Byla 2A-1445-798/2013
Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujamų jų įstatyminės atstovės J. K. ir atsakovo A. Z. firmos ,,Stikmetas“, A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujamų jų įstatyminės atstovės J. K. ieškinį atsakovams A. Z. firmai „Stikmetas“ bei A. Z. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.

2Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų A. Z. firmos ,,Stikmetas“ ir A. Z. solidariai 24 550 Lt nuostolių, kurie yra lygūs už restauracijos darbus sumokėtai sumai.

5Nurodė, kad Vilniuje, ( - ), esančių gyvenamojo namo (unik. ( - ) ir kitų statinių (unik. ( - )) buvusi savininkė J. K. 2006-09-20 su atsakovu A. Z. firma „Stikmetas“ sudarė žodinę rangos sutartį dėl langų restauravimo darbų atlikimo minėtuose pastatuose. Šios sutarties pagrindu vadinamuose „didžiuoju“ ir „mažuoju“ pastatuose 2006 m. rugsėjo mėn. – 2007 m. spalio mėn. atsakovo firma atliko langų restauravimo darbus. J. K. 2007-01-05 sudaryta dovanojimo sutartimi, minėtą gyvenamąjį namą su statiniais padovanojo savo anūkams: J., M., A. ir A. K.. 2009 m. J. K. mirė. Anūkams su tėvais 2010 m. sausio mėnesį sugrįžus į Lietuvą buvo pastebėta, kad namo langai rasoja, jų viduje susidaręs šerkšnas, jie nesandarūs, mediena paveikta drėgmės. UAB “Archista“ įvertinusi langų būklę, nustatė, kad atlikta langų restauracija buvo nesėkminga, stiklo paketai nedavė šiluminio efekto, jų būklė neatitiko statybos ir naudojimo normų reikalavimų. Kadangi atsakovo firmos atlikti darbai buvo su esminiais trūkumais, kurie nebuvo pašalinti, ieškovai įgijo teisę reikalauti jų patirtų nuostolių, kuriuos sudarė atsakovo firmai sumokėta suma, t.y. 24550 Lt, bei 13555 Lt suma, pagal rangos sutartis L299, L315 ir L333 sumokėta bendrovei “Langų servisas“ už sugadintų langų pakeitimą į naujus. Kadangi atsakovas A. Z., bei jo vardu veikianti firma „Stikmetas“ yra solidarūs skolininkai, todėl jie abu yra atsakingi už patirtus nuostolius, viso 38105 Lt. Ieškovai taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas A. Z. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, suėjus senaties terminui. Nurodė, kad pripažįsta, jog su J. K. buvo sudaręs žodinę rangos sutartį ir sutaręs abiejuose namuose atlikti langų restauravimo darbus. Atliekant langų restauravimą, buvo demontuotos visų langų varčios; išorinės ir vidaus, atstatyta varčių geometrija, didžiajame name 24 vienetai išorinių varčių buvo pakeistos naujomis, visose varčiose langų stiklai buvo pakeisti naujais, o į visas abiejų pastatų langus vidaus varčias buvo įmontuoti šiuolaikiniai stiklo paketai su selektyviniu stiklu. Pinigus už medžiagas bei darbą gaudavęs iš J. K., parašydamas pakvitavimus. Tačiau pilnutinai už atliktus darbus atsakovui nebuvę sumokėta. Taip pat nurodė, kad darbai buvo pradėti 2006 m. rugsėjo mėnesį, o baigti 2007 m. birželio mėnesį, todėl ieškovai turėjo apie darbų trūkumus pareikšti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, kaip numato CK 6.666 str. 2 d.

7Atsakovas A. Z. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovų priteisti 31 770 Lt už atliktus darbus ir 4 099,64 Lt metinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, kad darbus pradėjo 2006 m. rugsėjo mėnesį „mažajame“ name. Atsakovo darbus kiekvieną dieną prižiūrėjo apsaugininkai, kurie tikrindavo atvežamas prekes ir prižiūrėdavo darbus. Nei užsakovė, nei jos sūnus su šeima darbų atlikimo metu name negyveno. Namas nebuvo šildomas. Be to, „mažajame name“ yra baseinas bei pirtis, kurie nėra izoliuoti nuo likusios namo erdvės. Todėl namo viduje nuolat kaupiasi drėgmė, kyla garai, susidaro kondensatas. Atsakovui atlikus langų restauravimo darbus „mažajame“ name (iš viso - 41 langas), už atliktus darbus buvo atsiskaityta pilnutinai. Kadangi užsakovai buvo patenkinti darbo rezultatais, jie paprašė tęsti darbus „didžiajame“ name. Pasak atsakovo, jis „didžiajame“ name restauravęs 65 langus, iš kurių 24 langus pakeitė naujais, taip pat pakeitė išorines balkonų duris. Nors darbų priėmimo-perdavimo aktas raštu nebuvo pasirašytas, tačiau ieškovai darbų atlikimo neneigia, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Atsakovas pripažįsta, kad už darbus jam buvo sumokėta 24550 Lt, o tuo tarpu darbų jis atlikęs už 56250 Lt. Todėl atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovų (jo įstatyminės atstovės) likusią sumą – 31770 Lt.

8Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės, kad atsakovas atliko rangos darbus ir kad ieškovai yra gavę ekonominę naudą neįrodytos, todėl prašė priešieškinį atmesti.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Iš atsakovo A. Z. firmos „Stikmetas“ ieškovams priteista 13555,00 Lt, išlaidų rangos darbų trūkumams pašalinti, 406 Lt, žyminio mokesčio, 2135 Lt advokatų pagalbai atlyginti, 3557 Lt už ekspertizę ir 61 Lt vertimų išlaidų. Atsakovui A. Z. firmai „Stikmetas“ turto ir lėšų neturint, arba turint nepakankamai, nurodytos sumos ieškovams subsidiariai priteistos iš atsakovo A. Z.. Likusi ieškinio dalis atmesta.

11Priešieškinys patenkintas iš dalies. Iš ieškovų atstovaujamų jų įstatyminės atstovės J. K. solidariai atsakovui Z. firmos „Stikmetas“ naudai priteista 16000,00 Lt neišmokėto atlyginimo už atliktus rangos darbus, 480 Lt, žyminio mokesčio ir 14 litų bylinėjimosi išlaidų. Likusi priešieškinio dalis atmesta.

12Priteistas priešpriešinių reikalavimų sumas tarpusavyje įskaičius, priteista solidariai iš ieškovų atstovaujamų jų įstatyminės atstovės J. K. atsakovo A. Z. firmos „Stikmetas“ naudai 2 445 Lt, ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 445 Lt, sumą nuo ieškinio pareiškimo 2010 m. liepos 12 d. ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tarpusavyje įskaičius priteistas ieškovams ir atsakovams bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo A. Z. firmos „Stikmetas“ ieškovams atstovaujamiems jų įstatyminės atstovės J. K. priteista 5665 Lt, bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. Z. firmai „Stikmetas“ turto ir lėšų neturint arba turint jų nepakankamai, nurodytą sumą ieškovams subsidiariai išieškant iš atsakovo A. Z..

13Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas padarė išvadą, jog tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kurie vartotojui suteikė papildomas teisių apsaugos garantijas kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Teismas sprendė, kad šiai sutarčiai, be specialiųjų normų, taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 str.) bei vartojimo pirkimo – pardavimo taisyklės (CK 6.350 – 6.370 str.). Todėl gindami savo teises, ieškovai galėjo pasirinkti CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse išdėstytus gynybos būdus. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovai neatleidžiami nuo pareigos sutartimis prisiimtas prievoles vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi, o iškilus ginčui, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CK 6.38 str., CPK 7 str. 2 d.).

14Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis vartojimo sutartis, kaip to pageidavo J. K. ir jos sūnus A., o atsiskaitymai vykdomi be PVM sąskaitų faktūrų, grynaisiais pinigais, tik pinigų mokėtojui ir gavėjui pasirašant pakvitavimus. Ieškovų pateiktose papildomose sąmatose, buvo nurodyti tik gauti avansai, išvardinti kai kurie darbai, jų kaina bei skaičiavimai, kuriems reikalingi šias sąmatas surašiusio ir pasirašiusio atsakovo paaiškinimai. Užsakovai šių sąmatų nepasirašė, taip pat nepateikė teismui darbų registracijos žurnalo, kuriame, atsakovo teigimu, namų valdos apsaugininkai surašydavo atvežtas langų renovacijai reikalingas medžiagas ir atliktus darbus, nepateikė atsakovo atliktų rangos darbų perdavimo – priėmimo akto (CK 6.442 str. 2 d., 6.662 str.1 ir 2 d.), pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų nereiškė. Teismo vertinimu, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, tačiau užsakovams nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. ir iki 2007 m. birželio 22 d. periodiškai apmokant rangovui už darbus, sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir pagal ją buvo atlikti darbai.

15Teismas sprendė, kad sugrąžinti rangovui sumokėtus 24 550 Lt, motyvuojant nesėkminga langų renovacija ir nepasiūlius jam pašalinti trūkumus, ieškovų 2010 m. kovo 9 d. pareikštas reikalavimas praleidus dviejų metų senaties terminą negali būti tenkinamas (CK 6.363 str. 9 d.). Tačiau įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei eksperto išvadą, teismas tenkino ieškovų prašymą priteisti iš rangovo jo darbo trūkumų pašalinimo išlaidas.

16Teismas spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo, įvertinęs Statybinės – techninės ekspertizės išvadas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nebuvo pateikta rašytinė rangos sutartis, padarė išvadą, jog pagal byloje esančius įrodymus 2007 metais šiam objektui buvo įsigyta medžiagų už 9930 Lt, o darbai vyko iki 2007 m. spalio mėnesio. Įvertinęs tai, kad paskutinis pinigų perdavimas vyko 2007 m. birželio mėnesį, todėl teismas konstatavo, kad ieškovai po darbų užbaigimo 2007 metų rudenį galutinai neatsiskaitė su atsakovu. Todėl priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovui iš ieškovų 16 000 Lt skolos, nes atsakovo reikalaujamą sumą sumažino įvertinęs netinkamą darbų atlikimą (CK 6.680, 6.334 str.1 d. 2p.). Kadangi šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų priteisimo jos priteistos nebuvo.

17Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

18Ieškovai A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujami įstatyminės atstovės J. K. (toliau –Apeliantai) apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 24 550 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį atmesti, likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi tik atsakovų paaiškinimais ir neatsižvelgė į ieškovų aiškinimus. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad žodinės rangos sutarties reikalavo J. K. ir jos sūnus A., nes būtent atsakovas jiems nesiūlę sudaryti rašytinės sutarties, kas buvo naudinga tik jam, tokiu būdu apsunkinant užsakovams galimybę ginti pažeidžiamas teises. Todėl teismas šių aplinkybių negalėjo panaudoti prieš ieškovus ir jomis remtis priimdamas skundžiamą sprendimą. Užsakovė nepasirašė sąmatose, nes jose buvo pateikti netikslus darbų ir jų apmokėjimo duomenys (pvz., papildomoje sąmatoje dėl ,,didžiojo“ namo nurodoma, kad bendra darbų kaina yra 43 750 Lt, tačiau iš sąmatos turinio visiškai neaišku kaip ši suma buvo apskaičiuota.) Darbų registracijos žurnalas nepateiktas, nes jo aplamai nebuvo. Todėl ir ši aplinkybė taip pat negalėjo būti panaudojama prieš Apeliantus. Teigia, kad teismo argumentas dėl A. K. trukdymo ekspertui apžiūrėti langus neatitinka tikrovės, nes teismas nepaaiškino kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo procesinių teisių atsikirsti į ieškinį pažeidimas, o iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertizės objektas buvo apžiūrėtas 2011-01-28 ir 2011-04-18. Todėl mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Teigia, kad teismas nedetalizavo, jog tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis priskiriama prie statybos rangos sutarčių (CK 6.644-6.671 str. ir CK 6.681-6.699 str. nuostatos) ir jai taikytinos ne tik bendrosios rangos sutarčių nuostatos, bet ir statybos rangą reglamentuojančios nuostatos, todėl Apeliantų reikalavimui priteisti nuostolius turėjo būti taikomas 5 metų, o ne 2 metų senaties terminas (CK 6.363 str. 9 d., 6.664 str., 6.698 str.). Teigia, kad darbai buvo priimti faktiškai pradėjus naudotis suteiktu rezultatu – 2007 metų spalio - lapkričio mėnesiais, o ieškinys pateiktas 2010 metais. Dėl šios priežasties nustatytas 5 metų terminas suėjęs nebuvo. Šis ieškovo reikalavimas susijęs su 24 langais, kurie renovuoti ,,didžiajame“ name (unik.n. 1092-0001-1016) ir 41 lango renovuotų ,,mažajame“ name. Ieškovai negali naudotis rangos sutarties rezultatais pagal paskirtį, trūkumai yra esminiai, nebuvo pagrindo manyti, kad jie gali būti ištaisyti. Nuostolių sumą ieškovai įvertino 24 550 Lt suma (CK 6.249 str. 3 d.). Mano, kad būsimų išlaidų realumą patvirtino ir tai, kad teismas priteisė iš atsakovų 13 555 Lt sumokėtų UAB ,,Langų servisas“. Mano, kad vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, nurodyta ieškovų patirta nuostolių suma turėjo būti priteista iš atsakovo (CK 6.256 str. 1 d.). Nesutinka su teismo argumentais, jog netinkamas patalpų šildymas ir vėdinimas žiemos sąlygomis, oro patekimo prie langų blokavimas nuleistomis žaliuzėmis ir dėl to atsiradęs kenksmingas drėgmės poveikis tapo esmine langų staktų ir varčių pajuodavimo ir nepleišėjimo defektų atsiradimo priežastimi, nes įrodymų apie tai, kad ieškovų namų valda nebuvo šildoma nepateikta. Nors ieškovai į Lietuvą grįžo tik 2010 metais, tačiau iki jų grįžimo namus prižiūrėjo ir šildė J. K.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiama 2011-11-10 pažyma iš UAB ,,Lietuva Statoil“ iš kurios matyti, kad 2006 metais buvo įsigyta kuro šildymui beveik už 23 000 Lt, 2007 metais už 20 000 Lt, 2008 metais už 18 000 Lt. Prašo minėtą įrodymą prijungti prie civilinės bylos (CPK 314 str.). Nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės, nes mano, kad joje buvo iškelta tik prielaida, kad pelėsis atsirado dėl netinkamo patalpų šildymo ir vėdinimo. Teigia, kad ekspertizės akte nenurodyta, jog tai galėjo būti vienintelė ir pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis. Mano, kad pelėsio atsiradimą galėjo sąlygoti ir kitos priežastys nesusijusios su namų šildymu. Nurodo, kad ekspertizės išvadoje nebuvo nurodyta, jog netinkamas patalpų šildymas ir vėdinimas galėjo būti pajuodusių ir supleišėjusių langų staktos ir varčios, supleišėjusios langų staktos ir varčios, ant išorinių lango varčių į kambario pusę tekėjusio vandens žymės, nuo išorinių langų varčių į patalpos pusę atsilupęs lakas, langų sunkus atidarymas ir uždarymas, langų išorinio stiklo vidinės pusės rasojimas, žiemą susidarantis ledas, atsirado dėl to, kad renovuojant langus stiklo paketas buvo įrengtas vidinėje varčioje, o stiklas – išorinėje varčioje, nors turėtų būti priešingai. Teigia, kad ieškovai pastebėję trūkumus tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie pastebėtus jo darbo defektus, 2010 metais tik grįžus namo, tačiau atsakovas atsisakė pašalinti trūkumus. Tuo tarpu J. K. būdama 1929 metų gimimo dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus atsakovo darbų trūkumų negalėjo tinkamai įvertinti. Todėl mano, kad atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto reikšmės šiuo atveju suabsoliutinti nereikia.

20Teigia, kad teismas iš dalies tenkindamas atsakovo A. Z. priešieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas ir visiškai neaišku kokiu būdu teismas nustatė, kad ieškovų įsiskolinimo suma atsakovams sudaro 31 770 Lt ir kokiu būdu teismas šią sumą sumažino iki 16 000 Lt. Byloje ginčas kilo tik dėl ,,didžiajame“ name atliktų darbų. Minėtame name buvo renovuoti 24, o ne 65 langai, kaip teigia atsakovas. Už renovuotus 24 langus ,,didžiajame“ name su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmas mokėjimas (avansas) 9 000 Lt už darbus ,,didžiajame“ name buvo atliktas atsakovui 2006-10-13. Vėliau atsakovui už darbus šiame name buvo papildomai sumokamos sumos: 2007-03-22 -1500 Lt, 2007-06-28 -500 Lt, 2007-06-03 – 1500 Lt, 2007-06-22 – 500 Lt. Mano, jog nurodytos aplinkybės tvirtina, kad visi nurodyti vėlesni mokėjimai buvo susiję su darbais ,,didžiajame“ name, nes jie prasidėjo tik tada, kai 2006 metais pasibaigė darbai ,,mažajame“ name. Atsakovas pasirašė, kad galutinį atsiskaitymą – 6200 Lt už mažojo namo objektą jis gavo 2006-12-28. Iš viso už 24 langų ,,didžiajame“ name renovavimą buvo sumokėta 13 000 Lt. Šis faktas ginčijamas nebuvo. Byloje nepateikti įrodymai, kad 41 lango renovaciją atliko atsakovai, taip pat nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys, kad užsakovė ir rangovas susitarė dėl šių langų ,,didžiajame“ name renovacijos. Byloje esanti viena sąmata nurodo, kad buvo renovuoti tik 24 langai, o ne 65. Atsakovė šios sąmatos nepatvirtino, todėl atsakovo sąmata neįsigaliojo ir netapo rangos sutarties dalimi (CK 6.653 str. 3 d.). Be to iš sąmatos visiškai neaišku iš kur susidarė 43 750 Lt suma ir kaip ji buvo apskaičiuota. Mano, kad ieškovų teiginių pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas daugiau kaip 3 metus nereiškė jokių pretenzijų ieškovams. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina atsakovo įmonės gautų pajamų sumos – 31 770 Lt, nes atlikti darbai neįtraukti į atsakovo buhalterinę apskaitą. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma rodo, kad atsakovo firmos pardavimai nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 metų birželio sudarė 31 039,5 Lt, iš to skaičiaus fiziniams asmenims – 3660 Lt. Pagal atsargų nurašymo aktus per šį laikotarpį nurašytą medžiagų už 11 483,31 Lt sumą, o už darbus atsakovo firmos klientai sumokėjo 22 983,42 Lt per banką, o 11 444,52 Lt sumokėjo grynais. Užsakovui (ieškovams) atlikti darbai į finansinę apskaitą įtraukti nebuvo ir VMI nedeklaruoti. Atsižvelgiant į nurodytą teigia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu darbai buvo atliekami ne tik Apeliantams, bet ir kitiems asmenims, taip pat pripažįstama, jog už atsakovo atliktus darbus 24 550 Lt sumai su juo buvo visiškai atsiskaityta. Teigia, kad atsakovų pateikti sąskaitų-faktūrų išrašai nepatvirtina atliktų darbų apimties ir patirtų išlaidų fakto, nes atsakovas tuo pačiu metu atliko darbus ir kitiems asmenims. Apeliantų nuomone, net ir nustačius, kad buvo renovuojamas didesnis langų skaičius, ieškovai vis tiek neturėtų atsiskaityti už juos, nes darbai atlikti nekokybiškai. Mano, kad priešieškinys pateiktas fizinio asmens A. Z. vardu, todėl atsižvelgiant į tai, kad darbus atliko A. Z. firma ,,Stikmetas“, jis kaip fizinis asmuo yra netinkamas ieškovas priešieškinyje.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. Z. ir A. Z. firma ,,Stikmetas“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Apeliantų įstatyminis atstovas (jų tėvas) pats priimdavo darbus, pats juos įvertindavo labai gerai ir tik tada sumokėdavo atsakovui tam tikrą sumą, kuri buvo fiksuojama abipusiame pakvitavime. Iš pradžių darbus buvo planuojama baigti atsakovui restauravus 41 langą ir sutartį nutraukti, tačiau atsižvelgiant į Apeliantų tėvo prašymą, darbai buvo tęsiami ,,didžiajame“ name, kuriame reikėjo restauruoti ir renovuoti 65 langus. Atsakovui baigus darbus ,,mažajame“ name, Apeliantų tėvas - užsakovas pilnai atsiskaitė už 41 lango restauravimą, be to, užsakovas sumokėjo Atsakovui 9 000 Lt avansą už būsimus darbus ,,didžiajame“ name. Kadangi atsakovas tinkamai įvykdė visus sutartus darbus jis įgijo teisę gauti atlyginimą, tačiau Apeliantų tėvas A. K. dėl nežinomų priežasčių neatsiskaitė.

22Atsakovai A. Z. ir A. Z. firma ,,Stikmetas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovų 31 770 Lt skolos, 4 099,64 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, o konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas bei pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 185 str., 329 str. 2 d. 3 p.). Apelianto teigimu apylinkės teismas nemotyvavo teiginio, kad ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti langų trūkumų šalinimo išlaidas. Mano, kad šis teiginys vertintinas kaip pirmos instancijos teismo išvada, bet be teisinių argumentų, remiantis kurias ji buvo padaryta. Teismas nenurodė jokių argumentų dėl ginčo kvalifikavimo, nors byloje ir buvo keliamas klausimas dėl netinkamos kokybės daiktų (langų) ir jų trūkumų šalinimo, taip pat dėl netinkamo langų renovavimo ieškovų gyvenamuosiuose namuose. Teismas taip pat nenurodė jokių motyvų, dėl ko atsisakė byloje taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo kodėl atsisakyta taikyti ieškinio senatį, todėl mano, kad tokiu būdu pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimai, atsakovų teisėti lūkesčiai ir teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi prof. dr. S. M. technine ekspertize, kurioje nustatytos prieštaringos aplinkybės – stiklai langų varčiose sumontuoti netinkamai (stiklo paketas įrengtas vidinėje varčioje, o stiklas - išorinėje lango varčioje, nors pats ekspertas patvirtina, kad teisės aktai nenumato, kurioje varčios pusėje turi būti montuojami stiklo paketai. Priežastinio ryšio dėl netinkamo langų renovavimo nėra, pelėsis atsirado dėl netinkamo gyvenamojo namo patalpų vėdinimo ir šildymo). Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad viename gyvenamajame name yra įrengtas baseinas, kuris yra vienoje erdvėje su pakeistais langais ir tokiu būdu nulemia didesnės drėgmės kaupimąsi patalpose ir dėl to nepasisakė. Apeliantų nuomone, teismas ydingai vertino eksperto išvadą dėl to, kad montuojant stiklų paketus langų varčioje Statybos techninio reglamento 2.05.20:2006 ,,Langai ir išorinės lauko durys“ reikalavimai nebuvo pažeisti. Mano, kad atliekant ekspertizę ekspertas išėjo už savo kompetencijos ribų komentuodamas ir pasisakydamas apie aplinkybes, kurios neva turi būti žinomos statybos profesionalui, t.y. jam turi būti žinomos pasekmės, kurios gali atsirasti surenovavus stiklo paketus vidinėje lango varčioje. Teigia, kad tokios išvados pateikimas nėra techninės ekspertizės dalykas ir vertintinas kaip minėto eksperto samprotavimas, kuris neparemtas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis, todėl mano, kad šia išvada teismas neturėjo pagrindo vadovautis. Elgdamasis priešingai teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas įvertinęs ekspertizės išvadą, konstatavo, jog defektų (langų staktų ir varčių pajuodavimas bei supleišėjimas) atsiradimo esmine priežastimi buvo netinkamas patalpų šildymas ir vėdinimas žiemos sąlygomis, oro patekimo prie langų blokavimas nuleistomis žaliuzėmis ir kt., įstatymo nustatyta tvarka ieškovai nepareiškę pretenzijų atsakovui dėl netinkamo stiklo paketų įrengimo bei nepasiūlę jam pačiam pašalinti trūkumus tuojau po darbų užbaigimo 2007 metų spalio mėnesį ieškovai atėmė galimybę iš atsakovo perstatyti nekokybiškus langų rėmus. Tokia teismo išvada patvirtina ieškovų prievolę atsiskaityti už atliktą langų renovaciją ir kartu paneigia sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – medžiagų pirkimo bei mokėjimo už atliktus darbus dokumentai patvirtina aplinkybę, kad UAB ,,Langų servisas“ pagamino ir pakeitė keletą langų, esančių ieškovų namuose už bendrą 13 555 Lt sumą. Mano, jog tai reiškia, kad buvo pašalinti būtent langų trūkumai, o ne jų vartojimo rangos (langų restauravimo darbų) trūkumai, tačiau minėti įrodymai nepatvirtina, kad buvo keičiami ir tvarkomi būtent atsakovo restauruoti langai, esantys ieškovų namuose. Tuo tarpu kitų įrodymų patvirtinančių, kad langų restauravimo darbai atlikti netinkamai, nėra, todėl teigia, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas vartojimo rangos (langų restauravimo) darbus atliko netinkamai, dėl ko jų reikalavimas dalyje dėl 13 555 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo taip pat negalėjo būti tenkinamas ir ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas ydingai ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.338 straipsnio 2 dalį ir 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punktą, tuo pažeisdamas CK 6.678 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Mano, jog UAB ,,Langų servisas“ atliko ieškovų gyvenamųjų namų keleto langų pagaminimo ir jų pakeitimo darbus, todėl teigia, kad tokiu būdu ieškovai pašalino galimus atsakovo renovuotų langų trūkumus, tačiau vartojimo rangos trūkumų ieškovai nepašalino. Dėl to teismas neturėjo pagrindo vadovautis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi. Teismas taip pat neįvertino, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes langų renovacija buvo atlikta 2007 metais, o į teismą ieškovai kreipėsi 2010-03-09, praleisdami CK 6.678 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą 2 metų senaties terminą. Teigia, kad skundžiamame sprendime teismas aplamai nepasisakė dėl CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo ir aiškinimo, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti šią teisės normą. Teismas pažeidė CK 6.687 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai atsisakė taikyti 2 metų ieškinio senatį ieškovams, nors ieškovai to prašė. Taip pat buvo pažeistos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes nebuvo patenkintas prašymas priteisti įstatymines palūkanas (4099,64 Lt), todėl mano, kad teismo išvada, jog nebuvo pagrindo joms priteisti nepagrįsta. Be to teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ir neveiksnių ieškovų tėvai J. K. ir A. K., nes teismo sprendimai neabejotinai sukelia jiems teises ir pareigas, kadangi priteistas iš neveiksnių ieškovų atsakovui priteistas sumas turės išmokėti jų tėvai J. K. ir A. K. (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

23Ieškovai A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujami įstatyminės atstovės J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o ieškovų apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad nepilnamečiai vaikai neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, todėl negali būti pilnaverčiais civilinių teisinių santykių dalyviais, todėl jų interesus atstovauja tėvai ir pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra. Nesutinka su Apelianto teiginiais dėl ieškinio senaties taikymo pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį (2 metai), nes atsižvelgiant į LAT praktiką, kad statybos rangoje susiklosto daug santykių, kurie nulemti statybos proceso specifikos ir vartojimo rangos instituto, bei bendrųjų rangos normų nereguliuojamos, tai taikoma ir CK 6.698 straipsniui, kuris nustato pailgintą 5 metų garantinį terminą statybos rangos rezultatui. Šie terminai taikyti ir vartojimo statybos rangos atveju. Kadangi darbai priimti 2007 metų spalio-lapkričio mėnesį, o ieškinys pareikštas – 2010 metais, ieškinio senaties terminas suėjęs nebuvo. Nesutinka su Apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punktą, tuo pažeisdamas CK 6.678 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl jam kilo atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnį (CK 6.687 straipsnio 1 d.). Nesutinka su Apelianto teiginiu, jog UAB ,,Langų servisas“ atlikti darbai šalinant atsakovo darbo trūkumus nepatvirtina aplinkybių, jog buvo keičiami būtent atsakovo renovuoti langai, nes ekspertas padarė vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai ir dėl nustatytų defektų jie negali būti naudojami pagal paskirtį. Teigia, kad ieškovai tinkamai įvykdė pareigą tinkamai ir laiku informuoti atsakovą apie atlikto darbo defektus, tačiau pats atsakovas atsisakė šalinti defektus, todėl ieškovai nusprendė ginti savo teises teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant viešojo intereso, byla apeliacine tvarka nagrinėtina apsiribojant apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkinti ginčo šalių ieškinys ir priešieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu.

25Ieškovai prašo prie bylos prijungti naują įrodymą – 2011-11-02 A. K. prašymą ir UAB ,,Lietuva Statoil“ pažymą, nes naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 104-105, T2) (CPK 314 str.). Kaip matyti iš pateiktos 2011-11-02 ieškovo A. K. prašymo UAB ,,Statoil“ buhalterijai, ieškovas prašė išduoti pažymą už įsigytą kurą (šildymui) objekte ( - ),Vilnius už 2006, 2007, 2008 metus. Tačiau iš pateiktos pažymos negalima spręsti, jog ji patvirtina ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes (b.l 104, T2). Iš byloje esančių atsakovo parodymų matyti, jog jis neneigė aplinkybės, kad namas esantis adresu ( - ), Vilniuje, buvo šildomas periodiškai A. K. iš užsienio grįžus namo ir minimaliai jam nesant namuose, o atsakovui buvo suteikta patalpa garaže ir jis atlikdamas darbą šildėsi elektriniu radiatoriumi (b.l. 63-64, T2). Atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina periodinį namų šildymo faktą, o iš ieškovo pateiktos pažymos (kliento užregistruotos operacijos) negalima spręsti, jog joje nurodytos sumos buvo sumokėtos už kurą įsigyjamą tik namų esančių ( - ), Vilniuje, šildymui. Todėl šis įrodymas, kaip nepatvirtinantys jokių svarbių bylai aplinkybių atsisakytinas priimti ir nevertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

26Apeliaciniai skundai netenkinami.

27Dėl Apeliantų A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujamų įstatyminės atstovės J. K. apeliacinio skundo.

28Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą dėl 24 550 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovo vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais dėl sudarytos žodinės sutarties, aplinkybes, jog nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, ieškovai A. K. ir J. K. nedalyvavo teismo posėdžiuose, nebuvo pateiktas darbų registracijos žurnalas, buvo neatsižvelgta į tai, kad ekspertui visgi buvo leista apžiūrėti ekspertizės objektą (namus esančius Juodasis kelias 80, Vilniuje), tuo teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas netenkino Apeliantų prašymo priteisti 24 550 Lt nuostolių ne dėl virš nurodytų aplinkybių, o įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs, jog Apeliantai praleido įstatyme nustatytą 2 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, pareikšti. Nors Apeliantai ir teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai ir ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 6.664 str., 6.698 str.), tačiau, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka.

30Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

31Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Taigi, sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant šių teisės normų konkurencijai) – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį.

33Nustatyta, kad J. K. (mirusi 2009 metais) ir atsakovas A. Z. įmonė ,,Stikmetas“ sudarė žodinę sutartį pagal kurią susitarė, kad atsakovas atliks ,,didžiojo“ ir ,,mažojo“ namų esančių ( - ), Vilniuje, langų restauravimo darbus. J. K. darbus užsakė jai tuo metu nuosavybės teise priklausančiuose namuose, akivaizdu, jog langų restauravimas buvo skirtas asmeninių J. K. ir jos šeimos narių – ieškovų (Apeliantų), po jos mirties tapusių gyvenamojo namo (unik. n. ( - ) ir kiemo statinių (inžinierinių) (unik.n. ( - ), esančių ( - ), Vilniuje savininkais, asmeninių poreikių tenkinimui (b.l. 21-22, T1). Darbus atliko atsakovo - rangovo firma ,,Stikmetas“, savininkas A. Z., kuris verčiasi langų, balkonų, šiltnamių gamyba ir įstiklinimu, t.y. asmuo besiverčiantis tam tikru verslu (CK 1.39 str.). Atsiskaitymai su juo buvo vykdomi grynaisiais pinigais pasirašant pakvitavimus. Iš byloje pateiktų papildomų sąmatų matyti, kad jose nurodomi gauti avansai, įvardijami atlikti darbai, kaina, paskaičiavimai (b.l. 6; 9-20; 23 T1, b.l. 40-42, T2).

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog priešingai, nei nurodė Apeliantai tarp ginčo šalių susiklostė ne statybos rangos vartojimo teisiniai santykiai, o vartojimo rangos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir jiems taikytinos nesąžiningų vartojimo sutarčių taisyklės (CK 6.350 - 6.370 str., 6.188 str.). Todėl atmeta Apeliantų argumentą dėl tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių kaip teisiškai nepagrįstą.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, <...> kad įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

36Šiuo atveju Apeliantai prašė atlyginti nuostolius patirtus dėl netinkamo langų restauravimo darbų atlikimo (CK 6.363 str. 5 d.). CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad išsireikalauti sumokėtą kainą pirkėjas šio straipsnio numatytais atvejais gali per dvejų metų (2) ieškinio senaties terminą.

37Atsakovas teigė, jog dalį pinigų jam mokėjo J. K. (mirusi 2009 m.), o dalį A. K., kai grįždavo iš užsienio į Lietuvą. Jis teismo posėdžiuose nedalyvavo, o ieškovais byloje buvo J. K., kaip nepilnamečių vaikų ir namo bei statinių esančių adresu ( - ), Vilniuje, įstatyminė atstovė, patikėjusi šeimos interesus atstovauti advokatams, kurie atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi, akivaizdu, kad vykdant dalinius atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2006-09-20 iki 2007-06-22 darbų atlikimas buvo patvirtintas J. K. ir jos sūnaus A. atliktais apmokėjimais, kuris atsakovo darbų atlikimo metu lankėsi pas motiną. Vadinasi A. K. turėjo galimybę kontroliuoti atsakovo atliekamus darbus ir pasirašyti darbų atlikimo priėmimo – perdavimo aktą, o pastebėjęs darbų trūkumus, apie tai turėjo jį informuoti, tačiau šios pareigos neatliko (CK 6.662 str. 1 d., 4 d.). Tuo tarpu Apeliantai (be A. K., J. K. sūnaus ir nepilnamečių ieškovų tėvo) grįžimą į Lietuvą deklaravo 2010-01-04 (b.l. 28, T1) ir tik po to buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų (CK 6.662 str. 4, 5 d., 6.666 str. 5 d.).

38Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovui atlikus darbus 2007 metais, o Apeliantams dėl jo atliktų darbų pradėjus reikšti pretenzijas tik 2010 metais, darytina išvada, jog jie praleido 2 metų ieškinio senaties terminą (CK 6.363 str. 9 d.), o laiku nepranešus apie darbų trūkumus, kaltė dėl nuostolių atsiradimo tenka jiems patiems dėl neapdairaus jų, kaip vartotojų elgesio.

39Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

40Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė dėl vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Todėl pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos ir nepagrįstai buvo spręsta, jog ieškovai praleido 2 metų ieškinio senaties terminą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

41Apeliantai nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, nes mano, jog atliekant ekspertizę buvo iškelta tik prielaida, kad pelėsis atsirado, dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir šildymo.

42Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, dėl netinkamai atliktų vartojimo rangos darbų – langų restauracijos ir teismas specialių žinių šiuo klausimu neturėjo, siekiant pašalinti tarp šalių kilusius prieštaravimus buvo skirta teismo ekspertizė pavedant ją atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M., gauta ekspertizės išvada (CK 6.662 str. 5 d., CPK 212-216 str.) (b.l. 257-259, T1). Įvertinęs atsakovo darbą ekspertas padarė išvadas, jog atsakovas darbus atliko netinkamai, dėl ko po langų renovacijos atsirado defektai: pajuodavo ir supleišėjo langų staktos ir varčios, ant išorinių lango varčių į kambario pusę matyti tekėjusio vandens žymės, langai sunkiai atsidaro ir užsidaro, langų išorinio stiklo pusė rasoja, žiemą susidaro ledas, t.y. langai netinkami naudoti pagal paskirtį (2011-04-26 Teismo ekspertizės akto Nr. 11/0426, 97 l.).

43Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis, kurią atliko kvalifikuotas statybos darbų specialistas (2011-04-26 Teismo ekspertizės akto Nr. 11/0426, 5-10, l) ir jo išvadų pagrindu, padarė atitinkamus atsakovo atliktų darbų kokybės vertinimus, todėl jokio pagrindo abejoti eksperto pateiktomis išvadomis nėra pagrindo (CK 6.663 str., 6.681 str., STR 2.05.20:2006 ,,Langai ir išorinės lauko durys“, CPK 197 str. 2 d.).

44Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Apeliantų teiginiu, jog visiškai neaišku kokiu būdu buvo apskaičiuota ieškovų įsiskolinimo atsakovams suma – 31 770 Lt ir kokiu būdu ji buvo sumažinta iki 16 000 Lt. Priešieškinyje atsakovas teigė, jog yra atlikęs darbų, už 56 250 Lt, Apeliantai sumokėjo 24 550 Lt ir liko skolingi 31 770 Lt. Minėta, kad netinkamas darbų atlikimas buvo konstatuotas eksperto išvadoje, todėl netinkamai atlikus rangos darbus atitinkamai galėjo būti sumažinama ir darbų kaina iki 16 000 Lt (CK 6.680 str. ir 6.334 str. 1 d., 2 p.).

45Atsakovo įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl reikalavimų patenkinimui trūkstant juridinio asmens turto išieškojimas yra nukreipiamas į įmonės savininko turtą. Todėl teigti, jog A. Z., kaip fizinis asmuo būdamas įtrauktas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai, nėra pagrindo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.).

46Dėl atsakovų A. Z. ir A. Z. firmos ,,Stikmetas“ apeliacinio skundo.

47Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl apylinkės teismo atliktos byloje esančių įrodymų vertinimo CPK 185 straipsnio prasme, todėl šių argumentų nebekartoja. Pažymėtina tik tai, kad teismo sprendimo pagrįstumas negali būti suprantamas kaip detalūs teismo pasisakymai dėl kiekvieno ginčo šalių nurodomo argumento, svarbu yra tai, kad teismas atsako į esminius šalių argumentus ir atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei įstatyme įtvirtintą teisinį ginčo santykio reguliavimą įvertina vienų ar kitų argumentų pagrįstumą.

48Teisėjų kolegija nesutinka su Apeliantų teiginiais, kad teismas netaikė ieškovų reikalavimams ieškinio senaties termino, nes ieškovų reikalavimai dėl 24 550 Lt sumos priteisimo dėl nekokybiškai atliktų Apelianto langų restauravimo darbų buvo atmesti būtent dėl ieškovų praleisto 2 metų senaties termino (CK 6.363 str. 9 d.).

49Apeliantai teigia, kad nors teismas ir neprivalėjo vadovautis eksperto išvada, tačiau ja vadovavosi, nors joje nustatytos prieštaringos aplinkybės – stiklai langų varčiose sumontuoti netinkamai (stiklo paketas įrengtas vidinėje varčioje, o stiklas - išorinėje lango varčioje, nors pats ekspertas patvirtina, kad teisės aktai nenumato, kurioje varčios pusėje turi būti montuojami stiklo paketai. Priežastinio ryšio dėl netinamo langų renovavimo nėra; pelėsis atsirado dėl netinkamo gyvenamojo namo patalpų vėdinimo ir šildymo.). Apeliantų nuomone, teismas ydingai vertino eksperto išvadą dėl to, kad montuojant stiklų paketus langų varčioje Statybos techninio reglamento 2.05.20:2006 ,,Langai ir išorinės lauko durys“ reikalavimai nebuvo pažeisti.

50Dėl ekspertizės skyrimo pagrįstumo jau buvo pasisakyta nagrinėjant ieškovų apeliacinį skundą, todėl pakartotinai šie argumentai nekartojami. Pažymėtina, kad ekspertizę skyrė teismas, todėl eksperto išvada laikytina padidintą įrodomąją galią turinčių įrodymu (CPK 192 str. 2 d.). Minėta ekspertize buvo patvirtintas netinkamas Apeliantų atliktas darbo rezultatas. Atsakovas vykdo gamybos bei įstiklinimo darbus šiltnamiuose, balkonuose, apšiltina ir gamina langus, todėl reikalavimai keliami, šiuo atveju, tinkamai langų restauracijai, juo labiau dėl varčių išsidėstymo ir jų padėčių jam turi būti žinomos, todėl darytina išvada, jog statybos norminių aktų reikalavimų žinojimas yra jo kaip asmens veikiančio tam tikroje verslo srityje pareiga. Priešingu atveju, nežinodamas norminių aktų reikalavimu jis negalėtų kokybiškai atlikti darbų ir tai nuolat sąlygotų nekokybišką darbo rezultatą. Aplinkybę, jog ieškovai patyrė nuostolius dėl nekokybiškai atliktų langų restauracijos darbų ir buvo priversti juos pakeisti, patvirtina ne tik eksperto išvados, tačiau ir ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai: sutartys Nr. L299, L315, L333, produkcijos sertifikatais bei kasos pajamų orderiais (CPK 177-178 str.) (b.l. 142-162, T1). Todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsniu patirti nuostoliai buvo pagrįstai priteisti iš Apeliantų (13 555 Lt ). Taip pat negalima sutikti su Apeliantų teiginiu, jog teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko atsisakė byloje taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes toks pažeidimas nevertintinas kaip materialinės teisės pažeidimas, kadangi apylinkės teismas taikė ieškovų – vartotojų pasirinktą pažeistos teisės gynimo būda numatytą CK 6.363 straipsnio 5 dalyje. Tarp šalių susiklosčius vartojimo rangos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, rangovas negali primesti užsakovui valios ar apriboti užsakovo pasirinkimą dėl pažeistų teisių gynybos. Atlikdamas rangos darbus, rangovas veikia kaip atliekamų darbų srities žinovas ir prisiima dėl kokybiško darbų atlikimo tenkančią riziką, todėl jam turi būti žinoma, kad nekokybiškas daikto pertvarkymas (šiuo atveju – restauravimas) ir turi žinoti, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų užsakovas gali ginti savo pažeistas teises taikydamas įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegija taip nesutinka su Apeliantų teiginiais dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 d., 2 p.). Kaip absoliutų skundžiamo teismo sprendimo pagrindą Apeliantai nurodo, kad buvo nuspręsta dėl asmens neįtraukto į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų – A. K., nes neveiksnių (nepilnamečių) ieškovų tėvai J. K. ir A. K. turės atsakovui išmokėti teismo priteistas sumas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejį, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiai vaikai buvo atstovaujami motinos, kaip įstatyminės atstovės. Todėl teisėjų kolegijos nuomone toks atstovavimas yra pakankamas bei tinkamas, o pagrindo spręsti, jog neįtraukus į bylos nagrinėjimą nepilnamečių vaikų tėvo A. K., vaikai buvo atstovaujami netinkamai nėra pagrindo (CK 3.152 str. 2 d., CPK 52 str. 1 d., 54 str. 1 d.). Atmetus Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl palūkanų numatytų CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatose priteisimo. Juo labiau, kad procesinės palūkanos atsakovui buvo priteistos skundžiamų teismo sprendimu už patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

52Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Laimos... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų A. Z. firmos ,,Stikmetas“ ir A. Z.... 5. Nurodė, kad Vilniuje, ( - ), esančių gyvenamojo namo (unik. ( - ) ir kitų... 6. Atsakovas A. Z. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, suėjus senaties... 7. Atsakovas A. Z. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovų... 8. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo pateiktos... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinys ir... 11. Priešieškinys patenkintas iš dalies. Iš ieškovų atstovaujamų jų... 12. Priteistas priešpriešinių reikalavimų sumas tarpusavyje įskaičius,... 13. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas padarė išvadą,... 14. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis vartojimo... 15. Teismas sprendė, kad sugrąžinti rangovui sumokėtus 24 550 Lt, motyvuojant... 16. Teismas spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo, įvertinęs... 17. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 18. Ieškovai A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujami įstatyminės atstovės J. K.... 19. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi tik atsakovų... 20. Teigia, kad teismas iš dalies tenkindamas atsakovo A. Z. priešieškinį,... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. Z. ir A. Z. firma... 22. Atsakovai A. Z. ir A. Z. firma ,,Stikmetas“ apeliaciniu skundu prašo... 23. Ieškovai A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujami įstatyminės atstovės J. K.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Ieškovai prašo prie bylos prijungti naują įrodymą – 2011-11-02 A. K.... 26. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 27. Dėl Apeliantų A. K., A. K., J. K., M. K. atstovaujamų įstatyminės... 28. Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas netenkino Apeliantų... 30. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą... 31. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos... 33. Nustatyta, kad J. K. (mirusi 2009 metais) ir atsakovas A. Z. įmonė... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, <...>... 36. Šiuo atveju Apeliantai prašė atlyginti nuostolius patirtus dėl netinkamo... 37. Atsakovas teigė, jog dalį pinigų jam mokėjo J. K. (mirusi 2009 m.), o dalį... 38. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina,... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas... 41. Apeliantai nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, nes mano, jog atliekant... 42. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, dėl... 43. Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi ekspertizės... 44. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Apeliantų teiginiu, jog visiškai... 45. Atsakovo įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl... 46. Dėl atsakovų A. Z. ir A. Z. firmos ,,Stikmetas“ apeliacinio skundo.... 47. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl apylinkės teismo atliktos byloje... 48. Teisėjų kolegija nesutinka su Apeliantų teiginiais, kad teismas netaikė... 49. Apeliantai teigia, kad nors teismas ir neprivalėjo vadovautis eksperto... 50. Dėl ekspertizės skyrimo pagrįstumo jau buvo pasisakyta nagrinėjant... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 52. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti...