Byla 2-1419/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4672-262/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litkesta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl neteisėtų veiksmų fakto pripažinimo ir 1 180 182,80 Lt grąžinimo į tikslinio deponavimo sąskaitą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Liteksta“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo AB „SEB bankas“ 2001 m. vasario 11 d. atliktą 1 180 182,80 Lt pervedimą iš ieškovo tikslinio deponavimo sąskaitos į tarpinę sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“, įpareigoti atsakovą grąžinti 1 180 182,80 Lt į tikslinio deponavimo sąskaitą, priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui disponuoti 1 180 182,80 Lt suma, esančia AB „SEB bankas“ tarpinėje sąskaitoje Nr. ( - ) , o šioje sąskaitoje nesant lėšų, kitoje AB „SEB bankas“ sąskaitoje, į kurią nurašyta 1 180 182,80 Lt suma, bei uždrausti atsakovui atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais būtų vienašališkai tenkinami atsakovo reikalavimai pažeidžiant kitų ieškovo kreditorių interesus. Nurodė, kad atsakovas, pervesdamas minėtą sumą iš vienos sąskaitos į kitą, sąmoningai siekė patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus ieškovo kreditorius, ieškinio suma yra didelė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – uždraudė AB „SEB bankas“ disponuoti 1 180 182,80 Lt suma, esančia AB „SEB bankas“ tarpinėje sąskaitoje Nr. ( - ) , o šioje sąskaitoje nesant lėšų, kitoje AB „SEB bankas“ sąskaitoje, į kurią nurašyta 1 180 182,80 Lt suma, bei uždraudė AB „SEB bankas“ atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais būtų vienašališkai tenkinami AB „SEB bankas“ reikalavimai pažeidžiant kitų UAB „Liteksta“ kreditorių interesus. Nurodė, kad atsakovui neuždraudus disponuoti ieškovui priklausančiomis lėšomis, tai yra 1 180 182,80 Lt suma, esančia tarpinėje sąskaitoje, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip pat būtų pažeisti atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, bei jo kreditorių teisėti interesai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepranešus atsakovui, teismui manant, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Apeliantas yra teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir nuo 1990 metų nepertraukiamą veiklą vykdantis komercinis bankas, turintis visas reikiamas Lietuvos banko išduotas licencijas verstis įstatymų leidžiama veikla. Apeliantas yra didžiausiu Lietuvos komerciniu banku, jo įstatinis kapitalas yra 1 034 575 341 Lt, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jo atžvilgiu nereikalingas, jų taikymas nesukuria realios ieškovo interesų apsaugos. Ieškinio suma, lyginant su apelianto įstatinio kapitalo dydžiu, nėra didelė. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas yra mokus ir jo finansinė padėtis yra gera, o ieškinio suma jam nėra didelė, tai nėra realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.

102. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nenurodė jokių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Teismas neatsižvelgė į apelianto finansinę būklę, reputaciją, patikimumą bei kitus svarbius rodiklius, neįvertino galimos rizikos laipsnio, priežasčių ir aplinkybių, ar tikrai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

113. Sąskaita Nr. ( - ) yra atidaryta ieškovo vardu, tačiau visos joje esančios lėšos yra apelianto nuosavybė. Ši sąskaita yra kredito sąskaita, iš kurios išmokamas kreditas, o po jo suteikimo, vyksta kredito padengimas. Minėtos sąskaitos likutis niekada negali būti pliusinis, visos lėšos, patenkančios į sąskaitą, nukreipiamos kredito grąžinimui. Ginčo pinigų suma iš tikslinio deponavimo sąskaitos buvo pervesta į kredito sąskaitą pagal kreditavimo sutartį Nr. 0020911013051-46 ieškovui suteikto ir apeliantui negrąžinto kredito likučio mažinimui. Lėšų, esančių kredito sąskaitoje areštavimas yra iš principo neįgyvendinamas veiksmas, nes nėra objekto, kurį galima areštuoti, kadangi po kredito išmokėjimo sąskaitoje lėšų nelieka, o lėšomis, pervedamomis į kredito sąskaitą, mažinamas ieškovui suteikto ir apeliantui negrąžinto kredito likutis.

124. Tikslinio deponavimo sąskaita Nr. ( - ) buvo atidaryta tarp šalių sudarytos 2009-10-01 tikslinio deponavimo sąskaitos sutarties Nr. 0040911013031-46 pagrindu. Minėta sąskaita buvo atidaryta siekiant užtikrinti tinkamą tikslinio kredito grąžinimo, delspinigių, palūkanų bei kitų mokėjimų vykdymą. Visos lėšos, esančios šioje sąskaitoje, yra įkeistos apeliantui kaip finansinis užstatas pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą. Ieškovui yra žinoma apelianto teisė vienašališkai realizuoti finansinį užstatą tikslinio deponavimo sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009), todėl ieškovo veiksmai, siekiant taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Liteksta“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

141. Apeliantas, pervedant lėšas iš tikslinio deponavimo sąskaitos į kreditinę sąskaitą galiojant ieškovo viso turto areštui, nepagrįstai patenkino savo reikalavimą pirmiau už kitus kreditorius. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas gali ir toliau taip elgtis, o tai apsunkins galimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą pabrėžė, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas neatsižvelgiant į tai, ar konkrečioje byloje yra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, jeigu tarp šalių kilęs ginčas dėl didelės sumos priteisimo. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadaro jokios žalos apeliantui.

152. Byloje egzistuoja prima facie aplinkybės, patvirtinančios ieškinio patenkinimą. Apeliantas, žinodamas apie ieškovo nemokumą ir galiojant ieškovo viso turto areštui, pervesdamas lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, pažeidė teismo nutarties privalomumą, ieškovo bei jo kreditorių teises.

163. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiai dienai jo finansinė padėtis yra pakankama patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Įstatinio kapitalo dydis neatspindi realios apelianto finansinės padėties. Apeliantas vienašališkai atliko pervedimą iš ieškovo tikslinio deponavimo sąskaitos, kurioje buvo 1 180 182,80 Lt pinigų suma, į tarpinę sąskaitą, o iš šios sąskaitos lėšos buvo nurašytos apelianto naudai, todėl apelianto argumentas, kad minėtos pinigų sumos niekur nėra, yra nepagrįstas. Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės apeliantui patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus ieškovo kreditorius galiojant ieškovo turtui pritaikytam areštui ir nesant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, nėra, nes minėtoje byloje bankas patenkino savo reikalavimą remdamasis finansinio užtikrinimo susitarimu jau esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra nagrinėjama Lietuvos respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo atitiktis Lietuvos respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kiek minėtas įstatymas suteikia teisę kredito įstaigoms vienašališkai patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius bankroto ar restruktūrizavimo procese.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo BUAB „Liteksta“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė atsakovo AB „SEB bankas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.).

22Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

23Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiranda grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas taip pat nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė esant grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.).

24Tarp šalių kilo ginčas dėl apelianto veiksmų vienašališkai atliekant ieškovui priklausančių lėšų pervedimą iš tikslinio deponavimo sąskaitos į tarpinę sąskaitą. Pripažinus teismo sprendimu minėtus apelianto veiksmus neteisėtais, apeliantas būtų įpareigotas grąžinti ieškovui visą pervestą sumą – 1 180 182,80 Lt. Apeliantas yra mokus, sėkmingai veiklą vykdantis bei gaunantis pelną komercinis bankas, turintis visas reikiamas Lietuvos banko išduotas licencijas verstis įstatymų leidžiama veikla. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kai pareikšto ieškinio suma yra didelė, teisinę reikšmę turi viso apelianto turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykis su ieškovo pareikšto ieškinio suma. Ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra 1 180 182,80 Lt, o vien apelianto įstatinio kapitalo vertė – 1 034 575 341 Lt (23 b.l.), ženkliai viršija pareikšto reikalavimo sumą. Duomenų, kad apeliantas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, nėra. Objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį, nėra. Kadangi objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria realios ieškovo interesų apsaugos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

25Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas – dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo ieškinio reikalavimai dėl neteisėtų veiksmų fakto pripažinimo ir 1 180 182,80 Lt sumos grąžinimo grindžiami tuo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, atliko ieškovui priklausančių lėšų pervedimą iš tikslinio deponavimo sąskaitos į tarpinę sąskaitą, suteikdamas pirmenybę sau kitų kreditorių atžvilgiu. Tokios ieškovo tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo teigti, jog ieškovo išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

26Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litkesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Liteksta“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB bankas“ prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. Apeliantas yra teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje... 10. 2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nenurodė... 11. 3. Sąskaita Nr. ( - ) yra atidaryta ieškovo vardu, tačiau visos joje... 12. 4. Tikslinio deponavimo sąskaita Nr. ( - ) buvo atidaryta tarp šalių... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Liteksta“ prašo... 14. 1. Apeliantas, pervedant lėšas iš tikslinio deponavimo sąskaitos į... 15. 2. Byloje egzistuoja prima facie aplinkybės, patvirtinančios ieškinio... 16. 3. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiai... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 21. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 22. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi... 23. Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos... 24. Tarp šalių kilo ginčas dėl apelianto veiksmų vienašališkai atliekant... 25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio... 26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą...