Byla 2-1435-910/2017
Dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, Vilmai Aleksandravičiūtei, vertėjaujant Ritai Daškevičienei, Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieškovui P. K. (P. K.), jo atstovui advokatui Vytautui Griežei, atsakovei O. K., jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei O. K. dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A.,

Nustatė

2ieškovas 2016-07-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės 2015-05-06 sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 4 notarų biure (registro Nr. 2-4139), panaikinti Vilniaus miesto 4 notarų biuro 2015-05-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą O. K. po A. K. mirties (reg. Nr. 2-4501), pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į butą ( - ).

3Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė Vilniaus miesto 4 notarų biure 2015-05-06 sudarė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria ieškovas atsakovei padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą bei turtines teises, likusias po motinos A. K. mirties ( - ). Ieškovo teigimu, šią sutartį jis sudarė dėl suklydimo, nes buvo įsitikinęs, jog sudaro sandorį kitokiomis sąlygomis. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovas po motinos mirties buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis; iki motinos mirties jie gyveno kartu motinai priklausančiame bute ( - ) (toliau – Butas), kuriame po senelės mirties apsigyveno ir atsakovė – ieškovo duktė. Pasak ieškovo, po kurio laiko duktė jam pasiūlė perleisti jai paveldimą butą, ir jie, pasitarę tarpusavyje, susitarė, jog ieškovas perleis (padovanos) atsakovei pusę Buto. Ieškovo teigimu, jis yra neįgalus, prastai moka lietuvių kalbą, todėl Buto dalies perleidimo įforminimą pas notarą organizavo atsakovė. Pasak ieškovo, pas notarą jam buvo pateiktas kažkoks dokumentas, taip pat diktuojant ieškovas dar surašė kažkokį dokumentą, iš kurių turinio jis suprato, kad atsakovei bus perleistas visas Butas, tačiau jis nesutiko su tokia sąlyga. Tada notarų biuro darbuotoja aiškinosi su atsakove, ėjo aiškintis pas notarę. Ieškovo teigimu, atsakovė žadėjo, kad jis Bute galės gyventi iki mirties, atsakovė jį išlaikys. Notarų biuro darbuotoja parengė kažkokius kitus dokumentus ir paaiškino, kad dabar jie parengti taip, kaip nori ieškovas, ir ieškovas pateiktus dokumentus pasirašė. Pasak ieškovo, pasirašydamas jam pateiktus dokumentus, jis buvo įsitikinęs, kad padovanojo atsakovei 1/2 dalį Buto. Po vizito pas notarą ieškovas ir atsakovė toliau gyveno Bute, ieškovas turėjo atskirą kambarį. Ieškovo teigimu, praėjus keletui mėnesių, atsakovė jam keletą kartų užsiminė, kad jis nėra Buto šeimininkas, pavadino „bomžu“ (benamiu), bet ieškovas nekreipė į tai dėmesio. Ieškovo teigimu, atsakovei ir jos draugui nepatiko, kad jis gyvena Bute, santykiai darėsi vis labiau įtempti, kol 2016 m. gegužės mėn. ieškovui išėjus iš Buto atsakovė pakeitė Buto durų spynas ir neįsileido ieškovo, neatsiliepdavo į telefono skambučius; taip ieškovas faktiškai tapo benamiu, nakvodavo laiptinėse. Praėjus daugiau kaip mėnesiui, 2016 m. pabaigoje, atsakovė įsileido ieškovą į Butą kelioms valandoms, leido nusimaudyti, kartu paaiškino, kad jos sugyventinis nenori, jog ieškovas gyventų kartu, todėl Buto raktų nedavė; atsakovė leido ieškovui vieną naktį pernakvoti Bute, tačiau ryte vėl liepė išeiti. Ieškovo teigimu, kai atsakovė neįleido jo į Butą, jis, laikydamas savo Buto bendraturčiu, kreipėsi į policiją dėl atsakovės savivaliavimo, ir iš atsakovės policijos pareigūnams pateikto dokumento sužinojo, kad ji yra vienintelė Buto savininkė. Pasak ieškovo, tai jam buvo netikėta, nes jie niekada nesitarė, kad visas Butas priklausys atsakovei, ir tik rengdamasis kreiptis su ieškiniu į teismą išsiaiškino, jog 2015-05-06 notarų biure jis ir atsakovė sudarė ne 1/2 dalies Buto dovanojimo sutartį, bet pavelėjimo teisių dovanojimo sutartį. Ieškovo teigimu, jeigu, sudarydamas nurodytą sutartį, jis būtų supratęs, kad perleidžia atsakovei visas paveldėjimo po motinos mirties teises, tokios sutarties nebūtų pasirašęs. Be to, gavus iš notaro paveldėjimo bylos dokumentų kopijas, paaiškėjo, kad mirusios motinos palikimą sudarė ne tik Butas, bet ir jos turėti indėliai banke, dėl kurių perleidimo atsakovei apskritai nebuvo tartasi. Ieškinyje pabrėžta, kad ieškovas, nukentėjęs eismo įvykyje, tapo neįgalus, prastai moka lietuvių kalbą, pats skaitydamas Sutartį negalėjo aiškiai suprasti pasirašomo dokumento prasmės ir pasekmių, klaidingai įsivaizdavo, kad, pasirašydamas Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudaro 12 dalies Buto dovanojimo atsakovei sutartį, todėl ginčijama Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Be to, pripažinus negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, panaikintinas šios Sutarties pagrindu išduotas 2015-05-14 Paveldėjimo teisės liudijimas.

4Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsiliepime teigiama, kad padovanoti Butą, tiksliau – paveldėjimo teisę į Butą, nusprendė ir pasiūlė atsakovei pats ieškovas, kurio tokį sprendimą lėmė tai, jog jis yra priklausomas nuo alkoholio, ir bijojo, kad, įklimpęs į skolas, gali prarasti po motinos mirties likusį turtą. Atsiliepime pažymėta, kad, prieš sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, ieškovas turėjo skolų, kurių dalį padengė atsakovė. Pasak atsakovės, sutiktina, kad ieškovas puikiai lietuvių kalbos nemoka, tačiau gerai ją supranta, moka ne tik kalbėti, bet ir rašyti, nes yra baigęs lietuvių-rusų mokyklą, kurioje ir mokėsi lietuvių kalbos. Be to, ieškovas 48 metus gyvena Lietuvoje, todėl neįtikėtina, kad jis negalėjo suprasti Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties teksto, juolab kad su juo notarų biure buvo teta L. F., kuri moka lietuvių kalbą. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ginčijamą sandorį tvirtino notarė, kuri ieškovui išvertė sandorio tekstą, kaip tai numatyta Notariato įstatymo 30 straipsnyje, byloje nėra jokių duomenų, kad notarė būtų buvusi nekompetentinga ar suinteresuota sudaryti ieškovo valios neatitinkantį sandorį. Pasak atsakovės, ieškovas teisingai nurodė, kad po vizito pas notarą jie liko gyventi ginčo Bute, nes kitaip ir negalėjo būti, kadangi su ieškovu buvo sudarytas rašytinis susitarimas, jog atsakovė leidžia jam neatlygintinai iki gyvos galvos gyventi Bute arba suteikti kitą gyvenamąją vietą. Atsakovės teigimu, šį įsipareigojimą ji tinkamai vykdė, kol ieškovas ėmė išgėrinėti ir ne tik smurtauti prieš atsakovę, bet ir nešti iš namų daiktus, o konfliktai prasidėjo ne dėl to, kad atsakovei ir jos draugui nepatiko, jog ieškovas gyvena viename Bute, bet dėl to, kad ieškovas, būdamas neblaivus, tapdavo agresyvus, vesdavosi į namus kitus asmenis, su kuriais girtaudavo, ėmė nešti iš namų daiktus, kuriuos parduodavo už centus, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Tokį ieškovo elgesį patvirtina atsakovės pareiškimai, rašyti policijai. Atsakovės teigimu, jeigu ieškovas pakeistų savo elgesį, ji tikrai neprieštarautų, kad jis gyventų kartu. Kitu atveju, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, atsakovė sutinka suteikti ieškovui kitą gyvenamąjį būstą (pvz., išnuomoti vieno kambario butą ar pan.), kaip tai numatyta 2015-05-06 susitarime. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad nors ieškovas teigia, jog visą laiką manė esąs Buto dalies savininkas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog prižiūri, remontuoja šį Butą, moka už jį mokesčius. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovas pakeitė savo nuomonę dėl sudaryto dovanojimo sandorio, negali būti vertinamas kaip suklydimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovo pajamos yra labai mažos (apie 92 Eur), taigi jam išlaikyti Butą iš esmės buvo neįmanoma, ir tai taip pat lėmė ieškovo sprendimą padovanoti paveldėjimo teise dukrai.

5Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A. nurodė, kad ieškovas 2015-02-18 kreipėsi į notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, o 2015-05-06 visas paveldėjimo teises padovanojo savo dukrai. Atsiliepime pažymėta, kad apie tai, ar Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta suklydimo įtakoje, gali spręsti tik teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

7Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį patenkinti, nes ieškovas, sudarydamas Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį iš esmės klydo dėl sudaromo sandorio. Ieškovo advokatas pažymėjo, kad ieškovas moka buitinę lietuvių kalbą, tačiau nesupranta teisinės kalbos. Pasak ieškovo atstovo, ieškovas niekada neturėjo ketinimų padovanoti dukrai visas paveldėjimo teises, valia buvo tik dėl pusės Buto dovanojimo. Ieškovo atstovo teigimu, ieškovo suklydimą, pasirašant ginčijamą sutartį, lėmė ir jo sveikatos būklės, nes ieškovas lankėsi pas gydytoją dėl atminties sutrikimų.

8Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės advokatas pažymėjo, kad ieškovas laisva valia sudarė sutartį, kuria padovanojo dukrai visas paveldėjimo teises, nes turėjo skolų ir norėjo išvengti jų išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą; pats ieškovas pripažino, kad dėl sutarties persigalvojo po tam tikro laiko, kai, jo nuomone, dukra ėmė jį skriausti. Pasak advokato, dėl to, kad ieškovas praėjus tam tikram laikui persigalvojo, nėra pagrindo naikinti sudarytą sandorį.

9Ieškinys atmestinas

10Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra tėvas bei duktė.

11( - ) mirė ieškovo motina, o atsakovės senelė A. K..

12Ieškovas yra vienintelis mirusiosios pirmos eilės įpėdinis.

132015-02-18 ieškovas Vilniaus miesto 4 notarų biurui padavė Pareiškimą dėl mirusios motinos palikimo, kurį sudaro butas ( - ), ir bankuose bei kitose kredito įstaigose esančios lėšos, priėmimo (b. l. 6).

142015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarės A. A. (notarinio reg. Nr. 2-4139), ieškovas savo dukrai – atsakovei – padovanojo visas paveldėjimo teises į turtą bei turtines teises, likusias po motinos A. K. mirties (b. l. 7).

15Notarės pateiktoje A. K., mirusios ( - ), Paveldėjimo byloje yra P. K. ranka rašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad P. K. nori padovanoti savo dukrai O. K. savo butą ( - ), ir visas paveldėjimo teises, likusias po motinos A. K. mirties (b. l. 9).

16Šioje Paveldėjimo byloje taip pat yra O. K. ranka rašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad O. K. pasižada leisti P. K. gyventi neatlygintinai iki gyvos galvos bute ( - ), arba suteikti jam kitą gyvenamąją vietą (b. l. 8).

172015-05-14 Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A. atsakovei O. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios A. K. turtą (b. l. 15-17).

18Atsakovės O. K. nuosavybės teisė į paveldėtą Butą įregistruota viešajame registre 2015-05-15 (b. l. 18).

192016-07-29 ieškovas padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo, taip pat panaikinti šios sutarties pagrindu jo dukrai išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į turtą, likusį po ieškovo motinos, o atsakovės – senelės A. K. mirties ( - ).

20Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

21Ieškovas teigia, kad 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė suklydimo įtakoje, nes buvo įsitikinęs, jog sandorį sudaro kitokiomis sąlygomis.

22CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Be to, suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 straipsnio 7 dalis).

23Kasacinio teismo, pasisakant dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo, yra nurodyta, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014; kt.).

24Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, tarp jų ir paties ieškovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas po motinos mirties priėmė sprendimą paveldimą turtą padovanoti savo dukrai, t. y. atsakovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovas teigia, kad tikroji jo valia buvo padovanoti pusę Buto, o ne visas paveldėjimo teises. Pažymėtina, kad ieškovas, taip teigdamas, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, jog tikrasis jo siekis buvo būtent pusės Buto dovanojimas dukrai (CPK 12, 178 straipsnis). Byloje nėra nė vieno, net netiesioginio įrodymo, patvirtinančio ieškovo teiginius dėl valios padovanoti dukrai ginčo Buto dalį. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų visumos yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo valia buvo perleisti dukrai visą po motinos mirties likusį palikimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

25Atsakovė nurodė, kad ieškovo sprendimą padovanoti jai visą po senelės mirties likusį palikimą, lėmė tai, jog jis tuo metu turėjo skolų, kurių išieškojimas būtų nukreiptas į paveldėtą turtą; be to, tėvas mėgsta išgerti, todėl ir teta L. (mirusiosios sesuo L. F.) nuogąstavo, kad tėvas neprarastų Buto (2017-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 1:27:05-1:44:59).

26Tokius atsakovės paaiškinimus (CPK 186 straipsnis) patvirtina kitų byloje esančių įrodymų analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovės teiginius, kad ieškovas vartoja alkoholį, netiesiogiai patvirtina Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato informacija, jog 2016-05-11 ieškovas buvo išvežtas į „Salą“ (b. l. 139), taip pat 2016-04-08 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys apie atsakovės konfliktus su tėvu dėl alkoholio vartojimo (b. l. 76). Tai, kad ieškovas turėjo skolų, patvirtina atsakovės pateikti į bylą įrodymai, jog ji padengė tam tikras tėvo skolas (b. l. 43, 44). Skolų buvimo palikimo atsiradimo metu faktą patvirtino ir pats ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje (2017-01-31 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovo neatsakingą elgesį, prisiimant skolinius įsipareigojimus, patvirtina teismo proceso metu pateikti į bylą duomenys, kad ieškovas yra paėmęs greitąjį kreditą su didelėmis metinėmis palūkanomis (b. l. 173-179). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad greitąjį kreditą paėmė paprašytas draugo, tačiau negalėjo nurodyti, nei kokio dydžio palūkanas jis įsipareigojo mokėti, nei kokią konkrečią sumą jis privalės sumokėti, grąžindamas šį kreditą (2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašas 00:14:59-00:27:55). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą apie neatsakingą ieškovo elgesį tiek prisiimant finansinius įsipareigojimus, tiek juos vykdant. Liudytoja D. G. (atsakovės buvusio draugo motina, vykusi kartu su ginčo šalimis į notarų biurą, kai buvo sudaryta 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis) teismo posėdyje taip pat nurodė, kad buvo nuspręsta, jog ieškovas turi padovanoti atsakovei Butą, nes arba pragers, arba parduos antstoliai; buvo kalbėta apie viso Buto užrašymą atsakovei, o tėvui suteikti kambarį (2017-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 2:04:03-2:14:52).

27Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad ieškovo gyvenimo būdas lėmė jo artimųjų susirūpinimą dėl palikimo, likusio ( - ) mirus ieškovo motinai ir atsakovės senelei, ir dėl to ieškovas, pasitaręs su artimaisiais, priėmė sprendimą padovanoti motinos palikimą dukrai, t. y. atsakovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

28Ieškovo poziciją, kad jo tikroji valia buvo padovanoti dukrai tik pusę Buto, o ne visą palikimą, paneigia ginčijamos 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo dieną notarų biure abiejų ginčo šalių ranka parašyti pareiškimai (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2015-05-06 pareiškime nurodė, kad nori padovanoti savo dukrai O. K. savo butą ( - ), ir visas paveldėjimo teises, likusias po motinos A. K. mirties (b. l. 9). Atitinkamai atsakovė 2015-05-06 pareiškime įsipareigojo leisti P. K. gyventi neatlygintinai iki gyvos galvos bute ( - ), arba suteikti jam kitą gyvenamąją vietą (b. l. 8).

29Pažymėtina, kad ieškovas 2017-01-31 teismo posėdyje teisėjos paklaustas, kieno ranka rašytas byloje esantis 2015-05-06 raštas (b. l. 9), parodžius jam šį raštą patvirtino, jog rašė pats, kažkam diktuojant. Be to, ieškovas perskaitė šio rašto tekstą, išskirdamas žodį „padovanoti“. Iš ieškovo elgesio teismo posėdžių metu galima spręsti, kad ieškovas supranta lietuvių kalbą, teismo posėdžiuose dalį paaiškinimų ieškovas teikė lietuviškai (2017-03-16 teismo posėdžio garso įrašas, 2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašas 00:14:59-00:27:55). Be to, 2017-01-31 teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad notarų biure sutartis jam buvo išversta iš lietuvių į rusų kalbą. Pažymėtina ir tai, kad į notarų biurą ieškovą lydėjo juo labai besirūpinanti teta (motinos sesuo) L. F., kuri, duodama parodymus teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, jog notarų biure su ieškovu tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai, jis daug supranta lietuviškai (2017-03-16 teismo posėdžio garso įrašas 00:11:10-01:37:19).

30Nors teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja L. F. nepatvirtino atsakovės nurodytų priežasčių, lėmusių sprendimą sudaryti 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, tačiau kartu paaiškino, jog notarų biure O. pažadėjo maitinti tėvą, jį prižiūrėti ir palaidoti; ji patikėjo O., tikėjo, kad ji rūpinsis tėvu, tačiau O. ėmė blogai elgtis su tėvu (2017-03-16 teismo posėdžio garso įrašas 00:11:10-01:37:19).

31Tai, kad ieškovo valia buvo padovanoti visą ginčo Butą, bet ne jo dalį, patvirtina ir teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos S. Ž. – notarų biuro darbuotojos, padėjusios rengti ginčijamą 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, – parodymai. Liudytoja nurodė, kad į notarų biurą atvykęs ieškovas norėjo padovanoti Butą dukrai, tačiau jam buvo paaiškinta, jog kol kas Buto dovanoti negali, gali tik paveldėjimo teises; įpėdinis nuogąstavo, kad jo neišvarytų iš Buto, todėl prie paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties buvo ranka pasirašyti pasižadėjimai (2017-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 1:46:00-2:02:25). Jeigu, kaip tvirtina ieškovas, jo valia buvo padovanoti tik Buto dalį, tuomet jis neturėjo pagrindo baimintis būti išvarytas, nes dalis Buto būtų jo nuosavybė.

32Liudytoja S. Ž. taip pat parodė, kad gerai prisimena šį atvejį, kadangi buvo labai ilgai aiškinamasi situacija, svarstomi įvairūs variantai, ir buvo nuspręsta sudaryti būtent paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Pasak liudytojos, buvo tikrai išaiškinta, kad paveldimas bus ne tik Butas, bet ir visas kitas turtas, kuris priklausė palikėjai mirties dieną (2017-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 1:46:00-2:02:25).

33Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, sudarydamas 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Teismo proceso metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas suprato, jog dovanoja dukrai visą po motinos mirties likusį turtą: ieškovo 2015-02-18 paduotame Pareiškime, kuriuo jis pareiškė, kad priima po motinos mirties likusį palikimą, nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro butas ( - ), ir lėšos, esančios bankuose bei kitose kredito įstaigose; sudaręs 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl po motinos mirties likusio turto įforminimo savo vardu, lėšų bankuose paveldėjimo. Teigdamas, kad buvo įsitikinęs, jog padovanojo dukrai tik pusę Buto, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie šio Buto išlaikymo (CPK 12, 178 straipsnis).

34Ieškovo pateikti į bylą įrodymai dėl jo sveikatos būklės (b. l. 154-172), vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepatvirtina, kad ieškovo sveikatos sutrikimai turėjo reikšmės ieškovo suvokimui sudarant ginčijamą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, 2015-02-18 padavęs notarui Pareiškimą, jog priima po motinos mirties atsiradusį palikimą, iki ginčijamos sutarties sudarymo 2015-05-06 turėjo pakankamai laiko apsvarstyti palikimo priėmimo padarinius, pasitarti su artimaisiais ir nuspręsti, kaip elgtis su motinos palikimu.

35Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad suklydimas, kaip pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, yra klaidingas faktų ir teisės normų, esančių sudarant sutartį, suvokimas. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų analizė nepatvirtina ieškovo pozicijos, kad, sudarydamas 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, jis klydo dėl šio sandorio esmės ir pasekmių (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje nustatytų šalių ginčo aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas gerai suprato, jog dovanoja dukrai teises į po motinos mirties likusį palikimą, ir gavo dukters rašytinį pasižadėjimą, jog jis iki gyvos galvos turės teisę neatlygintinai gyventi ginčo Bute, arba jam bus užtikrinta kita gyvenamoji patalpa (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

36Teismo proceso metu ieškovo, atsakovės paaiškinimų (CPK 186 straipsnis), liudytojos L. F. parodymų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo valia dėl po motinos mirties likusio turto perleidimo dukrai pasikeitė praėjus tam tikram laikui po ginčijamos 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo, prasidėjus konfliktams su dukra. 2017-01-31 teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad iš pradžių buvo dokumentai, jog dovanoja Butą dukrai, bet paskui persigalvojo; kai pradėjo skriausti, persigalvojo; po sutarties pasirašymo buvo viskas gerai, kol dukters draugas ėmė jį įžeidinėti. Sakydamas baigiamąją kalbą, ieškovas pareiškė, kad atšaukia sutartį, anuliuoja ją, atsižvelgdamas į dukters elgesį (2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašas 00:41:55-00:43:33), ir tai patvirtina, jog ieškovas žinojo, kokią sutartį sudaro, jo valia pasikeitė jau po sandorio sudarymo dėl kylančių konfliktų su dukra.

37Pabrėžtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo pasikeitusi ieškovo nuomonė dėl po motinos mirties likusio palikimo dovanojimo dukrai nėra pagrindas pripažinti 2015-05-06 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl ieškovo esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

38Teismo vertinimu, pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį nėra pagrindo ir dėl to, kad ieškovas savo teises ir interesus į gyvenamąjį būstą adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 straipsnio 7 dalis). Minėta, jog atsakovė 2015-05-06 yra pasirašiusi įsipareigojimą leisti ieškovui gyventi neatlygintinai iki gyvos galvos bute ( - ), arba suteikti jam kitą gyvenamąją vietą (b. l. 8). Nors šis atsakovės įsipareigojimas nepatvirtintas notarine tvarka, tačiau dėl to jis nepraranda teisinės galios. Atsakovė, vienašaliu sandoriu prisiėmusi tokį įsipareigojimą, privalo jo laikytis. Pažymėtina, kad teismo proceso metu atsakovė pripažino šį savo įsipareigojimą ir nurodė, jog yra pasirengusi jį vykdyti.

39Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas ginčijamą 2015-05-06 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė esmingai klysdamas (CK 1.90 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančia 2015-05-06 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nėra teisinio pagrindo naikinti šios sutarties pagrindu atsakovei išduotą 2015-05-14 paveldėjimo teisės liudijimą ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo Butą.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-19 sprendimu ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčių ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas išlaidas), todėl šioje byloje patirtos procesinių dokumentų išlaidos į valstybės biudžetą iš ieškovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

42Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 21-22) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

45atmesti ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei O. K..

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

47Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutarties pagrindu atliktas įrašas apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl buto ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovas 2016-07-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė Vilniaus miesto 4 notarų biure... 4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad visiškai nesutinka su... 5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 7. Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį patenkinti, nes... 8. Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovas prašė ieškinį atmesti kaip... 9. Ieškinys atmestinas... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra tėvas bei duktė.... 11. ( - ) mirė ieškovo motina, o atsakovės senelė A. K..... 12. Ieškovas yra vienintelis mirusiosios pirmos eilės įpėdinis.... 13. 2015-02-18 ieškovas Vilniaus miesto 4 notarų biurui padavė Pareiškimą dėl... 14. 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus... 15. Notarės pateiktoje A. K., mirusios ( - ), Paveldėjimo byloje yra P. K. ranka... 16. Šioje Paveldėjimo byloje taip pat yra O. K. ranka rašytas dokumentas,... 17. 2015-05-14 Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A. atsakovei O. K.... 18. Atsakovės O. K. nuosavybės teisė į paveldėtą Butą įregistruota... 19. 2016-07-29 ieškovas padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti... 20. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ... 21. Ieškovas teigia, kad 2015-05-06 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį... 22. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 23. Kasacinio teismo, pasisakant dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo, yra... 24. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, tarp jų ir paties ieškovo... 25. Atsakovė nurodė, kad ieškovo sprendimą padovanoti jai visą po senelės... 26. Tokius atsakovės paaiškinimus (CPK 186 straipsnis) patvirtina kitų byloje... 27. Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad ieškovo gyvenimo būdas lėmė jo... 28. Ieškovo poziciją, kad jo tikroji valia buvo padovanoti dukrai tik pusę Buto,... 29. Pažymėtina, kad ieškovas 2017-01-31 teismo posėdyje teisėjos paklaustas,... 30. Nors teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja L. F. nepatvirtino atsakovės... 31. Tai, kad ieškovo valia buvo padovanoti visą ginčo Butą, bet ne jo dalį,... 32. Liudytoja S. Ž. taip pat parodė, kad gerai prisimena šį atvejį, kadangi... 33. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą,... 34. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai dėl jo sveikatos būklės (b. l.... 35. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad suklydimas, kaip pagrindas... 36. Teismo proceso metu ieškovo, atsakovės paaiškinimų (CPK 186 straipsnis),... 37. Pabrėžtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo pasikeitusi ieškovo nuomonė... 38. Teismo vertinimu, pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį nėra... 39. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-19 sprendimu... 42. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi pritaikytos laikinosios... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260,... 45. atmesti ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei O. K..... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias... 47. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui, kad... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...