamas individualios įmonės savininku ir vadovu, netinkamai organizavo įmonės veiklą, veikė nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai, neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, dėl ko įmonei ir kreditoriams buvo padaryta 62 407,80 Eur žala, kuri lygi prarasto turto vertei. Jokio turto, iš kurio būtų galimas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, įmonėje nėra, o didelės vertės turtas, kurį būtų buvę galimą panaudoti kreditoriniams reikalavimams ar jų daliai padengti, prarastas dėl įmonės savininko ir vadovo kaltės. Todėl atsakovas E. L. turi asmeniškai atsakyti ir atlyginti įmonei bei jos kreditoriams padarytą žalą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo E. L. ieškovei bankrutavusiai E. L. įmonei „Informatyvus dizainas“ 19 869,93 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 447 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus pakeitė, nustatant atsakovui priklausančio turto arešto mastą – 19 869,93 Eur, paliekant laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus paaiškėjo, jog 2009 m. įmonė turėjo penkis laivus – katerius; kadangi įmonės vadovas paaiškino administratoriui, kad aptariamas turtas buvo parduotas Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS, kuri už parduotus laivus neatsiskaitė, bankroto administratorius laivų – katerių vertę sieja su finansiniuose dokumentuose 62 407,80 Eur (215 481,64 Lt) nurodyta suma, kuri apskaityta kaip TUCO COMPOSITES APS debitorinis įsiskolinimas. Bankroto administratoriui dokumentai, patvirtinantys turto pardavimą, nebuvo perduoti, todėl, ieškovės teigimu, turtas buvo prarastas, paslėptas ar iššvaistytas; ieškovė laikė ginčo turto vertę įmonei padaryta žala. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tvirtindamas, kad pateikė pakankamai dokumentų, patvirtinančių turto pardavimą – perdavimą Danijos įmonei. Įmonės finansiniuose dokumentuose 2009 m. įmonėje buvo užpajamuoti 5 laivai Atlantic 570, vėliau fiksuotas 215 481,64 Lt debitorinis įsiskolinimas, skolininku nurodant TUCO COMPOSITES APS KROGSBJERCVEJ2. Atsakovas pripažino, kad jokios sutartys (pirkimo-pardavimo, komiso, tarpininkavimo, ar pan.) su skolininku sudarytos nebuvo, jokio laivų priėmimo-perdavimo akto, ar kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovo nurodytą susitarimą su skolininku, nėra.
  3. Atsakovas laivų perdavimo skolininkui faktui bei teiginiams dėl jo veiksmų siekiant atgauti prarastą turtą patvirtinti pateikė į bylą įrodymus (sąskaitas faktūras, CMR važtaraštį, Fyns Policijos atsakymą, atsakovo atstovo prašymą TUCO COMPOSITES APS), kuriuos įvertinęs teismas nurodė, kad pateiktų rašytinių įrodymų analizė nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pateikti įrodymai patvirtina atsakovo įrodinėjamus faktus. Teismo teigimu, atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo pozicijos dėl turto pardavimo bei pristatymo Danijos įmonei, net padarius prielaidą, jog ginčo turtas galimai buvo perleistas Danijos įmonei, akivaizdu, jog atsakovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai; tokiam didelės vertės sandoriui nepasirašė jokios rašytinės sutarties ar susitarimo, kurio pagrindu turtą perdavė užsienio įmonei.
  4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas E. L., būdama įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai; neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, t. y. prarado jam patikėtą didelės vertės turtą, įmonė ne tik neteko turto, bet ir negavo pajamų iš minėto turto pardavimo (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žalos (CK 6.247 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. individualios įmonės savininkas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė.
  5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 62 407,80 Eur žalos, t.y. suma, įvardinta įmonės finansiniuose dokumentuose kaip neatgautas iš TUCO COMPOSITES APS debitorinis įsiskolinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo įgyjamas atsakovo įmonės už 68 606,90 Lt, t. y.

    419 869,93 Eur, tačiau ieškovė inkriminuoja atsakovui turto praradimą, t.y. būtent 5 laivų, kurie buvo įmonės įsigyti už 19 869,93 Eur. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodytais pagrindais, šios bylos nustatytų faktinių aplinkybių, aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kontekste laikytina, kad įmonei buvo padaryta 19 869,93 Eur dydžio žala (CK 6.249 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Siekdama atsiskaityti su kreditoriais įmonė plėtė savo veiklą ir ieškojo galimybių bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, turint pagrįstų lūkesčių, kad parduodamos prekės bus paklausesnės užsienio rinkoje ir kad jas bus galima parduoti greičiau bei didesne kaina taip gaunant didesnį pelną, kurį bus galima investuoti į įmonės veiklą. Dėl to atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu sąžiningumo ir protingumo principus, numatytus CK 2.87 straipsnio 1 dalyje.
    2. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ieškovė nepagrindė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nėra aišku, kaip yra skaičiuojama padaryta žala, ar tai kreditoriams padaryta žala kildinama iš konkrečių įmonės kreditorių reikalavimų, ar tuo pagrindu, kad įmonė negavo atlygio ir pajamų už perleistus daiktus.
    3. Atsakovas siekė pasinaudoti teisinėmis priemonėmis patikėto turto iš Danijos įmonės TUCO COMPOSITES APS išieškojimo, tačiau tuo metu negalėjo skubiai pasinaudoti dėl finansinių sunkumų, dėl to perdavus visą informaciją ieškovei, pagrįstai tikėjosi, kad ji išieškos turtą iš daiktus gavusios įmonės.
    4. Neteisinga teismo išvada, kad turtas buvo prarastas. Pagal E. L. įmonės ,,Informatyvus dizainas“ CMR važtaraštį, 2009-09-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. UNO 09-00447 transportavimo įmonė UAB ,,UNO TRANSPORT KLAIPĖDA“ 2009-09-25 pristatė TUCO COMPOSITES APS penkis laivus į šios įmonės saugojimo aikštelę. Šios aplinkybės yra žinomos su E. L. įmone ,,Informatyvus dizainas“ susijusiems asmenims G. J. ir A. L., kuriuos atsakovas prašė kviesti į teismo posėdį. Teismui atsisakius kviesti į teismo posėdį liudytojus buvo pažeistos civilinio proceso normos.
  2. Ieškovė bankrutavusi E. L. įmonė ,,Informatyvus dizainas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė aiškiai nepagrindė, kaip yra skaičiuojama padaryta žala. Ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė iš atsakovo prašomos priteisti žalos pobūdį ir kilmę. Prarasto turto vertė, kaip įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos piniginis ekvivalentas buvo prašoma priteisti iš atsakovo, kaip įmonės savininko ir vadovo.
    2. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė nepagrindė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas, būdamas įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai; neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, t. y. prarado jam patikėtą didelės vertės turtą (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žala (CK 6.247 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
    3. Atsakovo argumentai, kad jis savo aktyviais veiksmais siekė realizuoti turtą, taip gaunant didesnę vertę, nei parduodant turimą turtą nepagrįstai per maža kaina, nepagrįsti ir neįrodyti.
    4. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad ieškovei priklausantis turtas buvo prarastas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi įmonė prašo priteisti žalą iš buvusio individualios įmonės vadovo ir savininko, kurio veiksmų neteisėtumą grindžia įmonės turto, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavimu bankroto administratoriui.
  3. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliantas E. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės bankrutavusios E. L. įmonės ,,Informatyvus dizainas“ ieškinys patenkintas.
  4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
  5. Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
  6. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-130/2011).
  7. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d.).
  8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iškelta bankroto byla E. L. įmonei ,,Informatyvus dizainas“, įmonės administratoriumi paskirta UAB ,,Adminova“ (b. l. 6-8).
  9. Ieškovė bankrutavusi E. L. įmonė ,,Informatyvus dizainas“ reikalavimą atlyginti žalą, grindė tuo, kad atsakovas E. L., kaip buvęs įmonės vadovas ir savininkas, neperdavė bankroto administratoriui įmonės materialaus turto – penkių laivų (katerių).
  10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal įmonės finansinius dokumentus įmonė 2009 m. turėjo penkis laivus Atlantic 570 (b. l. 12). Vėlesniuose įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytas 215 481,64 Lt debitorinis įsiskolinimas įmonei, skolininku nurodyta TUCO COMPOSITES APS KROGSBJERCVEJ2 (b. l. 11). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo paaiškinimai dėl minėto įmonės turto buvo nenuoseklūs. Atsakovas, nurodydamas, kad 2009 m. bendradarbiavo su Danijos įmone TUCO COMPOSITES APS, pradžioje paaiškino, kad ginčo turtas – penki laivai buvo parduoti Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS, vėliau pakeitęs paaiškinimus atsakovas teigė, kad laivai buvo perduoti įmonei TUCO COMPOSITES APS pardavimui Europoje vykstančiose laivybos parodose, apeliaciniame skunde nurodo apie patikėto turto įmonei TUCO COMPOSITES APS išieškojimą.
  11. Atsakovas argumentams, kad ginčo turtas buvo perduotas (parduotas) Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS, pagrįsti pateikė šiuos įrodymus: 2009-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TOP020090854, kurioje nurodoma keturių laivų pirkėja E. L. įmonė ,,Informatyvus dizainas“, o pardavėja UAB ,,TOPPLASTAS“ (b. l. 29); UAB „UNO TRANSPORT KLAIPĖDA“ išrašytą 2009-09-22 E. L. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą/inwoice Nr. UNO, kurioje nurodyta: už transporto paslaugas, Šalčininkai –Danija, transporto priemones Nr.- (b. l. 30); 2009-09-25 CMR važtaraštį, kuriame užsakovu nurodyta E. L. įmonė „Informatyvus dizainas“, gavėju – TUCO COMPOSITES APS, vežėju – „Private Anterprise Voskovshuk S.F“ Rusija (b. l. 31), 2013-02-07 Fyns Policijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad 2013-01-28 Policijos biuras gavo E. L. įmonės „Informatyvus dizainas“ prašymą dėl pagalbos ekstradicijai iš TUCO COMPOSITES APS, bei pažymėta, kad prašymas dėl prekių grąžinimo ar atsiskaitymo už jas iš įmonės TUCO COMPOSITES APS turi būti nukreiptas į vykdomąjį ar civilinį teismą (b. l. 32-33); laivų (katerių) nuotraukas (b. l. 34); atsakovo atstovo 2016-03-24 prašymas Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS pateikti informaciją ir visus dokumentus, kam įmonė TUCO COMPOSITES APS perleido prekes – laivus ir kieno vardu jie buvo išregistruoti (b. l. 61-62).
  12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai nepatvirtina ginčo turto perdavimo (pardavimo) įmonei TUCO COMPOSITES APS fakto. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad elgėsi neapdairiai, perduodamas laivus Danijos įmonei Tuco Composites APS jokių sutarčių, laivų priėmimo-perdavimo aktų, ar kitokių dokumentų nepasirašė. Taigi atsakovas E. L., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, turėjo užtikrinti, kad tuo atveju jei perleidžiamas ar kitaip perduodamas konkretus turtas tretiesiems asmenims, tai turėjo atsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad konkretus įmonės turtas (penki laivai) būtų perduotas ar parduotas Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS. Bylos duomenimis, ginčo laivai neregistruoti nei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nei Danijos jūrų laivybos tvarkomame laivų registre, taigi byloje nėra pateikta duomenų apie šio turto buvimo vietą (b. l. 13-16).
  13. Atsakovas skunde nurodo, kad aplinkybę, jog laivai buvo perduoti Danijos įmonei TUCO COMPOSITES APS galėjo patvirtinti atsakovo prašomi iškviesti į teismo posėdį liudytojai, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos iškviesti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įmonei neperduoto turto faktą bei žalos dydį grindžia įmonės finansiniais dokumentais. Liudytojų parodymai nėra tinkamas finansinių dokumentų duomenis paneigiantis įrodymas.
  14. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto ar duomenų apie šio turto perleidimą tretiesiems asmenims yra atsakingas atsakovas E. L. ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą įmonei žalą. Atsakovas E. L. kaip įmonės vadovas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, privalėjo imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą ar išsireikalauti jį iš trečiųjų asmenų ir tuo pačiu apsaugoti ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Kaip nurodo apeliantas, jis siekė pasinaudoti teisinėmis priemonėmis patikėto turto iš įmonės TUCO COMPOSITES APS išieškojimo, tačiau tuo metu negalėjo skubiai pasinaudoti dėl finansinių sunkumų, dėl to perdavus visą informaciją ieškovei, pagrįstai tikėjosi, kad ji išieškos turtą iš turtą gavusios įmonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bankroto administratorius neturėdamas ginčo prekių pardavimą, jų pristatymą Danijos įmonei, susitarimų ar sutarčių tarp ieškovo ir Danijos įmonės pagrindžiančių dokumentų, neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo imtis atitinkamų veiksmų dėl prarasto turto ar jo vertės atgavimo.
  15. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir savininku, jeigu jis iš tiesų perleido Danijos įmonei ginčo turtą, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, kadangi tokiam didelės vertės sandoriui nepasirašė jokios rašytinės sutarties ar susitarimo, kurio pagrindu turtą perdavė užsienio įmonei, net penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių realių veiksmų dėl turto susigrąžinimo ar piniginių lėšų išieškojimo iš Danijos įmonės. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui, ar piniginių lėšų už šį turtą išieškojimui, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.). Teisėjo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ginčo turto praradimo atsakovas turi atlyginti įmonei padarytą žalą, kurią sudaro 19 869,93 Eur, t. y. suma už kurią įmonė įsigijo laivus (b. l. 29).
  16. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

6Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bei pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš atsakovo E. L. (a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai E. L. įmonei ,,Informatyvus dizainas“ (j. a. k. 125401233) 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai