Byla 2A-4-71/2012
Dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui Z. P. dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Z. K. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovą Z. P. per teismo nustatytą terminą pašalinti iš jai asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), atsakovo savavališkai pastatytą ir jam nuosavybės teise priklausančią tvora, kurios buvimas šio sklypo teritorijoje pažeidžia jos valdymo teisę ir trukdo jai valdyti nuosavą daiktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.). Ieškovė nurodė, kad nuo 2004 m. birželio 18 d. nuosavybės teise valdo bendro 2,0000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kuris įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Šiame sklype taip pat yra ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Žemės sklypas rytų pusėje ribojasi su atsakovui Z. P. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas Z. P. 2008 m. savavališkai net keletą metrų į jos sklypą perkėlė vieną iš jo ir jos sklypus skyrusių kampinių riboženklių bei nuo tos vietos iki pat jos ūkinio pastato galo užtvėrė metalinę tvorą. Kadangi minėtos atsakovui priklausančios tvoros buvimas jos asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklype pažeidžia jos valdymo teisę ir trukdo jai valdyti nuosavą daiktą, o atsakovas geruoju šio priklausančio minėto nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo nepašalina yra priversta kreiptis į teismą bei prašyti įpareigoti atsakovą šį jo daromą pažeidimą pašalinti teismine tvarka.

5Atsakovas Z. P. nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Iš ieškovės pridėtų prie ieškinio įrodymų matyti, kad jie nepatvirtina ieškovės žemės sklypo vietos, kurioje yra įrengta jo tvora, valdymo jos nuosavybės teise fakto, kadangi 2004 m. ir 2009 m. ieškovės žemės sklypo planai nėra pagrįsti viešame registre įteisintais geodeziniais matavimais, be to, prieštarauja duomenims, kurie yra nurodyti ieškovei 2004-06-30 išduotame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre. Minėtame pažymėjime teigiama, jog ieškovės 2 ha žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o jų duomenys buvo patikslinti 1995-09-11, tačiau nežiūrint į tai ieškovė pateikia teismui vėlesnius, t.y. 2004 m. ir 2009 m. planus, apie kuriuos jos pažymėjime nėra nei žodžiu užsiminta. Negana to, ieškovė 2009 m. spalį savo nuožiūra prisimatavo papildomus 719 m2 žemės, įrodinėdama, kad atsakovas savo tvorą neva įsirengė jos sklype. Atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Mažeikių filialą ir gavo papildomus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, jog ieškovės pretenzijos dėl jos nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo yra absoliučiai nepagrįstos, nes pridedamuose prie atsiliepimo rašytiniuose įrodymuose – I. Č., iš kurios ieškovė 2004-06-18 gavo dovanų 2 ha žemės sklypą, laikinajame žemės sklypo Nr. 200 plane ir ieškovės žemės sklypo Nr.75 plane, nurodytame 2010-05-19 kadastro bloko Nr. 61400004 žemėlapio ištraukoje, akivaizdžiai matyti, kad 2010 m. kadastro žemėlapyje pažymėtas jos žemės sklypas yra identiškas žemės sklypui, kuris buvo suformuotas 1995 m., atliekant preliminarius matavimus. Kadastro žemėlapio ištraukoje be specialių priemonių galima įžiūrėti, kad ieškovės žemės sklypo rytinė riba eina lygiagrečiai jos ūkiniam pastatui, t.y. sulig jo tvora, kuri matosi pridėtoje prie ieškinio nuotraukoje, o tuo tarpu jos 2004 m. ir 2009 m. planuose jau yra matyti, kad riba eina įstrižai jos ūkinio pastato.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.

8Įpareigojo atsakovą Z. P. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš Z. K. asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), savavališkai pastatytą ir jam nuosavybės teise priklausančią tvorą. Priteisė iš atsakovo Z. P. ieškovės Z. K. naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo Z. P. 31,95 Lt pašto išlaidų valstybei (100-103 b. l.).

9Teismas padarė išvadą, kad negalima paneigti ieškovės teisėtų lūkesčių, kurie atsirado 2004 m. birželio 18 d. pagal dovanojimo sutartį, jai įgijus nuosavybės teise žemės sklypą ( - ) rajone. Atsakovas, Z. P., 2008 m. nesuderinęs su ieškove, savavališkai pastatė tvorą ir 2009 m. atlikus geodezinius matavimus buvo nustatyta, kad tvora yra pastatyta 4,5 m. įsiterpusi į ieškovės sklypą. Ieškovei pareikalavus pašalinti pažeidimą, atsakovas to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas remiasi dokumentais, kurie yra negaliojantys, nes laikė, kad tiksliausias dokumentas yra geodeziniai matavimai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti AB „Šiaulių hidroprojetas“ atliktais geodeziniais matavimais, kuris yra parengtas pagal teisingas koordinates ir patvirtina, kad atsakovo užtverta tvora yra ieškovės žemės sklypo dalyje. Teismas nurodė, kad užtvėrus tvorą atsakovas neteisėtai užima ieškovės žemės sklypo dalį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad toje vietoje, kur yra tvora, yra atlikti kažkokie matavimai, kad toje vietoje, kur yra tvora, būtent yra sklypo riba. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškinio dėl ribų nustatymo nėra pareiškęs ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis tvorą pastatė būtent savo sklypo ribose, o jei jis statė tvorą ant ribos, turėjo gauti ieškovės sutikimą. Atsakovas, bandydamas įrodinėti, kad jis tvorą pastatė ant savo žemės sklypo, nepateikdamas įrodymų, teismas tai laikė bandymu surasti sau palankią situaciją. Tvirtinimą, kad ieškovė pasididino sau sklypą, teismas laikė nepagrįstu, nes atliekant geodezinius matavimus yra galima paklaida, be to, nėra nustatyta, kad padidėjo būtent atsakovo žemės sklypo dalimi, nes atsakovo žemės sklypas nėra sumažėjęs, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises. Iš visumos byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę disponuoti savo žemės sklypu, tačiau atsakovas riboja šią teisę, nes pastatė tvorą, ir tuo pažeidžia valdymo teisę.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas Z. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (105-106 b. l.).

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliantas teigia, kad ieškovė ginčui spręsti pasirinko atskirų kategorijų bylų nagrinėjimui nustatytą tvarką, kuri imperatyviai draudžia atsakovui gintis nuo nepagrįsto reikalavimo, pareiškiant priešieškinį toje pačioje byloje. Teismas tokios ieškovės valios nepaisė, nes skundžiame sprendime nenurodė, kad bylą nagrinėja vadovaudamasis LR CPK XXI skyriaus nuostatomis, ir bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, tokiu būdu iš esmės pažeidė atsakovo teisę pareikšti byloje priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas, nesivadovaudamas LR CPK XXI skyriuje nurodytomis taisyklėmis, pažeidė to paties kodekso 422 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, tačiau nesiaiškina nei atsakovo teisės i daiktą, nei jo geros valios;

142. Apeliantas nurodė, kad ieškovės prie ieškinio pridėtas žemės sklypo planas, kuriuo rėmėsi teismas, yra grindžiamas tik preliminariais duomenimis ir jis nėra įregistruotas viešame registre. Ieškovei padaugėjo žemės net 7 arais ir pasikeitė sklypo konfigūracija, todėl teismas netinkamai įvertino šios bylos įrodymus ir pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (113-114 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16Teismui nekilo jokių abejonių, kad atsakovas pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo teisę, bei šią pažeistą teisę teismas tinkamai apgynė. Teismas savo sprendime iš viso nėra pasisakęs ar akcentavęs, jog šią bylą jis nagrinėjo pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles arba, kad byla išnagrinėta ne CPK XXI skyriaus nustatyta tvarka, kuri išties neleidžia pareikšti tokioje byloje priešieškinio. Kadangi ieškinys buvo pareikštas būtent CPK XXI skyriaus, reguliuojančio bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimą, tvarka, o teismas jokiame savo procesiniame dokumente nepasisakė, kad nepaiso ieškovės pasirinktos pažeistos teisės gynimo tvarkos, vien tik dėl to, kad byla nebuvo išnagrinėta per 30 dienų terminą, negali būti pagrindu teigti, kad byla iš tikro buvo išnagrinėta pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles. Nepagrįstai atsakovas teisių pažeidimu laiko ir proceso įstatymo šiai bylų kategorijai nustatytą teisės reikšti priešieškinį ribojimą, nes atsakovas galėjo teisme iškelti kitą civilinę bylą. Tiek iš ieškinio reikalavimo, tiek iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atsakovo skunde minimu „preliminariu“ žemės sklypo planu šioje byloje buvo pasiremta tik tiek, kad būtų galima kuo aiškiau parodyti atsakovo daromus neteisėtus veiksmus ieškovės sklypo atžvilgiu. Ieškovė savo valdymo teisę teisme neabejotinai įrodinėjo byloje esančiu 2004-06-03 žemės sklypo planu, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei kitais nekilnojamojo turto registro duomenimis.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

21Teisėjų kolegijos pažymima, kad šios bylos nagrinėjamas apeliacine tvarka 2011-06-20 nutartimi buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Z. P. ieškinį pareikštą atsakovei Z. K., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Mažeikių filialui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą ir atsakovės Z. K. priešieškinį ieškovui Z. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą (123-125 b.l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Z. P. ieškinį atmetė, o Z. K. priešieškinį patenkino. Teismas nustatė atsakovei Z. K. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei ieškovui Z. P. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) rajone, ribas pagal projekto vadovės I. K. sudarytą patikslintą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, laikant šį projektą neatskiriama sprendimo dalimi.

22Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Z. P. apeliacinį skundą, 2012 m. rugsėjo 17 dienos nutartimi Z. P. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 dienos sprendimą paliko nepakeistą, patikslino šio sprendimo pirmąją revoliucinę dalį taip:

23„Z. P. ieškinį atmesti, Z. K. priešieškinį patenkinti.

24Nustatyti, kad vidinės ribos tarp Z. P. (a. k. ( - ) žemės sklypo, kurio U/Nr. ( - ), ir Z. K. ( a.k. ( - ) žemės sklypo, kurio U/Nr. ( - ), nuo 4-to taško iki 7-to taško yra nustatomos pagal AB „Šiaulių hidroprojektas“ Z. K. užsakymu 2009 metais matininko A. M. parengtą ir 2009-10-20 direktoriaus K. T. patvirtintą žemės sklypo U/Nr. ( - )geodezinių matavimų planą, nustatant, kad nuo 4-to taško iki 5-to taško ribos linijos ilgis yra 68,05 metrai, nuo 5-to taško iki 6-to taško ribos linijos ilgis yra 65,77 metrai ir nuo 6-to taško iki 7-to taško ribos linijos ilgis yra 100,66 metrai“.

25Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo tvoros buvimo vietos – ieškovė teigia, kad ji stovi ant jai priklausančios žemės dalies. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-156/2009).

26Ieškovė, būdama žemės, kuri ribojasi su atsakovu sklypu, savininkė, negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, kuri stovi ant ieškovės žemės. Reikšdama tokį ieškinį, ieškovė turi įrodyti, kad ji yra tos žemės sklypo dalies savininkė ir kad atsakovas pažeidė jos teises. Pradėjus nagrinėti bylą, kilo gretimų žemės sklypų savininkių ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Išnagrinėjus žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimus būtina aiškintis, ar atsakovo tvora yra ieškovės žemės sklype ar ant sklypų ribos, ir ar atsakovas pažeidžia ieškovės teises netrukdomai naudotis jos sklypo dalimi.

27Teisėjų kolegija pastebi, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu yra nustatyta tik vidinė riba tarp ieškovo Z. P. ir atsakovės Z. K. žemės sklypų, o ne patvirtinamos visos atsakovės Z. K. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ribos pagal „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. ir Un. Nr., nustatymo projektą“. Teismo nurodyta, kad vidinė riba tarp sklypų yra nustatoma pagal AB „Šiaulių hidroprojektas“ Z. K. užsakymu 2009 metais matininko A. M. parengtą ir direktoriaus K. T. 2009-10-20 patvirtintą žemės sklypo U/Nr. ( - ) geodezinių matavimų planą (M1:1000, sklypo plotas 20719 kv. m), esantį byloje, b. l. 86.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškinio dalykas yra įpareigojimas nugriauti tvorą, todėl teismas yra saistomas ieškinio reikalavimų, išsprendus šalių ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypų ribos, dėl kurių ir kilo ginčas, yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

29Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį, kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios LR CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

30LR CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. LR CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

31Kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie atliktų naujų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra galimybės spręsti ar atsakovo tvora yra ieškovės sklype.

32Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi nenustačius ir neįregistravus žemės sklypų ribas, negalima ginti pažeistų savininko teisių.

33LR CPK 135 straipsnis nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos ne tik aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys nurodomas aplinkybes. Įvertinant negatorinio ieškinio specifiką, ieškovė turi teisę įrodinėti, kad atsakovo pastatyta tvora sukelia jai neigiamus padarinius ir taip pažeidžia jos, kaip savininkės teises, tačiau ieškovui tenka pareiga ne tik nurodyti jo teisės pažeidimus, bet ir nurodyti, kaip tos teisę pažeidžiančios aplinkybės turėtų būti pašalintos, kad jos nebesukeltų jam neigiamų padarinių, bei atitinkamai pateikti būtinus įrodymus, kad ginčo tvora yra ieškovės naudojamo sklypo ribose.

34LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

35Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas, įstatymų nustatyta tvarka nekonstatavo reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neidentifikavo ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio ir byloje taikytinų šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant išdėstytų argumentų visumai, kolegija konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 dienos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 straipsnio 4 dalis).

36Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Z. K. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą... 5. Atsakovas Z. P. nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Įpareigojo atsakovą Z. P. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo... 9. Teismas padarė išvadą, kad negalima paneigti ieškovės teisėtų... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas Z. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Apeliantas teigia, kad ieškovė ginčui spręsti pasirinko atskirų... 14. 2. Apeliantas nurodė, kad ieškovės prie ieškinio pridėtas žemės sklypo... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. K. prašo Mažeikių rajono... 16. Teismui nekilo jokių abejonių, kad atsakovas pažeidė ieškovei nuosavybės... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Teisėjų kolegijos pažymima, kad šios bylos nagrinėjamas apeliacine tvarka... 22. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Z.... 23. „Z. P. ieškinį atmesti, Z. K. priešieškinį patenkinti.... 24. Nustatyti, kad vidinės ribos tarp Z. P. (a. k. ( - ) žemės sklypo, kurio... 25. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo tvoros buvimo... 26. Ieškovė, būdama žemės, kuri ribojasi su atsakovu sklypu, savininkė,... 27. Teisėjų kolegija pastebi, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškinio dalykas yra įpareigojimas... 29. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį, kadastras yra... 30. LR CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji... 31. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie atliktų naujų kadastrinių... 32. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas... 33. LR CPK 135 straipsnis nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos ne tik... 34. LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi... 35. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 36. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti...