Byla 2-812-664/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. A., valstybės įmonė Turto bankas ir Ignalinos rajono 2-asis notaro biuras,-

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. A., valstybės įmonė Turto bankas ir Ignalinos rajono 2-asis notaro biuras,-

Nustatė

2Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. A., valstybės įmonė Turto bankas ir Ignalinos rajono 2-asis notaro biuras.

3Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ prašo teismo:

  1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T., asmens kodas ( - ) po savo sutuoktinio A. T. mirties ( - ) palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti turtą, tai yra paveldėjo ½ dalį buto, esančio ( - ) ir taip tapo viso buto savininke;
  2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., asmens kodas ( - ) po savo motinos E. T., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ) mirties paveldėjo visą butą, esantį ( - );
  3. Sujungti bylas ir nagrinėti šį pareiškimą kartu su civiline byla Nr. 2-413-664/2015.

4Pareiškimą priimti atsisakytina.

5Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir tuo atveju teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

6Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

7Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įtvirtindamas civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principą paveldėjimo teisėje, įstatymų leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą sieja su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar nuo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2004). Civilinės teisės doktrinoje palikimo, priėmimas apibrėžiamas kaip teisės subjekto veiksmas (valios išreiškimas), kuriuo siekiama įgyti turtinio ir neturtinio pobūdžio civilinių subjektinių teisių ir pareigų visumą arba kaip įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, tai yra vieno asmens laisvos išraiškos rezultatas, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Visais atvejais palikimo priėmimas pasireiškia aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl negali būti išreikštas tylėjimu. Taigi, norėdamas paveldėti mirusiojo turtą, įpėdinis (tiek testamentinis, tiek įstatyminis) turi išreikšti valią palikimui priimti. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti patvirtintas teismo sprendimu. Įpėdinis, praleidęs įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, priėmęs palikimą faktinių valdymu, šiam faktui nustatyti privalo kreiptis į teismą, t.y. imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

9Įpėdinė S. A., ( - )mirus jos motinai E. T., įgyvendindama savo kaip pirmos eilės įpėdinės teises, dar 2013-09-04 kreipėsi dėl jos palikimo priėmimo į Ignalinos rajono 2-ąjį notaro biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 100/2013. Taigi, įpėdinė S. A., aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti E. T. palikimą, atsiradusį po jos mirties, paduodama pareiškimą notarui per teisės aktų nustatytą trijų mėnesių terminą.

10Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - )mirusi E. T. faktiniu valdymu priėmė palikimą (1/2 buto) po savo sutuoktinio A. T., mirusio ( - ) mirties, o suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta S. A., savo ruožtu po motinos E. T. mirties faktiniu valdymu paveldėjo motinos turtą (visą butą). Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo ir jo priedų, nei E. T., asmens kodas ( - ) mirusi ( - ), nei S. A., asmens kodas ( - ) po A. T. (asmens kodas ir gimimo data pareiškime nenurodyta), mirusio ( - ), mirties, įstatymo nustatytais būdais ir neišreiškė valios įgytį nuosavybės teises į po A. T. mirties atsiradusį paveldimą turtą ir šį palikimą priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje ir 5.51 straipsnyje numatytais pagrindais, tai yra nesikreipė nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei į teismą dėl juridinio fakto apie palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo, todėl įpėdiniu nesančio pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ prašymas be minėtų asmenų sutikimo (valios išraiškos) nustatyti palikimo priėmimo faktą, pažeidžia civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principą paveldėjimo teisėje, patiems apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

11Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio

121 dalis).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 m.. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 k-7-18/2014).

13Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatomas palikimo priėmimas, pradėjus turtą faktiškai valdyti, pats savaime dar nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnį, paveldėjimo teisę patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas, o juos pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus išduoda tik notarai. Todėl įpėdiniui, gavusiam teismo sprendimą, norint turėti teisę pilnai disponuoti palikimą sudarančiu turtu, taip pat, registruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, būtina kreiptis į notarą su prašymu išduoti nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju, net teismui ir nustačius pareiškėjo prašoma juridinį faktą, jog ( - ) mirusi E. T. faktiniu valdymu priėmė palikimą (1/2 buto) po savo sutuoktinio A. T., mirusio ( - ) mirties, o suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta S. A., savo ruožtu po motinos E. T. mirties faktiniu valdymu paveldėjo motinos turtą (visą butą), tačiau suinteresuotam asmeniui S. A., kaip įpėdiniai, nesukreipus į notarą su prašymu išduoti nuosavybę patvirtinantį dokumentą (o remiantis teisės aktų nuostatomis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik įpėdiniams) tokio fakto nustatymas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). To paties Senato Nutarimo 1.3 punktu išaiškinta, kad kai pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra šiuo atveju, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, civilinė byla 3K-7-24/2008).

15Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 444 straipsniais, Civilinio kodekso 5.2., 5.3., 5.50, 5.51 straipsniais, teismas, -

Nutarė

16Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikti nenagrinėtu.

17Dėl nutarties per septynias dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai