Byla e2A-2376-910/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro R. M. 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 3P-79 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo ieškovas atšauktas iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija) generalinio direktoriaus pareigų; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų neteisėtu; 3) grąžinti ieškovą į darbą; 4) priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

52.

6Ieškovas nurodė, kad jis ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2013 m. vasario 4 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 277, pagal kurią ieškovas nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.

73.

8Naujienų portale www.atviraklaipeda.lt 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbta publikacija apie tai, kad ieškovas dalyvaus 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postą ir sieks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandato. 2019 m. sausio 16 d. naujienų portale www.lrt.lt pasirodė straipsnis „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)“. Straipsnyje buvo nurodyta, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau – ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste. L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

94.

10Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrą R. M. paaiškinti viešumoje pasirodžiusios informacijos apie publikacijoje įvardintų verslininkų paramą LVŽS rinkiminei kampanijai, kaip tai susiję su paties ieškovo dalyvavimu Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose. Susisiekimo ministrą domino, ar ieškovas nėra supainiojęs viešųjų ir privačių interesų, nes nebuvo aišku, ar minėti verslininkai nėra tiesiogiai materialiai parėmę paties ieškovo, jam rinkimuose kandidatuojant į Klaipėdos savivaldybės merus ir tarybą. Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. susisiekimo ministrui įteikė pranešimą apie nusišalinimą nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, kad nekiltų jokių dviprasmybių, bei siekiant kurti skaidrius bei pasitikėjimu grįstus santykius. Ieškovo teigimu, jokių privačių interesų ir sąsajų su žiniasklaidoje įvardintais verslininkais jis neturi, o Direkcija ir verslininkų įmonės yra susijusios tik darbiniais santykiais. Susisiekimo ministras 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2-684 ieškovo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą priėmė.

115.

12Ieškovui 2019 m. vasario mėnesį tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo narė G. S. 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK) dėl ieškovo galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, dalyvaujant Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, nes LVŽS rinkiminę kampaniją parėmė Direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.

136.

14Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS Klaipėdos miesto skyriui. VTEK 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-792-(1.2) kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti išsamius paaiškinimus dėl 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo ir dėl galimybės toliau vadovauti Direkcijos veiklai.

157.

16Ieškovas 2019 m. kovo 14 d. pateikė VTEK paaiškinimą, nurodydamas, kad apie verslininkų V. D., I. U., L. B. ir A. T. paaukotas lėšas LVŽS rinkiminei kampanijai nieko nežinojo iki 2019 m. sausio 16 d. viešumoje pasirodžiusio www.lrt.lt straipsnio. Ieškovas taip pat nurodė, kad su įvardintais asmenimis nėra niekaip susijęs, nėra gavęs jokios paramos, neturi jokių privačių interesų, bei kad nusišalino nuo klausimų, susijusių su šių verslininkų įmonėmis, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.

178.

18Ieškovo teigimu, jis rinkimuose į Klaipėdos miesto mero postą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario postą dalyvavo su LVŽS sąrašu, tačiau niekada nepriklausė šiai partijai kaip jos narys ir jos veikloje nedalyvavo. Ieškovas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų Klaipėdos miesto meru netapo, jis tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

199.

20Ieškovo žiniomis, susiekimo ministras kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti nuomonę, ar išaiškėjusios aplinkybės dėl finansinės paramos skyrimo rinkiminei kampanijai, ieškovui siekiant Klaipėdos miesto mero posto, nekelia interesų konflikto, ieškovui toliau užimant Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. VTEK 2019 m. kovo 19 d. raštu susiekimo ministrui nurodė, kad neturi galimybės pateikti išankstinės nuomonės 2019 m. kovo 18 d. rašte nurodytais klausimais.

2110.

22Ieškovas 2019 m. kovo 25 d. raštu informavo susisiekimo ministrą, kad, tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, jis atšaukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą. Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-78, kuriuo skyrė ieškovui keturių mėnesinių algų dydžio premiją už gerus darbo rezultatus. Susisiekimo ministras 2019 m. kovo 25 d. taip pat priėmė įsakymą Nr. 3P-79, kuriuo nuo 2019 m. kovo 25 d. atšaukė ieškovą iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nurodydamas, kad pasibaigė 2013 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 277. Ieškovo vertinimu, jo atšaukimas iš pareigų yra neteisėtas. Ieškovas turėjo teisę ir teisėtus lūkesčius eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d., t. y. visą kadenciją.

2311.

24Ministras, priimdamas Įsakymą ieškovą atšaukti iš pareigų, pačiame įsakyme nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovas atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų. Ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tuo tarpu iš Įsakymo turinio nėra galimybės nustatyti, dėl kokių aplinkybių ieškovas atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas gali tik preziumuoti aplinkybes, dėl kurių buvo atšauktas iš pareigų, nes jų nei Įsakymo priėmimo dieną, nei vėliau susisiekimo ministras R. M. ieškovui nenurodė.

2512.

26Naujienų portale www.delfi.lt 2019 m. kovo 25 d. pasirodė straipsnis „M. apie V. atleidimą: šis sprendimas man gali kainuoti postą“, iš kurio turinio ieškovui tapo aiškiau, kad ieškovas atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų dėl to, jog dalyvavo Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, kaip ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai V. D. bei A. T.. Anot susiekimo ministro viešų komentarų, jam kilo abejonės, kaip ieškovas, po rinkimų grįžęs į uostą, galės prižiūrėti savo politinius partnerius objektyviai, ypač pareiškęs nusišalinimo atšaukimą.

2713.

28Susiekimo ministro R. M. atliktą faktinį situacijos vertinimą ieškovas laiko visiškai nepagrįstu. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių, ar iki Įsakymo priėmimo (ir po to) susisiekimo ministras siekė įvertinti, analizuoti ieškovo galimybę toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, ar rėmėsi vien žiniasklaidos žurnalistų selektyviu situacijos vertinimu. Ieškovo įsitikinimu, susisiekimo ministras vadovavosi ne savo vidiniu įsitikinimu ar aplinkybių vertinimu, o trečiųjų asmenų pateiktais iškraipytais faktais. Ministras negalėjo turėti ir nebuvo jokių duomenų, kad ieškovą, kaip kandidatą į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ar tarybos postus, būtų rėmę žiniasklaidoje paminėti verslininkai.

2914.

30Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo pareiškime aiškiai nurodė, kad jokių privačių interesų su LVŽS rinkiminę kampaniją parėmusiais verslininkais neturi, su jais nėra susijęs. Ieškovas nusišalino nuo sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo dėl to, kad būtų pašalinta bet kokia interesų konflikto galima regimybė, neskaitant galimybės kilti interesų konfliktui. Vien tai, kad ieškovas pateikė susisiekimo ministrui nusišalinimą, nesudarė jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, nesukūrė prielaidų nepasitikėti ieškovu. Ieškovo teigimu, jis turi konstitucinę teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o vien tai, kad ieškovas buvo išrinktas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą ir siekė toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, savaime negali sudaryti jokio pagrindo nepasitikėti valstybės įmonės vadovu. Ieškovo vertinimu, tai, kad ieškovas kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla susijusių bendrovių akcininkais buvo įtraukti į LVŽS sąrašą ir parėmė LVŽS rinkiminę kampaniją Klaipėdos mieste, nesudarė pagrindo nepasitikėti ieškovu. Nėra jokių duomenų, kad į Klaipėdos miesto tarybą kandidatavę verslininkai I. U., L. B., V. D., A. T. būtų rėmę ieškovą.

3115.

32Direkcijos valdyba 2019 m. kovo 22 d. posėdyje svarstė ieškovo, kaip Direkcijos generalinio direktoriaus, galimybę toliau eiti pareigas. Valdyba nutarė pateikti susisiekimo ministrui savo nuomonę, nes susisiekimo ministras buvo kreipęsis į valdybą raštu. Valdyba išvadas išdėstė 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokole Nr. 4, tačiau valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio garso įrašas ir posėdžio protokolas skiriasi savo turiniu dėl pasisakiusių valdybos narių nuomonių išsiskyrimo ir to užfiksavimo protokole. Ieškovas nesutinka su valdybos primininko N. U. pasirašyta sprendimo rezoliucine dalimi, kad dauguma valdybos narių išreiškė abejonę dėl ieškovo gebėjimo tinkamai eiti savo pareigas, nes iš tiesų daugumos balsų nebuvo. 2019 m. kovo 22 d. valdybos posėdyje balsavo „už“ tik du iš penkių valdybos narių, todėl ieškovo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir negaliojantis valdybos sprendimas. Pačiam ieškovui apskritai nebuvo leista dalyvauti valdybos posėdyje ir paaiškinti susidariusią situaciją. Ieškovo vertinimu, susisiekimo ministras, nežinodamas tikrosios reikalų padėties, priimdamas 2019 m. kovo 25 d. Įsakymą, vadovavosi neteisėtu Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu.

3316.

34Direkcijos valdybos neužtikrintumą ir formalų atsakymą patvirtina ir tai, kad valdybos narys V. R. kreipėsi į asociaciją „Baltic Institute of Corporate Governance“ dėl nuomonės apie ieškovo situaciją pateikimo. Šios asociacijos ir Direkcijos valdybos narių ryšiai ieškovui kelia abejonių, nes susisiekimo viceministras P. M. (vizavęs ministro įsakymą dėl ieškovo atšaukimo) su asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“ yra susijęs tam tikrais ryšiais (jis 2014–2016 metais ėjo šios asociacijos prezidento pareigas).

3517.

36Ieškovo nuomone, susisiekimo ministras priėmė nepagrįstą ir skubotą Įsakymą, parengtą su akivaizdžiomis klaidomis pavadinimuose. Tokiu būdu su ieškovu susidorota politiškai, nors jo vadovaujama Direkcija parodė vienus geriausių valdymo ir finansinius rezultatus Lietuvoje bei Europoje.

3718.

38Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, atšaukiant ieškovą iš pareigų remtasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 7 punkto nuostata, nukreipiančia į specialųjį įstatymą (Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą), kuriame ir įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – įmonės vadovo atšaukimas. Ieškovas atšauktas iš Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Direkcijos įstatų 17.4 papunkčiu. Įsakymas, kuriuo atšauktas ieškovas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodytomis Įsakymo preambulėje, o faktą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą turi neapribotas teises atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, patvirtina tiek įstatymo nuostatos, tiek teismų praktika. Pasak atsakovės, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo atšaukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė, t. y. įmonės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas atšauktas nesant jo kaltės.

3919.

40Trečiasis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju materialinių teisinių santykių subjektai yra tik ieškovas ir atsakovė, kuri kaip Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia Direkcijos vadovą, o kitiems subjektams teisės aktai nesuteikia įgaliojimų skirti ir atšaukti Direkcijos vadovą.

41II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4220.

43Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4421.

45Teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. vasario 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 277 pagrindu nuo 2013 m. vasario 5 d. ėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimu darbo sutartis iš neterminuotos tapo terminuota, nustatant 5 metų kadenciją, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d. Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 25 d., susisiekimo ministrui priėmus įsakymą Nr. 3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“. 2019 m. kovo 25 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3P-78 ieškovui buvo skirta 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais.

4622.

47Susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 „Dėl A. V. atšaukimo ir jo darbo sutarties pasibaigimo“ nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų 17.4 papunkčiu.

4823.

49Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę skirti ir atšaukti įmonės vadovą, nustatyti darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaryti ir nutraukti darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtinti įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Priimdamas ginčijamą Įsakymą, susiekimo ministras pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise atšaukti Direkcijos generalinį direktorių iš pareigų.

5024.

51Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalis detalizuoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimto sprendimo atšaukti įmonės vadovą įvykdymo tvarką, t. y. kad su juo sudaryta darbo sutartis turi pasibaigti DK nustatyta tvarka. Be to, jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių. Kaip numato šis straipsnis, priimant ginčijamą Įsakymą, buvo vadovaujamasi ir DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nustatančiomis, kad, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

5225.

53Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas atšauktas iš pareigų ne dėl jo kaltų veiksmų. Ieškovui susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-79 buvo nurodyta išmokėti ne tik piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Be to, ministro įsakymu Nr. 3P-78 ieškovui buvo skirta ir 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais. Įvertinęs ginčijamame Įsakyme nurodytus ieškovo atleidimo iš pareigų pagrindus, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo analizuoti jokių ieškovo kaltų veiksmų, nes tokiais faktais šalys nesirėmė ir byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors veiksmus, galėjusius lemti darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis).

5426.

55Nagrinėjamu atveju ieškovas atšauktas iš pareigų be kaltės, vadovaujantis specialiuoju darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – DK 104 straipsnio 1 dalimi, nukreipiančia į įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytą tvarką. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Pagal valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų 16 punktą Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Įstatų 38 punkte numatyta, kad Direkcijos vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis Direkcijos valdymo organas. Pagal Įstatų 39 punktą generalinį direktorių skiria ir atšaukia Susisiekimo ministerija. Įstatų 47 punktas numato, kad, Susisiekimo ministerijai priėmus sprendimą atšaukti generalinį direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia DK nustatyta tvarka.

5627.

57Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo atšaukimas yra vienas iš savarankiškų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų. Tačiau, siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326/2010).

5828.

59Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad Įsakymas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų yra nemotyvuotas ta prasme, kad jame iš tiesų nėra tiesiogiai nurodyta jokių atšaukimo pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių ir duomenų. Aiškindamas Įsakymo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo turinį ir prasmę, teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pripažino, kad tokį atsakovės veiksmą lėmė ieškovo kandidatavimas į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Klaipėdos miesto tarybos nario postus, dalyvaujant rinkimuose su LVŽS, kurį finansavo Direkcijos valdomame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.. Teismas pažymėjo, kad šie motyvai (viešų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacija), turėję įtakos ieškovo atšaukimui, nors ir nebuvo išdėstyti pačiame Įsakyme, tačiau ieškovui buvo žinomi iš susisiekimo ministro.

6029.

61Remdamasis bylos duomenimis, susijusiais su ieškovo kandidatavimu į Klaipėdos miesto tarybą ir mero postą su LVŽS sąrašu, šią partiją remiant uoste veikiančių įmonių akcininkams ir savininkams, teismas padarė išvadą, kad susisiekimo ministrui galėjo kilti ir kilo pagrįstų nuogąstavimų dėl ieškovo viešųjų ir privačių interesų suderinimo, interesų konflikto išvengimo, nes LVŽS finansiškai parėmę ir į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavę verslininkai, jų valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemažą krovos dalį (apie 20,70 proc. bendros uosto apyvartos) ir galimai susidarytų situacija, kai vadovas dėl interesų konflikto kilimo rizikos turėtų nusišalinti nuo nemažos dalies vienos reikšmingiausių uosto veiklų. Todėl kyla pagrįsta rizika, kad tokiais atvejais Direkcijos vadovo veikla nebūtų visavertė, be to, kitoms uoste veikiančioms bendrovėms, verslo subjektams keltų didelių abejonių jo priimami sprendimai, įvertinant, kad Direkcijos vadovas Klaipėdos miesto taryboje dirba kartu su netiesiogiai jo išrinkimą į tarybą parėmusiais ir viena partija susijusiais uoste per bendroves veikiančiais verslininkais.

6230.

63Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus apie Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 22 d. posėdį, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl A. V. galimybės tinkamai valdyti viešuosius ir privačius interesus bei toliau vadovauti Direkcijai, teismas pripažino, kad ieškovo į bylą pateiktas šio posėdžio garso įrašas padarytas neturint Valdybos pirmininko sutikimo, atliktas neinformuojant posėdyje dalyvavusių asmenų ir nesilaikant Valdybos darbo reglamento 24 punkto. Tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad posėdyje buvo svarstomi ieškovui jautrūs klausimai, susiję su ieškovo darbo teisėmis ir susiklosčiusia padėtimi dėl interesų konflikto, o pačiam ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje, jo metu pasisakyti ir išdėstyti savo poziciją, šį įrodymą teismas priėmė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad, išklausęs pateiktą posėdžio garso įrašą, nesant jo stenogramos, negali identifikuoti kalbėjusių asmenų ir jų pozicijų dėl ieškovo statuso bei tolesnės galimybės vadovauti Direkcijai, todėl, kartu įvertinęs pateiktą posėdžio protokolą bei atsakovės poziciją, kad ministras, priimdamas įsakymą dėl ieškovo atšaukimo, nesivadovavo Valdybos posėdyje priimtu sprendimu, sprendė, jog Valdybos narių išsakyta nuomonė dėl ieškovo interesų konflikto, galimybės toliau nešališkai ir skaidriai vadovauti Direkcijai yra tik patariamoji, kuri niekaip nesaisto ministro, priimant sprendimą dėl Direkcijos generalinio direktoriaus atšaukimo.

6431.

65Byloje esančių įrodymų ir šalių pasisakymų pagrindu teismas nustatė buvus faktinę situaciją, kai ieškovo sąsajos, politiniai ryšiai ir verslo santykiai su interesų uoste turinčiais verslo subjektais ėmė kelti realią Direkcijos reputacinės rizikos grėsmę. Teismas pažymėjo, kad, nelaimėjęs rinkimų į Klaipėdos miesto savivaldybės mero postą, tačiau patekęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (nuo LVŽS), ieškovas 2019 m. kovo 25 d. atšaukė savo nusišalinimo pareiškimą dėl to (kaip nurodė susisiekimo ministrui), kad viešų ir privačių interesų deklaracijoje patikslino, galėjo tiksliau įvardinti ryšius su minėtais uoste veikiančiais verslo subjektais ir jų akcininkais.

6632.

67Teismas vertino, kad, net ieškovui likus nusišalinusiam nuo sprendimų priėmimo, būtų likusi reali normalios Direkcijos veiklos sutrukdymo rizika, kai vadovas dėl interesų konflikto grėsmės masto (į Klaipėdos miesto tarybos narius pretendavusių ir patekusių verslininkų valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemažą krovos dalį – apie 20,70 procentų bendros uosto apyvartos) turėtų nusišalinti nuo ženklios dalies sprendimų priėmimo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad, susiklosčius tokiai situacijai, ją reikėjo spręsti nedelsiant, nelaukiant VTEK išvados dėl ieškovo viešų ir privačių interesų deklaracijos ir joje nurodytų ar nenurodytų galimų interesų konfliktų teisingo užpildymo ar padarytų pažeidimų.

6833.

69Teismas pažymėjo, kad susisiekimo ministrui Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė atšaukti įmonės vadovą nėra saistoma kitų institucijų išvadų ir sprendimų. Ministras, įvertinęs visą susidariusią situaciją, atsižvelgdamas į Direkcijos, kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės, vaidmenį, taikydamas tokios įmonės vadovui pačius aukščiausius skaidrumo ir sąžiningumo standartus, siekdamas išvengti bet kokios interesų konflikto grėsmės priėmė, sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų.

7034.

71Teismas sprendė, kad tiek Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, apibrėžiančios valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslą, tiek įstatuose nurodyti Direkcijos veiklos tikslai, funkcijos ir pobūdis sudaro pagrindą išvadai, jog Direkcijos veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, o įmonės vadovas atsakingas už šios įmonės veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, veiklos strategijos projektų parengimą, be kita ko, ir pranešimą Susisiekimo ministerijai ir valdybai apie įvykius, turinčius esminę reikšmę Direkcijos veiklai. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl būtinas šį valdymo organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Valstybės įmonės vadovą ir jį į pareigas skyrusį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis, kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti kitos priežastys. Ieškovas negalėjo toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų ir objektyviai prižiūrėti bei kontroliuoti uoste veikiančias įmones, kurių akcininkai ne tik rėmė partiją, su kurios sąrašu ieškovas dalyvavo savivaldybės tarybos rinkimuose, bet ieškovas taip pat negalėtų objektyviai vertinti ir kitų įmonių, galimai konkuruojančių verslo srityje su į savivaldybės tarybą patekusių verslininkų įmonėmis, dėl to neabejotinai iškiltų trintis tarp Direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai. Susisiekimo ministras, atšaukdamas ieškovą iš pareigų, iš esmės užkirto kelią realiam interesų konfliktui įvykti.

7235.

73Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų dėl politinio susidorojimo su juo ir diskriminavimo dėl politinių pažiūrų, teismas nurodė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti ieškovo kokią nors politinę veiklą, politines pažiūras ar pan. Galima tik prezumpcija, kad, ieškovui dalyvavus rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir tarybą su LVŽS, jo pažiūros sutampa su šios partijos deklaruojamomis vertybėmis, tačiau jokių duomenų apie ieškovo išreikštas, deklaruojamas politines pažiūras ar susisiekimo ministro tam tikras nuostatas dėl ieškovo dalyvavimo rinkimuose su LVŽS sąrašu byloje nepateikta. Teismas vertino, kad ieškovo susisiekimo ministrui adresuotame 2019 m. sausio 17 d. pranešime apie nusišalinimą nurodytas teiginys, kad „geriausią pasiūlymą dėl dalyvavimo rinkimuose esu gavęs iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“, savaime nesuponuoja ieškovo palankumo LVŽS politinėms pažiūroms ir vertybėms. Byloje nesant kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo politines pažiūras ir galimą diskriminaciją tuo pagrindu, teismas ieškovo argumentus dėl jo diskriminavimo politinių pažiūrų pagrindu atmetė.

7436.

75Teismas priėjo prie išvados, kad susisiekimo ministras, priimdamas sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš Direkcijos vadovo pareigų, išklausęs ieškovo žodinius paaiškinimus, rašytinius pareiškimus dėl nusišalinimo ir nusišalinimo atšaukimo, Direkcijos valdybos nuomonę, įvertino visą surinktą informaciją, kuri suteikė pagrindą nepasitikėti ieškovu, kaip strateginės reikšmės valstybės įmonės vadovu, todėl susisiekimo ministras tinkamai įgyvendino savo funkcijas pagal jam suteiktą kompetenciją dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų.

76III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7737.

78Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7937.1.

80Teismas nepagrįstai neįvertino savarankišką teisinį pagrindą sudariusių ieškinio argumentų, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, ieškovas įgijo teisę eiti pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir galėjo būti atšauktas tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo numatytu atveju – nepasiekus įmonės veiklos rezultatų, pasibaigus kadencijai ar esant Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems pagrindams. Nesant šių pagrindų, darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne remiantis DK 104 straipsniu.

8137.2.

82Teismas taip pat neįvertino ieškinio argumentų dėl ieškovo teisės ir teisėtų lūkesčių eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią, ir kad įstatymai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

8337.3.

84Atsižvelgiant į tai, kad dėl šių esminių ir savarankišką teisinį pagrindą sudariusių argumentų skundžiamame sprendime nepasisakyta iš viso, laikytina, kad ši sprendimo dalis neatitinka teismų sprendimams keliamų motyvavimo reikalavimų, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas dėl būtinybės motyvuoti sprendimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8537.4.

86Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino viešųjų ir privačių interesų instituto esmę, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl neva egzistavusios interesų konflikto rizikos ieškovui einant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareigas ir Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie neva egzistuojančius ieškovo ir Klaipėdos miesto verslininkų, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, asmeninius ryšius nėra nustatyta. Sprendimo išvados dėl interesų konflikto rizikos grindžiamos tik ieškovo politine veikla, t. y. šiomis aplinkybėmis: 1) ieškovas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą buvo išrinktas su LVŽS kandidatų sąrašu taip pat kaip ir V. D. ir A. T.; 2) V. D. ir A. T. įstatymo nustatyta tvarka buvo skyrę paramą LVŽS rinkiminei kampanijai; 3) V. D. ir A. T. valdomos bendrovės uosto teritorijoje užima nemažą krovos dalį, apie 20,70 procentų bendros uosto apyvartos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir prielaidomis, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jos sukelia interesų konflikto tarp ieškovo politinės veiklos ir jo pareigų Direkcijoje riziką, todėl „neabejotinai iškiltų trintis tarp Uosto direkcijos žinioje veikiančių verslo subjektų, kiltų naujos verslo rizikos ir nauji interesų konfliktai”.

8737.5.

88Ieškovo politinė veikla nėra asmeninis interesas. Teismų praktikoje pažymėta, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Atitinkamai ir politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramą rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis. Tai – viešasis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimą teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio. Tokių lėšų skyrimas ir apskaita yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme, lėšos skirtos politinei kampanijai yra apskaitomos atskiroje politinės kampanijos sąskaitoje, o jai pasibaigus – nepanaudotos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 dalį priimti aukas ir įgyti turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai gali tik savarankiški politinės kampanijos dalyviai ir tik nuo jų registravimo savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ir jų sąrašo paskelbimo VRK svetainėje dienos. LVŽS nepateikė VRK teikimo (prašymo) registruoti atskirus kandidatų sąrašus savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, todėl visi šios partijos kandidatų sąrašai buvo registruoti LVŽS atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais. Ieškovas buvo tik atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, jis nepriėmė šių aukų savarankiškai ir jomis nedisponavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad parama būtų teikta ieškovui. Priešingai, byloje įrodyta, kad parama teikta įstatymo nustatyta tvarka būtent LVŽS Klaipėdos miesto skyriui. Nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų skiriant, apskaitant ar panaudojant minimas lėšas. Teismo sprendimo išvados apie finansinę paramą ieškovui ar interesų konflikto riziką yra visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis.

8937.6.

90Dėl asmeninių ryšių su Klaipėdos miesto verslininkais ieškovas ne kartą yra raštu nurodęs, kad su žiniasklaidoje įvardintais fiziniais ir juridiniais asmenimis jokių privačių interesų ir sąsajų, kaip antai, giminystės, svainystės, draugystės ar verslo ryšiai, neturi. Be to, pasibaigus rinkiminei kampanijai (įvykus rinkimams ir sužinojus rinkimų rezultatus), ieškovas 2019 m. kovo 24 d. patikslino privačių interesų deklaraciją, pašalindamas pirmiau nurodytas aplinkybes (paramą LVŽS rinkimų kampanijai) dėl galimo intereso konflikto kaip neaktualias, t. y. ieškovas išreiškė vidiniu įsitikinimu pagrįstą valią, kad joks interesų konfliktas su minėtais Klaipėdos miesto verslininkais negali kilti. Intereso konfliktų kilimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9137.7.

92Asmens teisę dalyvauti politinėje veikloje garantuoja Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, ji saugoma ir realizuojama per saviraiškos laisvę, laisvę turėti ir reikšti įsitikinimus, asociacijos laisvę ir laisvę dalyvauti rinkimuose (tiek pasyviąją teisę – balsuoti rinkimuose, tiek aktyviąją teisę – kandidatuoti į renkamas pareigas) (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10, 11 straipsniai, Konstitucijos 25, 34, 35 straipsniai). Šios teisės gali būti ribojamos tik įstatymų, kai būtina apsaugoti aukštesnius interesus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo atšaukimą iš pareigų lėmė būtent ieškovo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai ieškovo teisių neapgynė, o per siaurai aiškindamas politinės veiklos sampratą, nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto, nors jokių įstatyminių draudimų ieškovui dalyvauti politinėje veikloje nenustatyta, taip pat nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų dėl LVŽS kandidatų sąrašo finansavimo.

9337.8.

94Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokiu draudžiamu ribojimu laikomi ne tik aiškiai išreikšti draudimai dalyvauti politinėje veikloje, bet ir baudžiamosios priemonės taikytos asmenų, pasinaudojusių tokia teise atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. ŽT-C-39). Šiuo atveju, ieškovą atšaukus iš pareigų dėl politinės veiklos, buvo apribota ieškovo saviraiškos teisė, asociacijos laisvė bei, nesant įstatyminio pagrindo, apribota teisė dalyvauti rinkimuose. Pirmosios instancijos teismui įrodytomis įvardijus aplinkybes, kad ieškovas iš pareigų Direkcijoje buvo atšauktas dėl jo politinės veiklos (dalyvavimo rinkimuose, be kita ko, apimančios teisę pasirinkti politinę partiją pagal savo įsitikinimus, įstatymo nustatyta tvarka šiai partijai gauti paramą rinkiminei kampanijai taip pat kaip ir kiti rinkimų dalyviai, bei būti išrinktam į savivaldybės tarybą) Įsakymas privalėjo būti panaikintas dėl prieštaravimo viešojo administravimo principams, viešajam interesui, protingumo ir sąžiningumo principams (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 ir 11 straipsniai, Konstitucijos 25, 34, 35 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis), taip pat bendriesiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams (DK 2 straipsnio 1 dalis).

9537.9.

96Ieškovui 2013 m. vasario 5 d. pradėjus eiti Direkcijos vadovo pareigas, Direkcijos veiklos rodikliai ženkliai pagerėjo (padidėjusi Direkcijos krovos darbų apimtis nuo 2014 metų buvo viena iš priežasčių Direkcijos pelningumo didėjimui kiekvienais metais). Atsižvelgiant į tai, kad būtent Direkcijos vadovas atsakingas už Direkcijos ūkinės veiklos organizavimą ir Direkcijos veiklos tikslų – viešųjų paslaugų teikimo – įgyvendinimą, teigtina, jog tik nuo ieškovo darbo pradžios Direkcija pasiekė itin gerų veiklos rezultatų. Ieškovas buvo pareigingas, sąžiningas Direkcijos vadovas, kuris tik dėl tinkamo darbo organizavimo ir asmeninių savybių pasiekė teigiamų darbo rezultatų.

9737.10.

98Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Dėl to valstybės įmonės vadovo atšaukimu turi būti naudojamasi taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Taigi viešasis interesas savo prigimtimi reikšmingas ne privatiems asmenų reikalavimams, o visai visuomenei ar didžiajai jos daliai. Dėl to teigtina, kad neteisėtai atšaukus ieškovą iš pareigų, buvo pažeistas (nukentėjo) viešasis interesas.

9937.11.

100Nė vienas asmuo nebuvo išreiškęs ieškovui priekaištų dėl netinkamo darbo. Atvirkščiai, ieškovui netgi buvo skiriamos premijos už puikius darbo rezultatus. Gerai dirbančio vadovo atleidimas, nesant priekaištų dėl jo darbo kokybės, tikėtinai stabdo investicijas iš užsienio partnerių ir kelia nepasitikėjimą Direkcijos skaidrumu ir objektyvumu. Užsienio partneriai, įvertinę šias rizikas, rinksis kitus transportavimo būdus ar kitus partnerius, o tai mažins krovos darbus uoste ir atitinkamai Direkcijos pelningumą.

10138.

102Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10338.1.

104Nors teismas skundžiamame sprendime ir pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, nurodydamas, kad „siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis“, tačiau nekonstatavo, jog tokios pačios taisyklės turėjo būti taikomos ir sprendžiamoje byloje. Teismas tokios išvados ir negalėjo daryti, nes nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų, ieškovas buvo valstybės įmonės, bet ne biudžetinės įstaigos vadovas, todėl ši kasacinio teismo nutartis sprendime pacituota tik iliustratyviais tikslais. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, teismas nepadarė išvados, kad susisiekimo ministras neturėjo absoliučios teisės atšaukti ieškovą iš pareigų.

10538.2.

106Pateikdamas neteisingą valstybės įmonės vadovo atleidimo iš pareigų pagrindų interpretaciją, ieškovas nepagrįstai ignoruoja DK 104 straipsnio 1 dalį, kurioje yra įtvirtintas savarankiškas juridinio asmens darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Būtent DK 104 straipsnio 1 dalis ir nurodyta ministro Įsakyme kaip ieškovo atšaukimo iš pareigų pagrindas.

10738.3.

108Ieškovas neteisingai interpretuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, teigdamas, kad vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai įtvirtinti tik šio įstatymo 11 straipsnyje. Tokia ieškovo interpretacija neturi jokio pagrindo, nes ir kituose šio įstatymo straipsniuose minimi vadovo atšaukimo pagrindai bei tvarka, be to, vadovas gali būti atšaukiamas ir DK, kuris taikomas ir valstybės įmonių vadovams, įtvirtintu pagrindu.

10938.4.

110Iki 2015 m. kovo 1 d. galiojusioje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo redakcijoje buvo reikalaujama, kad sprendimas atšaukti įmonės vadovą turi būti motyvuotas (šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama). Tačiau įstatymų leidėjas nuo 2015 m. kovo 1 d. aiškiai nusprendė, kad motyvavimas, priimant sprendimą atšaukti įmonės vadovą, yra nereikalingas ir pakeitė nurodytą teisės normą.

11138.5.

112Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, nes nepasisakė dėl ieškovo pateiktų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo interpretacijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio suprantami ieškinio netenkinimo motyvai.

11338.6.

114Ieškovo argumentai dėl interesų konflikto dėl dalyvavimo politinėje veikloje, dėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimo ir dėl viešojo intereso svarbos, taikant valstybės įmonės vadovo atšaukimo institutą yra menkai susieti su teismo sprendimu, t. y. aiškiai neįvardijama, kokias tiksliai materialinės teisės normų taikymo klaidas padarė teismas, o jeigu padarė – tai kuo jos pasireiškė. Ieškovas tik dar kartą pakartoja savo ieškinyje išdėstytus argumentus ir bando interpretuoti, kad jis neva buvo atšauktas iš pareigų dėl kaltės, pasireiškusios jo dalyvavimu politinėje veikloje.

11538.7.

116Ieškovo teiginys, kad Įsakymas nemotyvuotas – jame nėra nurodyta jokių atšaukimo pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių ir duomenų, yra nepagrįstas. Įsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurios yra nurodytos Įsakymo preambulėje, o faktą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą turi teisę atšaukti įmonės vadovą iš pareigų pagrindžia tiek įstatymo nuostatos, tiek teismų praktika. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, kad motyvai (viešų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacija), turėję įtakos ieškovo atšaukimui, nors ir neišdėstyti pačiame Įsakyme, ieškovui buvo žinomi iš susisiekimo ministro. Ieškovo atšaukimo iš pareigų pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių formalus nenurodymas Įsakyme neturėjo įtakos įsakymo teisėtumui, nes: 1) ieškovui šios priežastys buvo žinomos; 2) norminiai teisės aktai nenumato pareigos nurodyti vadovo atšaukimo iš pareigų priežastis įsakyme, kuriuo vadovas yra atšaukiamas iš pareigų; 3 ) Įsakyme buvo nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas įsakymas (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 8 dalis, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direkcijos įstatų 17.4 papunktis).

11738.8.

118Atsakovė, formuluodama Įsakyme atšaukimo iš vadovo pareigų teisinį pagrindą, prioriteto tvarka nurodė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta absoliuti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atšaukti vadovą iš pareigų, ir DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą.

11938.9.

120Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo atšaukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė, t. y. įmonės vadovas gali būti atšaukiamas nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

12138.10.

122Ieškovas atšaukimą galėtų kvestionuoti tik tuo atveju, jei jis būtų atšauktas dėl jo kaltės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas iš pareigų atšauktas nesant jo kaltės.

12338.11.

124Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovo atšaukimą iš pareigų Direkcijai lėmė būtent ieškovo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovas nepriklauso politinėms partijoms. Ne pats ieškovo dalyvavimo rinkimuose faktas, o interesų konflikto situacijos buvimas nulėmė sprendimo atšaukti ieškovą iš pareigų poreikį. Ieškovas suprato, kad toks interesų konfliktas egzistavo, nes rinkimų metu buvo nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su rėmėjų įmonėmis, priėmimo, tačiau 2019 m. kovo 25 d. savo nusišalinimo pareiškimą atšaukė, nors aplinkybės, dėl kurių kilo interesų konflikto grėsmė, t. y. partijos rėmimo faktas ir faktas, kad ieškovas kartu su rėmusiais asmenimis išrinktas į savivaldybės tarybą, neišnyko. Dėl to susidarė situacija, kai dėl ieškovo sąsajų su interesų uoste turinčiais subjektais iškilo reali uosto reputacinės rizikos grėsmė.

12538.12.

126Net jeigu ieškovas vėl būtų nusišalinęs nuo minimų sprendimų priėmimo, tai būtų iškilusi reali normalios uosto veiklos sutrukdymo grėsmė, kai vadovas dėl interesų konflikto grėsmės masto turėtų nusišalinti nuo ženklios dalies sprendimų priėmimo.

12738.13.

128Susidariusią interesų konflikto situaciją reikėjo spręsti nedelsiant, nes suvaldyti interesų konfliktų rizikos grėsmes įpareigoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Ministras, įvertinęs susidariusią situaciją ir tai, kad Direkcija yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, taikydamas tiek sau, tiek pavaldiems asmenims aukščiausius skaidrumo, sąžiningumo standartus, siekdamas išvengti bet kokios intereso konflikto grėsmės, priėmė vienintelį įmanomą sprendimą – atšaukė ieškovą iš pareigų nelaukdamas, kol bus padarytas pažeidimas. Ieškovas negalėjo ir toliau eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigų bei objektyviai prižiūrėti ir kontroliuoti uoste veikiančias įmones, kurių akcininkai rėmė ieškovą rinkimuose. Dėl to ieškovas negalėtų objektyviai vertinti ir šių įmonių konkurentų. Ministras ieškovo atšaukimu iš pareigų užkardė kelią įvykti realiam interesų konfliktui.

12938.14.

130Ieškovas teigia, kad jis neva buvo diskriminuojamas, tačiau nepateikia jokių duomenų, jog ieškovui, palyginti su kokiu nors kitu asmeniu, būtų buvusios sudarytos mažiau palankios galimybės.

13138.15.

132VTEK ne kartą yra išaiškinusi, kad interesų konfliktai gali būti realūs ir potencialūs (numatomi). Abiejų rūšių interesų konfliktai yra neleistini. Potencialaus interesų konflikto pašalinimas atitinka viešąjį interesą. Ieškovo interpretacijos apie viešojo intereso pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų, nors įmonė dirbo pelningai, taip pat argumentas, kad dėl ieškovo atšaukimo užsienio partneriai rinksis kitus transportavimo būdus ir kitus partnerius, yra niekuo nepagrįsti. Siekiant užtikrinti viešųjų interesų viršenybę, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Ieškovo atšaukimas iš pareigų kaip tik ir užtikrino viešojo intereso gynimą.

133IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13439.

135Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13640.

137Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

138Dėl apelianto rašytinių paaiškinimų priėmimo

13941.

140Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. gauti apelianto (ieškovo) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyti atsikirtimai į atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.

14142.

142Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, nenumato galimybės pateikti apeliacinės instancijos teismui tokį procesinį dokumentą, kuriame apeliantas išdėstytų atsikirtimus į kitos ginčo šalies atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Dėl to apelianto (ieškovo) pateiktą procesinį dokumentą atsisakytina priimti.

143Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų

14443.

145Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ir savarankišką pagrindą sudariusių ieškinio argumentų (kad, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, ieškovas galėjo būti atšauktas tik šio įstatymo numatytais atvejais, jų nesant – bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne remiantis DK 104 straipsniu; neįvertino argumentų dėl ieškovo teisės ir teisėtų lūkesčių eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo), todėl sprendimo dalis neatitinka įstatymo keliamų motyvavimo reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14644.

147Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

14845.

149Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra visiškas sprendimo motyvų nebuvimas. Teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nepakankamai išsami, jeigu iš sprendime nurodytų motyvų galima daryti išvadą, kodėl teismas nusprendė vienaip ar kitaip. Sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu galima naikinti tik tada, kai jame arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Vertinant, ar konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra be motyvų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar teismo procesiniu sprendimu atsakyta į esminius nagrinėjamos bylos aspektus, ar iš procesinio sprendimo turinio galima suprasti, kuo remdamasis teismas priėmė procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

15046.

151Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

15247.

153Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio aiškūs tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo (apelianto) reikalavimo pripažinti jo atšaukimą iš valstybės įmonės vadovo pareigų neteisėtu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų ieškinio pagrindu nurodytų argumentų, galėtų būti pagrindas svarstyti, ar teismo sprendimas pakankamai išsamus, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas – nemotyvuotas, t. y. kad nepasisakyta dėl esminių nagrinėjamos bylos aspektų, kad iš sprendimo turinio neaišku, kodėl atmesti ieškinio reikalavimai. Apelianto argumentai dėl teismo sprendimo motyvų nebuvimo ir absoliutaus negaliojimo pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.

154Dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų

15548.

156Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų, ar nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

15749.

158Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

15950.

160Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).

16151.

162Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnyje įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas – atšaukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos išeitinės išmokos atšauktam iš pareigų vadovui mokėjimo sąlygos: jeigu darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai juridinio asmens vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

16352.

164Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą valstybės įmonės vadovą skiria į pareigas ir atšaukia iš jų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių.

16553.

166Kasacinio teismo, pasisakant dėl valstybės įmonės atšaukimo iš pareigų, yra nurodyta, kad valstybės įmonės, kaip ir kitų įmonių, vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Įmonės vadovui suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan. Atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys. Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala. Kita vertus, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją, vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Dėl to, nors valstybės įmonės vadovo atšaukimas yra kompetentingo organo diskrecija, ja naudojamasi turi būti taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 51, 52 punktai).

16754.

168Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atšauktas iš valstybės įmonės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – vadovo pareigų šios valstybės įmonės savininko teises įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kurios kompetencija – tiek skirti, tiek atšaukti įmonės vadovą (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas; valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų (toliau – Direkcijos įstatai) 17.4 papunktis), priėjus prie išvados, kad apeliantas (ieškovas), dalyvavęs Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau – LVŽS) sąraše kartu su verslininkais, kurių valdomos bendrovės Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste užima apie 20,70 proc. visos uosto apyvartos, netapęs meru, bet išrinktas į savivaldybės tarybą kartu su įvardytais verslininkais, dėl interesų konflikto rizikos negalės tinkamai eiti Direkcijos vadovo pareigų. Apeliantui (ieškovui), vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taigi atšaukimas iš pareigų nesietas su apelianto (ieškovo) kaltais veiksmais.

16955.

170Apeliantas teigia, kad savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti jo atšaukimą iš pareigų neteisėtu yra tai, jog, įsigaliojus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-347, jis įgijo teisę eiti pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir galėjo būti atšauktas tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo numatytais atvejais: nepasiekus įmonės veiklos rezultatų, pasibaigus kadencijai ar esant Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems pagrindams. Pasak apelianto, nesant šių pagrindų, darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais, bet ne pagal DK 104 straipsnį.

17156.

172Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įmonės vadovo skyrimas antrajai kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veikos tikslus, ir atšaukimas iš pareigų, pasibaigus kadencijai. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kuriais asmuo negali būti būti įmonės vadovu. Tai – bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiek asmuo, pretenduojantis tapti įmonės vadovu, tiek jau einantis įmonės vadovo pareigas. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo, sureglamentuota tokio sutikimo gavimo tvarka bei nurodyto draudimo pažeidimo padariniai – atšaukimas iš pareigų.

17357.

174Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nėra nuostatų, kurios teiktų pagrindą sutikti su apelianto pozicija, jog valstybės įmonės vadovas, nepasibaigus jo kadencijos terminui, gali būti atšauktas iš pareigų tik šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais atvejais arba bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto diskrecijos teisė atšaukti įmonės vadovą, nenustatant šios teisės apribojimų konkrečiais pagrindais. Tokių ribojimų nėra ir kituose aptariamo įstatymo straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekse nustatyta tvarka.

17558.

176Pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus juridinio asmens vadovo atšaukimas yra civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaigą reiškiantis juridinis faktas, lemiantis ir darbo santykių pabaigą, t. y. vadovo atšaukimas yra jo darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).

17759.

178Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atšauktas iš pareigų valstybės įmonės, kurios vadovo pareigas jis ėjo, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai realizavus Valstybės ir savivaldybių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte, taip pat Direkcijos įstatų 17.4 punkte įtvirtintą diskrecijos teisę atšaukti Direkcijos vadovą. Apelianto (ieškovo), kaip valstybės įmonės vadovo, civiliniai santykiai su įmone pasibaigė Valstybės ir savivaldybių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o darbo santykiai – DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

17960.

180Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, apelianto argumentus dėl netinkamai jo atžvilgiu taikyto DK 104 straipsnio atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

18161.

182Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio argumentų dėl ieškovo teisės ir teisėtų lūkesčių eiti Direkcijos generalinio direktoriaus pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo.

18362.

184Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad, 2018 m. sausio 9 d. nustačius jo, kaip valstybės įmonės vadovo kadenciją 5 metams, t. y. nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 8 d., jis turėjo teisę ir teisėtą lūkestį eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. Kartu pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog apeliantas atšauktas iš vadovo pareigų nepasibaigus kadencijos terminui, savaime negali būti vertinama kaip apelianto teisės ir teisėto lūkesčio eiti Direkcijos vadovo pareigas iki 2023 m. sausio 8 d. pažeidimas.

18563.

186Apeliantas, tapdamas valstybės įmonės vadovu, turėjo žinoti įstatymų nustatytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį valstybės įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinantis subjektas turi teisę atšaukti įmonės vadovą iš pareigų ir nepasibaigus kadencijos terminui, be to, ne tik dėl vadovo tam tikrų kaltų veiksmų, bet ir nesant jo kaltės. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto elgesys, jam nusprendus dalyvauti 2019 m. Klaipėdos miesto mero rinkimuose, rodo, jog apeliantas būtų atsisakęs savo lūkesčių eiti Direkcijos vadovo pareigas visą kadenciją, jeigu 2019 m. kovo mėn. rinkimuose būtų išrinktas Klaipėdos miesto meru. Apelianto teisės ir teisėto lūkesčio eiti Direkcijos vadovo pareigas iki kadencijos pabaigos pažeidimą būtų pagrindas konstatuoti tik tada, jeigu nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, jog Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atšaukdama apeliantą iš pareigų nepasibaigus kadencijos terminui, įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę įgyvendino piktnaudžiaudama šia teise, nemotyvuotai, neatsižvelgdama į viešąjį interesą.

18764.

188Teisėjų kolegija pažymi, kad priimti sprendimą dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų, nepasibaigus jo kadencijos terminui, yra valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, šio ginčo atveju – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, diskrecijos teisė. Teismas tik gali patikrinti, ar valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas konkrečiu atveju nepiktnaudžiavo įstatymo suteikta diskrecijos teise, ar šią iš esmės absoliučią teisę įgyvendino atsižvelgdamas į viešąjį interesą, nepažeisdamas bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo.

18965.

190Sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79, kuriuo apeliantas (ieškovas) atšauktas iš valstybės įmonės generalinio direktoriaus pareigų, nenurodytos konkrečios atšaukimą lėmusios aplinkybės, tik įvardyti teisiniai atšaukimo pagrindai (atitinkamos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Direkcijos įstatų normos, DK 104 straipsnio 1, 2 dalys) ir nurodyta išmokėti išeitinę išmoką. Kartu pažymėtina tai, kad apelianto (ieškovo) atšaukimą iš pareigų lėmusių faktinių aplinkybių neišdėstymas aptariamame Įsakyme, savaime nėra pakankamas pagrindas apelianto (ieškovo) atšaukimą iš valstybės įmonės vadovo pareigų pripažinti neteisėtu.

19166.

192Reikalavimas motyvuoti individualų teisės aktą dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų susijęs su atšaukiamo asmens teisės žinoti konkrečias atšaukimo priežastis užtikrinimu, nes tai svarbu teisei į teisminę gynybą įgyvendinti (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 59 punktą).

19367.

194Nagrinėjamu atveju, nors 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 dėl apelianto (ieškovo) atšaukimo iš Direkcijos vadovo pareigų neįvardytos atšaukimą lėmusios konkrečios priežastys, šios jam tapo žinomos po atšaukimo. Apeliantas (ieškovas) nesirėmė tuo, kad dėl pavėluotai sužinotų atšaukimo iš pareigų motyvų buvo apribotos, suvaržytos jo galimybės, įgyvendinant teisę į teisminę gynybą.

19568.

196Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jo atšaukimo iš pareigų neteisėtu, netinkamai aiškino viešųjų ir privačių interesų instituto esmę, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl neva galimos interesų konflikto rizikos, jam einant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario ir Direkcijos vadovo pareigas. Pasak apelianto (ieškovo), byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo ir įvardytų Klaipėdos miesto verslininkų, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, asmeninius ryšius, teismo sprendimo išvados dėl interesų konflikto rizikos grindžiamos tik jo politine veikla.

19769.

198Byloje nustatyta, kad valstybės įmonės – Direkcijos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimą atšaukti apeliantą (ieškovą) iš Direkcijos vadovo pareigų lėmė tokios aplinkybės: apeliantas (ieškovas) dalyvavo 2019 m. kovo mėn. vykusiuose Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose kaip LVŽS kandidatas bei buvo išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu kartu su LVŽS sąraše esančiais verslininkais V. D. ir A. T.; nurodyti verslininkai įstatymo nustatyta tvarka buvo skyrę finasinę paramą LVŽS Klaipėdos skyriaus rinkiminei kampanijai; įvardytų verslininkų valdomos bendrovės vykdo verslą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir užima nemažą krovos dalį – apie 20,70 proc. bendros uosto apyvartos.

19970.

200Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad jo politinė veikla nėra asmeninis interesas; priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Pasak apelianto, politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramą rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis, tai – viešasis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimą teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio.

20171.

202Teisėjų kolegija pažymi, kad, yra ar ne interesų konflikto grėsmė, vertinama ne tik pagal asmens, einančio tam tikras pareigas, subjektyvią poziciją, bet ir visuomenės nuomonės kriterijų. Svarbu įvertinti, ar visuomenei nekyla pagrįstų abejonių dėl asmens, užimančio valstybės tarnyboje svarbias pareigas, tinkamo jų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, jis turės spręsti ir klausimus, susijusius su jo naryste ar dalyvavimu kitose veiklose. Kiekvienas atvejis yra individualus, vertintinas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

20372.

204Apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kad jis nėra LVŽS narys, tik dalyvavo rinkimuose su šios partijos sąrašu, kad įvardytų verslininkų finansinė parama buvo skirta LVŽS Klaipėdos skyriui, o ne jam asmeniškai, taip pat kad nėra jokių įrodymų apie jo asmeninius ryšius su verslininkais, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir kurie kartu su apeliantu (ieškovu) pagal LVŽS sąrašą išrinkti į Klaipėdos miesto tarybą, neteikia pakankamo pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto (ieškovo) poziciją, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras nagrinėjamo ginčo situacijoje netinkamai įgyvendino įstatymo suteiktą valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų teisę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Minėta, kad interesų konflikto grėsmei nustatyti svarbus ne tik asmens, privalančio vengti interesų konflikto, subjektyvus vertinimas, bet ir visuomenės nuomonės kriterijus. Susiklosčiusioje situacijoje ne tik pats apeliantas turi būti įsitikinęs, kad nėra ir negalėtų kilti interesų konflikto, kad jis, eidamas Direkcijos vadovo pareigas, bus vienodai objektyvus visiems valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiantiems verslo subjektams. Dėl to abejonių neturėtų kilti ir pašaliniam objektyviam stebėtojui.

20573.

206Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas (apeliantas) ėjo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovo pareigas. Šios įmonės veiklai, jos valdymui keliami dideli skaidrumo reikalavimai. Dėl to situacija, kai tokios valstybės įmonės vadovas dalyvauja savivaldos rinkimuose bei išrenkamas savivaldybės tarybos nariu kartu su tos pačios partijos sąraše esančiais verslininkais, kurių valdomos įmonės užima reikšmingą jo vadovaujamo valstybinio jūrų uosto krovos dalį, šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui galėjo suponuoti ir suponavo pagrindą įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę, o kartu – grėsmę strateginės reikšmės valstybės įmonės reputacijai.

20774.

208Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, gavęs informacijos apie susisklosčiusią situaciją, kreipėsi tiesiogiai į apeliantą (ieškovą), prašydamas paaiškinimų, be to, pasiūlė nusišalinti nuo bet kokių sprendimų, susijusių su verslininkų, finansavusių LVŽS rinkiminę kampaniją Klaipėdos mieste, kurio meru ir savivaldybės tarybos nariu siekė tapti apeliantas (ieškovas), valdomomis bendrovėmis, veikiančiomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Apeliantas (ieškovas) 2019 m. sausio 17 d. įteikė ministrui pranešimą apie nusišalinimą nuo visų sprendimų, susijusių su įvardytų verslininkų bendrovėmis, rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, pažymėdamas, kad nekiltų dvisprasmybių bei būtų sukurti skaidrūs ir pasitikėjimu grįsti santykiai.

20975.

210Tokiu nusišalinimu apeliantas (ieškovas) iš esmės pripažino, kad dėl jo, kaip valstybės įmonės vadovo, pasirinkimo dalyvauti savivaldos rinkimuose su partija, kurios sąraše yra su vadovaujama valstybės įmone verslo santykius turinčias bendroves valdantys verslininkai, finansavę rinkimų kampaniją, tiek valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui, tiek pašaliniam objektyviam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl interesų konflikto buvimo. Tačiau apeliantas (ieškovas), neišrinktas Klaipėdos miesto meru, bet tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu su tame pačiame LVŽS sąraše esančiais verslininkais, valdančiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančias bendroves, 2019 m. kovo 25 d. raštu pranešė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, kad atšaukia savo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą, taip pat patikslino privačių interesų deklaraciją, panaikindamas nuorodą apie paramą LVŽS rinkimų kampanijoje kaip neaktualią, t. y. kaip, jo įsitikinimu, nekeliančią jokio interesų konflikto su pirmiau nurodytais Klaipėdos miesto verslininkais.

21176.

212Teisėjų kolegijos vertinimu, rinkiminės kampanijos pabaiga savaime nėra aplinkybė, pašalinanti interesų konflikto grėsmę, juolab atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (ieškovas) yra išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą LVŽS sąraše kartu su verslininkais, kurių valdomos įmonės vykdo verslą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, užimdamos nemažą bendros uosto krovos dalį, ir dėl kurių apeliantui (ieškovui), kaip Direkcijos vadovui, organizuojančiam kasdienę Direkcijos veiklą, veikiančiam šios įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, Įstatų 41 punktas), tektų priimti atitinkamus sprendimus.

21377.

214Apeliantui (ieškovui), norėjusiam toliau eiti Direkcijos vadovo pareigas po to, kai nepavyko tapti Klaipėdos miesto meru, bet išrinktam į savivaldybės tarybą LVŽS sąraše kartu su verslininkais, kurių valdomos įmonės vykdo verslą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, 2019 m. kovo 25 d. raštu atšaukus savo 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimą nuo visų su tos pačios partijos sąraše į savivaldybės tarybą išrinktų verslininkų bendrovėmis susijusių sprendimų, šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui buvo pakankamas pagrindas įžvelgti potencialaus interesų konflikto grėsmę. Tokia paties apelianto (ieškovo) pasirinkimo (atšaukti nusišalinimą nuo bet kokių sprendimų, susijusių su tam tikrų verslininkų valdomomis bendrovėmis) lemta faktinė ir teisinė situacija valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinačiam subjektui teikė pagrindą prarasti pasitikėjimą šios įmonės vadovu bei, siekiant užkirsti kelią bet kokioms abejonėms dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės valdymo, veiklos atitikties skaidrumo, objektyvumo kriterijams, priimti sprendimą atšaukti apeliantą (ieškovą) iš pareigų, nepasibaigus jo kadencijos terminui.

21578.

216Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apelianto (ieškovo) atšaukimą iš pareigų lėmė būtent jo dalyvavimas politinėje veikloje, nepagrįstai neapgynė jo teisių, nepagrįstai nepripažino ir diskriminacijos dėl politinės veiklos fakto.

21779.

218Išanalizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto (ieškovo) atšaukimą iš valstybės įmonės vadovo pareigų lėmė ne jo dalyvavimo politinėje veikloje faktas, juolab ne politinės jėgos, su kuria dalyvauta savivaldos rinkimuose, pasirinkimas, o susiklosčiusi potencialaus interesų konflikto situacija, kurios apeliantas (ieškovas) nepripažino ir nesutiko spręsti per nusišalinimo nuo sprendimų, susijusių su viename sąraše į savivaldybės tarybą išrinktų verslininkų valdomomis ir verslo interesų valstybinio jūrų uosto teritorijoje turinčiomis bendrovėmis, institutą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

21980.

220Apeliantas (ieškovas) taip pat nurodo, kad nuo jo vadovavimo Direkcijai pradžios pasiekta itin gerų veiklos rezultatų, kuriuos lėmė jo, kaip Direkcijos vadovo, tinkamas darbo organizavimas, asmeninės savybės.

22181.

222Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atšauktas iš Direkcijos vadovo pareigų ne dėl jo darbo trūkumų. Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pripažįsta, kad apeliantas (ieškovas) sėkmingai vykdė Direkcijos vadovo pareigas, dėl to, nepaisant atšaukimo iš pareigų, jam 2019 m. kovo 25 d. buvo skirta premija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais. Apeliantas (ieškovas) iš Direkcijos vadovo pareigų atšauktas dėl kilusios interesų konflikto grėsmės, kuri, atsižvelgiant į Direkcijos, kaip strateginės reikšmės valstybės įmonės, statusą, lemia ir potencialią riziką įmonės reputacijai. Dėl to apelianto (ieškovo) argumentai, kad jis sėkmingai vykdė vadovo pareigas, kad jo vadovavimo laikotarpiu valstybės įmonė pasiekė gerų rezultatų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, vertinant atšaukimo iš pareigų, grindžiamo susiklosčiusia interesų konflikto situacijos grėsme ir siekiu suvaldyti šią situaciją strateginę reikšmę nacionalinaim saugumui turinčioje valstybės įmonėje, teisėtumą.

22382.

224Apeliaciniame skunde, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodyta, kad valstybės įmonės vadovo atšaukimu turi būti naudojamasi taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Kartu pažymėtina, jog apelianto (ieškovo) argumentai, kad nagrinėjamu atveju, atšaukus jį iš valstybės įmonės vadovo pareigų, pažeistas (nukentėjo) viešasis interesas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais duomenimis, todėl neturi reikšmės apelianto (ieškovo) atšaukimo iš pareigų teisėtumo vertinimui.

22583.

226Šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos analizė teikia pagrindą išvadai, kad, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje valstybės įmonėje susiklosčius įmonės vadovo interesų konflikto grėsmės situacijai, kuri tiesiogiai susijusi su šios svarbios valstybės įmonės reputacijos rizika, apelianto (ieškovo) atšaukimas iš pareigų atitiko viešąjį interesą, juolab įvertinus paties apelianto poziciją, nepripažįstant interesų konflikto grėsmės bei atšaukus savo nusišalinimo pareiškimą.

22784.

228Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijios teismas visapusiškai, objektyviai nustatė šalių ginčo dėl ieškovo (apelianto) atšaukimo iš valstybės įmonės vadovo pareigų aplinkybes, nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas strateginę reikšmę turinčios valstybės įmonės vadovo atšaukimo klausimas, kai pats vadovas neigė interesų konflikto grėsmę, jo galimą mastą bei atšaukė savo nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su valstybiniame jūrų uoste veikiančiomis bendrovėmis, kurias valdantys verslininkai finansavo partijos, pagal kurios sąrašą apeliantas (ieškovas) kartu su nurodytais verslininkais išrinktas savivaldybės tarybos nariu, rinkimų kampaniją. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nenustatyta pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22985.

230Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

231Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

232atmesti apeliacinį skundą.

233Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 sprendimą.

234Teisėjos Asta Pikelienė

235Laima Ribokaitė

236Margarita Stambrauskaitė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti... 5. 2.... 6. Ieškovas nurodė, kad jis ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų... 7. 3.... 8. Naujienų portale www.atviraklaipeda.lt 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbta... 9. 4.... 10. Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrą R. M.... 11. 5.... 12. Ieškovui 2019 m. vasario mėnesį tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo... 13. 6.... 14. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2019 m.... 15. 7.... 16. Ieškovas 2019 m. kovo 14 d. pateikė VTEK paaiškinimą, nurodydamas, kad apie... 17. 8.... 18. Ieškovo teigimu, jis rinkimuose į Klaipėdos miesto mero postą ir Klaipėdos... 19. 9.... 20. Ieškovo žiniomis, susiekimo ministras kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti... 21. 10.... 22. Ieškovas 2019 m. kovo 25 d. raštu informavo susisiekimo ministrą, kad,... 23. 11.... 24. Ministras, priimdamas Įsakymą ieškovą atšaukti iš pareigų, pačiame... 25. 12.... 26. Naujienų portale www.delfi.lt 2019 m. kovo 25 d. pasirodė straipsnis „M.... 27. 13.... 28. Susiekimo ministro R. M. atliktą faktinį situacijos vertinimą ieškovas... 29. 14.... 30. Ieškovas 2019 m. sausio 17 d. nusišalinimo pareiškime aiškiai nurodė, kad... 31. 15.... 32. Direkcijos valdyba 2019 m. kovo 22 d. posėdyje svarstė ieškovo, kaip... 33. 16.... 34. Direkcijos valdybos neužtikrintumą ir formalų atsakymą patvirtina ir tai,... 35. 17.... 36. Ieškovo nuomone, susisiekimo ministras priėmė nepagrįstą ir skubotą... 37. 18.... 38. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su ieškiniu nesutiko,... 39. 19.... 40. Trečiasis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į... 41. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 42. 20.... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo... 44. 21.... 45. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. vasario 4 d. sudarytos neterminuotos... 46. 22.... 47. Susisiekimo ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 „Dėl A. V.... 48. 23.... 49. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas... 50. 24.... 51. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 dalis... 52. 25.... 53. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas... 54. 26.... 55. Nagrinėjamu atveju ieškovas atšauktas iš pareigų be kaltės, vadovaujantis... 56. 27.... 57. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad juridinio asmens... 58. 28.... 59. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad Įsakymas dėl ieškovo atšaukimo... 60. 29.... 61. Remdamasis bylos duomenimis, susijusiais su ieškovo kandidatavimu į... 62. 30.... 63. Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus apie Direkcijos valdybos 2019 m. kovo... 64. 31.... 65. Byloje esančių įrodymų ir šalių pasisakymų pagrindu teismas nustatė... 66. 32.... 67. Teismas vertino, kad, net ieškovui likus nusišalinusiam nuo sprendimų... 68. 33.... 69. Teismas pažymėjo, kad susisiekimo ministrui Valstybės ir savivaldybių... 70. 34.... 71. Teismas sprendė, kad tiek Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2... 72. 35.... 73. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų dėl politinio susidorojimo su juo ir... 74. 36.... 75. Teismas priėjo prie išvados, kad susisiekimo ministras, priimdamas sprendimą... 76. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 77. 37.... 78. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 79. 37.1.... 80. Teismas nepagrįstai neįvertino savarankišką teisinį pagrindą sudariusių... 81. 37.2.... 82. Teismas taip pat neįvertino ieškinio argumentų dėl ieškovo teisės ir... 83. 37.3.... 84. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šių esminių ir savarankišką teisinį... 85. 37.4.... 86. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino viešųjų ir privačių... 87. 37.5.... 88. Ieškovo politinė veikla nėra asmeninis interesas. Teismų praktikoje... 89. 37.6.... 90. Dėl asmeninių ryšių su Klaipėdos miesto verslininkais ieškovas ne kartą... 91. 37.7.... 92. Asmens teisę dalyvauti politinėje veikloje garantuoja Konstitucija, Žmogaus... 93. 37.8.... 94. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokiu draudžiamu ribojimu laikomi... 95. 37.9.... 96. Ieškovui 2013 m. vasario 5 d. pradėjus eiti Direkcijos vadovo pareigas,... 97. 37.10.... 98. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias... 99. 37.11.... 100. Nė vienas asmuo nebuvo išreiškęs ieškovui priekaištų dėl netinkamo... 101. 38.... 102. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į ieškovo... 103. 38.1.... 104. Nors teismas skundžiamame sprendime ir pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo... 105. 38.2.... 106. Pateikdamas neteisingą valstybės įmonės vadovo atleidimo iš pareigų... 107. 38.3.... 108. Ieškovas neteisingai interpretuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių... 109. 38.4.... 110. Iki 2015 m. kovo 1 d. galiojusioje Valstybės ir savivaldybės įmonių... 111. 38.5.... 112. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 113. 38.6.... 114. Ieškovo argumentai dėl interesų konflikto dėl dalyvavimo politinėje... 115. 38.7.... 116. Ieškovo teiginys, kad Įsakymas nemotyvuotas – jame nėra nurodyta jokių... 117. 38.8.... 118. Atsakovė, formuluodama Įsakyme atšaukimo iš vadovo pareigų teisinį... 119. 38.9.... 120. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo... 121. 38.10.... 122. Ieškovas atšaukimą galėtų kvestionuoti tik tuo atveju, jei jis būtų... 123. 38.11.... 124. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos... 125. 38.12.... 126. Net jeigu ieškovas vėl būtų nusišalinęs nuo minimų sprendimų priėmimo,... 127. 38.13.... 128. Susidariusią interesų konflikto situaciją reikėjo spręsti nedelsiant, nes... 129. 38.14.... 130. Ieškovas teigia, kad jis neva buvo diskriminuojamas, tačiau nepateikia jokių... 131. 38.15.... 132. VTEK ne kartą yra išaiškinusi, kad interesų konfliktai gali būti realūs... 133. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 134. 39.... 135. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 136. 40.... 137. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 138. Dėl apelianto rašytinių paaiškinimų priėmimo ... 139. 41.... 140. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. gauti apelianto (ieškovo)... 141. 42.... 142. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos,... 143. Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų... 144. 43.... 145. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė... 146. 44.... 147. Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo... 148. 45.... 149. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios... 150. 46.... 151. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje... 152. 47.... 153. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio aiškūs tiek faktiniai,... 154. Dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų ... 155. 48.... 156. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 157. 49.... 158. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nacionalinėje teisėje... 159. 50.... 160. Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas,... 161. 51.... 162. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnyje įtvirtintas... 163. 52.... 164. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4... 165. 53.... 166. Kasacinio teismo, pasisakant dėl valstybės įmonės atšaukimo iš pareigų,... 167. 54.... 168. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atšauktas iš valstybės įmonės... 169. 55.... 170. Apeliantas teigia, kad savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti jo... 171. 56.... 172. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje... 173. 57.... 174. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme... 175. 58.... 176. Pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus juridinio asmens vadovo... 177. 59.... 178. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atšauktas iš pareigų valstybės... 179. 60.... 180. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, apelianto argumentus dėl... 181. 61.... 182. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 183. 62.... 184. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad, 2018 m. sausio 9 d.... 185. 63.... 186. Apeliantas, tapdamas valstybės įmonės vadovu, turėjo žinoti įstatymų... 187. 64.... 188. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimti sprendimą dėl valstybės įmonės... 189. 65.... 190. Sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad Lietuvos Respublikos susisiekimo... 191. 66.... 192. Reikalavimas motyvuoti individualų teisės aktą dėl juridinio asmens vadovo... 193. 67.... 194. Nagrinėjamu atveju, nors 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 3P-79 dėl apelianto... 195. 68.... 196. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jo... 197. 69.... 198. Byloje nustatyta, kad valstybės įmonės – Direkcijos – savininko teises... 199. 70.... 200. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad jo politinė veikla nėra asmeninis... 201. 71.... 202. Teisėjų kolegija pažymi, kad, yra ar ne interesų konflikto grėsmė,... 203. 72.... 204. Apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kad jis nėra LVŽS narys, tik... 205. 73.... 206. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo... 207. 74.... 208. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos... 209. 75.... 210. Tokiu nusišalinimu apeliantas (ieškovas) iš esmės pripažino, kad dėl jo,... 211. 76.... 212. Teisėjų kolegijos vertinimu, rinkiminės kampanijos pabaiga savaime nėra... 213. 77.... 214. Apeliantui (ieškovui), norėjusiam toliau eiti Direkcijos vadovo pareigas po... 215. 78.... 216. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs,... 217. 79.... 218. Išanalizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų... 219. 80.... 220. Apeliantas (ieškovas) taip pat nurodo, kad nuo jo vadovavimo Direkcijai... 221. 81.... 222. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas)... 223. 82.... 224. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai... 225. 83.... 226. Šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos analizė teikia... 227. 84.... 228. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 229. 85.... 230. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 231. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 232. atmesti apeliacinį skundą.... 233. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17... 234. Teisėjos Asta Pikelienė... 235. Laima Ribokaitė... 236. Margarita Stambrauskaitė...