Byla 3K-3-464/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo klausimas.

6Ieškovė A. V. prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti jos sudarytą sandorį su valstybe dėl lygiaverčio žemės sklypo jai suteikimo – Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-19757 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. . Nurodytu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui V. V. (ieškovė – paveldėtoja) tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,07 ha žemės sklypą ( - ). Šiam sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, dėl kurių jame draudžiama bet kokia veikla; apie tai ji nebuvo tinkamai informuota. Ieškovės teigimu, ji yra pensinio amžiaus, neturi žemėtvarkos išsilavinimo, todėl negalėjo žinoti, kur ir kokios nustatytos specialiosios apsaugos zonos. Ji suklydo dėl perduodamo daikto kokybės, t. y. tikėjosi, kad bus suteiktas lygiavertis sklypas, kurį bus galima panaudoti pagal žemės ūkio paskirtį (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 4 dalis). Ieškovės teigimu, apie tai, kad buvo suklysta dėl žemės sklypo ( - ), paaiškėjo 2010 m. rudenį, kai jai buvo pareikštos pretenzijos dėl nenušienautos žolės žemės sklype. Po publikacijos 2010 m. rugsėjo 28 d. laikraštyje „Plungės žinios“ Nr. 73 (840) ieškovė peržiūrėjo nekilnojamojo turto nuosavybės bylą ir suprato, kad žemės sklype draudžiama bet kokia veikla, nes nustatyta kelių apsaugos zona.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, todėl spręstinas ieškinio senaties taikymo klausimas. Trijų mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, su juo siejamas ieškinio reikalavimas byloje. Atsakovės atstovė prašė taikyti ieškinio senatį remdamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovės atstovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nurodė, kad net jeigu būtų laikoma, jog ieškovė apie ginčo sklype esančius apribojimus sužinojo tik po publikacijos spaudoje, vis tiek ieškinio senaties terminas yra suėjęs.

10Ieškovė nepateikė jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Visa informacija apie žemės sklype esančius apribojimus ieškovei buvo pateikta raštu, taip pat įregistruojant nuosavybę VĮ Registrų centre, ką yra konstatavęs ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartyje. Remiantis Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, ieškovė teisinėmis priemonėmis siekė ginti savo įvardijamus pažeistus teisėtus interesus, t. y. siekė panaikinti kitą – Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. S-68-19780 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje V. V. . Tai patvirtina ieškovės teisės žinių ir suvokimo visumą. Dėl to ieškovės argumentai apie suklydimą dėl atkurtos nuosavybės kokybės nelaikytini pagrįstais.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą.

12Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniais, CK 1.124, 1.125 straipsniais, kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vyraujantys yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senaties institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos Respublikos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalį, nes ieškovė nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties. Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 68-19757 buvo atkurta nuosavybės teisė ir perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas. Šį sprendimą priėmė valstybės institucija – juridinis asmuo ir civilinių santykių dalyvis, kuris įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių institucijas (CK 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnis). Dėl to ieškinio reikalavimui pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, skaičiuojant ieškinio senaties terminą, taikytinos CK 1.125 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnis).

13Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje ieškovė kartu su sūnumi buvo supažindinta su kitais laisvais žemės sklypais, tačiau pageidavo sklypo prie Plungės miesto. 2007 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė dalyvavo projektavimo darbų, pasirenkant sklypą susirinkime, o 2007 m. spalio 1 d. – projektavimo darbų susirinkime, pasirenkant sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo. 2008 m. kovo 23 d. ieškovė prašė pamatuoti suprojektuotą ginčo sklypą, o 2008 m. kovo 26 d. pasirašytinai susipažino su žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu, kurio 6 punkte nurodytos žemės sklypo naudojimo sąlygos. Be to, ieškovė pasirašytinai susipažino su Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 68-19757, kurio 3 punkte nustatytos žemės naudojimo sąlygos ir servitutai. Ieškovė su sūnumi dalyvavo svarstant žemės grąžinimo klausimus, domėjosi žemės sklypu (pasirašytinai), todėl apie nustatytus apribojimus sužinojo arba turėjo sužinoti 2008 m. gegužės 6 d., pasirašydama ginčijamą sprendimą, nes tai – jos siekto nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultato įgyvendinimo forma (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2011 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus lygiai trejiems metams, be to, neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovės atstovė prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu būtų laikoma, kad, ieškovės teigimu, ji apie ginčo sklypui nustatytus apribojimus sužinojo tik iš 2010 m. rugsėjo 28 d. publikacijos, ieškinio senaties terminas vis tiek yra gerokai praleistas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė aktyviai dalyvavo žemės grąžinimo procese, pasirašytinai susipažindavo su pateikta medžiaga, tai jos pateikti argumentai dėl suklydimo atmestini (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-19757, 0,07 ha žemės sklypo ( - ), teisinę registraciją ieškovės vardu, priteisti iš atsakovo 60,98 Lt nekilnojamojo turto nuosavybės bylos tvarkymo išlaidų (50 Lt atlyginimas notarui ir 10,98 Lt fizinio asmens nuosavybės įregistravimo išlaidos), 150 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų, turėtų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovei teisme. Nurodomi šie argumentai:

161. Dėl CK 1.125 straipsnio 4 dalies taikymo. Ieškovė, remdamasi Apskrities valdymo įstatymo 5, 10 straipsniais, kasacinio teismo praktika, nurodo, kad ieškinys byloje grindžiamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl gali būti pateikiamas teismui per CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-686/2004; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kodėl netaiko CK 1.125 straipsnio 1 dalies (CPK 265 straipsnis).

172. Dėl suklydimo sudaryto sandorio. Ieškovė nebuvo tinkamai informuota, kad sklype nustatytos kelių, ryšių, elektros linijų apsaugos zonos. Suklydimas dėl sklypo išaiškėjo 2010 m. rudenį, kai ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl sklypo nepriežiūros (2010 m. rugsėjo 28 d. laikraštyje „Plungės žinios“ Nr. 73 (840). Ieškovė yra pasirašiusi žemės sklypo plane (prie parašo nenurodyta pasirašymo data), kai VĮ Registrų centre buvo parengta nekilnojamojo turto nuosavybės byla. Ieškovės teigimu, jos teisė į ieškinį atsirado nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

18Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2007 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje dalyvavo su sūnumi, susipažino su laisvais kitais žemės sklypais, tačiau pageidavo sklypo prie Plungės miesto, 2007 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo projektavimo darbų, pasirenkant sklypą, susirinkime. Tačiau dar pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad šie protokolai surašyti dėl kito žemės sklypo ( - ), kuris priklausė P. V. . Taigi apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi nurodyti protokolai (CPK 180 straipsnis). Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, kad ji buvo žemės sklypo pirkėja. Nuosavybės teisės buvo atkurtos ir žemės sklypas perduotas neatlygintinai nuosavybėn ne ieškovei, kuri yra tik paveldėtoja, o V. V. . Žemės sklypas ( - ) priklausė M. V. . Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Suteiktam sklypui nustatyta kelių apsaugos zona, kurioje draudžiama bet kokia veikla, todėl jis nėra lygiavertis, nes jo negalima naudoti pagal žemės ūkio paskirtį. Ieškovės nuomone, lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn atitinka mainų sutarties esmę. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti įstatymą pagal analogiją. CK kiekvienam nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui nustatyta privaloma notarinė forma. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn tvirtinamas apskrities viršininko sprendimu. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.432 straipsnis). Kadangi buvo perduotas nekilnojamasis turtas, tai teismas turėjo taikyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties taisykles (CK 6.392–6.401 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių įrodymų nepateikė ieškovė ir kokias aplinkybes jos turėjo patvirtinti, be to, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis).

19Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė klydo dėl sandorio objekto ir jo suvaržymo sąlygų (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė nei dėl sandorio objekto, nei dėl atsakovo, kuris žinojo ar turėjo žinoti, jog visam žemės sklypui nustatyta kelių apsaugos zona. Ieškovė, būdama pensininkė, negalėjo žinoti visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad pateiktoje žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijoje negalima įskaityti 6 punkte įrašytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Teismas, vertindamas įrodymus ir faktus dėl suklydimo, netaikė kasacinio teismo praktikos, suformuotos vertinant klydusią sandorio šalį, taip pat CK 1.90 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. ir kt. v. UAB „Šilalės statyba“, bylos Nr. 3K-3-1068/2003).

203. Dėl išlaidų priteisimo. Ieškovės procesinius dokumentus rengė ir jai atstovavo atstovas pagal pavedimą. Pirmosios instancijos teisme byla nebuvo išnagrinėta per vieną posėdį, be to, buvo teikiami apeliacinis ir kasacinis skundai. Atstovas pagal pavedimą, atstovaudamas artimiesiems, neišrašo dokumento, patvirtinančio turėtas išlaidas. Dėl žemės sklypo dokumentų tvarkymo ieškovė patyrė išlaidų, kurias patvirtina duomenys, esantys nekilnojamojo turto byloje.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnis). Ieškovė apie nustatytus apribojimus sužinojo arba turėjo sužinoti 2008 m. gegužės 6 d., pasirašydama ginčijamą sprendimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2011 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus lygiai trejiems metams, be to, neprašė atnaujinti praleisto termino.

232. Dėl šalių teisinių santykių. Sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnio 1 dalyje. Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius. Pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalį sandoriai ir administraciniai aktai yra savarankiški civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 68-19757 yra individualus administracinis aktas, kurio pripažinimas neteisėtu turėjo būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

243. Dėl suklydimo ir negalėjimo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo kliudoma susipažinti su dokumentais. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriuje iki ieškinio pareiškimo nebuvo gauta informacijos apie tai, kad projekto autorius V. B. trukdė, neleido susipažinti ar privertė ieškovę pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Dėl nustatytų specialiųjų apsaugos zonų ieškovės žemės sklypas nėra bevertis. Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 6 punktą pagrindiniai ribojimai yra susiję tik su statinių statyba ar kitokių kliūčių, galinčių kenkti eismo dalyviams, statymu. Žemės ūkio paskirties žemėje gali būti nustatomos specialiosios naudojimo sąlygos, kurios ir buvo nustatytos Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-890 (Žemės įstatymo 22 straipsnio 5, 7 dalys). Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra patvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurio 2.1, 2.3 punktuose nustatyta, kad specialiosios žemės (miško) naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atkūrimo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Ieškovei buvo pateiktas susipažinti ginčijamo sprendimo projektas, kuriame buvo nurodytos visos žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos ir apribojimai.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo, aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012).

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykas sutampa, svarbus ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo būtina nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Pažymėtina, kad ieškovas įstatymo nėra įpareigotas nurodyti juridinį ieškinio pagrindą, t. y. konkrečias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčijamą materialinį teisinį santykį. Įstatymu ieškovas įpareigojamas ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Taigi būtent faktinio ieškinio pagrindo, kurį ieškovas privalo nurodyti ieškinyje, sutaptis bylose, kartu sutapus ir bylų šalims bei dalykui, lemia teismo sprendimą nutraukti bylą tuo atveju, kai jau išnagrinėtoje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) (CPK 293 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-147/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; kt.).

29Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu (ir panaikinti) jos dėl suklydimo sudarytą sandorį su valstybe dėl lygiaverčio žemės sklypo jai suteikimo – Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-19757 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 4 dalis). Ieškinys šioje byloje pareikštas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri teismuose atstovauja valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami ieškovės reikalavimus atsakovui, vadovaudamiesi CK 1.125 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą apskrities viršininko sprendimui ginčyti.

30Bylos duomenimis dar iki proceso nagrinėjamoje civilinėje byloje 2011 m. sausio 4 d. A. V. jau buvo kreipusis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu jos dėl suklydimo sudarytą sandorį su valstybe dėl lygiaverčio žemės sklypo jai suteikimo – panaikinti tą patį, kaip ir nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas, Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-19757 ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino A. V. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį, taip pat konstatuodamas A. V. praleidus terminą skundui paduoti.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi esamus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys administraciniuose teismuose nagrinėtam A. V. skundui. Tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje A. V. reikalavimai buvo reiškiami Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, įgaliotai atstovauti valstybei tokio pobūdžio ginčuose, t. y. abiejų bylų šalys sutampa. Tiek ieškinio šioje byloje, tiek skundo administracinėje byloje dalykas – teisminio nagrinėjimo objektas, minėta, yra tas pats – Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 68-19757 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. . Abiejose bylose ieškovė, ginčydama nurodytą Telšių apskrities viršininko sprendimą, argumentavo tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad tai buvo sandoris su valstybe, ieškovės sudarytas dėl suklydimo, kad jai buvo perduotas nelygiavertis žemės sklypas ir kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojusi po publikacijos 2010 m. rugsėjo 28 d. laikraštyje „Plungės žinios“ Nr. 73 (840). Taigi ir faktinis šioje byloje A. V. reikšto ieškinio bei skundo, teikto Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pagrindas sutampa. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šioje byloje nustačius, jog yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-191-342/2011, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje, Plungės rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nagrinėjo šią civilinę bylą, nes remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu turėjo ją nutraukti. Tai konstatavusi teisėjų kolegija sprendžia panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartį ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo klausimas.... 6. Ieškovė A. V. prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti jos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas pripažinti juridinio... 10. Ieškovė nepateikė jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1... 13. Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios apeliacinės instancijos... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 16. 1. Dėl CK 1.125 straipsnio 4 dalies taikymo. Ieškovė, remdamasi Apskrities... 17. 2. Dėl suklydimo sudaryto sandorio. Ieškovė nebuvo tinkamai informuota, kad... 18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2007 m. rugpjūčio 3... 19. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė klydo dėl sandorio objekto ir jo suvaržymo... 20. 3. Dėl išlaidų priteisimo. Ieškovės procesinius dokumentus rengė ir jai... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus bylą... 22. 1. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai... 23. 2. Dėl šalių teisinių santykių. Sandorio samprata pateikiama CK 1.63... 24. 3. Dėl suklydimo ir negalėjimo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Byloje... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293... 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti... 30. Bylos duomenimis dar iki proceso nagrinėjamoje civilinėje byloje 2011 m.... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi esamus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...