Byla e2A-1487-555/2020
Dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 3 000,00 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo G. B. priteisti 3 500,00 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovais G. B. ir V. B. sudarė preliminarų žodinį susitarimą, kad atsakovai parduos, o ieškovas nupirks 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo. Ieškovas sumokėjo atsakovams 6 500,00 Eur sumą, kuri buvo sumokėta jiems per du kartus: 2015 m. rugsėjo 6 d. atsakovams G. B. ir V. B. grynais pinigais buvo sumokėta 5 500,00 Eur ir 2018 m. balandžio 12 d. atsakovui G. B. bankiniu pavedimu buvo sumokėta 1 000,00 Eur. Nors ieškovas sumokėjo sutartą sumą už žemės sklypą, atsakovai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), jį padalijus, buvo suformuoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. ( - ) (nuosavybės teise registruotas G. B. vardu) ir Nr. ( - ) (nuosavybės teise registruotas V. B. vardu). Ta žemės sklypo dalis, kuri turėjo būti parduota ieškovui, patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise registruotą G. B. vardu, tačiau jis vengia bendrauti su ieškovu ir atsisako vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir parduoti sutartą žemės sklypą. Atsakovai nepardavė ieškovui žemės sklypo, todėl jie turi grąžinti už šį žemės sklypą gautus pinigus. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2015 m. sausio 1 d. preliminariąją sutartį jis sumokėjo atsakovui G. B. 40 000,00 Eur ir atskirai atsakovui G. B. bei jo broliui V. B. sumokėjo 6 500,00 Eur (ši suma neįeina į 40 000,00 Eur sumą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį) už 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurio atsakovai ieškovui nepardavė. Mokėjimu pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui G. B. grynais pinigais 27 885,00 Eur (susitarimo dėl 2015 m. sausio 1 d. preliminarios sutarties papildymo ir pakeitimo 2.3 punktas). Likusią dalį iki 40 000,00 Eur sumos, t. y. 12 115,00 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui G. B. pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymą. Tokiu būdu pagal preliminariąją sutartį viso ieškovas sumokėjo atsakovui G. B. 40 000,00 Eur. Būtent šią sumą atsakovas grąžino 2018 m. rugsėjo 3 d. bankiniu pavedimu. Dėl to į pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 40 000,00 Eur sumą neįeina ginčo 6 500,00 Eur suma, dėl kuriuos priteisimo šioje civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys. Ieškovas teigė, kad 5 500,00 Eur mokėjimas buvo atliktas ne pagal preliminariąją sutartį, nes mokėta už kitą žemės sklypą ir abiem atsakovams, kai pagal preliminariąją sutartį pardavėju buvo tik atsakovas G. B.. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. B. pripažino, kad iš 5 500,00 Eur sumos, kuri 2015 m. rugsėjo 6 d. jam ir atsakovui G. B. buvo sumokėta grynais pinigais, gavo 3 000,00 Eur, todėl ieškovas patikslino ieškinio dalyką ir prašė jam iš atsakovo V. B. priteisti 3 000,00 Eur sumą, o iš atsakovo G. B. – 3 500,00 Eur sumą.

103.

11Atsakovas G. B. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad jis ir ieškovas 2015 m. sausio 1 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 13,5 ha ploto žemės sklypo, kuris vėliau buvo padalintas į šiuo metu atsakovui priklausančius 9,9135 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 1,0765 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Be minėtų dviejų žemės sklypų, atsakovui G. B. kartu su broliu V. B. priklausė ir 11,5 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ). Šį žemės sklypą jie paveldėjo mirus motinai E. B.. Atsakovui G. B. priklausė 6/23 dalys žemės sklypo, o atsakovui V. B. – 17/23 dalys. 2015 m. vasarą, atsakovui G. B. sunkiai sergant ir gulint ligoninėje ( - ), V. B. paprašė atsakovo G. B. leidimo parduoti 1,5 ha dalį iš atsakovui V. B. priklausančios 17/23 dalies žemės sklypo ieškovui. Kartu su V. B. pas atsakovą G. B. į ligoninę ( - ) atvykęs ieškovas padavė atsakovui G. B. tuščią popieriaus lapą ir nurodė savo ranka surašyti diktuojamą tekstą apie sutikimą, kad atsakovas V. B. parduotų ieškovui 1,5 ha ploto sklypo dalį, ir šį sutikimą pasirašyti. Nė dalies iš minimų 5 500,00 Eur atsakovas G. B. iš ieškovo ar V. B. negavo, kadangi ši suma turėjo būti išmokėta V. B.. 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikti V. B. ir G. B. bendrai priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai ir žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus 6,4405 ha ir 3,8044 ha ploto žemės sklypus. Atliekant geodezinius matavimus buvo nustatytas 1,2551 ha faktinis žemės ploto trūkumas, dėl ko ieškovui ir V. B. buvo skirta 3 589,54 Eur kompensacija, kuri faktiškai buvo išmokėta V. B.. Po pradinio 11,5 ha ploto žemės sklypo padalinimo suformuoti abu nauji žemės sklypai atsakovams taip pat priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. V. B. ir G. B. 2018 m. kovo 7 d. sudarė mainų sutartį, kuria be jokių priemokų apsikeitė jiems priklausančiomis naujų sklypų dalimis. Tokiu būdu, visas 6,4405 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), atiteko V. B., o visas 3,8044 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) – atsakovui G. B.. 2018 m. kovo 7 d. mainų sutarties 6.1. punktu V. B. patvirtino, jog jis nėra įsipareigojęs niekam kitam perduoti mainomą žemės sklypo dalį ir, jog į šį turtą jokie tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Po mainų sutarties sudarymo atsakovas G. B. nei su broliu V. B., nei su ieškovu apie išmainyto žemės sklypo pardavimą nekalbėjo ir jokių susitarimų dėl to nesudarė (atsakovas tokių ketinimų net ir neturėjo). Atsakovas G. B. pripažįsta, kad 2018 m. balandžio 12 d. ieškovas sumokėjo į atsakovo banko sąskaitą 1 000,00 Eur, tačiau šio mokėjimo paskirtis iki šiol atsakovui yra nesuprantama, kadangi mokėjimo paskirtyje nurodyto ploto žemės sklypo atsakovas neturi ir dėl tokio ploto sklypo pardavimo atsakovas su ieškovu niekada nesitarė. Atsakovas teigė, kad šį mokėjimą ieškovas atliko suklydęs, t. y. per klaidą minimą sumą pervedė ne į V. B., tačiau į atsakovo G. B. sąskaitą. Atsakovas G. B., nutraukęs preliminariąją sutartį, sudarytą dėl kitų dviejų su šia byla nesusijusių sklypų pardavimo, visas iš ieškovo gautas sumas (tiek grynais pinigais, tiek banko pavedimais – iš viso 40 000,00 Eur) 2018 m. rugsėjo 3 d. banko pavedimu ieškovui grąžino ir tokiu būdu su ieškovu visiškai atsiskaitė. Iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ieškovas nei raštu, nei žodžiu nė karto nesikreipė į atsakovą G. B., prašydamas grąžinti tariamą skolą, ir nereiškė jokių pretenzijų. Pradinio sklypo bendrasavininkis atsakovas G. B. negali būti laikomas atsakingu už kito bendrasavininkio V. B. savarankiškai prisiimtus įsipareigojimus parduoti sklypo dalį, kuri ateityje bus atidalinta ir taps V. B. asmenine nuosavybe.

124.

13Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis asmeniškai gavo tik 3 000,00 Eur. Likusius pinigus gavo jo brolis. Iš 1 000,00 Eur, kuriuos brolis gavo bankiniu pavedimu, jis nieko negavo. Brolis jam net nesakė, kad gavo šią sumą, todėl iš jo negali būti priteista didesnė nei 3 000,00 Eur suma. Kadangi savo įsipareigojimų parduoti žemės sklypą neįvykdė, sutinka su tuo, kad turi grąžinti gautus pinigus.

145.

15Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovo V. B. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas V. B. pripažino ieškovo ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui, ir įsipareigojo sumokėti ieškovui 3 000,00 Eur sumą per 3 mėn. nuo taikos sutarties sudarymo. Atsakovas taip pat sumokėjo ieškovui pusę jo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų iki šios taikos sutarties sudarymo, t. y. 980,10 Eur sumą. Ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, patvirtino, kad šią sumą gavo bei negrąžinamą žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo 3 000,00 Eur dydžio ieškinio sumos, t. y. 17,00 Eur. Teismo pašto išlaidų atlyginimą (jeigu tokių būtų) prisiėmė atsakovas. Teismas minėta nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 3 000,00 Eur priteisimo iš atsakovo V. B.. 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu priimta žodinė nutartis atsakovą V. B. laikyti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovui iš atsakovo G. B. 3 500,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 909,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 14,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

207.

21Teismas nurodė, kad šalys 2015 m. sausio 1 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl 13,5 ha ploto žemės sklypo, kuris vėliau buvo padalintas į 9,9135 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 1,0765 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo už 40 000,00 Eur. Šalys pasirašė ir susitarimą dėl 2015 m. sausio 1 d. sudarytos preliminariosios sutarties papildymo ir pakeitimo bei 2015 m. vasario 1 d. vekselį, kuriame užfiksavo atliktus mokėjimus pagal preliminariąją sutartį. Pagal preliminariąją sutartį viso ieškovas sumokėjo atsakovui G. B. 40 000,00 Eur, iš jų 27 885,00 Eur grynais pinigais ir 12 115,00 Eur bankiniu pavedimu. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu nutraukė preliminariąją sutartį ir 2018 m. rugsėjo 3 d. grąžino ieškovui 40 000,00 Eur bankiniu pavedimu. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2‑18‑443/2019, tarp tų pačių šalių, todėl turi prejudicinio fakto reikšmę.

228.

23Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas šioje byloje įrodinėja aplinkybes, jog su atsakovu G. B. ir trečiuoju asmeniu V. B. sudarė dar vieną preliminarų žodinį susitarimą, jog G. B. ir V. B. parduos, o ieškovas nupirks 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Sutarta žemės sklypo pardavimo kaina 6 500,00 Eur. Ieškovas sumokėjo G. B. ir V. B. 6 500,00 Eur sumą, kuri buvo sumokėta G. B. ir V. B. per du kartus: 2015 m. rugsėjo 6 d. G. B. ir V. B. grynais pinigais buvo sumokėta 5 500,00 Eur ir 2018 m. balandžio 12 d. atsakovui G. B. bankiniu pavedimu buvo sumokėta 1 000,00 Eur.

249.

25Teismas nustatė, kad tai, jog ieškovas tarėsi su bendraturčiais G. B. ir V. B. dėl jų paveldėto, bet dar nuosavybės teise neįregistruoto turto pardavimo, patvirtino V. B. 2019 m. balandžio 19 d. rašytinis patvirtinimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei vekselyje esantys įrašai. Vekselyje, kuris pasirašytas dėl kito žemės sklypo pardavimo, antrame lape viršutinėse šešiose eilutėse yra įrašas: „Parduodamo sklypo unikalus numeris ( - ) plotas 1,56 ha gavau pinigus 5 500 E G. B. (parašas) V. B. (parašas) V. B. gavau Penkis tūkstanč šimtus eurų (parašas)“. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtino ieškovo ir V. B. detalūs ir vienas kitam neprieštaraujantys paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog 2015 m. rugsėjo 6 d. ieškovas ir V. B. vyko į ligoninę pas atsakovą G. B.. Ieškovas vežė atsakovui 3 000,00 Eur pagal preliminariąją sutartį, ką patvirtina vekselio pirmame lape esantis įrašas ir dar papildomai 5 500,00 Eur dėl kito žemės sklypo pardavimo, pinigus padėjo į spintelę prie lovos, broliai pasirašė vekselį ir ieškovas išėjo iš palatos, o broliai pasidalino pinigus, trečiasis asmuo gavo 3 000,00 Eur, o atsakovui atiteko 2 500,00 Eur. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, jog atsakovas buvo apgautas ar suklaidintas, išskyrus jo atstovo paaiškinimus, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog atsakovas 2015 m. rugsėjo 6 d. gavo iš ieškovo 2 500,00 Eur už parduodamą žemės sklypą, pasirašė už juos vekselyje ir neįvykdęs prisiimto rašytinio įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, privalo grąžinti tai, ką įgijo be pagrindo.

2610.

27Teismas atkreipė dėmesį, jog anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kito žemės sklypo pardavimo ir avansinių mokėjimų, šalys ir V. B. teikė paaiškinimus tik dėl preliminariosios sutarties ir jos pagrindu atliktų mokėjimų, teismo sprendime nėra aptariamas vekselio antrame lape esantis įrašas, todėl teismas neįžvelgė esminių prieštaravimų, o nežymių neatitikimų nelaikė teisiškai reikšmingais.

2811.

29Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas pradžioje pateikė ieškinį ir prašė priteisti 6 500,00 Eur solidariai iš abiejų G. B. ir V. B., patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nežinojo kaip bendraturčiai tarpusavyje yra pasidalinę gautus pinigus. Proceso eigoje V. B. pripažinus, jog jis gavo 3 000,00 Eur ir nežinojo, jog brolis G. B. dar papildomai bankiniu pavedimu gavo 1 000,00 Eur, tarp ieškovo ir V. B. buvo pasirašyta taikos sutartis ir civilinė byla dalyje dėl 3 000,00 Eur priteisimo iš V. B. buvo nutraukta.

3012.

31Teismas laikė visiškai logiška ir rašytiniais dokumentais (bankiniu pavedimu, NŽT 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu, 2018 m. kovo 7 d. mainų sutarties) įrodyta ieškovo pozicija, jog 2018 m. balandžio 12 d. jis pervedė avansinį mokėjimą atsakovui 1 000,00 Eur už detaliai dar nesuformuotą ir nepadalintą žemės sklypo ( - ) dalį – apie 1,7271 ha dydžio žemės sklypą.

3213.

33Teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės aktu, kuris iš esmės neprieštaravo ieškovo paaiškinimams, liudytojos M. B. parodymams bei atsakovo atstovo pateiktam rašytiniam įrodymui (pavadintam ekspertizės aktu), laikė įrodyta, jog 2017 m. sausio 12 d. už G. B. gautus iš ieškovo 1 000,00 Eur vekselyje už jį pasirašė jo dukra ir galimai jis pats, šią sumą atsakovas pripažino gavęs ir nutraukus preliminariąją sutartį, grąžino ieškovui atlikdamas 40 000,00 Eur pavedimą 2018 m. rugsėjo 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė nustatyta, jog 1 000,00 Eur 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu iš ieškovo atsakovas yra gavęs be pagrindo ir jų negrąžinęs, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovo naudai. Kadangi atsakovas gavo iš ieškovo 3 500,00 Eur, nesant sudarytos sutarties dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimo, atsakovas privalo grąžinti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3614.

37Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

381.1.

39Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas esminės reikšmės šiai bylai turinčias aplinkybes apie šalių santykių turinį, nepagrįstai rėmėsi išvien ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimais. Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties – bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra hospitalizuotas ligoninėje ( - ), ir atvykti į teismo posėdžius negalėjo. Atsakovas niekada neprieštaravo teikti paaiškinimus nuotoliniu būdu, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Atsakovui neturėtų būti taikomos neigiamos procesinės teisinės pasekmės vien dėl to, kad jis asmeniškai, ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Kita vertus, atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai savo įrodomąja galia yra lygiaverčiai ieškovo ir trečiojo asmens duotiems paaiškinimams.

401.2.

41Aplinkybė apie atsakovo gautą 2 500,00 Eur sumą nepatvirtina joks byloje esantis rašytinis įrodymas, ši aplinkybė, kaip pripažino ieškovas, nebuvo žinoma ir jam. Konkreti G. B. gauta suma buvo nurodyta vien tik V. B. paaiškinimuose. Nors atsakovas kategoriškai neigė gavęs 2 500,00 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik V. B. paaiškinimais ir jo nurodytą, niekuo nepagrįstą aplinkybę, laikė įrodyta. Teismas neįvertino, kad atsakovo ir V. B. santykiai yra itin konfliktiški, kas neabejotinai įtakojo ir trečiojo asmens paaiškinimų turinį. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad V. B. yra tiesiogiai suinteresuotas, jog iš atsakovo būtų priteista skola ieškovui ir, kad ta skola būtų kuo didesnė, nes tuo pačiu sumažėja paties V. B. prievolė ieškovui.

421.3.

43Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai įvertino esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus – ieškovo ir V. B. paaiškinimus duotus civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019. Priešingai nei sprendė teismas, V. B. minėtoje byloje, duodamas paaiškinimus, kalbėjo ne tik apie 2015 m. sausio 1 d. preliminarią sutartį, bet ir apie šioje byloje minimo 1,56 ha ploto žemės sklypo pardavimą, t. y. pasisakė būtent apie šioje byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o jo teikti paaiškinimai minėtoje byloje yra prieštaringi duotiems šioje byloje. Būtent priešinga teismo išvada ir nulėmė tai, kad nebuvo analizuota ir nesiremta reikšmingiausiais šioje byloje esančiais įrodymais, kurie tiesiogiai paneigia ieškovo ir V. B. teiginius apie susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dėl 1,56 ha žemės sklypo pardavimo sudarymą bei pinigų pagal tokį susitarimą perdavimą atsakovui.

441.4.

45Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo akcentuotos aplinkybės, jog V. B. 2015 m. vasario 1 d. vekselio antrame lape už gautą 5 500,00 Eur sumą pasirašė du kartus. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei V. B. šios aplinkybės iš esmės nepaaiškino, poreikio V. B. du kartus pasirašyti logiškai nepagrindė.

461.5.

47Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas su ieškovu buvo sudarę kokį nors susitarimą dėl 1,5 ha (ar panašaus) ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir tuo pačiu, kad atsakovui buvo koks nors faktinis pagrindas gauti iš ieškovo pinigus. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl susitarimo sudarymo, yra įrašas 2015 m. vasario 1 d. vekselio antro lapo pradžioje, tačiau neatsižvelgta į byloje esančius susitarimą sudarymą paneigiančius duomenis. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei V. B. nesugebėjo paaiškinti minėto susitarimo sudarymo aplinkybių. Jokio susitarimo tarp atsakovo ir ieškovo dėl 1,56 ha ploto žemės sklypo pardavimo visiškai nebuvo. Teismas į ieškovo ir V. B. nurodytų aplinkybių nekonkretumą, jų pozicijų nenuoseklumą bei tarpusavio prieštaravimą, susitarimo nebuvimą paneigiančius įrodymus visiškai neatsižvelgė ir to nevertino.

481.6.

49Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas ieškovui iki šiol nėra grąžinęs 1 000,00 Eur, ieškovo atsakovui pervestos 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu. Atsakovas ne kartą paaiškino, kad atsakovo ieškovui 2018 m. rugsėjo 3 d. grąžinta 40 000,00 Eur suma apėmė ir minėtu pavedimu sumokėtus 1 000,00 Eur. Pats ieškovas tiek anksčiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje tvirtai laikėsi pozicijos, kad visi pagal 2015 m. sausio 1 d. preliminarią sutartį ieškovo atsakovui grynais pinigais atlikti mokėjimai buvo fiksuojami 2015 m. vasario 1 d. vekselyje, todėl be 2018 m. rugpjūčio 3 d. bankiniu pavedimu atsakovo gautos 12 115,00 Eur sumos ir vekselyje fiksuotų mokėjimų, jokių kitų sumų, kaip pripažįsta pats ieškovas, atsakovas iš jo pagal 2015 m. sausio 1 d. preliminarią sutartį nėra gavęs. Būtent vekselyje esantys įrašai rodo, kad grynais pinigais ieškovas pagal preliminarią sutartį sumokėjo tik 26 885,00 Eur. Taigi, 2017 m. sausio 12 d. datuotas vekselio pirmo lapo įrašas nepatvirtina, jog tą dieną ieškovas atsakovui grynais pinigais sumokėjo 1 000,00 Eur, o taip pat ir fakto, jog iš viso grynais pinigais ieškovas sumokėjo ne 26 885,00 Eur, bet 27 885,00 Eur. Atsakovas taip pat nėra niekaip vekselyje patvirtinęs, kad iš ieškovo 2017 m. sausio 12 d. būtų gavęs 1 000,00 Eur grynais pinigais. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimo turiniui, ignoruodamas abejones dėl 2017 m. sausio 12 d. vekselio įrašo padarymo aplinkybių bei 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pakeitimo turinio atitikimo tikrovei.

501.7.

51Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas ir V. B., elgdamiesi nesąžiningai, tarpusavyje derino savo poziciją, dėl ko buvo nepakankamai kritiškai priimti ieškovo ir V. B. paaiškinimai. Jų pozicija buvo suderinta dar iki ieškinio pateikimo dienos teismui, t. y. V. B. atsiliepimo į ieškinį turinys, ieškinio dalies pripažinimas ir vėliau sudaryta taikos sutartis buvo iš anksto tarpusavyje suderinti dar neprasidėjus šiai bylai. V. B. 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis pats nerengė šioje byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį, neprisiminė, kad būtų jį pasirašęs. Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėliau sudarė su V. B. taikos sutartį, jeigu V. B. savo skolos ieškovui niekada neginčijo ir ją netgi raštu, ieškovo prašymu, patvirtino 2019 m. balandžio 17 d., kai nebuvo prasidėjusi ši byla. Nenuoseklūs ir ieškovo bei V. B. duoti paaiškinimai apie aplinkybės dėl turimos skolos grąžinimo.

521.8.

53Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į šios bylos ryšį su anksčiau išnagrinėta civiline byla, be pagrindo atmetė atsakovo atstovo paaiškinimus ir vadovavosi vien tik ieškovo ir V. B. paaiškinimais, neatsižvelgė į ieškovo bei V. B. nesąžiningumą ir jų tarpusavyje suderintą poziciją.

541.9.

55Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 3 909,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, o paties atsakovo patirtos išlaidos nebuvo paskirstytos. Toks šalių turėtų išlaidų paskirstymas nėra procesiškai teisingas, kadangi nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad ieškovo pradiniu ieškiniu ieškovas iš abiejų atsakovo ir V. B., su kuriuo vėliau sudarė taikos sutartį, prašė priteisti solidariai 6 500,00 Eur skolą. Šiuo atveju V. B. pripažinus ieškinį dalyje dėl 3 000,00 Eur sumos, o atsakovo atžvilgiu buvo atsisakyta ieškinio reikalavimo minėtoje dalyje, todėl teismo sprendimu buvo patenkinta 53,85 procentai pradinio ieškinio reikalavimų atsakovui, t. y. teismas turėjo iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 46,15 procentus bylinėjimosi išlaidų iki tol, kol ieškovas pateikė patiksliną ieškinį. Iki ieškovui pateikiant patikslintą ieškinį, atsakovas turėjo 1 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam turėjo būti priteista 653,95 Eur.

5615.

57Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

582.1.

59Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens V. B. buvo sudarytas preliminarus žodinis susitarimas, kad atsakovai parduos, o ieškovas nupirks 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), už 6 500,00 Eur sumą. Tokią teismo nustatytą faktinę aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai – V. B. 2019 m. balandžio 19 d. rašytinis patvirtinimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei 2015 m. vasario 1 d. vekselyje antroje pusėje paties atsakovo ranka darytas įrašas „Parduodamo sklypo unikalus numeris ( - ) plotas 1,56 ha gavau pinigus 5 500 Eur“, prie kurio yra atsakovo ir V. B. parašai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad minėtas įrašas vekselyje darytas atsakovo ranka. Atsakovo atstovas byloje neginčijo šio įrašo.

602.2.

61Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad už žemės sklypą ieškovas sumokėjo atsakovui ir V. B. 6 500,00 Eur, iš kurių 3 500,00 Eur atiteko atsakovui ir 3 000,00 Eur V. B.. 2015 m. rugsėjo 6 d. abiem atsakovams grynais pinigais buvo sumokėta 5 500,00 Eur, ką patvirtina jau aptartas įrašas vekselyje, kuriuo abu atsakovai savo parašais patvirtino, kad gavo 5 500,00 Eur sumą. Iš nurodytos 5 500,00 Eur sumos 3 000,00 Eur gavo V. B., o likusi 2 500,00 Eur suma atiteko atsakovui. 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu ieškovas papildomai sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur.

622.3.

63Vekselyje yra atsakovo ranka darytas įrašas, kad jis gavo 5 500,00 Eur ir prie tokio įrašo atsakovas pasirašė. Prie šio įrašo taip pat yra V. B. ranka darytas įrašas, kad jis gavo 5 500,00 Eur sumą ir parašas. V. B. pasirašė du kartus, nes pirmą kartą darydamas įrašą, jis nurodė tik savo vardą, pavardę ir pasirašė, tačiau nepadarė įrašo dėl pinigų gavimo, todėl, ieškovo prašymu, po pirmu įrašu jis padarė dar vieną įrašą, kuriuo patvirtino 5 500,00 Eur sumos gavimo faktą ir dar kartą pasirašė. Šie atsakovo ir V. B. įrašai patvirtina, kad atsakovas ir V. B. kartu iš ieškovo gavo 5 500,00 Eur sumą, kurią vėliau tarpusavyje pasidalino. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų vekseliu įformintą pinigų gavimo faktą.

642.4.

65Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (įsiteisėjusia) patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir V. B., kuria trečiasis asmuo pripažino 3 000,00 Eur sumos gavimo faktą. Atsakovas neginčijo šios nutarties ir ja patvirtinto fakto, kad ieškovas iš V. B. gavo 3 000,00 Eur. Atsakovas nenurodė kitokios sumos, kurią jis gavo, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, V. B. pripažino, kad iš 5 500,00 Eur sumos jam atiteko didesnė suma – 3 000,00 Eur, kas neleidžia abejoti jo sąžiningumu, o kartu ir jo duotų parodymų patikimumu. Kita vertus, pagal įrašą vekselyje atsakovui ir V. B. kartu sumokėta 5 500,00 Eur suma, laikant, kad jų dalys yra lygios, atsakovui ir V. B. turėjo atitekti po 2 750,00 Eur. Tuo tarpu iš atsakovo yra prašoma priteisti tik 2 500,00 Eur, t. y. mažiau kaip pusę sumos iš 5 500,00 Eur sumos.

662.5.

67Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir teisingai nustatė, kad 2018 m. balandžio 2 d. bankiniu pavedimu ieškovas sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur už 1,56 ha ploto žemės sklypą, kuris turėjo būti suformuotas (atidalintas) iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Ieškovo 2018 m. balandžio 12 d. bankiniame pavedime nurodyta paskirtis „Pavedimas už perkamą sklypą plotas 1,7271, esantį ( - ), sklypo Nr. ( - )“. Nurodytame bankiniame pavedime buvo aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis, o paskirtyje nurodytas 1,7271 ha sklypas, esantis ( - ), sklypo Nr. ( - ), buvo formuojamas būtent iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsakovas, gavęs nurodytą sumą, nesikreipė į ieškovą su prašymu paaiškinti mokėjimo paskirtį ir gautų pinigų negrąžino. Be to, atsakovas į bylą pateikė išsamius paaiškinimus, grindžiamus rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. bankiniu pavedimu atsakovo grąžinta ieškovui 40 000,00 Eur suma neapima 1 000,00 Eur sumos, gautos iš ieškovo 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu.

682.6.

69Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje nepakanka įrodymų nustatyti aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo bei V. B. buvo sudarytas preliminarus žodinis susitarimas dėl 1,56 ha ploto žemės sklypo pardavimo, tai iš esmės nekeičia bylos esmės ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tokiu atveju apskritai laikytina, kad atsakovui nebuvo pagrindo iš ieškovo gauti 3 500,00 Eur sumą ir jis vis tiek privalo šią sumą grąžinti. Atsakovas neįrodė, kad jam buvo teisinis pagrindas (sutartis, įstatymas) gauti ir pasilikti ginčo 3 500,00 Eur sumą.

702.7.

71Atsakovo teiginys, kad buvo patenkinta tik 53,85 procentai pradinio ieškinio reikalavimų, yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovo pradinio ieškinio reikalavimas priteisti 6 500,00 Eur sumą buvo patenkintas pilnai (100 procentų), t. y. 3 000,00 Eur pagal taikos sutartį sumokėjo V. B., o 3 500,00 Eur suma priteista iš atsakovo pagal skundžiamą teismo sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik pusę ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pagal pradinį ieškinį iki taikos sutarties su V. B. sudarymo.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7516.

76Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7717.

78Ieškovas teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu nurodo turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CPK nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CPK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus.

7918.

80Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

8119.

82Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktus).

8320.

84Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

8521.

86Iš atsakovo (toliau ir – apelianto) G. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą.

8722.

88Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

8923.

90Kaip minėta šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą. Priešingai, jei atsakovas mano, kad piniginės lėšos pervestos esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Šioje byloje ieškovo pareiga įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo ieškiniu reikalaujamą sumą.

9124.

92Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys 2015 m. sausio 1 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl 13,5 ha ploto žemės sklypo, kuris vėliau buvo padalintas į 9,9135 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 1,0765 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo už 40 000,00 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudarius preliminariąją sutartį, ieškovas atsakovui G. B. ir trečiajam asmeniui V. B. (pardavėjams) pradėjo atlikinėti mokėjimus grynais pinigais, kuriuos susitarimo šalys fiksavo susitarime dėl 2015 m. sausio 1 d. sudarytos Preliminariosios sutarties papildymo ir pakeitimo bei 2015 m. vasario 1 d. vekselyje.

9325.

94Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad šalys skirtingai vertina 2015 m. vasario 1 d. vekselyje antroje pusėje padarytą įrašą „Parduodamo sklypo unikalus numeris ( - ) plotas 1,56 ha gavau pinigus 5 500 Eur“. Ieškovas šiuo rašytiniu įrodymu įrodinėja aplinkybes, jog su apeliantu G. B. ir trečiuoju asmeniu V. B. sudarė dar vieną preliminarų žodinį susitarimą, kad apeliantas G. B. ir V. B. parduos, o ieškovas nupirks 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) bei 5 500,00 Eur sumos perdavimą atsakovui G. B. ir trečiajam asmeniui V. B. (pardavėjams). Apeliantas, teigdamas, kad jokio susitarimo tarp atsakovų ir ieškovo dėl 1,56 ha ploto žemės sklypo pardavimo nesudarė, savo parašą po nurodytu tekstu paaiškina sutikimo suteikimu trečiajam asmeniui V. B. parduoti jam pačiam priklausančią žemės sklypo dalį.

9526.

96Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

9727.

98Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliantas G. B. neginčija savo parašo tikrumo prie 2015 m. vasario 1 d. vekselio antroje pusėje padarytame įraše, kuriame identifikuotas parduodamas žemės sklypas, jo dydis ir patvirtinama, kad pinigų suma 5 500,00 Eur yra gauta. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrašai, kuriais identifikuotas žemės sklypas, nurodant jo unikalų numerį, plotą, šalių veiksmai, vykdant preliminariąją sutartį, įgalina spręsti, kad šalys tarėsi ir dėl žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) dalies pirkimo–pardavimo ateityje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teksto formuluotė „pinigus gavau“ ir apelianto parašas suformuoja įsitikinimą, kad įrašas buvo padarytas apeliantui faktiškai priėmus pinigus iš ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienas vidutiniškai apdairus, protingas bei atidus asmuo nesutiktų pasirašyti ant pinigų priėmimo–perdavimo rašto, negavęs pinigų, tuo labiau ant tuščio lapo.

9928.

100Iš apelianto G. B. apeliacinio skundo argumentų, būtų galima daryti išvadą, kad jis nurodė, jog vekselyje esantis įrašas, kurio pagrindu įrodinėjamas pinigų gavimo faktas, nesukelia teisinių pasekmių dėl to, kadangi jame netinkamai yra išreikšta apelianto valia. Jeigu skolininkas teigia, kad tam tikrame dokumente yra netinkamai išreikšta valia, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis). Sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios.

10129.

102Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

10330.

104Nagrinėjamojoje byloje apeliantas G. B. nereiškė ieškininio reikalavimo pripažinti 2015 m. vasario 1 d. vekselyje esantį įrašą negaliojančiu. Ieškovui byloje pateikus rašytinę įrodinėjimo priemonę, kuria grindžiamas ieškinys ir pirmosios instancijos teismui šalims paskirsčius įrodinėjimo naštą, apeliantas nepasinaudojo galimybe pateikti įrodinėjimo priemones, pagrindžiančias, jog įraše yra netinkamai išreikšta jo valia.

10531.

106Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ieškovo atliktų mokėjimų, vykdant šalių 2015 m. sausio 1 d. sudarytą Preliminariąją sutartį dėl 13,5 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo, įstoriją. Byloje esančios įrodinėjimo priemonės – šalių paaiškinimai, ekspertizės aktas, įrašai 2015 m. vasario 1 d. vekselyje bei šalių susitarimas, patvirtina, kad už apelianto iš ieškovo gautus pinigus pasirašydavo ir apelianto dukra. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas grynais pinigais sumokėjo 27 885,00 Eur sumą, 12 115,00 Eur buvo sumokėti mokėjimo pavedimu, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paneigiami apelianto argumentai, kad 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu iš ieškovo gauta 1 000,00 Eur suma buvo įskaityta, grąžinant ieškovui 40 000,00 Eur sumą.

10732.

108Apeliantas G. B. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su trečiojo asmens V. B. duotų paaiškinimų ir pozicijos pagrįstumu. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis trečiojo asmens V. B., su kuriuo jo santykiai yra konfliktiški ir, kuris yra suderinęs savo poziciją su ieškovu, paaiškinimais. Be to, apelianto nuomone, trečiojo asmens V. B. paaiškinimais negali būti įrodinėjamas toks pinigų perdavimas ir su juo susijusios aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovo argumentams.

10933.

110Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus ar paaiškinimus, nėra pagrindas atsisakyti jo duotų paaiškinimų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami, tačiau jų paaiškinimai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

11134.

112Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti byloje trečiojo asmens V. B. duotais paaiškinimais, kurie, visų bylos įrodymų kontekste, nelaikytini prieštaringais, melagingais, kuriais negali būti grindžiamas teismo priimamas procesinis sprendimas. Šio asmens paaiškinimai nėra vieninteliai nagrinėjamos bylos įrodymai, jie įvertinti visų byloje surinktų duomenų, juos pagrindžiančių įrodymų, kontekste.

11335.

114Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais motyvais atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti apelianto G. B. apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo esme, teisiškai yra nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

11536.

116Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo ir atsakovo veiksmus, vykdant sutartinius įsipareigojimus, vertindama jų elgesį pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, šalių santykius, faktinių aplinkybių visetą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovas perdavė ginčo pinigų sumą apeliantui, siekdamas įsigyti žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, darytina išvada, kad apeliantas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų – pinigų perdavimo, dėl to ieškovas prarado ieškiniu iš apelianto reikalaujamą sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys, o apelianto praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir galiausiai ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo atveju yra nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

11737.

118Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia procesinį klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas teigia, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas tiek jam, tiek ir šiuo metu byloje esančiam trečiajam asmeniui V. B. dėl 6 500,00 Eur sumos priteisimo, t. y. jiems abiem buvo pareikštas solidarus reikalavimas. Tuo tarpu trečiajam asmeniui V. B. pripažinus dalį reikalavimo, t. y. 3 000,00 Eur sumą, ieškovas ieškinį patikslino, prašydamas iš apelianto G. B. priteisti tik 3 500,00 Eur sumą, t. y., apelianto teigimu, iki patikslinto ieškinio pateikimo jam iš ieškovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai sumažintų jo atžvilgiu reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

11938.

120Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė solidariai tiek iš atsakovo G. B., tiek ir iš šiuo metu esančio trečiojo asmens V. B. priteisti 6 500,00 Eur sumą. Trečiajam asmeniui pripažinus reikalavimą į 3 000,00 Eur sumą, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš apelianto priteisti tik 3 500,00 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas iš pradžių pareiškė solidarų reikalavimą bendraskolių atžvilgiu ir vėliau, vienam iš jų (V. B.) patenkinus dalį reikalavimo, patikslino ieškinį, prašydamas priteisti konkrečią sumą iš apelianto, šiuo konkrečiu atveju nereiškia, kad ieškovas byloje pradinį ieškinį pareiškė nepagrįstai, ar, kad jis atsisakė nuo dalies reikalavimų apelianto atžvilgiu, ar, kad jo reikalavimai buvo nepatenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikšto reikalavimo dydis nesumažėjo, bet išnyko apelianto ir šiuo metu trečiojo asmens solidarumas, ko pasėkoje buvo patikslintas ieškinys, t. y. reikalavimų dydis apelianto atžvilgiu pasikeitė ne dėl ieškovo kaltės ar dėl to, kad jis nepagrįstai pareiškė dalį reikalavimų, o dėl to, kad vienas iš bendraskolių pripažino dalį ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytini nepagrįstais.

12139.

122Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto gavimo be pagrindo grąžinimą, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, tinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apelianto (atsakovo) G. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

123Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

12440.

125Netenkinus apelianto G. B. apeliacinio skundo, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovui V. M. yra pagrindas jo naudai iš apelianto priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šias išlaidas apgrindžiančius įrodymus.

12641.

127CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apelianto G. B. (1,3x1 381,00).

12842.

129Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 12,14 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus apelianto apeliacinio skundo, priteisiamos iš apelianto G. B. valstybės naudai.

130Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

131Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

132Iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) ieškovo V. M., a. k. ( - ) naudai 1 089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

133Iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 12,14 Eur (dvylika eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų apeliacinės instancijos teismo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

134Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovais G. B. ir V. B. sudarė... 10. 3.... 11. Atsakovas G. B. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad jis ir ieškovas 2015 m.... 12. 4.... 13. Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis asmeniškai... 14. 5.... 15. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad šalys 2015 m. sausio 1 d. sudarė preliminariąją... 22. 8.... 23. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas šioje byloje įrodinėja aplinkybes,... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad tai, jog ieškovas tarėsi su bendraturčiais G. B. ir V.... 26. 10.... 27. Teismas atkreipė dėmesį, jog anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas pradžioje pateikė ieškinį ir... 30. 12.... 31. Teismas laikė visiškai logiška ir rašytiniais dokumentais (bankiniu... 32. 13.... 33. Teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 9 d.... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 36. 14.... 37. Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020... 38. 1.1.... 39. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas esminės reikšmės šiai bylai... 40. 1.2.... 41. Aplinkybė apie atsakovo gautą 2 500,00 Eur sumą nepatvirtina joks byloje... 42. 1.3.... 43. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai įvertino esminę reikšmę... 44. 1.4.... 45. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo... 46. 1.5.... 47. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas su ieškovu... 48. 1.6.... 49. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos... 50. 1.7.... 51. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas ir V. B., elgdamiesi... 52. 1.8.... 53. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus,... 54. 1.9.... 55. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 56. 15.... 57. Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo... 58. 2.1.... 59. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir... 60. 2.2.... 61. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir... 62. 2.3.... 63. Vekselyje yra atsakovo ranka darytas įrašas, kad jis gavo 5 500,00 Eur ir... 64. 2.4.... 65. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi... 66. 2.5.... 67. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius... 68. 2.6.... 69. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje nepakanka... 70. 2.7.... 71. Atsakovo teiginys, kad buvo patenkinta tik 53,85 procentai pradinio ieškinio... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. 16.... 76. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 77. 17.... 78. Ieškovas teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu nurodo turto gavimo be... 79. 18.... 80. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be... 81. 19.... 82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant reikalavimui priteisti be... 83. 20.... 84. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad... 85. 21.... 86. Iš atsakovo (toliau ir – apelianto) G. B. apeliacinio skundo turinio matyti,... 87. 22.... 88. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 89. 23.... 90. Kaip minėta šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas... 91. 24.... 92. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys 2015 m. sausio 1 d.... 93. 25.... 94. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad šalys... 95. 26.... 96. Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai... 97. 27.... 98. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliantas... 99. 28.... 100. Iš apelianto G. B. apeliacinio skundo argumentų, būtų galima daryti... 101. 29.... 102. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų,... 103. 30.... 104. Nagrinėjamojoje byloje apeliantas G. B. nereiškė ieškininio reikalavimo... 105. 31.... 106. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 107. 32.... 108. Apeliantas G. B. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios... 109. 33.... 110. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo gali būti... 111. 34.... 112. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti byloje trečiojo asmens V. B.... 113. 35.... 114. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais motyvais atsakė į teisiškai... 115. 36.... 116. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo ir atsakovo veiksmus, vykdant... 117. 37.... 118. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia procesinį klausimą dėl... 119. 38.... 120. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas... 121. 39.... 122. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 123. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo... 124. 40.... 125. Netenkinus apelianto G. B. apeliacinio skundo, jo apeliacinės instancijos... 126. 41.... 127. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 128. 42.... 129. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 12,14 Eur,... 130. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti... 132. Iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) ieškovo V. M., a. k. ( - ) naudai 1 089,00 Eur... 133. Iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 12,14 Eur (dvylika... 134. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....