Byla 2A-663-527/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. 2013-01-04 apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir rūpintojo skyrimo (trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namai) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, nustatančių laikino motinos (atsakovės) valdžios apribojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje atsakovės kaip motinos valdžia jos dukters L. D. (a. k. ( - ) (toliau – dukters) atžvilgiu apribota nustačius, jog atsakovė nevykdo savo pareigos rūpintis dukra, taip pat įvertinus pačios dukters norą gyventi ne su motina (atsakove), o vaikų globos namuose (tėvas miręs).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno rajono apylinkės teismas 2012-11-27 sprendimu (t. 2, b. l. 179–185) ieškinį tenkino visiškai: neterminuotai apribojo atsakovės kaip motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu; nustatė dukters nuolatinę rūpybą; jos rūpintoju paskyrė trečiąjį asmenį; nustatė dukters rūpybos vietą pas trečiąjį asmenį; nustatė dukters gyvenamąją vietą pas trečiąjį asmenį; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išieškant rūpintojui (trečiajam asmeniui).

6Teismas iš atsakovės (apeliantės) dukters 2010-11-03 prašymo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (t. 1, b. l. 12) nustatė, jog pati nepilnametė atsisakė gyventi su savo motina (atsakove), paprašė ją apgyvendinti vaikų globos namuose, dėl ko Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-11-03 sprendimu „Dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos“ (t. 1, b. l. 13) buvo nuspręsta laikinai paimti atsakovės dukterį iš atsakovės šeimos, o 2010-11-03 vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. ŠD-637 (t. 1, b. l. 14) atsakovės dukra laikinai apgyvendinta Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namuose. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-05 įsakymo „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ Nr. ĮS-1741 (t. 1, b. l. 31) teismas nustatė, jog šiuo įsakymu likusiai be tėvų globos atsakovės dukrai buvo nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2010-11-03, vaiko globėju paskiriant Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namus (trečiąjį asmenį). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2010-11-17 įvykusioje peržiūroje „Dėl atsakovės dukters laikinosios globos (rūpybos)“ buvo nuspręsta tęsti vaiko laikinąją rūpybą, teikti atsakovės dukrai ir jos motinai psichologinę pagalbą, siekiant gerinti jų tarpusavio santykius, atsakovės šeimą įtraukti į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teikti šeimai socialines paslaugas (t. 1, b. l. 27-30). Atsakovės šeimai teiktos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė šių paslaugų atsisakė (t. 1, b. l. 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21–22). Iš Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namų raštų (t. 1, b. l. 33, 34, 35, 37, 39–40, 41, 42, 43, 44, 92) nustatyta, jog atsakovės dukra nepageidauja matytis su savo motina (atsakove), pasimatymų metu ji nenori bendrauti su ja, atsakovė mergaite nesidomi, nelanko, neskambina. Atsakovės dukra 2011-09-28 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 36), kad jos mama nebelankytų globos namuose, atsakovės dukra pageidavo bendrauti su savo seserimi, broliu, tačiau su motina ne – jų santykiai konfliktiški, dukra priešiškai nusiteikusi motinos atžvilgiu, kategoriškai atsisako grįžti pas ją. Iš VšĮ „( - )“ raštų (t. 1, b. l. 46, 47, 48) nustatyta, jog atsakovės dukrai ir jos motinai (atsakovei) buvo teikiamos psichologo paslaugos, tačiau atsakovės dukra išliko priešiška ir ginybiška bendravimui su motina. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kauno rajono policijos komisariato (toliau – PK) Kriminalinės policijos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 49) nustatyta, jog 2011-03-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimai pasisavinto didelės vertės nepilnametės dukters turto. Iš Kauno rajono apylinkės prokuratūros pranešimo (t. 1, b. l. 45) nustatyta, jog 2010-11-12 dėl atsakovės dukters ir sūnaus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-214/2012 (t. 1, b. l. 104-107) atsakovė išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo atsakovės dukters ir sūnaus atžvilgiu. Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viešosios policijos skyriaus 2012-03-05 rašto (t. 1, b. l. 50) nustatyta, jog atsakovė yra bausta administracine tvarka 34 kartus, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis (t. 1, b. l. 52-54) nustatyta, jog atsakovė buvo teista: 1999 m. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį (vagystė), BK str. galiojo iki 2003-05-01; 2003 m. ir 2005 m.- pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką). Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namai (trečiasis asmuo) 2012-02-13 pateikė sutikimą tapti nuolatiniais atsakovės dukters rūpintojais (t. 1, b. l. 57), o atsakovės dukra pateikė sutikimą, kad ( - ) vaikų globos namai (trečiasis asmuo) butų nuolatiniais jos globėjais (t. 1, b. l. 10). Iš savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų rašto (t. 1, b. l. 95) nustatyta, jog apie atsakovės šeimą renkama informacija, nes šeima yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje, kaimynų teigimu, atsakovė linkusi konfliktuoti, daryti intrigas, nepagrįstai šmeižti. Iš Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos (t. 1, b. l. 120–130) nustatyta, jog atsakovės skundai dėl nepagrįsto laikinosios globos nustatymo atsakovės dukrai atmesti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (t. 1, b. l. b. l. 65–67), kurioje nurodė, jog atsakovė nesirūpina savo dukra, jos sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesilaiko pareigos jos išlaikyti, nesistengia gerinti tarpusavio ryšio su dukra. Atsakovės kaltę rodo jos nusišalinimas nuo motinos pareigų vykdymo, nesidomėjimas vaiko gyvenimu. Aplinkybių, rodančių, kad padėtis gali pasikeisti ateityje, nėra, todėl, teismo nuomone, tikslinga neterminuotai apriboti motinos (atsakovės) valdžią dukters atžvilgiu. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, jog atsakovė neigia aplinkybes, jog ji nesirūpina savo dukra, tačiau savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigos – neauklėja savo dukters, jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai vaiko raidai. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis ateityje, nepilnametei dukrai kategoriškai atsisakant toliau palaikyti ryšius su savo motina, ir nustačius atsakovės kaltę dėl motinos pareigų nevykdymo, teismas neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovė 2013-01-04 apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 190–193) prašo panaikinti 2012-11-27 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais motyvais:

91. Teismas neteisingai taikė materialines teisės normas (CK 3.180 str., 3.155 str. 2 d.), neteisingai vertino įrodymus (CPK 177 str. ir 185 str.) ir padarė procesinius teisės normų pažeidimus. CK 3.180 straipsnis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Šio CK 3.180 straipsnio 2 dalį (laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą) teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kaip motina vengia auklėti dukrą, žiauriai elgiasi su ja, daro jai ypatingai žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir t. t. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė smurtauja, daro ypatingą žalą dukros vystymuisi, priešingai, atsakovė užaugino keturis vaikus, kurie nesiskundė atsakovės auklėjimu ir priežiūra, atsakovės vaikai gyvena savarankiškai, išskyrus sūnų ( - ) Naujoką (gimusį 2001-10-27) (toliau – sūnus), kurį atsakovė tebeaugina. Nei sūnaus mokyklos darbuotojai, nei pats sūnus atsakovės auklėjimu ir priežiūra nesiskundžia, jis yra patenkintas. Atsakovė gyvena santuokoje su R. K., ji dirba ( - ) LT, UAB kasininke, vyras taip pat dirba, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 139-140).

102. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Teismas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina, ir kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas atmetė atsakovės prašymą - neapriboti neterminuotai motinos valdžios nepilnametės dukters atžvilgiu, nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės bei liudytojos A. V. byloje duotus paaiškinimus. Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad dukra pati išėjo iš namų (atsakovė mano, jog dėl dukters charakterio savybių, jos noro būti laisvai ir nepriklausomai), o ne dėl motinos vengimo auklėti dukrą, ja rūpintis, teikti išlaikymą. Atsakovė stengėsi visas iškilusias problemas išsiaiškinti taikiu būdu. Tiesa, kad atsakovė kontroliavo dukters elgesį, tačiau ji sužinojo, kad dukra praleidinėja pamokas, todėl reikalavo mokytis ir jų nepraleisti, taip pat – nustatytu laiku grįžti į namus. Atsakovė mano, jog būtent todėl buvo dukros blogai suprasta. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytas tėvų valdžios turinys. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Įstatyme įvardintos pagrindinės tėvų teisės ir pareigos, būtinos vaikui išauginti ir būdingos šeimos santykiams. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Iki dukros išėjimo iš namų (2010-11-03), kai ji buvo apgyvendinta pas trečiąjį asmenį, dukrai buvo sudarytos tinkamos sąlygos vystytis: gyvenamas plotas, skiriamos lėšos, priežiūra, dėmesys, dukra papildomai mokėsi muzikos mokykloje, jai nieko netrūko. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu motyvu, kad dukra kategoriškai atsisakė grįžti namo pas motiną dėl smurto ir patyčių šeimoje, patiriamų iš motinos. Ši aplinkybė yra nepagrįsta ir neįrodyta, byloje nėra jokių duomenų apie smurto naudojimą dukros atžvilgiu. Ji Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-01 nuosprendžiu b. b. Nr. 1-16-214/2012 išteisinta, nesant BK 140 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties ir įrodymų apie smurto naudojimą. Augant dukrai didėjo jos poreikiai (tėvui mirus atsakovė dukrą išlaikė viena), išryškėjo dukros savanaudiškumo principas, kad visų pirma jai privalo būti skirtos lėšos, apranga, dėmesys, po to kitiems artimiesiems. Dukra nevertino to, kas jai buvo duodama, nevertino atsakovės pastangų, jai vis buvo per mažai. Keitėsi dukros požiūris į atsakovę (motiną), kuomet atsakovė pirko brangius daiktus, ji jai buvo gera. Atsakovė mano, kad toks dukros požiūris susidarė iš ankščiau, nes tėvas A. D. (miręs 2006-08-17) nuo mažens ją prieš atsakovę nuteikinėjo, jis pats nemokėjo dukrai išlaikymo, todėl 2004-07-01 buvo susidaręs 8 500 Lt įsiskolinimas (t. 2, b. l. 176). Atsakovė dėl blogos sveikatos būklės neturėjo realios galimybės dažnai lankyti dukrą globos namuose. Atsakovei 2011-10-07 nustatytas dalinis darbingumas – 55 proc. darbingumas. Tačiau atsakovė rūpinosi dukra, dažnai skambino jai į mobilų telefoną, veždavo jai maistą ir rūbus. Dokumentai apie atsakovės sveikatos būklę bei telefonų išklotinės yra pateikti teismui. Paskutiniuoju metu pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, ji palyginus gaunamas pajamas su 2010 – 2011 metais, suprastėjo, tačiau dėl svarbios priežasties – atsakovės ligos. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovė nesirūpino dukra ir su ja nebendravo, nepalaikė ryšių, nes neatsižvelgė į pirmiau išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovės dukra 2010-11-02 atvykusi pas trečiąjį asmenį buvo labai konfliktiška, jai buvo labai sunku pritapti, adaptuotis, sunku laikytis globos namų taisyklių, tačiau dukra trečiojo asmens įstaigoje šiuo metu jaučiasi gerai. 2011-09-13 Kauno rajono Vandžiogalos vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad dukra į šią mokyklą, ketvirtą klasę, atvyko 2006-09-01, iš Utenos rajone esančios Tauragnių pagrindinės mokyklos. Charakteristikoje nurodyta, jog pradžioje dukters elgesys su klasės draugais buvo grubokas, ji dažnai su jais konfliktuodavo, dažnai nevaldydavo savo emocijų. Laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2009 metų dukters elgesys keitėsi, nėra duomenų, kad motina dukterimi nesirūpino ar jos neprižiūrėjo. Charakteristikoje nurodyta, kad dukra buvo aprūpinta visomis mokymosi priemonėmis, į klasės organizuojamas ekskursijas mama dukterį visada išleisdavo, taip pat dalyvavo ir mokamuose renginiuose.

113. Dėl dukros išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė dukrai materialinį išlaikymą teikė ir toliau teiks, jeigu Kauno apygardos teismas panaikintų 2012-11-27 sprendimą, todėl atsakovė prašo priimti naują sprendimą: dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove (motina).

123.1. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Teismas nusprendė neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu ir nustatyti dukters nuolatinę rūpybą, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad atsakovė vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiavo tėvų valdžia ar kenkė dukters vystymuisi. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisės taikymo ir aiškinimo. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, turėjo patikrinti surinktus įrodymus bei atsižvelgti į aptartų teisės normų turinį ir nustatyti, ar toks sprendimas nepakenks dukters interesams. Teismas nenustatė tinkamai ginčo esmės, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, nevertino aplinkybių, ar dukteriai gyvenimas atskirai nuo šeimos bus naudingas ir ar dėl tokio teismo sprendimo nebus pažeisti dukros interesai ateityje.

13Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 3–9) prašo palikti 2012-11-27 sprendimą nepakeistą šiais motyvais:

141. Dėl materialinių teisės normų taikymo (CK 3.180 str., 3.155 str. 2 d.). CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Todėl apeliantės teiginys, kad byloje nėra duomenų, kad motina vengia auklėti dukrą, žiauriai elgiasi su dukra, daro ypatingai žalingą įtaką jai savo amoraliu elgesiu ir t. t., yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, Kauno rajono apylinkės teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. dukters 2010-11-03 prašymo ieškovui (t. 1, b. l. 12), nustatyta, kad pati nepilnametė dukra atsisakė gyventi su motina ir paprašė ją apgyvendinti vaikų globos namuose. Ieškovas 2010-11-03 sprendimu dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos (t. 1, b. l. 13) nusprendė paimti dukterį iš atsakovės šeimos, o 2010-11-03 vaiko laikinojo apgyvendinimo aktu (t. 1, b. l. 14) dukterį laikinai apgyvendino Kauno rajono savivaldybės ( - ) vaikų globos namuose. Kauno rajono savivaldybės administratoriaus 2010-11-05 įsakymu Nr. ĮS-1741 (t. 1, b. l. 31) atsakovės dukteriai nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirti ( - ) vaikų globos namai (trečiasis asmuo). Be to, ieškovas 2010-11-17 vykusioje peržiūroje dėl atsakovės dukters laikinosios globos (rūpybos) (t. 1, b. l. 27–28) nusprendė tęsti vaiko laikinąją rūpybą, teikti atsakovės dukrai ir atsakovei psichologinę pagalbą (t. 1, b. l. 29–30), siekiant gerinti jų tarpusavio santykius, teikti atsakovės šeimai socialines paslaugas, tačiau atsakovė šių paslaugų atsisakė. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad atsakovės dukra nepageidauja matytis su savo motina, pasimatymų metu dukra nenori bendrauti su ja, atsakovė mergaite nesidomi, nelanko, neskambina. Atsakovės dukra 2011-09-28 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 36), kad jos mama nebelankytų globos namuose, atsakovės dukra priešiškai nusiteikusi motinos atžvilgiu, kategoriškai atsisako grįžti pas motiną. Todėl, ieškovo nuomone, darytina išvada, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinių teisės pažeidimų ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo dukterimi, jos sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesilaiko pareigos jos išlaikyti, nedėjo pastangų atstatyti tarpusavio ryšio su dukra. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir ištyrė byloje surinktus įrodymus, iš kurių nustatė, jog atsakovė neigia aplinkybes, jog ji nesirūpina dukterimi, tačiau savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios rijimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuota ribojimas. Teisiniai tėvų valdžios ribojimo padariniai priklauso nuo tėvų valdžios ribojimo būdo, iš esmės – nuo tėvų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo pobūdžio. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama ar įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas pagrįstai nustatė ir įvertino, kad atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigos – neauklėja savo dukters, jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai vaiko raidai. Apeliantės teiginys, kad ji išaugino keturis vaikus, kurie nesiskundė jos auklėjimu, priežiūra ir kad jos vaikai gyvena savarankiškai bei tai, kad ji augina sūnų, kuris taip pat yra patenkintas atsakovės auklėjimu, neturi visiškai jokio ryšio su skundžiamu sprendimu, nes teismas nagrinėjo atsakovės motinos valdžios apribojimo klausimą tik dėl vieno vaiko, t. y. atsakovės dukters, o dėl kitų atsakovės vaikų nebuvo sprendžiamas klausimas šioje civilinėje byloje, todėl ir negali būti apeliacinio skundo objektu.

152. Dėl neteisingo įrodymų vertinimo (CPK 177 ir 185 straipsniai). Apeliantės teiginys, kad teismas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, visiškai neatitinka tikrovės. Teismas išvados, kad atsakovė dukrai daro ypatingą žalą, nepadarė, o, kaip jau minėta, jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo neteisingai vertinti įrodymai (CPK 177 ir 185 straipsniai), tačiau konkrečiai neįvardina, kurios minėtų straipsnio nuostatos pažeistos. Tokiu būdu nėra galimybės pateikti savo argumentų dėl CPK 177 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatų pažeidimo. Visgi pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo, kad abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. LAT ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009; kt.). Todėl teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Teismas pagrįstai iš esamų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigos – neauklėja savo dukters, jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai vaiko raidai. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis ateityje, ir nustačius atsakovės kaltę dėl motinos pareigų nevykdymo, padarė pagrįstą išvadą ir neterminuotai apribojo atsakovės kaip motinos valdžią dukters atžvilgiu.

163. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė procesinius teisės normų pažeidimus, tačiau apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodytas nei vienas procesinės teisės pažeidimas, į kurį galima būtų pateikti vertinimus bei atsikirtimus.

174. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą, t. y. priimdamas sprendimą teismas privalo pasirūpinti, kad vaikas nebūtų net laikinai paliktas be priežiūros ir apsaugos. Taigi, teismas, pagrįstai atsakovei neterminuotai apribojęs motinos valdžią dukters atžvilgiu, pagrįstai nustatė vaikui nuolatinę globą, paskyrė globėją, nustatė vaiko globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą.

185. Dėl išlaikymo priteisimo vaikui. CK 3.195 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymą durai. Be to, ir pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos materialinė padėtis šiuo metu yra pagerėjusi, ji turi pajamams iš darbo santykių, todėl gali užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą.

196. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nurodo, kad vadovaujasi CK 1.5 straipsnio nuostatomis, tačiau neįvardija straipsnio punkto. Tuo tarpu CK 1.5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpe yra ir apeliantė, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Skyriaus nuomone, teismas priimdamas sprendimą, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo taisyklių, o priešingai, tinkamai šiuos principus pritaikė priimdamas skundžiamą sprendimą, bei atsižvelgė išimtinai į vaiko nuomonę ginčo klausimu ir interesus.

207. Dėl nukrypimo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo, tačiau nenurodo jokios LAT nutarties, kurioje pateikiami būtent apeliantės argumentai dėl ginčo dalyko. Priešingai, teismas sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasis LAT teisės ir taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, nurodytomis LAT 2009-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2002-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, 2008-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008. Todėl apeliantės teiginys, kad teismas nukrypo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo, yra nepagrįstas.

21Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 10–914) prašo palikti 2012-11-27 sprendimą nepakeistą šiais motyvais:

221. Dėl materialinių teisės normų taikymo (CK 3.180 str., 3.155 str. 2 d.). CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Globos namuose atsakovės dukra apgyvendinta 2010-11-03 laikinojo apgyvendinimo aktu. Kauno rajono savivaldybės administratoriaus 2010-11-05 įsakymu Nr. ĮS-1741 atsakovės dukrai nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirti ( - ) vaikų globos namai. 2010-11-17 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje peržiūroje dėl atsakovės dukters laikinosios globos (rūpybos) buvo nuspręsta tęsti vaiko laikinąją rūpybą, teikti atsakovės dukrai ir atsakovei psichologinę pagalbą, siekiant gerinti jų tarpusavio santykius, teikti atsakovės šeimai socialines paslaugas, tačiau atsakovė šių paslaugų atsisakė. Skundžiamajame sprendime taip pat nustatyta, kad atsakovės dukra nenori matytis su savo mama, atsakovė mergaite nesidomi, nelanko, neskambina. Atsakovės dukra 2011-09-28 pateikė prašymą, kad jos mama nebelankytų globos namuose. Todėl darytina išvada, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinių teisės pažeidimų ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo dukterimi, jos sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesilaiko pareigos jos išlaikyti, nedėjo pastangų atstatyti tarpusavio ryšio su dukra. Psichologo pagalba, teikiama globos namuose, pasinaudojo tik trumpą laikotarpį, vėliau jos atsisakė, lankė dukrą globos namuose labai retai ir tik globos nustatymo pradžioje. Nei karto neapsilankė ar kitais būdais nepasidomėjo dukters ugdymu mokykloje.

232. Dėl neteisingo įrodymų vertinimo (CPK 177 str., 185 str.). Apeliantės teiginys, kad teismas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neatitinka tikrovės. Teismas nepadarė išvados, kad atsakovė dukrai daro ypatingą žalą. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Apeliantė nurodo, kad dukra išėjo iš namų dėl motinos kontrolės, reikalavimo mokytis, mergaitės noro būti laisvai ir nepriklausomai. Psichologai, dirbę su atsakovės dukra, teigia, kad atsakovės dukra apsisprendimą nebegyventi motinos šeimoje sąlygojo patirti sudėtingi vidiniai išgyvenimai, glaudaus emocinio ryšio su mama stygius, artimo bendravimo, atramos gyvenime trūkumas, fizinė ir emocinė skriauda iš mamos. Atsakovės dukters poreikis psichologinei pagalbai didelis. Po VšĮ ( - ) ir Kauno rajono ( - ) vaikų globos namų psichologų suteiktos psichologinės pagalbos ženkliai pasikeitė mergaitės psichologinė būklė. Atsakovės dukra jaučiasi saugi, palaikoma vaikų globos namų aplinkoje. Gimnazijoje pagerėjo jos mokymosi rezultatai, pasikeitė elgesys: atsakovės dukra draugiška, bendraujanti, linkusi padėti kitiems. Taip pat pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi bei CPK 503 straipsnio 1 dalimi, išklausė ir įvertino nepilnametės dukters nuomonę. Teismo posėdžio metu atsakovės dukra teigė, kad motina ją žemino, mušė, nepaisė jos interesų, nekreipė į ją dėmesio. Atsakovės dukra nori likti gyventi vaikų globos namuose, kur jaučiasi gerai ir saugiai, mergaitė nemato galimybės grįžti į motinos šeimą, netiki motinos pokyčiais. Teismas pagrįstai iš esamų rašytinių įrodymų, ( - ) vaikų globos namų atstovės bei nepilnametės dukters paaiškinimų nustatė, kad atsakovė savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Atsakovė neatlieka motinos pareigos – neauklėja savo dukters, jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų. Todėl dėl motinos pareigų nevykdymo teismas padarė pagrįstą išvadą ir neterminuotai apribojo atsakovės kaip motinos valdžią dukters atžvilgiu.

243. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo vaikui. Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą, t. y. priimdamas sprendimą teismas privalo pasirūpinti, kad vaikas nebūtų net laikinai paliktas be priežiūros ir apsaugos. Taigi teismas, pagrįstai atsakovei neterminuotai apribojęs motinos valdžią dukters atžvilgiu, pagrįstai nustatė vaikui nuolatinę globą, paskyrė globėją, nustatė vaiko globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą. CK 3.195 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymą dukrai.

253.1. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nurodo, kad vadovaujasi CK 1.5 straipsnio nuostatomis, tačiau neįvardija straipsnio punkto. Tuo tarpu CK 1.5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpe yra ir apeliantė, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Globos namų nuomone, teismas priimdamas sprendimą, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo taisyklių.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė motyvuoto prašymo, kuriame būtų išdėstyti motyvai, lemiantys būtinumą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, byloje pakanka rašytinių įrodymų apeliacinį skundą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

29CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos (baigtinis sąrašas atvejų), kai teismas gali apriboti tėvų valdžią, t. y. kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

30Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant 2 dalies sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

31Kolegija, įvertinusi tai:

321) kad Utenos rajono apylinkės teismo 1999-04-09 sprendimu (1 t., b. l. b. l. 63-64) dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tik po kurio mirties 2006-08-17 (1 t., b. l. 11) dukra pradėjo nuolat gyventi su motina;

332) kad atsakovė Utenos rajono apylinkės teismo 1999-01-04 nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnį (vagystė) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko Panevėžio bendrojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje; kad 2003-12-23 nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 164 str. laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidėjus vieneriems metams, o 2006-04-26 nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 164 str. laisvės atėmimo bausme penkiems (5) mėnesiams, bausmės vykdymą atidėjus vieneriems metams, už tai, kad ji pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2000-01-24 sprendimą privalėdama mokėti lėšas dukros L. D. išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, laikotarpiu nuo 2004-02-17 iki 2005-08-23 vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko iki 2005-12-01 susidarė 25 778,80 Lt įsiskolinimas (1 t., b. l. 53-54);

343) kad 2011-03-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimai pasisavinto didelės vertės nepilnametės dukters turto 2006-11-23 (t. 1, b. l. 49, 54);

354) kad 2010-11-12 dėl to, kad atsakovė 2010-09-11 21.20 val. Vandžiogalos miestelio šventės metu tempusi dukrą už plaukų, sukeldama jai fizinį skausmą, o namuose mušusi gumine žarna, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau Kauno rajono apylinkės teismo 2012-08-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-214/2012 (t. 1, b. l. 104-107) atsakovė buvo išteisinta;

365) kad atsakovė 2009-2010 metais buvo bausta administracine tvarka 34 kartus, nors šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų ir neturi (t. 1, b. l. 50);

376) kad pačios nepilnametės dukros 2010-11-03 prašymu (1 t., b. l. 12), teigiant, kad mama ją muša, kolioja, jai grasina ir daro gėdą, buvo laikinai apgyvendinta ( - ) vaikų globos namuose, jai buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiama iki šiol;

387) kad buvo nuspręsta atsakovei ir dukrai teikti psichologinę pagalbą, siekiant gerinti jų tarpusavio santykius (tačiau atsakovė lankėsi tik keliose konsultacijose, o dukra, lankiusi daugiau konsultacijų išliko priešiška ir ginybiška bendravimui su motina) (1 t., b. l. 46-48);

398) kad atsakovės šeimai buvo nuspręsta teikti socialines paslaugas, tačiau atsakovė šių paslaugų atsisakė (t. 1, b. l. 15-22);

409) kad mama per 17 mėnesių dukrą aplankė 6 kartus, pabūnant 15-25 min. ir neturint apie ką kalbėtis (1 t., b. l. 33, 92);

4110) kad dukra ne kartą išreiškė nepageidaujanti ne tik gyventi, bet ir matytis su savo motina, kurios atžvilgiu nusiteikusi priešiškai (t. 1, b. l. 35-38, 46);

4211) kad atsakovė gimnazijoje, kurioje ( - ) mokosi nuo 2011-11-02, nesilankė ir jokiomis kitomis formomis nesidomėjo dukters pasiekimais, elgesiu (1 t., b. l. 93)

4312) kad santykiai su mama nepasikeitė ir 2012-09-17 (1 t., b. l. 92), ir iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, kai ( - ), apklausta 2012-11-07 teisėjos, paaiškino, kad namo grįžti tikrai nenori, kad jeigu teismas grąžins namo, tai ji tikrai pabėgs, nes mama per tuos keturis metus ją mušdavo (lupdavo, trenkdavo), pvz., už neišplautus indus, ir to nepripažįsta, su ja nesiskaitydavo, ją iškeikdavo ir iškoliodavo, o susitikimų metu kalbėdavo ne apie tai, kad ji pasikeis, o apie tai, kad per ją sės į kalėjimą (1 t., b. l. 159);

44sprendžia, jog atsakovė, nevykdydama pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą nuo jos gimimo (CK 3.55 str.), savo asmeninio gyvenimo pavyzdžiu, amoraliu ir teisei priešingu elgesiu išprovokavusi tokią situaciją, kai dukra buvo priversta apsispręsti išeiti iš namų ir apsigyventi globos namuose, be to, nedėdama pakankamai pastangų dėl ryšio su dukra atkūrimo ir neišnaudojusi tam jai siūlytos psichologo pagalbos, daugiau kaip dveji metai nedalyvaudama dukters kasdieniniame auklėjime, neprisidėdama prie jos kasdienio išlaikymo, nesidomėdama dukters mokslo pasiekimais ir pan., t. y. ja beveik nesirūpindama, nesugebėdama įrodyti dukrai savo pasikeitimų į gerą pusę ir paveikti dukters apsisprendimo, tokiu būdu darė ir tebedaro ypatingą žalą dukters vystymuisi. Kadangi nėra jokių duomenų, kad ši padėtis iki ( - ) pilnametystės gali pasikeisti, tokie duomenys nepateikti ir su apeliaciniu skundu, kolegijos nuomone, egzistuoja visos sąlygos neterminuotam atsakovės kaip motinos valdžios apribojimui dukters ( - ) atžvilgiu.

45Apeliantės teigimu, dukra išėjo iš namų dėl motinos kontrolės, reikalavimo mokytis, mergaitės noro būti laisvai ir nepriklausomai. Tačiau psichologai, dirbę su atsakovės dukra, teigia, kad atsakovės dukra apsisprendimą nebegyventi motinos šeimoje sąlygojo patirti sudėtingi vidiniai išgyvenimai, glaudaus emocinio ryšio su mama stygius, artimo bendravimo, atramos gyvenime trūkumas, fizinė ir emocinė skriauda iš mamos. Atsakovės dukters poreikis psichologinei pagalbai didelis. Po VšĮ ( - ) ir Kauno rajono ( - ) vaikų globos namų psichologų suteiktos psichologinės pagalbos labai pasikeitė mergaitės psichologinė būklė. Atsakovės dukra jaučiasi saugi, palaikoma vaikų globos namų aplinkoje. Gimnazijoje pagerėjo jos mokymosi rezultatai, pasikeitė elgesys: atsakovės dukra draugiška, bendraujanti, linkusi padėti kitiems (t. 1, b. l. 44 antra pusė, 65–67).

46Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji dėl blogos sveikatos būklės neturėjo realios galimybės dažnai lankyti dukrą globos namuose, tačiau dažnai skambino jai į mobilų telefoną. Apeliacinės instancijos nuomone, šie apeliantės argumentai neturi ypatingos reikšmės bylai, nes bylos duomenimis nustatyta, jog ne vien tik retas atsakovės lankymas įtakojo jos dukters priešiškumą, o taip pat apsilankymų impulsyvumas, nenuspėjamas ir neprognozuojamas elgesys apsilankius, kas skatino stiprų ir intensyvų jos dukteriai streso išgyvenimą, dukters emociniam atstatymui po mamos vizitų reikėjo skirti papildomai laiko ir atsigavimas truko ilgai (t. 1, b. l. 37).

47Pažymėtina ir tai, kad teismas, vadovaudamasis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi bei CPK 503 straipsnio 1 dalimi, išklausė ir įvertino nepilnametės dukters nuomonę, ji kategoriškai norinti gyventi vaikų globos namuose. Teismo posėdžio metu atsakovės dukra teigė, kad motina ją žemino, mušė, nepaisė jos interesų, nekreipė į ją dėmesio. Atsakovės dukra nori likti gyventi vaikų globos namuose, kur jaučiasi gerai ir saugiai, mergaitė nemato galimybės grįžti į motinos šeimą, netiki motinos pokyčiais.

48Atsakovės teigimu, teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, nevertino aplinkybių, ar dukteriai gyvenimas atskirai nuo šeimos bus naudingas, ar dėl tokio teismo sprendimo nebus pažeisti dukros interesai ateityje. Atsakovei nurodytina, jog Kauno rajono ( - ) gimnazijos 2011-12-19 ir 2012-03-09 raštuose atsakovės dukra charakterizuojama itin teigiamai (t. 1, b. l. 55, 56), t. y., kad atsakovės dukra aktyvi tiek pamokose (stengiasi mokytis), tiek popamokinėje veikloje (noriai dalyvauja klasės renginiuose, lanko krepšinio treniruotes, turi meninių gabumų), be to, maloniai bendrauja su klasės vaikais.

49Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovės bei liudytojos A. V. byloje duotus paaiškinimus, tačiau pabrėžtina, jog byloje pakankamai rašytinių įrodymų, paneigiančių, jog yra galimas atsakovės gyvenimas su motina, ir netikslingas atsakovės dukters gyvenimas vaikų globos namuose.

50Be to, atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytu motyvu, kad dukra kategoriškai atsisakė grįžti namo pas motiną dėl jos smurto. Nors ( - ) tai patvirtino ir apklausta teismo posėdyje, tačiau, teismui atsakovės žiauraus elgesio su vaikais nekonstatavus, be to, esant išteisinamajam nuosprendžiui, kolegija dėl šios sąlygos buvimo taip pat nepasisako, tačiau ( - ) parodymus vertina sistemiškai su visa kita bylos medžiaga, kaip patvirtinančius ypatingos žalos dukros vystymuisi darymą.

51Apeliantės teiginys, kad ji išaugino keturis šiuo metu savarankiškai jau gyvenančius vaikus, kurie nesiskundė jos auklėjimu ir priežiūra, bei tai, kad ji šiuo metu augina sūnų ( - ), kuris taip pat yra patenkintas atsakovės auklėjimu, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, nes teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios ribojimo bylą, nagrinėjo atsakovės motinos valdžios apribojimo klausimą tik dėl vieno vaiko, t. y. atsakovės dukters ( - ), o dėl kitų atsakovės vaikų šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama. Be to, akivaizdu, jog ( - ) situacija yra visiškai kitokia nei kitų vaikų, nes ji nuo mažens augo su tėvu, o, be to, ji pati apsisprendė palikti mamos namus.

52Atsakovė (apeliantė) tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nukrypo tiek nuo materialinių, tiek nuo procesinių teisės normų taikymo, taip pat nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo, tačiau, apeliaciniame skunde nesant nurodytų jokių konkrečių pavyzdžių, kolegija negali patikrinti šio argumento pagrįstumo.

53Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), nebepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių jokios įtakos šios apeliacijos rezultatui.

54Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55apeliacinį skundą atmesti.

56Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, nustatančių laikino motinos... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-11-27 sprendimu (t. 2, b. l. 179–185)... 6. Teismas iš atsakovės (apeliantės) dukters 2010-11-03 prašymo Kauno rajono... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovė 2013-01-04 apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 190–193) prašo... 9. 1. Teismas neteisingai taikė materialines teisės normas (CK 3.180 str., 3.155... 10. 2. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Teismas neobjektyviai vertino... 11. 3. Dėl dukros išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė... 12. 3.1. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Teismas nusprendė neterminuotai apriboti... 13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 3–9) prašo palikti... 14. 1. Dėl materialinių teisės normų taikymo (CK 3.180 str., 3.155 str. 2 d.).... 15. 2. Dėl neteisingo įrodymų vertinimo (CPK 177 ir 185 straipsniai).... 16. 3. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliantė nurodo, kad teismas... 17. 4. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu,... 18. 5. Dėl išlaikymo priteisimo vaikui. CK 3.195 straipsnio nuostatos... 19. 6. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė... 20. 7. Dėl nukrypimo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo. Apeliantė nurodo, kad... 21. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 10–914)... 22. 1. Dėl materialinių teisės normų taikymo (CK 3.180 str., 3.155 str. 2 d.).... 23. 2. Dėl neteisingo įrodymų vertinimo (CPK 177 str., 185 str.). Apeliantės... 24. 3. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo vaikui.... 25. 3.1. Dėl CK 1.5 straipsnio taikymo. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas... 29. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos (baigtinis sąrašas... 30. Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, neterminuotai tėvų valdžia gali... 31. Kolegija, įvertinusi tai:... 32. 1) kad Utenos rajono apylinkės teismo 1999-04-09 sprendimu (1 t., b. l. b. l.... 33. 2) kad atsakovė Utenos rajono apylinkės teismo 1999-01-04 nuosprendžiu buvo... 34. 3) kad 2011-03-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl... 35. 4) kad 2010-11-12 dėl to, kad atsakovė 2010-09-11 21.20 val. Vandžiogalos... 36. 5) kad atsakovė 2009-2010 metais buvo bausta administracine tvarka 34 kartus,... 37. 6) kad pačios nepilnametės dukros 2010-11-03 prašymu (1 t., b. l. 12),... 38. 7) kad buvo nuspręsta atsakovei ir dukrai teikti psichologinę pagalbą,... 39. 8) kad atsakovės šeimai buvo nuspręsta teikti socialines paslaugas, tačiau... 40. 9) kad mama per 17 mėnesių dukrą aplankė 6 kartus, pabūnant 15-25 min. ir... 41. 10) kad dukra ne kartą išreiškė nepageidaujanti ne tik gyventi, bet ir... 42. 11) kad atsakovė gimnazijoje, kurioje ( - ) mokosi nuo 2011-11-02, nesilankė... 43. 12) kad santykiai su mama nepasikeitė ir 2012-09-17 (1 t., b. l. 92), ir iki... 44. sprendžia, jog atsakovė, nevykdydama pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti... 45. Apeliantės teigimu, dukra išėjo iš namų dėl motinos kontrolės,... 46. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji dėl blogos sveikatos būklės... 47. Pažymėtina ir tai, kad teismas, vadovaudamasis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi... 48. Atsakovės teigimu, teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, nevertino... 49. Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovės bei liudytojos A.... 50. Be to, atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytu motyvu, kad dukra... 51. Apeliantės teiginys, kad ji išaugino keturis šiuo metu savarankiškai jau... 52. Atsakovė (apeliantė) tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nukrypo tiek nuo... 53. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo... 54. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 55. apeliacinį skundą atmesti.... 56. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti...