Byla 2-1566-117/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vilgersta“ bankroto byloje Nr. B2-1006-232/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vilgersta“ bankroto byloje Nr. B2-1006-232/2015.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „Vilgersta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „MaxContract“.

5Pareiškėjas UAB „Fucus statyba“ kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu dėl

6360 726,78 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Finansinį reikalavimą grindė 2012 m. rugsėjo 4 d. statybos rangos sutartimi (toliau – Sutartis). Nurodė, jog 2012 m, gruodžio 20 d. UAB „Fucus statyba“ nutraukė Sutartį dėl esminio UAB „Vilgersta“ padaryto sutarties pažeidimo bei remiantis Sutarties 15.6 punktu pateikė atsakovui sąskaitą 400 000 Lt baudos sumokėjimui. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2013 m. sausio 21 d., tačiau nebuvo apmokėta. 2013 m. sausio 25 d. pranešime nurodė, jog 400 000 Lt sumą už neapmokėtą sąskaitą UAB „Fucus statyba“ įskaito į priešpriešinį UAB „Vilgersta“ turimą reikalavimą sumokėti 39 273,22 Lt už atliktus darbus pagal Sutartį. UAB „Fucus statyba“ prievolė sumokėti 39 273,22 Lt UAB „Vilgersta“ pasibaigė įskaitymu. Šiuo metu atsakovas skolingas 360 726,78 Lt, ši skola nėra apmokėta.

7Bankroto administratorius ginčijo UAB „Fucus statyba“ finansinį reikalavimą. Nurodė, jog UAB „Fucus statyba“ 2013 m. sausio 11 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį su UAB „Vilgersta“ ir priskaičiavo 400 000 Lt baudos. UAB „Fucus statyba“ yra skolinga 39 273,22 Lt „Vilgersta“ už atliktus statybos darbus. UAB „Fucus statyba“ finansinį reikalavimą kildina iš priskaičiuotos baudos sumos ir vienašališkai padarytos užskaitos už atliktus darbus, kuri vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu (toliau tekste ĮBĮ) yra negalima.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Fucus statyba“ prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė BUAB „Vilgersta“ ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo iš UAB „Fucus statyba“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje teismas sprendė, kad UAB „Fucus statyba“ turėjo teisę sutartį nutraukti vienašališkai, o UAB „Fucus statyba“ prievolė UAB „Vilgersta“ pasibaigė pastarojo prašomą priteisti skolą įskaičius į atsakovo priskaičiuotą baudą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog įskaitymas toje dalyje, kurioje į baudos dydį įskaityta UAB „Fucus statyba“ skola už atliktus darbus yra teisėtas ir, kad šis įskaitymas neužkerta kelio kelti klausimo dėl netesybų (baudos) mažinimo teismui sprendžiant klausimą dėl UAB „Fucus statyba“ finansinio reikalavimo tvirtinimo likusiai 360 726,78 Lt baudos sumai.

10Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas pažymėjo, kad Sutarties kaina buvo 900 000 Lt, o vėlesniais šalių susitarimais sutarties kaina sumažinta iki 531 405 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad numatytas baudos dydis nedaug skyrėsi nuo sutartos darbų kainos, sprendė, kad baudos dydis akivaizdžiai per didelis. Teismas pažymėjo, kad sumažinus pagal Sutartį rangovo atliktinų darbų mastą, mažėja ir galimų užsakovo nuostolių, rangovui neatlikus laiku savo įsipareigojimų, mastas, o netesybos laikytinos neprotingai didelėmis, kai jos beveik lygios sutartai darbų kainai. Taip pat teismas pažymėjo, kad neprotingu laikytinas baudos dydis, kuris viršytų įsiskolinimo už atliktus darbus sumą. Kadangi ši įsiskolinimo suma jau įskaityta, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patirtus realius nuostolius, kurie viršytų jau įskaitytą baudos sumą, sprendė, jog protinga baudos suma buvo įskaityta į ieškovo įsiskolinimą, todėl prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą dėl likusios

11360 726,78 Lt baudos, atmetė.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjas UAB „Fucus statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat sutarties laisvės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nurodė, kad sumažinus pagal Sutartį rangovo atliktinų darbų mastą, mažėja ir galimų užsakovo nuostolių mastas. Vadinasi, būtų sąžininga ir protinga netesybas mažinti proporcingai sumažintų darbų kainai. Atitinkamai, sumažinus sutarties kainą dvigubai, kaip protingas ir šalių valią atitinkantis netesybų dydis galėtų būti vertinamas pusę sutartos baudos, t. y. 200 000 Lt, atitinkantis netesybų dydis. Tokiu atveju, 39 273,22 Lt dalimi baudai esant įskaitytai, BUAB „Vilgerda“ įsiskolinimas pareiškėjui sudarytų 160 726,78 Lt (46 549,69 Eur). Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pateiktas teismo aiškinimas, pagal kurį tik įskaityta netesybų suma (39 273,22 Lt) vertintina kaip protingo dydžio bauda, yra neproporcingas ir iš esmės paneigia sutarties šalių valią.
  2. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto nurodytų tikėtinus nuostolius pagrindžiančių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, kad jis turėjo įrodyti realius nuostolius. Teismui buvo nurodytos tikėtinų nuostolių dydį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. UAB „Vilgersta“ pagal sutartį vykdė 3 daugiabučių gyvenamųjų namų mūro darbus, kurių atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) sudarė 1 765 524 Eur; dėl UAB „Vilgersta“ laiku neatliktų statybos (mūro) darbų, nusikėlė tolimesnių susijusių darbų atlikimas visame statybos projekte, vėlavo susijusių sutarčių vykdymas. Sutartyje numatyta 400 000 Lt dydžio bauda sudaro tik 1,8 proc. viso statybos projekto vertės ir 6.5 proc. trijų namų statybos vertės. Vertinant 200 000 Lt dydžio baudą kaip protingą, toks netesybų dydis sudarytų tik 0,9 proc. viso statybos projekto vertės ir 3,3 proc. trijų namų statybos vertės. Viso statybos projekto masto kontekste nurodyto baudos dydžio nuostoliai yra tikėtini.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Vilgersta“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Sutartyje nustatyta netesybų suma, įvertinus Sutarties vertę, yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo patirti realūs nuostoliai atitinka Sutartyje nustatytą netesybų sumą.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Fucus statyba“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apelianto reikalavimas grindžiamas netesybų suma, kurią atsakovas BUAB „Vilgersta“ turėtų sumokėti dėl sutartinių prievolių neįvykdymo.

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Vilgersta“ ir UAB „Fucus statyba“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. lapkričio 6 d. papildomais susitarimais. Bendrovei „Vilgersta“ netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apeliantas 2012 m. gruodžio 20 d. pranešė UAB „Vilgersta“ apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2013 m. sausio 4 d. dėl esminio sutarties pažeidimo, o 2013 m. sausio 11 d. išrašė UAB „Vilgersta“ PVM sąskaitą faktūrą bei pareikalavo sumokėti 400 000 Lt dydžio baudą, apskaičiuotą pagal Sutarties 15.6 p. nuostatas. 2013 m. sausio 25 d. pranešime dėl įskaitymo ir įsipareigojimų vykdymo apeliantas informavo bendrovę „Vilgersta“ apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą – atsakovui mokėtiną skolą (39 273,22 Lt) už atliktus darbus įskaitė į dalį mokėtinos baudos. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu konstatavo, kad apelianto atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas, taip pat apelianto skolos bendrovei „Vilgersta“ įskaitymas į baudos dydį, buvo teisėti. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą likusiai 360 726,78 Lt baudos sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad protinga baudos suma (39 273,22 Lt) buvo įskaityta į UAB „Fucus statyba“ įsiskolinimą, o viršijanti šį įsiskolinimą baudos dalis laikytina neprotingai didele, todėl teismas apelianto prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, atmetė. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog tik įskaityta netesybų suma vertintina kaip protingo dydžio bauda, yra neproporcinga ir iš esmės paneigia sutarties šalių valią. Apelianto manymu, protingas ir šalių valią atitinkanti netesybų dydis galėtų būti vertinamas pusę sutartos baudos, t. y. 200 000 Lt, atitinkantis netesybų dydis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

16Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007).

17Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Ž.ir ko UAB v AB „Litgrid“, bylos Nr. 3K-3-267-916/2015). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.

18Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų.

19Pagal kasacinio teismo praktiką teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių papildomais susitarimais sumažintos Sutarties kainos ir Sutartyje numatytos baudos santykį, sprendė, kad baudos dydis akivaizdžiai per didelis. Atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie patirtus realius nuostolius, kurie viršytų jau įskaitytą baudos sumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protinga baudos suma (39 273,22 Lt) buvo įskaityta į ieškovo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. rugsėjo 4 d. šalių sudarytos statybos rangos sutarties kaina buvo 900 000 Lt (24-45 b. l.). 2012 m. spalio 18 d. šalių pasirašytu papildomu susitarimu Nr. 1 buvo sumažinta UAB „Vilgersta“ atliktinų darbų apimtis ir atitinkamai sumažinta Sutarties kaina iki 588 391,69 Lt su PVM, o 2012 m. lapkričio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 2 Sutarties kaina sumažinta iki 531 405,17 Lt su PVM (prijungtos bylos t. 1, 33-36, 46-49 b. l.). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, numatytas baudos dydis nedaug skyrėsi nuo sutartos darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Vilgersta“ dalį savo prievolės įvykdė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad netesybos visų pirma atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Apeliantas neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek atskirajame skunde nurodė aplinkybes, jo manymu pagrindžiančias tikėtinų nuostolių faktą ir dydį. Apelianto teigimu tikėtinų nuostolių faktą pagrindžia didelis statybos projekto mastas, t. y. UAB „Vilgersta“ pagal Sutartį vykdė 3 daugiabučių gyvenamųjų namų mūro darbus apelianto vystomame 11 daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale, kurių statybos vertė sudaro 6 382 936 Eur (o 3 gyvenamųjų namų, kurių statybos darbus vykdė UAB „Vilgersta“, statybos vertė sudaro 1 765 524 Eur); be to, dėl rangovo UAB „Vilgersta“ laiku neatliktų statybos darbų nusikėlė ir tolimesnių susijusių statybos darbų atlikimas visame statybos projekte, vėlavo kitų susijusių sutarčių vykdymas, sutriko atsiskaitymai. Apelianto teigimu, viso statybos projekto masto kontekste 200 000 Lt dydžio nuostoliai yra neabejotinai tikėtini. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą jų dydį. Nors apeliantas skunde nurodo, kad netesybų mažinimo klausimas kilo tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu paskutiniame teismo posėdyje, kuriame jis išdėstė tikėtinų nuostolių dydį pagrindžiančias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nesiėmė veiksmų, kad pagrįstų bent dalį jo nurodomų nuostolių, patirtų dėl netinkamo Sutarties vykdymo (CPK 178 str.). Be to, apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo nurodomi nuostoliai viršytų teismo nustatytą jau įskaitytą baudos sumą, nors tokia galimybė šioje instancijoje jam suteikta (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.).

22Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis turėjo įrodyti realius nuostolius. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nesprendė, jog apeliantas turėjo įrodyti realių nuostolių dydį. Kadangi, kaip minėta, žemiausioji netesybų mažinimo riba yra realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, spręsdamas dėl protingo netesybų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nepateikti įrodymai apie realiai apelianto patirtus nuostolius, kurie viršytų jau įskaitytą baudos sumą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad protinga baudos suma šiuo atveju yra įskaityta į apelianto įsiskolinimą.

23Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundo argumentus sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl protingo baudos dydžio. Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo kilusį ginčą, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24BUAB „Vilgersta“ atsiliepime prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą nepateikė (CPK98 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „Vilgersta“... 5. Pareiškėjas UAB „Fucus statyba“ kreipėsi į bankroto administratorių su... 6. 360 726,78 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Finansinį reikalavimą... 7. Bankroto administratorius ginčijo UAB „Fucus statyba“ finansinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė... 10. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas pažymėjo, kad Sutarties kaina buvo... 11. 360 726,78 Lt baudos, atmetė.
  1. Atskirojo skundo ir... 12. Pareiškėjas UAB „Fucus statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Vilgersta“ prašo... 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Fucus statyba“ finansinio... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Vilgersta“ ir UAB... 16. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra... 17. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais... 18. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 19. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas spręsdamas, iki kokio dydžio... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. rugsėjo 4 d. šalių sudarytos... 22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundo argumentus sprendžia,... 24. BUAB „Vilgersta“ atsiliepime prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas,... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....