Byla 2-10958-639/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovo atstovui V. B., atsakovo atstovui V. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Saiguda“ ieškinį atsakovui UAB „Hortenzija“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos, ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi ieškovui UAB „Saiguda“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TURTO VALDYMAS“. Patikrinus įmonės UAB „Saiguda“ atitinkamu laikotarpiu sudarytus sandorius, nustatyta, kad atitinkami įmonės skolininkai nėra įvykdę įmonei savo skolinių įsipareigojimų. Šiuo atveju dėl skolos grąžinimo kreipusis į įmonės skolininkę UAB „Hortenzija, iš nurodytos bendrovės buvo gautas pranešimas, jog ji vienašališkai 2013-08-01, 2013-08-27 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus bendrai 3355,64 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt penkių litų, 64 ct) sumai. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas UAB „Hortenzija“ pagal ieškovo atsiskaitymų su partneriais detalizavimą už 2010-01-01 – 2013-07-31 laikotarpį skolinga Įmonei 3130,08 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimties litų, 8 ct) sumą. Dėl šio įsiskolinimo administratoriaus įgaliotam darbuotojui – bankroto administratoriaus padėjėjui V. Š. su 2014-07-24 raginimu sumokėti skolą pateiktu atsakovui el. paštu, kreipusis į nurodytą skolininką, 2014-08-01 buvo gautas atsakovo 2014-07-30 pranešimas dėl sumokėtos skolos. Minėtame pranešime atsakovas nurodė, kad 2013-08-01 ir 2013-08-27 buvo padaryta prekių–paslaugų užskaita pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299. PVM sąskaitos–faktūros pasirašytos atsakovo darbuotojų (atitinkamai direktoriaus pavaduotojo V. J. ir buhalterės S. M.) ir įmonės darbuotojų (atitinkamai direktorės A. R. ir vedėjos S. Z.). Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ieškovo vardu pasirašiusių asmenų, o būtent – A. R. – niekada nėra dirbusi ne tik UAB „Saiguda“ direktore, bet ir apskritai niekada nėra turėjusi darbo teisinių santykių su UAB „Saiguda“. Tokius ieškovo teiginius patvirtina VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kad UAB „Saiguda“ direktoriumi nuo 2013-05-30 iki Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutarties dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo įsiteisėjimo buvo įregistruotas D. B., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kad A. R. ginčui aktualiu laikotarpiu (2013-08-01 PVM sąskaitos–faktūros HOR Nr. 0011297 pasirašymo dienai) neturėjo darbo teisinių santykių su UAB „Saiguda“. Pažymėjo, kad nurodytu (PVM sąskaitų–faktūrų pateikimo Įmonei) laikotarpiu Įmonė jau buvo nemoki. Šį faktą patvirtina paties įmonės direktoriaus ir vienintelio akcininko D.B. K. apygardos teismui 2013-08-14 pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir kartu su juo pateikti dokumentai. Ieškovas teigė, kad atsakovas, vienašališkai atlikęs nurodytus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus bendrai 3355,64 Lt sumai, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo realią įmonės finansinę padėtį (atsakovas ir ieškovas veiklą vykdė tuo pačiu adresu; bendrai, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų dokumentų, apmokėdavo sąskaitas už šildymą, vandenį ir kt.; be to vienas iš įskaitymų (2013-08-27) atliktas jau po kreipimosi (2013-08-14) į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo), ir tai, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą ir turint kitų kreditorių, jo kreditorinis reikalavimas galės būti tenkinamas tik visiškai atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais. Nežiūrint į tai, atsakovas atliko nurodytus įskaitymus, taip dar labiau pablogino ieškovo finansinę padėtį ir tokiais savo nesąžiningais veiksmais būtent sau suteikė pirmenybę kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu tenkinti savo kreditorinį reikalavimą. Dėl nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str. nuostatas, šiuos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius prašė pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restitucija natūra įpareigojant atsakovą grąžinti įmonei neteisėtai atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų bendrą sumą – 3355,64 Lt. Taip pat prašė riteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 % metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos išskėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 800,00 Lt.

3Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais tik patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 3130,00 Lt už suteiktas prekes.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad tarp ieškovo UAB „Saiguda“ ir atsakovės UAB „Hortenzija“ buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog UAB „Hortenzija“ ims iš UAB „Saiguda“ įvairias prekes, atitinkamai UAB „Hortenzija“ teiks šildymo paslaugas UAB „Saiguda“. Taigi teismo posėdžio metu atsakovo ieškovas pripažino, kad buvo skolininkas ieškovui. Anot atsakovo atstovo buvo žodžiu susitarta, kad šildymo paslaugos kainuos 10 000 Lt – su PVM už sezoną. Teigė, kad metų pabaigoje šalys padarydavo tarpusavio užskaitą. Nurodė, kad nežinojo apie UAB „Saiguda“ finansinę padėtį. Sąskaitų pateikimo metų, ieškovas pilnai vykdė veiklą, kadangi vis dar vykdė sandorius su ūkio subjektais, parduotuvė pilnai veikė. Taip pat paaiškino, kad UAB „Saiguda“ direktore prisistatė A. R. ir nuo 2013 m. su ja buvo bendradarbiaujama kaip su oficialia direktore, kadangi ji turėjo ir įmonės anspaudą bei įgaliojimą. Paaiškino, kad tarpusavio užskaitymą atliko kai minėtai direktorei A. R. 2013-08-01 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. HOR Nr.0011297, kurioje pasirašė direktorė A. R.. 2014-08-27 d. pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. HOR Nr.0011299, kurioje pasirašė buvusi vedėja S. Z.. Dėl išdėstyto ieškinį prašė atmesti.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Šalių atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutartimi ieškovui UAB „Saiguda“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės sudarytus sandorius, nustatyta, kad atsakovas UAB „Hortenzija“ pagal Įmonės atsiskaitymų su partneriais detalizavimą už 2010-01-01 – 2013-07-31 laikotarpį skolinga Įmonei 3130,08 Lt sumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą (skolininką), tačiau 2014-08-01 buvo gautas atsakovo 2014-07-30 pranešimas dėl sumokėtos skolos, kuriame atsakovas nurodė, kad 2013-08-01 ir 2013-08-27 buvo padaryta prekių–paslaugų užskaita pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras HOR Nr. 0011297 ir HOR Nr. 0011299. PVM sąskaitos–faktūros pasirašytos atsakovo darbuotojų (atitinkamai direktoriaus pavaduotojo V. J. ir buhalterės S. M.) ir ieškovo darbuotojų (atitinkamai direktorės A. R. ir vedėjos S. Z.). Ieškovas prašo atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

7LR Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – A. P. pagrindu. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Siekiant apginti kreditoriaus interesus A. P. institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas A. P.ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) A. P.atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu A. P.pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

9Pagal LR CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas tarpusavio įskaitymą atliko 2013-08-01 ir 2014-08-27 d. išrašydamas sąskaitas faktūras. Pranešimą apie tai ieškovui (bankroto administratoriui UAB „Turto valdymas“ ) padarė 2014-07-30 raštu, kuriame atsisakė apmokėti sąskaitas, teigdami, kad ankščiau buvo padaryta prekių – paslaugų užskaita. Kaip minėta ieškovui bankroto byla iškelta 2013-10-25.

10CK 6.131 straipsnis nustato įskaitymo tvarką. Pagal paminėto straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Pagal CK 6.131 str. 2 d. įskaityma pranešant apie tai kitai prievolės šalai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui. Šioje byloje atsakovas nurodė, kad įskaitymą atliko 2013-08-01 ir 2014-08-27 d. išrašydamas sąskaitas faktūras. Tačiau susipažinus su šiomis sąskaitomis - faktūromis aiškiai matyti, kad jose nėra jokių įrašų (pareiškimo) apie prievolės įskaitymą. 2013-08-01 d. sąskaitoje – faktūroje, kurią išrašė direktorės pavaduotojas V. J. nurodoma, kad tai sąskaita už patalpų šildymą 2013 m. pirmo pusmečio sezoną 3225,01 Lt sumai su V. J. taip pat yra įrašas apie tai, kad direktorė A. R. prekės priėmė. 2013-08-27 d. sąskaitoje – faktūroje, kurią išrašė buhalterė S. M. nurodoma, kad tai sąskaita už vandenį ir nuotekas bei vandens papildomas paslaugas 130,63 Lt sumai su V. J. yra įrašas apie tai, kad vedėja S. Z. prekės priėmė. Taigi šiose atsakovo nurodytose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad jais buvo atliktas priešpriešinis vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Todėl teismas vertina, kad šiuo aspektu atsakovas įskaitymą atliko ne išrašydamas sąskaitas – faktūras, bet atsakydamas ieškovo bankroto administratoriui ir pateikęs jam 2014-07-30 raštą, kuriame pirmą kartą nurodo apie atliktą prekių – paslaugų užskaitą.

11Kaip minėta būtinas A. P.ieškinio taikymo sąlygos yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl to šioje byloje ginčo nekilo, t.y. atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atstovaujama įmonė ėmė prekes iš ieškovo ir dėl to UAB „Hortenzija“ buvo skolinga ieškovui apie 3 tūkstančius litų (pagal ieškovą 3130,08). Taigi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal kitą, t.y. antrą būtiną A. P.ieškinio taikymo sąlygos ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Teismui sprendžiant dėl sandorių, prašomų pripažinti negaliojančiu A. P. pagrindu, kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises, vadovaujantis teismų praktika, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamo sandorio, t. y. ar dėl ginčijamo sandorio sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki. Tai beje patvirtino ir liudytoja A. R.. Iš pateiktos VSDFV lėšų finansinės ataskaitos matyti, kad ieškovo skola VSDFV 2013-06-30 sudarė 10949,25 Lt. Ieškovo administratorius teigia, kad atsakovo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymai atlikti jau ieškovui esant nemokiam. Teismas, kaip minėta vertina, kad atsakovas įskaitymą atliko 2014-07-30 t.y. jau po to kai bankroto administratoriui pateikė 2014-07-30 raštą, kuriame nurodė apie atliktą prekių – paslaugų užskaitą. Atsisakymas apmokėti sąskaitą bankroto administratoriui vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas žino apie tai, kad ieškovas (jo kreditorius) bankrutuoja.

12Tai, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, taip pat tai, kad buvo nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, patvirtina ir tai, kad pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tarpusavio užskaitas padarydavo metų pabaigoje. Tačiau šiuo atveju užskaitos (jei jas vertintinti pagal atsakovą kaip įskaitymą ) buvo padarytos rugpjūčio mėnesį. Be to pagal atsakovo paaiškinimą buvo sutarta, kad šildymo sezonas kainuos ieškovui po 10 000 Lt su PVM už sezoną. Tačiau atsakovas jau matydamas, kad ieškovas yra nemokus sąskaitas išrašė ankščiau laiko, be to ne visai suma, o tik panašai tai sumai kuriai ir pats buvo skolingas ieškovui. Visai tai rodo ir patvirtina, kad užskaitymas pažeidė ieškovo teises, nes tai dar labiau pablogino ieškovo finansinę padėtį ir tokiais savo nesąžiningais veiksmais atsakovas būtent sau suteikė pirmenybę, tenkinti savo kreditorinį reikalavimą, kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu.

13Dėl išdėstytų motyvų tenkintinas ieškovo reikalavimas atsakovo atliktą priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

14Teismas atkreipią atsakovo dėmesį į tai, kad atsakovas kaip ieškovo kreditorius turi teisę pareikšti savo kreditorinius reikalavimus ieškovo bankroto byloje.

15Kaip minėta teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 3130,00 Lt už suteiktas prekes. Atsakovo atstovas pripažino ir neginčijo, kad nurodytas prekes iš ieškovo gavo. Atsižvelgiant į tai patikslintas reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 3130,00 Lt. Kitoje dalyje byla nutrauktina ieškovui atsisakius nuo ieškinio (CPK 293 str. 1 d. 4 p. ).

16Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi abi šalys yra verslininkai ieškovei priteistinos iš atsakovės šešių procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

17Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, kadangi ji yra bankrotuojanti įmonė, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 108 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 70 Lt už turtinį reikalavimą, viso priteistina 178 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Be to ieškovei iš atsakovės priteistinos 800,00 Lt išlaidos už teisines paslaugas. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį tenkinti iš dalies.

20Pripažinti atsakovo UAB „Hortenzija“ atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus BUAB „Saiguda“ 3355,64 Lt sumai nuo jų sudarymo momento negaliojančiais.

21Priteisti ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 3130,00 Lt skolą ir šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

22Priteisti iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 178,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

23Kitoje dalyje bylą nutraukti ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,... 2. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Klaipėdos apygardos... 3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Šalių atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Klaipėdos... 7. LR Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus... 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 9. Pagal LR CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita... 10. CK 6.131 straipsnis nustato įskaitymo tvarką. Pagal paminėto straipsnio 1... 11. Kaip minėta būtinas A. P.ieškinio taikymo sąlygos yra tai, kad kreditorius... 12. Tai, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, taip pat tai, kad... 13. Dėl išdėstytų motyvų tenkintinas ieškovo reikalavimas atsakovo atliktą... 14. Teismas atkreipią atsakovo dėmesį į tai, kad atsakovas kaip ieškovo... 15. Kaip minėta teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino antrąjį... 16. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5... 17. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268- 270... 19. ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Pripažinti atsakovo UAB „Hortenzija“ atliktus vienarūšių... 21. Priteisti ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovės UAB „Hortenzija“... 22. Priteisti iš atsakovės UAB „Hortenzija“ 178,00 Lt žyminio mokesčio į... 23. Kitoje dalyje bylą nutraukti ieškovui atsisakius nuo ieškinio.... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu...