Byla 2A-1038-524/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisių bei pareigų perkėlimo bei pagal trečiojo asmens V. Š. savarankišką reikalavimą dėl tų pačių reikalavimų ir ieškovo E. B. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10-588/2014 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams K. D., D. M., A. M., K. F., R. A., V. A., J. N. V., tretiesiems asmenims Palangos m. 1-ojo notarų biuro notarei A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, G. A., G. J., I. N., A. A., G. D., E. F., V. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisių bei pareigų perkėlimo bei pagal trečiojo asmens V. Š. savarankišką reikalavimą dėl tų pačių reikalavimų ir ieškovo E. B. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas E. B. bei trečiasis asmuo V. Š. teismo prašė:

  1. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-09-21 K. D. per įgaliotinį G. D. ir D. M. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2-3902 dėl dovanojimo D. M. 15/4790 kv. m. žemės sklypo dalies iš dovanotojai K. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1044/4790 žemės sklypo dalies, plane pažymėtos Kl-136/4790, esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), įvertintos 5909 Lt;
  2. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-09-23 K. D. per įgaliotinį G. D., ir D. M. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3945 dėl pardavimo už 15730 Lt sumą D. M. 121/4790 kv. m žemės sklypo dalies iš pardavėjai K. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 984/4790 žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pagal kurią pirkėjos nuolatiniam naudojimuisi atiteko žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu Kl- (136/4790 kv. m );
  3. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-10-05 K. F. per įgaliotinį E. F. ir D. M. ir A. M. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-4085 dėl pardavimo už 15600 Lt sumą sutuoktiniams D. M. ir A. M. 120/4790 kv. m žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pagal kurią pirkėjų nuolatiniam naudojimuisi atiteko žemės sklypo dalys, pažymėtos plane indeksu K2-(35/4790 kv. m) ir F1-85/4790 kv. m, iš viso 120/4790 kv. m;
  4. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-09-21 K. D. per įgaliotinį G. D. ir R. A. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2-3904 dėl dovanojimo R. A. 15/4790 kv. m žemės sklypo dalies iš dovanotojai K. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1044/4790 žemės sklypo dalies, plane pažymėtos F-(231/4790), esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), įvertintos 5909 Lt;
  5. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-09-23 K. D. per įgaliotinį G. D. ir R. A. bei V. A. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3943 dėl K. D. pardavimo R. A. ir V. A., o pirkėjų per įgaliotinį A. M. nupirkimo už 28080 Lt 216/4790 (dviejų šimtų šešiolikos) kv. m žemės sklypo dalies iš pardavėjai K. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 984/4790 žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Pirkėjų nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu F-(231/4790 kv. m);
  6. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-12-17 D. M. ir J. N. V., sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2-5545 dėl dovanojimo J. N. V. 15/4790 kv. m žemės sklypo dalies iš D. M. priklausančios 136/4790 žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu Kl- (136/4790), esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), įvertintos 5909 Lt;
  7. pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ajame notarų biure 2009-12-17 R. A. ir V. A. per įgaliotinį A. M. ir J. N. V. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-5547 dėl pardavimo už 15000 Lt sumą J. N. V. pardavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio 231/4790 kv. m žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Pirkėjos nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu F- (231/4790 kv. m);
  8. pripažinti 2009-09-21 dovanojimo sutartį Nr. 2-3902 pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti E. B. ir V. Š. šioje sutartyje esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą E. B. ir trečiąjį asmenį V. Š. lygiomis dalimis sumokėti atsakovei K. D. 5909 Lt sumą už 15/4790 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - );
  9. perkelti E. B. ir V. Š. 2009-09-23 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2-3945 esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą E. B. ir trečiąjį asmenį V. Š. lygiomis dalimis sumokėti atsakovei K. D. 15730 Lt sumą už 121/4790 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane indeksu K1-(136/4790 kv. m);
  10. perkelti E. B. ir V. Š. 2009-10-05 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2-4085 esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą E. B. ir trečiąjį asmenį V. Š. lygiomis dalimis sumokėti atsakovei K. F. 15600 Lt sumą už 120/4790 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane indeksu K2-(35/4790 kv. m.) ir F1-(85/4790 kv. m.);
  11. pripažinti 2009-09-21 dovanojimo sutartį Nr. 2-3904 pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti E. B. ir V. Š. šioje sutartyje esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą E. B. ir trečiąjį asmenį V. Š. lygiomis dalimis sumokėti atsakovei K. D. 5909 Lt sumą už 15/4790 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu F-(231/4790 kv. m);
  12. perkelti E. B. ir V. Š. 2009-09-23 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2-3943 esančias pirkėjo teises ir pareigas bei įpareigoti ieškovą E. B. ir trečiąjį asmenį V. Š. lygiomis dalimis sumokėti atsakovei K. D. 28080 Lt sumą už 216/4790 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane indeksu F- (231/4790 kv. m).

4Reikalavimus grindžia CK 1.87 str., 4.72–4.75 str., 4.79 str., nurodydami, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvūs, apsimestiniai, todėl juos pripažinus negaliojančiais ieškovui E. B. ir trečiajam asmeniui V. Š. turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes pažeista šių asmenų, kaip žemės bendraturčių, pirmenybės teisė pirkti dalį žemės sklypo. Sandoriai sudaryti turint tikslą išvengti pareigos pasiūlyti pirkti žemės sklypų dalis bendraturčiams. Nurodo, kad nepraleido CK 4.79 str. 2 dalyje nustatyto termino, kadangi apie ginčijamus sandorius ieškovas sužinojo 2012-08-10, o trečiasis asmuo – 2012-10-16, gavę duomenis iš viešo registro duomenų bazės. Teismui nusprendus, kad praleistas senaties terminas, prašo šį atnaujinti.

5Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas E. B. ir trečiasis asmuo V. Š. praleido CK 4.79 str. 3 dalyje nustatytą senaties terminą reikalavimui perkelti pirkėjo teises pareikšti. Šie asmenys apie ginčijamus sandorius žinojo viso civilinės bylos, iškeltos 2011-05-10 ir pabaigtos 2013-02-15, dėl naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkos nustatymo tarp bendraturčių proceso metu. Pastarojoje byloje yra žemės sklypo ( - ), kadastrinių matavimų byla, suformuota 2010 metais, joje yra E. B. ir V. Š. parašai ant ginčijamo žemės sklypo plano projekto. Bylos medžiagoje yra dalies ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos, VĮ Registrų centro duomenys apie bendraturčių turimas žemės sklypo dalis, jų plotus bei šio turto įsigijimo pagrindus. Todėl ginčijamos sutartys sprendžiant bylą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo E. B. ir V. Š. negalėjo būti nežinomos ir nesuprastos. Teismas konstatavo, kad terminas praleistas žymiai, nenurodyta jokių svarbių termino praleidimo svarbių priežasčių, todėl taikė ieškinio senatį. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovas E. B. ir trečiasis asmuo V. Š. neįrodė ginčijamų sandorių apsimestinumo, kadangi pastarieji buvo sudaryti dėl tų žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo ir dovanojimo, kurios reikalingos ant tų žemės dalių stovinčių poilsio namelių naudojimui. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas asmenys turi pirmenybės teisę įgyti žemės sklypo dalis, ant kurių stovi jiems nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai.

6Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. ir trečiasis asmuo V. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jų reikalavimus tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į dovanojimo pagrindinius požymius ir jų įtaką sutartims kvalifikuoti, deramai neįvertino dovanojimo sutarčių sudarymo priežasties (motyvo) svarbos dovanotojo valiai susiformuoti. Bylos nagrinėjimo metu ne vienas atsakovas patvirtino, jog žemės sklypų dalių pirkimas–pardavimas buvo įformintas kaip dovanojimo sandoriai. Dovanojimo sandorių šalis nesieja jokie giminystės ryšiai, jie svetimi, todėl neegzistuoja jokios priežastys (motyvai), svarbios dovanotojo valiai perleisti savo turtą kitiems asmenims neatlygintinai susiformuoti. Iš pradžių dovanojimo sandoriais asmenims buvo suteikiamas bendraturčio statusas, o vėliau jiems buvo parduodama didesnė žemės sklypo dalis. Taip M., A., V. tapdami bendraturčiais apėjo CK 4.79 str. nuostatas dėl bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamo bendro turto dalį. Atsakovė K. D. per savo atstovą G. D. turėjo pareigą užtikrinti bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas žemės sklypo dalis (CK 4.79 str. 4 d.) bei privalėjo raštu pranešti bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį (CK 4.79 str. 2 d.). Šių imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas teismui sudarė pagrindą ginčijamus sandorius ex officio pripažinti niekiniais. Dėl to nėra net formalių požymių taikyti CK 4.79 str. 3 dalyje nustatytą ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorių šalys turi pirmenybės teisę įgyti žemės sklypų dalis, ant kurių stovi jiems priklausantys poilsio nameliai, ir kad apeliantų reikalavimų tenkinimas pažeis jų teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįstas. Poilsio nameliai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, žemės ginčo vietoje pripažinta laisva ir neužstatyta ir tik tuo pagrindu apeliantams buvo atkurta nuosavybės teisė natūra. Priėmus teismo argumentus, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, valstybinė žemė turėjo būti išnuomota ar parduota asmenims, valdantiems namelius. Tačiau ir tuo atveju ginčijami sandoriai turėtų būti panaikinti kaip prieštaraujantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniui. Apeliantai nepraleido senaties termino reikalavimams CK 4.79 str. 3 dalies pagrindu pareikšti, kadangi E. B. su 2009-09-21 ir 2009-12-17 trimis dovanojimo sutartimis bei jų turiniu susipažino tik 2012-08-10, kada advokatui VĮ Registrų centras pateikė šių sutarčių kopijas. V. Š. su šiais dokumentais susipažino tik 2012-10-16 gavusi juos su E. B. ieškiniu. Pagal CK 1.127 str. 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kitoje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo esančioje 2010 m. kadastrinių matavimų byloje ant ginčo žemės sklypo plano projekto apeliantų parašų nėra. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010-08-25 išraše nurodyti tik sandorio pavadinimas, data ir registracijos numeris – iš šių duomenų apeliantai neturėjo galimybės suvokti, kad žemės sklypo dalys parduotos pažeidus jų pirmenybės teisę.

7Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8Atsakovė J. N. V. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jeigu apeliantų ginčijami sandoriai būtų niekiniai, apeliantai vis tiek negalėtų reikalauti perkelti jiems pirkėjų teisių. Atsakovė nemano, jog jai dukra negalėjo padovanoti žemės sklypo dalies ar kad šis sutartis pridengia kokį nors kitą sandorį. Apeliantų motyvą dėl jų pirmumo teisės paneigia speciali Žemės įstatymo 31 str. 1 dalies nuostata, pagal kurią pirmumo teisę pirkti žemės sklypo dalį turi asmenys, kurių statiniai užima tą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimas apeliantams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė yra teisėta poilsio namelio valdytoja, todėl teisėtai įsigijo dalį žemės, reikalingos statiniui naudoti pagal paskirtį. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl senaties taikymo – vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų apie bendraturčius, įgijusius nuosavybę dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, suprastų, jog tokiais sandoriais galbūt pažeistos jų pirmumo teisės, tam nebūtina peržiūrėti pačius sandorius, pakanka žinoti jų sudarymo faktą, nes apeliantai nebuvo gavę pasiūlymo pirkti žemės sklypų dalis. Apeliantai šia byla siekia kitų tikslų nei deklaruoja, ieškinį pareiškė tik po to, kai pralaimėjo bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

9Atsakovai D. M. ir A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jiems priklausantis poilsio namelis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovai turi pirmumo teisę įsigyti jam naudoti būtiną žemės sklypo dalį. Nagrinėjamu atveju netikslinga būtų perduoti šią žemės klypo dalį apeliantams, kadangi poilsio namelis vis tiek liktų atsakovų nuosavybe.

10Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

13Apeliacinės instancijos teisme esminis ginčas vyksta dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, nes ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad jas pripažinus apsimestinėmis būtų pagrindas laikyti šias sutartis pirkimo - pardavimo ir perkelti ieškovams pirkėjų teises. Byloje ieškovas ir trečiasis asmuo iškėlė ginčą dėl šių dovanojimo sutarčių: 2009-09-21 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp dovanotojos K. D. per įgaliotinį G. D. ir D. M. (t.1, b. l. 19). Šia sutartimi buvo D. M. padovanota 15 kv.m žemės sklypo dalis, esanti ( - ). 2009-09-21 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp K. D. per įgaliotinį G. D. su R. A. (t.1, b.l.28). Šia sutartimi R. A. padovanota 15 kv.m žemės sklypo dalis, esanti ( - ). 2009-12-17 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp D. M. ir J. N. V. ( t.1, b.l.34). Šia sutartimi J. N. V. padovanota 15 kv.m žemės sklypo dalis, esanti ( - ). Šių sutarčių pagrindu paminėti dovanų gavėjai - D. M., R. A. ir J. N. V. - tapo žemės sklypų bendraturčiais su ieškovais, todėl šios sutarties panaikinimas būtų pagrindas perkelti atsakovams pirkėjų teises pagal kitas ieškinyje nurodytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir paaiškinime teisme prašė taikyti ieškinio senatį, nustatytą CK 4.79 str. 3 d. dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį pritaikęs CK 4.79 str. 3 d. nustatytą 3 mėn. terminą.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iš CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Tačiau šioje byloje esminis ginčas kyla dėl 2009-09-21 ir 2009-12-17 sudarytų dovanojimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis CK 1.87 str. pagrindu, todėl tokiam ieškiniui pareikšti ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino, tačiau įrodymų pakankamumo prasme tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Ieškovai ieškiniuose nurodomas faktines aplinkybes dėl dovanojimo sandorio fiktyvumo įrodinėja savo paaiškinimu, jog buvo padovanotos labai mažos sklypų dalys, o po to po poros dienų sudarytos žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys, be to, apeliaciniame skunde nurodo, jog dovanos davėja K. D., būdama 86 m., nelabai suprato per atstovą sudaromų sandorių rūšies, o dovanojimo sandorius pasiūlė sudaryti jos atstovas G. D.. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

15Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, tačiau šios aplinkybės turi būti įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

16Nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų, jog ginčo dovanojimo sandoriai buvo atlygintini ir ieškovai šios aplinkybės neįrodinėjo, nors iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog dovanojimo sandoriais buvo dengiamas pirkimo - pardavimo sandoris (t. 2, b.l.27), tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti byloje nėra. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus. 2009-12-17 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp D. M. ir J. N. V. (t.1, b.l.34), naikinti dėl jo sudarymo motyvo nėra teisinio pagrindo, nes pačioje sutartyje nurodyta, jog šios sutarties šalys yra motina ir dukra, todėl tokio neatlygintinio sandorio sudarymas tarp artimų giminaičių teismų praktikoje laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Ieškovai nurodo, jog dovanotoja D. M. neteisėtai gavo dovaną 2009-09-21 dovanojimo sandoriu iš dovanotojos K. D. per įgaliotinį G. D. ir D. M. (t.1, b. l. 19). Tačiau ieškovai šios sutarties apsimestinumą įrodinėja tuo, jog tarp tų pačių šalių 2009-09-23 buvo sudaryta didesnės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis (t.1, b.l.22). Be to, ieškovai nurodo aplinkybę, jog ginčo sandoriu yra apsunkintas jiems privažiavimas prie jų namelių. Vien šių aplinkybių nurodymas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį apsimestiniu. Pagrįstas D. M. dovanojimo sutarties dėl nedidelio žemės sklypo sudarymo motyvas, jog ji valdo poilsio namelį, kuris pažymėtas plane 6K1ž ( t. 1, b.l.186-194) ir šis namelis yra bendrame ieškovų ir atsakovų 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. 2501-0010-0134, tačiau ginčo sutartimi buvo padovanotas 15 kv. m žemės sklypas, esantis prie būtent D. M. namelio. Žemės sklypo planas ( pridėta civ. byla Nr. 2-32-890/2012 t.1, b. l. 49) įrodo, kad prie D. M. namelio žemės sklypas, pažymėtas indeksu K, ir padovanota, o vėliau parduota jo dalis, žymima indeksu K1, t. y. tik prie D. M. namelio, ir yra priešais ieškovo E. B. valdomą sklypą, pažymėtą indeksu B. Neįrodytas byloje ieškovo motyvas, jog dovanos davėja K. D., būdama 86 metų amžiaus, nesuprato sandorio esmės. Šis ieškovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei įrodyti, nes byloje nepateikta jokių įrodymų dėl K. D. veiksnumo, sveikatos būklės, taip pat byloje nėra įrodymų, jog jos atstovas G. D., atstovaudamas K. D. sudarant dovanojimo sandorį, viršijo jam suteiktus įgalinimus. Byloje neįrodyta, jog už padovanotus 15 kv. metrų dovanos gavėja mokėjo pinigus, nes apeliaciniame skunde paminėti atsakovų paaiškinimai šios aplinkybės neįrodo. Byloje nustatyta, kad D. M. po poros dienų sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl 121 kv. metro šio žemės sklypo dalies (t.1, b.l. 22), tačiau remtis vien šia aplinkybe ir panaikinti dovanojimo sandorį dėl 15 kv. metrų žemės sklypo kaip apsimestinį nėra byloje pakankamai įrodymų. Tokios pat faktinės aplinkybės ir įrodymai nustatyti byloje ir dėl 2009-09-21 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp K. D. per įgaliotinį G. D. su R. A. (t.1, b.l.28). Byloje nustatyta, jog R. A. valdo namelį, kurio inventorinis Nr. 11 K1 2 ( t1, b.l.163) ir šis namelis yra bendrame ieškovų ir atsakovų 0,4790 ha žemės sklype, unikalus Nr. 2501-0010-0134, tačiau ginčo sutartimi buvo padovanotas 15 kv. m žemės sklypas, esantis prie būtent R. A. namelio. Žemės sklypo planas ( pridėta civ. byla Nr. 2-32-890/2012 t.1, b.l. 49) įrodo, jog prie R. A. namelio žemės sklypas, pažymėtas indeksu F, ir padovanota dalis yra pažymėta indeksu F. Ši sklypo dalis yra tik šalia ieškovo E. B. valdomo žemės sklypo, pažymėto indeksu B.

17Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu, tačiau paminėtos aplinkybės turi būti įrodytos. Dėl sandorių negaliojimo kasacinio teismo nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau šis institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-745/2001). Sandorio pripažinimas apsimestiniu be teisinio pagrindo, nesant pakankamai įrodymų šiai aplinkybei nustatyti, prieštarautų paminėtoms nuostatoms. Be to, būtina nustatyti, ar ieškovų nurodomas teisines pasekmes gali sukelti dovanojimo sandorių pripažinimas negaliojančiais, t.y. ar jiems gali būti perkeltos pirkėjų teisės kaip bendro sklypo bendraturčiams.

18Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis.

19Šioje byloje nustatyta, kad šalys ginčo sklype valdo poilsio namelius. Ieškovų vardu poilsio nameliai yra įregistruoti (t.1, b. l. 12, b.l.188-194), atsakovų M. nuosavybės teisė į namelius inventorizacijos ir registracijos procesas yra pradėtas (t.1, b.l. 188-194), atsakovė J. N. V. namelį valdo nuomos pagrindais (t.1, b.l.163-164), sudariusi sutartį su atsakovu R. A.. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų nustatyta, kad bendrame 0,4790 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. 2501-0010-0134, šalys skirtingais pagrindais valdo poilsio namelius ir skirtingais pagrindais yra įsigiję po dalį bendro žemės sklypo nuosavybėn. Ieškovai žemės sklypo dalis įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis 2005-03-29, kiti namelių valdytojai žemės sklypo dalis pirko iš asmenų- K. D. ir K. F., nes byloje nustatyta, kad šiose sklypų dalyse įvairiais pagrindais valdė poilsio namelius. Šios bylos įrodinėjimo dalykas nėra poilsio namelių valdymo pagrindų teisėtumas, todėl kolegija neturi teisės analizuoti šių namelių valdymo pagrindų, tačiau esminis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar panaikinus ginčo dovanojimo, pirkimo - pardavimo sandorius būtų pagrindas perkelti pirkėjų teises ieškovams, kurie įsigijo po dalį bendro sklypo 2005-03-29, t. y. ar atsakovė K. D. ir K. F., atkūrusios nuosavybės teises į žemės sklypus, privalėjo pasiūlyti pirkti šias sklypų dalis tik ieškovams, o ne faktiniams poilsių namelių valdytojams M. ir R. A..

20Pridėta civilinė byla Nr. 2-32-890/2012, kurią ieškovai buvo iškėlę dėl naudojimosi tvarkos bendru žemės sklypu nustatymo, įrodo, jog patys ieškovai, rengdami bendro žemės sklypo naudojimosi tvarką, sklypo dalių naudojimą susiejo su konkrečiais nameliais (t.1, b.l. 49, priedas 2010-08-26 žemės sklypo planas). Ši aplinkybė įrodo, jog bendrame sklype ginčo sandorių sudarymo metu buvo nustatyta konkreti šios bylos atsakovų ir ieškovų valdomų namelių vieta, o ginčo dovanojimo bei pirkimo pardavimo sandoriai buvo sudaryti tose sklypų dalyse, kuriose yra atsakovų nameliai-M. sklypo dalyje pažymėtoje K, o R. A. namelis, kurį valdo J. N. V., yra sklypo dalyje, pažymėtoje F, ieškovo E. B. namelis yra sklypo dalyje pažymėtoje B ir ši sklypo dalis yra priešais M. namelį bei šalia R. A. namelio. Ieškovės V. Š. namelis yra sklypo dalyje, pažymėtoje A raide (civilinė byla Nr.2-32-890/2012, t.1, b.l. 49, priedas 2010-08-26 žemės sklypo planas). Todėl akivaizdu, jog šio bendro sklypo bendraturčius sieja poilsio namelių buvimas bendrame sklype ir jų faktiškai naudojamų sklypų dalys yra nustatytos atsižvelgiant į tai, kiek reikia namelių eksploatacijai. Ieškovai šio bendro sklypo bendraturčiais tapo 2005-03-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis ir jų nuosavybės teise valdomo bendro sklypo dalis susieta su jų namelių eksploatacijai reikalingu dydžiu.

21Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti statinių ir įrenginių savininkų pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, taikytina visais atvejais, kai egzistuoja šioje normoje nurodytos sąlygos: žemės sklypo (ar dalies) pirkimo–pardavimo sandoris ir statinių ir (ar) įrenginių ant parduodamo sklypo buvimo faktas, taigi ir tais atvejais, kai parduodama žemės sklypo realioji (kai naudojimosi sklypu tvarka nustatyta) ar idealioji (kai naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta) dalys. Tik statinių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims, todėl šioje byloje įrodyta, jog bendras sklypas yra suskirstytas į konkrečias dalis, kurios yra susietos su poilsio namelių stovėjimo vieta bendrame sklype, darytina išvada, jog ieškovai neturi pirmenybės teisės įsigyti tų bendro sklypo dalių, kuriose nėra ieškovų namelių ar kitų statinių ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, 2014-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). CK 6.395 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, parduodant žemės sklypą, kuriame yra nekilnojamojo turto, aptarti nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimus, jeigu žemės sklypo pirkėjui neperduodamos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis socialinę paskirtį (sudaryti sąlygas bendrajai nuosavybei pasibaigti), taip pat yra konstatuota, kad šios teisės normos nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų dalį bendrojoje nuosavybėje parduodančio asmens teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-08 nutartis bylos Nr. 3K-7-273/2007).

22Šioje byloje ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą per sandorių negaliojimo institutą, tačiau prašydami perkelti jiems pirkėjų teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.79 str.3d. nustatytą 3 mėn. terminą, nes pridėta civilinė byla Nr.2-32-890/2012 įrodo, jog 2009-11-05 buvo pateiktas žemės sklypo planas (civilinė byla Nr.2-32-890/2012, t.1, b.l. 49, priedas 2010-08-26 žemės sklypo planas), kuriame žemės sklypų savininkais buvo nurodyti atsakovai M., J. N. V. , t.y. šis planas, kuris buvo paruoštas 2010-08-26 ir buvo ieškovų pasirašytas, sutampa su šioje byloje prie ieškinio pridėtu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t.1, b.l. 12-13), t.y. jame nurodyti tie patys bendro žemės sklypo savininkai – M. ir J. N. V., kuri šio sklypo dalies savininke tapo 2009-12-17 dovanos gautos iš dukros D. M. ir 2009-12-17 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties su R. A. ir V. A., pagrindu, todėl akivaizdu, kad apie atsakovus kaip apie žemės sklypo savininkus ieškovams jau buvo žinoma 2010-08-26 ( ši byla buvo iškelta 2012-09-17), nes šie atsakovai nebuvo įsigiję žemės sklypų dalies tuo pat metu kaip ieškovai- valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimis 2005-03-29. Ši aplinkybė turėjo būti žinoma ieškovams, nes jie dar kitoje byloje siekė nustatyti jų pasiūlytą naudojimosi bendru su šiais atsakovais žemės sklypo naudojimosi tvarką.

23Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas K. D. ir K. F., todėl kolegija dėl šių apeliacinių skundų motyvų nepasisako, nes nėra teisinio pagrindo.

24Byloje įrodyta, jog sandorių pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, nes paminėtais motyvais ieškovams nėra pagrindo perkelti pirkėjų teises, nes priešingu atveju tarp šalių iškiltų dar daugiau ginčų, t. y. ne tik dėl įvažiavimo į ieškovo žemės sklypą, o ir dėl atsakovų poilsio namelių. Byloje nustatyta, kad iš esmės tarp šalių vyksta ginčas dėl įvažiavimo į ieškovo E. B. sklypą, todėl jis savo teises galės ginti kitais civilinių teisių gynimo nustatytais būdais.

25Paminėtais motyvais darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

26Iš ieškovų priteisti po 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. N. V. apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (t.3, b.l.29, CPK 93 str.1d., 98 str.).

27Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

28Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš E. B. ir V. Š. po 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme J. N. V.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas E. B. bei trečiasis asmuo V. Š. teismo prašė:
    4. Reikalavimus grindžia CK 1.87 str., 4.72–4.75 str., 4.79 str., nurodydami,... 5. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. ir trečiasis asmuo V. Š. prašo pirmosios... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovė J. N. V. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Atsakovai D. M. ir A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jiems... 10. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.... 13. Apeliacinės instancijos teisme esminis ginčas vyksta dėl dovanojimo... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79... 15. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 16. Nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų, jog ginčo dovanojimo sandoriai buvo... 17. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to... 18. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams pagal ginčijamas... 19. Šioje byloje nustatyta, kad šalys ginčo sklype valdo poilsio namelius.... 20. Pridėta civilinė byla Nr. 2-32-890/2012, kurią ieškovai buvo iškėlę dėl... 21. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Žemės įstatymo 31... 22. Šioje byloje ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą per sandorių... 23. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nuosavybės teisių atkūrimo... 24. Byloje įrodyta, jog sandorių pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, nes... 25. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo... 26. Iš ieškovų priteisti po 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. N.... 27. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 28. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimą palikti nepakeistą, o...