Byla e2KT-103-777/2016
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2802-351/2016 nagrinėjimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B., pareiškimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2802-351/2016 nagrinėjimo,

Nustatė

3

  1. Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-02 buvo gautas atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B. (toliau – atsakovės atstovas), pareiškimas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2802-351/2016 nagrinėjimo.
  2. Šilutės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2802-351/2016 medžiaga ir bylą nagrinėjančios teisėjos Virginos Pankauskienės paaiškinimas dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių Klaipėdos apygardos teisme gauti 2016-12-07.
  3. Atsakovės atstovo nušalinimo pareiškimas Šilutės rajono apylinkės teismui grindžiamas bylą nagrinėjančios teisėjos Virginos Pankauskienės ir ieškovo S. V. sutuoktinės bei nušalinimo pareiškime neįvardyto asmens (nušalinimo pareiškime nurodyta: „<...> civilines bylas teismo posėdžiuose nuolat stebinčia moterimi iš S. V. aplinkos <...>“, „<...> anksčiau užėmė aukštas pareigas teisėtvarkos sistemoje <...>“) tarpusavio bendravimu. Nušalinimo pareiškime teigiama, jog ieškovas siekia komunikuoti su bylą nagrinėjančia teisėja Virgina Pankauskiene per jos dukrą I. N., dirbančią ( - ). Atsakovės atstovo nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir tuo, jog bylą nagrinėjanti teisėja netenkinto atsakovės prašymo nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje, atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie pajamas. Nušalinimo pareiškime atsakovės atstovas nurodė ir tai, jog ieškovas S. V. bei atsakovės atstovas yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, todėl ieškovas gali daryti, o galbūt ir daro įtaką teisėjams siekdamas sau palankių teismo procesinių sprendimų. Teigia, jog kita byla (bylos Nr. 2-121-904/2016), kurioje šalys buvo Šilutės rajono politikai, buvo perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atsakovės atstovo nuomone, net ir perdavus bylą nagrinėti kitam Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjui, dėl teisme dirbančių teisėjų administracinio pavaldumo teismo pirmininkei abejonės dėl teismo ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo nebus pašalintos.
  4. Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-06 buvo gautas ieškovo S. V. atstovo advokato Eligijaus Karbausko (toliau – ieškovo atstovas) atsiliepimas į atsakovės nušalinimo pareiškimą, kuriuo prašoma nušalinimo pareiškimą atmesti ir skirti atsakovei 5792 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos dydžio priteisiant ieškovui S. V..
  5. Atsiliepime į nušalinimo pareiškimą ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovės atstovo nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, ieškovo sutuoktinė

    4N. V. Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkės nepažįsta, nei prieš teismo posėdį, nei po teismo posėdžio su bylą nagrinėjančia teisėja nebendravo. Bylą nagrinėjančios teisėjos dukros I. N. ieškovas nepažįsta ir nėra su ja bendravęs. Ieškovo atstovas prašo atsakovės elgesį, pareiškus nepagrįstą nušalinimo pareiškimą, vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu ir skirti atsakovei baudą.

5Nušalinimo pareiškimas netenkintinas

  1. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškime teigiama, jog bylą nagrinėjanti teisėja artimai bendrauja (gėrė kavą) su ieškovo sutuoktine ir dar vienu nušalinimo pareiškime neįvardytu asmeniu, o ieškovas siekia komunikuoti su bylą nagrinėjančia teisėja per teisėjos dukrą. Pastarosioms aplinkybėms pagrįsti atsakovės atstovas jokių duomenų nepateikė.
  3. Bylą nagrinėjanti teisėja Virgina Pankauskienė, susipažinusi su nušalinimo pareiškimu, nurodė, jog nušalinimo pareiškime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nei ieškovo, nei jo sutuoktinės asmeniškai nepažįsta ir niekada nėra bendravusi. Nei ieškovo sutuoktinė, nei joks kitas asmuo į teisėjos darbo kabinetą prieš teismo posėdį nebuvo užėjęs. Nurodė ir tai, jog jos dukra kategoriškai paneigė nušalinimo pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog nei ieškovo, nei jo sutuoktinės nepažįsta ir niekas niekada nėra jos prašęs tarpininkauti ar kitaip per ją bandyti susisiekti su mama.
  4. Vertinant pareikšto nušalinimo pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64–66 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylos konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
  5. Vertinat nušalinimo pareiškimo pagrįstumą pastaruoju aspektu, pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamasis teisėjo ir teismų nešališkumo ir nepriklausomumo principais, privalo vengti situacijų ir nepalaikyti bei neplėtoti asmeninių santykių, kurie jam asmeniškai trukdytų tinkamai atlikti teisingumo vykdymo pareigas, keltų abejonių dėl jo nepriklausomumo ir nešališkumo. Bangaloro teisėjų elgesio taisyklėse įtvirtinta, kad teisėjo veikloje svarbiausia – teisingumas, kartu svarbus yra ir teisingumo įvaizdis, todėl teisėjas negali sudaryti įspūdžio ar leisti kitiems asmenims sudaryti įspūdį apie jį, kad atitinkamos padėties asmenys gali daryti netinkamą įtaką teisėjo pareigų vykdymui; savo asmeniniuose santykiuose teisėjas turėtų vengti situacijų, kurios galėtų sukelti įtarimą dėl palankumo arba šališkumo. Teisėjas negali naudotis arba leisti kitiems naudotis jo padėtimi, siekiant asmeninės, savo šeimos narių ar kitų asmenų naudos (Bangaloro teisėjų elgesio principų 4.9 p.). Teisėjas privalo saugoti garbingą teisėjo vardą, savo veiksmais ir sprendimais nepakenkti teismo autoritetui, todėl esamus santykius pirmiausia turi įvertinti pats, vadovaudamasis įstatymuose bei Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais teisėjo nešališkumo reikalavimais, ir, matydamas poreikį, tuos santykius atitinkamai koreguoti.
  6. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo nušalinimo pareiškime nurodyti argumentai, susiję su bylą nagrinėjančios teisėjos bei ieškovo, jo sutuoktinės, kito neįvardyto asmens galimu artimesniu bendravimu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
  7. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų, bylą nagrinėjančiai teisėjai V. Pankauskienei kategoriškai paneigus bet kokius artimo pobūdžio ryšius su byloje dalyvaujančiu asmeniu, jo sutuoktine ar kitais neįvardytais asmenimis, o atsakovės atstovui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, atsakovės atstovo argumentai nėra pakankami daryti išvadai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi, asmeninių santykių, kurie teisėjai asmeniškai trukdytų tinkamai atlikti teisingumo vykdymo pareigas, keltų abejonių dėl jos nepriklausomumo ir nešališkumo, turėjimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Todėl pastarieji nušalinimo pareiškimo motyvai vertintini kaip atsakovės atstovo subjektyvūs teiginiai dėl egzistuojančio šališkumo ir jie nesudaro pagrindo nušalinti bylą nagrinėjančios teisėjos nuo tolesnio bylos nagrinėjimo.
  8. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir procesiniais pagrindais, t. y. nušalinimo pareiškime teigiama, jog bylą nagrinėjanti teisėja nepagrįstai netenkino atsakovės atstovės (advokatės Julijos Viktorijos Flis) prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, netenkinto prašymo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie gaunamas pajamas.
  9. Vertinant pastaruosius nušalinimo pareiškimo motyvus, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai dėl byloje dalyvaujančių byloje asmenų prašymų (teismo posėdžio viešumo, rašytinių įrodymų išreikalavimo) yra netenkinantys atsakovės ar jai nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie bylą nagrinėjančios teisėjos bei visų Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą. Be to, atkreiptinas atsakovės atstovo dėmesys, jog asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys).
  10. Vertinant nušalinimo pareiškimo motyvus, susijusius su atsakovės atstovo V. B. ir ieškovo S. V. statusu Šilutės rajono savivaldybės taryboje bei Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų pavaldumu šio teismo pirmininkei, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
  11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonių dėl jo nešališkumo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Minėtieji nušalinimo pareiškimo motyvai nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, atsakovės atstovo teiginiai grindžiami tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis.
  12. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismo civilinė byla

    6Nr. 2-1803-733/2015 (Klaipėdos rajono apylinkės teisme dabartinis bylos Nr. 2-121-904/2016) 2015-06-08 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi (civilinės bylos Nr. 2KT–43/2015) perduota nagrinėti iš Šilutės rajono apylinkės teismo į Klaipėdos rajono apylinkės teismą nustačius CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. šiuo atveju buvo vertinamos visiškai kitos nei ieškovės atstovo nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės.

  13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, susipažinus su bylą nagrinėjančios teisėjos pateikta informacija dėl nušalinimo pareiškimo, nesant pagrįstų duomenų, kad Šilutės rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-2802-351/2016 negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta, atsakovės atstovui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, nušalinimo pareiškimas tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek Šilutės rajono apylinkės teismui netenkinamas.

7Dėl baudos atsakovei skyrimo

  1. Ieškovo atstovas prašo vertinti nušalinimo pareiškimą kaip nesąžiningą ir pareikštą veikiant prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, nes 2016-12-07 byloje buvo paskirtas teismo posėdis, kuris dėl pareikšto nušalinimo neįvyks, ir skirti atsakovei 5792 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos dydžio priteisiant ieškovui S. V..
  2. Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
  3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-11-24 teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nereiškė, nušalinimo pareiškimas buvo tiesiogiai pateiktas Klaipėdos apygardos teismui.
  4. Įvertinus tai, kad įstatymas bylos šalims numato teisę pareikšti nušalinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės atstovas ja pasinaudojo, reikšdamas nušalinimą nurodė argumentus, susijusius tiek su bylą nagrinėjančios teisėjos, tiek su Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų galėjimu bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai. Todėl šioje procesinėje situacijoje, net ir nustačius, jog nušalinimas pareikštas nepagrįstai, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nušalinimo teisę atsakovės atstovas įgyvendina nesąžiningai ir neteisėtai, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo atsakovei skirti baudą. Tačiau atsakovės atstovui išaiškintina, jog asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).
  5. Be to pažymėtina, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis asmuo gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
  6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar jis atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui.

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

9290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

10netenkinti atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B., pareiškimo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos Virginos Pankauskienės ir Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2802-351/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai