Byla 2-1952/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas atmetė kreditoriaus prašymą dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „Žeimena“ pabaigos civilinėje byloje Nr.B2-1931-565/2011 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionėlių skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žeimena“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami įmonės bankroto procedūrų klausimai.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su bankrutuojančios įmonės pabaiga.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė AB „Žeimena“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“.

7Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi BAB „Žeimena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

8Kreditorius UAB „FF lizingas“ prašė įpareigoti BAB „Žeimena“ administratorių UAB „Divingas“ pateikti teismui likusio įmonės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą ir priimti sprendimą dėl BAB „Žeimena“ pabaigos. Nurodė, kad nuo įmonės likvidavimo pradžios praėjo daugiau kaip dveji metai, o pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), jei per 24 mėnesius nuo įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama lieka neparduoto ar neperduoto įmonės kreditoriams turto, likvidavimo procedūra laikoma baigta.

9BAB „Žeimena“ administratorius UAB „Divingas“ nurodė, kad BAB „Žeimena“ bankroto procedūra negali būti užbaigta, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006, kurioje Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „FF lizingas“ (buvęs „Parex lizingas“) ir AB „Žeimena“ 2006 m. kovo 7 d. sudarytą taikos sutartį. Jei minėta taikos sutartis bus panaikinta, BAB „Žeimena“ atgaus nekilnojamąjį turtą, kuris pagal taikos sutartį buvo perduotas UAB „FF lizingas“. Administratorius taip pat yra pateikęs ieškinį atsakovams M.A.Ž.ir D.J. dėl bankrutavusiai AB „Žeimena“ padarytos žalos atlyginimo. Jei ieškinys bus patenkintas, iš priteistų pinigų bus galima padengti administravimo išlaidas ir dalį kreditorių reikalavimų.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „FF lizingas“ prašymą dėl BAB „Žeimena“ pabaigos. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik tuomet, kai nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną nėra pagrindo spręsti klausimą dėl BAB „Žeimena“ pabaigos, kadangi nėra baigtos bankroto procedūros – nebaigtos nagrinėti bylos, kuriose nuo priimtų sprendimų priklausys BAB „Žeimena“ turto dydis, todėl nebaigtas turto pardavimas ir lėšų paskirstymas kreditoriams.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu kreditorius UAB „FF lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141) Pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus prašymą be motyvų: neįvardino bylų, galinčių turėti reikšmę šios bankroto bylos baigčiai; nenurodė, kuo neįvardintos bylos gali būti reikšmingos šios bankroto bylos esmei; nepasisakė, kodėl nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

152) Jeigu per 24 mėn. nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (šioje byloje - 2008 m. spalio 7 d.) lieka neparduoto ir neperduoto kreditoriams bankrutavusios įmonės turto, ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Tokios praktikos laikosi ir teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriai nuo teismo sprendimo (nutarties) pripažinti įmonę bankrutavusia dienos turi pakankamai laiko reikšti pretenzijas dėl bankrutavusios įmonės turto ir turtinių teisių pardavimo ar kitokio panaudojimo siekiant tenkinti kreditorių reikalavimus. Šioje byloje nuo įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties įregistravimo Juridinių asmenų registre praėjo daugiau nei 31 mėn.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB „Žeimena“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171) Pirmosios instancijos teismas įvardijo bylas, kurios turi reikšmės bankroto bylos baigčiai, ir pasisakė, kuo šios bylos yra reikšmingos bankroto bylos baigčiai. Kreditorius žino apie 2010 m. spalio 7 d. nutartį, kuria Lietuvos apeliacinis teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5573-258/2011 dėl UAB „Parex bankas“ (dabar – UAB „FF lizingas“) ir AB „Žeimena“ taikos sutarties sudarymo. Kreditorius yra šios bylos proceso dalyvis ir siekia tyčia kuo greičiau užbaigti bankroto bylą, kad nereikėtų grąžinti BAB „Žeimena“ nekilnojamojo turto, jeigu taikos sutartis būtų panaikinta. Teismas taip pat pasisakė ir dėl Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 2-5414-623/2011, kuria administratorius yra pateikęs ieškinį atsakovams M. A. Ž. ir D. J. dėl bankrutavusiai AB „Žeimena“ padarytos žalos atlyginimo. Jei šioje byloje ieškinys bus patenkintas, iš priteistų pinigų bus galima padengti administravimo išlaidas ir dalį kreditorių reikalavimų.

182) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad paprastai bankroto procedūros baigiamos per 24 mėn. nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dienos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant bankroto procedūroje dėl įmonės pabaigos, negali būti remiamasi vien tik formaliais įstatymo kriterijais. Teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuomet, kai nelieka abejonių, kad visi įstatyme būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismui aukščiau minėtose bylose patenkinus BAB „Žeimena“ reikalavimus, bus galima geriau ir didesne dalimi patenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimus.

193) Pasibaigus įmonei skolininkei, baigiasi ir jos prievolės, todėl kreditorių pretendavimas į likusį (atsiradusį) likviduotos įmonės turtą nebeturėtų teisinio pagrindo. Taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai ir teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos reikia labai atidžiai įvertinti visas tokio sprendimo priėmimo teisines pasekmes.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21Kiekvieną civilinę bylą, taigi, ir bankroto bylą, teismas turi išspręsti teisingai. Įstatyme nustatyti terminai tam tikroms procedūroms byloje atlikti negali būti kliūtimi užbaigti visas reikiamas procedūras ir įvykdyti teisingumą. Priešingu atveju reikėtų pripažinti, kad byla būtų užbaigiama realiai neatlikus joje visų būtinų veiksmų teisingam jos išsprendimui.

22ĮBĮ 33 straipsnio šeštoji dalis nurodo, kad tuomet, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Remiantis CPK 77 ir 78 straipsnių nuostatomis, pratęsiami gali būti tik teismo paskirti ir nepasibaigę terminai, o atnaujinami gali būti pasibaigę tiek teismo, tiek ir įstatymo nustatyti procesiniai terminai. Todėl ĮBĮ 33 straipsnio šeštojoje dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą teismas gali atnaujinti. Dėl šio termino tolesnio pratęsimo sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas. Nutaręs, kad yra pagrindas pratęsti įmonės likvidavimo procedūras, kreditorių susirinkimas turi nustatyti konkretų terminą įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti ir kreiptis į teismą su prašymu dėl termino įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti pratęsimo. Taigi ĮBĮ 33 straipsnio šeštojoje dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, o jeigu jis pasibaigęs, turi būti sprendžiama dėl šio termino pratęsimo trukmės, tačiau tik tuomet, jeigu nėra priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos.

23Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka 2008 m. spalio 7 d. priimta nutartimi atsakovą pripažino bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 15 d. (CPK 335 str.). Dar iki šios nutarties priėmimo atsakovo kreditorius VSDFV Švenčionių skyrius 2008 m. liepos 7 d. padavė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp atsakovo AB „Žeimena“ ir UAB „Parex lizingas“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkinto, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujino procesą byloje (t. 6, b.l. 197-203). Civilinės bylos Nr. L2-1131-38/2006 baigtis gali turėti įtakos tenkinant kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, nes pripažinus, kad atsakovas AB „Žeimena“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį UAB „Parex lizingas“ perleido nepagrįstai didelės vertės daiktus (atsakovas įrodinėja, kad sandoris yra niekinis), galėtų būti taikoma restitucija, turtas sugrąžintas likviduojama įmonei, kurios administratorius, pardavus turtą gautas lėšas, laikydamasis ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, paskirstytų atsakovo kreditoriams. Tik išsprendus civilinę bylą Nr. L2-1131-38/2006, kurioje atnaujintas procesas ir išsiaiškinus, ar pagrįstai buvo teismo patvirtinta taikos sutartis ir ar nėra pagrindo taikyti restituciją (visiškai ar iš dalies), galima bus užbaigti ir atsakovo bankroto procedūras. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino atsakovo kreditoriaus prašymo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

24Siekiant apginti įmonės kreditorių teisėtus interesus, būtina atnaujinti likvidavimo procedūroms skirtą 24 mėnesių terminą ir nustatyti protingą terminą, per kurį galėtų būti užbaigtos bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūros, o gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams (ĮBĮ 33 str. 6 d., CPK 78 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs nutarties, kuria būtų atnaujintas terminas užbaigti atsakovo bankroto procedūras ir nustatytas konkretus terminas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi atnaujina ĮBĮ 33 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtintą praleistą 24 mėnesių terminą, per kurį nuo įmonės likvidavimo procedūrų pradžios turi būti priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Atsakovo kreditorių susirinkimas turėtų spręsti, ar yra pagrindas pratęsti atsakovo likvidavimo procedūroms skirtą terminą. Nusprendęs, kad toks terminas turi būti pratęstas, atsakovo kreditorių susirinkimas turėtų nustatyti konkretų terminą įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti ir kreiptis į teismą su prašymu dėl termino įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti pratęsimo.

25Gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos, kurioje atnaujintas procesas, išnagrinėjimo trukmę, vykdant likvidavimo procedūras galimai atsirasiančių ginčų išnagrinėjimo trukmę, taip pat kitas svarbias aplinkybes, turėtų operatyviai nuspręsti, kokiam terminui pratęsti atsakovo bankroto procedūros.

26Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, nustatančias terminų užbaigti likviduojamos įmonės turto pardavimą, taikymą ir pagrįstai netenkino atsakovo kreditoriaus prašymo priimti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.