Byla 2A-1224/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-657-258/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atstovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P., kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Inovita“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-657-258/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d., 2005 m. gegužės 26 d., 2005 m. birželio 21 d., 2005 m. rugsėjo 22 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. spalio 24 d., 2007 m. kovo 20 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. spalio 31 d., 2010 m. kovo 20 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimis buvo tvirtinami, tikslinami kreditorių reikalavimai ir kreditorių sąrašas. 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartis pripažinti AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” bankrutavusia įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 26 d. 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” bankroto administratorius UAB „Vermosa” atstatydintas, paskirtas UAB „Bankroto eiga”. Bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga” 2009 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą pratęsti bankrutavusios įmonės statusą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą), reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą. 2010 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Bankroto eiga” pakartotinai įpareigotas ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 8 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Bankroto eiga” terminas dokumentams, reikalingiems sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, pratęstas iki 2011 m. liepos 1 d. Bankroto administratorius pateikė teismui 2011 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą su prašymu nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes teismuose vyksta net kelios civilinės bylos, kurias užbaigus kreditoriai tikisi padengti visus ar dalį savo kreditorinių reikalavimų. Prašė pratęsti vieneriems metams ĮBĮ 33 str. 6 d. numatytą terminą dėl likusio neparduoto ar neperduoto bankrutavusios įmonės turto.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovą BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pripažino pasibaigusiu, likviduotu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti jį iš juridinių asmenų registro.

7Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bankroto bylos trukmę, į tai, kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, taip pat į tai, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, į tai, kad teismui yra pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. VR-14.6-485, tvirtinanti, kad nėra duomenų, jog BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” turi įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą, darė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti įmonės pabaigą, netenkinant kreditorių prašymo pratęsti vieneriems metams terminą realizuoti bankrutavusios įmonės finansinius aktyvus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas I. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

101. Tokios teisminės praktikos, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir kurioje nurodoma, jog likęs nepaskirstytas bankroto byloje turtas skirstomas po bankrutavusios įmonės išregistravimo, apeliantui nepavyko aptikti. Dėl šios priežasties manytina, kad likęs bankrutavusios įmonės turtas privalo būti paskirstytas būtent bankroto byloje, ir būtent kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu (ĮBĮ 33 str. 2 ir 6 d.).

112. Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, jei teismui yra pateiktas administratoriaus sudarytas likusio įmonės turto panaudojimo aktas (ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateiktas minėtas aktas, todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas priėmė sprendimą dėl atsakovo įmonės pabaigos.

123. Didžiausi atsakovo kreditoriai „Aris Polska“, Sp.Zo.o, ir „Introtrade“, LLP buvo eliminuoti iš atsakovo bankroto proceso, nes jiems nebuvo pranešta apie sprendimą dėl įmonės pabaigos. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių interesus.

134. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė daug procesinių pažeidimų, t. y. kreditorių tinkamai neinformavo apie 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdį, netenkino kreditorių susirinkimo pirmininko prašymų dėl bylos sustabdymo, bylos nagrinėjimo atidėjimo, skubotai išnagrinėjo VšĮ „Ditus“ prašymą dėl įmonės pabaigos, kas taip pat laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

14Kreditorius UAB „Inovita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pratęsti bankroto procedūrų atlikimo terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė remdamasis vienu argumentu, t. y. kad bankroto procesas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl netinkamo pirmojo atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ pareigų vykdymo ir būtinybės kreditoriams ginti savo teises aukštesnės instancijos teismuose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepakankamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Konkrečiai nurodo, kad pagal teismų praktiką sprendimas dėl įmonės pabaigos yra priimamas tik tuomet, kai nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir procedūros baigtos, tinkamai išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tikrai nėra išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, nes teismuose yra nagrinėjami dar 4 ginčai, kuriuos išnagrinėjus yra tikėtina, jog atsakovo įmonė atgaus turto, iš kurio galės būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Mano, kad skubotas sprendimas dėl įmonės pabaigos pažeidžia atsakovo kreditorių interesus. Pažymi, kad, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kiltų sunkios pasekmės. Konkrečiai nurodo, kad, išregistravus atsakovą iš juridinių asmenų registro, šiuo metu nagrinėjamos bylos būtų nutrauktos, nes neliktų ieškovo, kas atimtų galimybę atsakovo įmonei susigrąžinti neteisėtai perleistą turtą, kreditoriams tektų patiems bylinėtis teismuose, patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų, bylos būtų apsunkintos, nebūtų apginti bankrutuojančios įmonės savininkų interesai bei viešasis interesas. Atkreipia dėmesį kad byloje nėra ĮBĮ 31 str. 8 p. numatytų likusio įmonės turto panaudojimą patvirtinančių aktų, kas lemia, kad pagal ĮBĮ 32 str. 4 d. nėra pagrindo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos.

15Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

16Kreditorius „Aris Polska“, Sp. Zo.o pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus. Atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime kreditorius iš esmės pritaria apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams. Pažymi, kad jis, nors yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, negauna procesinių dokumentų, yra eliminuotas iš atsakovo bankroto proceso, kas yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.

17Taip atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašo juos tenkinti iš esmės tapačiais motyvais, kurie išdėstyti apeliaciniuose skunduose ir kreditoriaus „Aris Polska“, Sp. Zo.o atsiliepime, pateikė UAB Inovacinė firma „Savel“, ieškovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas I. P. ir kreditorius UAB „Inovita“.

18Kreditorius VšĮ „Ditus“ pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Atsakovo bankroto procesas užsitęsė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad naujasis atsakovo bankroto administratorius netinkamai vykdė ĮBĮ nustatytą pareigą perimti dokumentus iš ankstesnio bankroto administratoriaus. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir teisingai konstatavo, kad atsakovo bankroto procesas užsitęsė per ilgai ir kad tai yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Juo labiau, kad šis sprendimas neatima kreditoriams galimybės savo teises ginti kitais įstatymų nustatytais būdais. Be to, šiame bylos nagrinėjimo etape nėra galimybės pratęsti bankroto procedūrų atlikimo terminą, nes tokio termino nėra, o ĮBĮ 33 str. 6 d. numatyto 24 mėnesio termino pratęsimas yra negalimas, nes tai prieštarautų byloje priimtiems teismų sprendimams ir teisės normoms.

202. Apeliantas UAB „Inovita“ skunde pripažįsta, kad dėl užsitęsusio bankroto proceso yra kalti administratoriai. Dėl šios priežasties kreditoriai turi reikšti pretenzijas administratoriams, o ne siekti toliau vilkinti bankroto procesą.

213. Apeliantai neteisingai interpretuoja bylos aplinkybes ir teismų praktiką siekdami suklaidinti teismą, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tačiau sąmoningai nemini Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kurioje bankroto proceso vilkinimui ir tolimesniam terminų pratęsinėjimui buvo aiškiai užkirstas kelias.

22Kreditorius UAB „Šklėriai“ pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir VšĮ „Ditus“.

23Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog faktiškai bankroto procesas galėtų būti nutrauktas po 10 - 12 mėnesių, nes jis nepagrindė šio teiginio jokiais byloje esančiais ar naujais įrodymais.

252. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Galbūt būtų galima sutikti, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nedetalizuoti, tačiau tai negali būti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

263. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką. Ta aplinkybė, kad dar teismuose yra nagrinėjami atsakovo bankroto administratoriaus ginčai, nesudaro pagrindo tęsti ir taip jau nepagrįstai ilgai užsitęsusį atsakovo bankroto procesą, nes atsakovo bankroto administratorius neįrodė, kad iš minėtų ginčų bus gauta nauda AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atžvilgiu.

274. Atsakovui, pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, atsakovo bankroto administratorius galės atstovauti atsakovo kreditorius prieš trečiuosius asmenis besitęsiančiuose teisminiuose procesuose, o jiems pasibaigus bankroto administratoriaus naudai, jis galės patenkinti kreditorinius reikalavimus iš gautų sumų, nes ĮBĮ neriboja kreditorinių reikalavimų tenkinimo po įmonės pabaigos. Dėl šios priežasties bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, kad atsakovui pasibaigus jis negalės ginti atsakovo, jo kreditorių ir akcininkų interesų.

28Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į UAB „Inovita“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių jokiais įrodymais. Kreditoriaus nuomone, apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog per ilgas bankroto procesas nėra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, jog atsakovo įmonė gali atkurti mokumą, jog nėra išnaudotos visos galimybės dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, jog pirmosios instancijos teismas priima išimtinai tik A. M. ir su juo susijusiems asmenims palankius sprendimus, jog pirmosios instancijos teismas negina viešojo intereso. Atkreipia dėmesį į apelianto argumentą, kad būtent dėl UAB „Vermosa“ netinkamo atsakovo administravimo nepagrįstai užsitęsė bankroto procesas. Mano, kad tokiu atveju apeliantas turėjo reikšti pretenzijas buvusiam administratoriui, o ne toliau vilkinti atsakovo bankroto procedūras. Pažymi, kad apeliantas neatsižvelgia į 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog yra nustatomas terminas atsakovo bankroto administratoriui pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos, ir jog atsakovo bankroto procesas negali trukti neribotą laiką.

29Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo atstovo kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas nuoseklia bankroto bylos eigos ir medžiagos analize ir vertinimu, nepažeidžiant bylos dalyvių teisių ir todėl nėra pagrindo pripažinti jį nepagrįstu ir panaikinti. Mano, kad apeliantas remiasi nagrinėjamu atveju netaikytina teismų praktika, nes jo cituojamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Vertina, kad būtent dėl naujojo bankroto administratoriaus nevykdomų pareigų bankroto procesas buvo neefektyvus bei nepagrįstai užsitęsė. Nesutinka, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas viešasis interesas, ką apelianto nuomone įrodo ta aplinkybė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, kaip kreditorius, nepritaria sprendimui dėl įmonės pabaigos, nes VSDFV Vilniaus skyrius yra išbrauktas iš atsakovo kreditorių sąrašų. Kreditoriaus nuomone, atitinkamai ieškovo reikalavimo nepatenkinimas negali būti laikomas viešojo intereso pažeidimu, nes ieškovas, įsigydamas kreditorinį reikalavimą, realizavo savo išimtinai verslinį interesą.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliaciniai skundai tenkintini.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

33Sprendžiant įmonės bankroto byloje klausimą dėl įmonės pabaigos negali būti remiamasi vien tik formaliais įstatymo kriterijais. Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuomet kai nelieka abejonių, kad visos įstatyme numatytos bankroto procedūros yra padarytos tinkamai ir išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 265 str. 1 d.). Dėl aplinkybių, aktualių sprendžiant minėtos įmonės pabaigos klausimus, ir tolimesnių veiksmų nuoseklumo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išsamiai pasisakė 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad bankroto procesas šioje byloje vyksta vangiai, tai yra susiję su bankroto administratorių pasikeitimu ir ilgai kompetentingiems asmenims neperduodamais įmonės dokumentais, vykdant bankroto procedūras nebuvo laikomasi ĮBĮ reikalavimų. Tačiau kartu šis faktas nesuteikia pagrindo klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias šioje proceso stadijoje. Nuo pat bankroto pradžios kreditoriai kėlė klausimus dėl bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo bei tyčinio bankroto tikėtinumo. Tik 2009 m., praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teisme pareikšti ieškiniai dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Dauguma kreditorių, esant tokioms aplinkybėms, prieštaravo, kad būtų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-792/2011).

34ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Tokio sprendimo kreditoriai nėra priėmę, priešingai, jie yra aiškiai išreiškę savo poziciją neparduoti esamo turto (debitorių skolų). Tuo tarpu nesant ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte numatytų likusio įmonės turto panaudojimą patvirtinančių aktų, nėra pagrindo pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

35Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos atsižvelgė tik į nagrinėjamos bylos trukmę ir kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, pretenduoti tik į turtą kylantį iš reikalavimo teisių, buvusį iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą.

36Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos apeliacinės instancijos teismo minėtoje nutartyje nėra pasikeitusios.

37Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjami keturi civiliniai ieškiniai pagal bankrutavusios įmonės pareikštus ieškinius: 1) atsakovams UAB ,,Šklėriai“, AB ,,SEB lizingas“, tretysis asmuo A. M. dėl 309 160 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-124-450/2011), 2) atsakovui UAB ,,Inter partes“ tretysis asmuo A. M. dėl 140 000 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-2260-262/2012), 3) atsakovui A. M. dėl 494 677,70 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-6025/2011), 4) atsakovui UAB ,,Vermosa“ dėl 105 770 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2A-531/2012), trys iš minėtų bylų nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.

38Kreditorių VšĮ ,,Ditus“ ir A. M. nurodyta apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 2-1455/2011, kuria teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir įpareigojo UAB ,,Bankroto eiga“ terminą iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, neįpareigojo teismo priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pabaigos. Teismas tik konstatavo, kad tokie dokumentai turi būti pateikti. Dėl pateiktų dokumentų pakankamumo ir turinio, t. y. ar yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuris įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įrodymais (Lietuvos Respublikos CPK 179, 185 str. str.).

39Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 2-792/2011 pažymėjo, kad aplinkybė, kad bankroto procesas šioje byloje tęsiasi ilgą laiką neduoda pagrindo klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias šioje proceso stadijoje ir kad didžioji dauguma kreditorių prieštarauja tokio sprendimo priėmimui.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir priėmė skubotą sprendimą formaliais motyvais, nes tokiam sprendimui priimti nebuvo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. neįvertinta, kokią įtaką bankrutavusios įmonės AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai gali turėti minėtų civilinių bylų baigtis. Dėl šios priežasties apygardos teismo sprendimas naikintinas.

41Priėmus sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, šis juridinis asmuo bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir nustos egzistuoti Lietuvos Respublikos CK 2.95 str. 3 d. prasme, nagrinėjamose civilinėse bylose nebeliktų civilinių teisinių santykių subjekto, proceso šalies, nes likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmimas taip pat negalimas. Civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos CPK 38 str. 1 d.). Šios aplinkybės turi lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos.

42Pagal Lietuvos Respublikos CPK 77 ir 78 straipsnių nuostatas pratęsiami gali būti tik teismo paskirti ir nepasibaigę terminai, o atnaujinami gali būti pasibaigę tiek teismo, tiek ir įstatymo nustatyti procesiniai terminai. Todėl ĮBĮ 33 str. 6 d. nustatytą 24 mėn. terminą teismas gali atnaujinti. Minėtas terminas įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti nėra naikinamasis. Dėl šio termino tolesnio pratęsimo sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas. Nutaręs, kad yra pagrindas pratęsti įmonės likvidavimo procedūras, kreditorių susirinkimas turi nustatyti konkretų terminą įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti ir kreiptis į teismą su prašymu dėl termino įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti atnaujinimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1952/2011).

43Pagal Lietuvos Respublikos CPK 322 str. nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamoje byloje UAB ,,Inovita“ atsižvelgdama į minėto CPK str. nuostatas pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų reikšmingos prašymui tenkinti. Dėl šios priežasties kreditoriaus atstovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

44Kreditorius „Aris Polska“, Sp. Zo.o atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad jis buvo eliminuotas iš atsakovo bankroto proceso, nes jis negauna procesinių dokumentų. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kreditoriaus argumentu. Vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo reikalinga išklausyti „Aris Polska“, Sp. Zo.o pozicijos, nes ši įmonė yra didžiausias atsakovo kreditorius. Didžiausio kreditoriaus neinformavimas apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, nepagrįstai suvaržė procesines „Aris Polska“, Sp. Zo.o teises.

45Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo atstovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P., kreditoriaus UAB „Inovita“ ir atsakovo apeliacinius skundus, vertintina, kad bylos baigtis yra palanki apeliantams. Dėl šios priežasties kreditorių UAB „Šklėriai“ ir A. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nėra priteistinos.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovą BAB... 7. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bankroto bylos trukmę, į tai, kad... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių... 10. 1. Tokios teisminės praktikos, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas... 11. 2. Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, jei... 12. 3. Didžiausi atsakovo kreditoriai „Aris Polska“, Sp.Zo.o, ir... 13. 4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir be motyvų, o tai... 14. Kreditorius UAB „Inovita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 16. Kreditorius „Aris Polska“, Sp. Zo.o pateikė atsiliepimą į apeliantų... 17. Taip atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašo juos tenkinti iš... 18. Kreditorius VšĮ „Ditus“ pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius... 19. 1. Atsakovo bankroto procesas užsitęsė ne dėl objektyvių priežasčių, o... 20. 2. Apeliantas UAB „Inovita“ skunde pripažįsta, kad dėl užsitęsusio... 21. 3. Apeliantai neteisingai interpretuoja bylos aplinkybes ir teismų praktiką... 22. Kreditorius UAB „Šklėriai“ pateikė atsiliepimą į apeliantų... 23. Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.... 24. 1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog faktiškai bankroto procesas galėtų... 25. 2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bankroto procesas... 27. 4. Atsakovui, pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, atsakovo bankroto... 28. Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į UAB „Inovita“ apeliacinį... 29. Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo atstovo kreditorių... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Sprendžiant įmonės bankroto byloje klausimą dėl įmonės pabaigos negali... 34. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo... 35. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos... 36. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos apeliacinės instancijos... 37. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos matyti,... 38. Kreditorių VšĮ ,,Ditus“ ir A. M. nurodyta apeliacinės instancijos teismo... 39. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių... 41. Priėmus sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, šis juridinis asmuo... 42. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 77 ir 78 straipsnių nuostatas pratęsiami gali... 43. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 322 str. nuostatas apeliacinis skundas... 44. Kreditorius „Aris Polska“, Sp. Zo.o atsiliepime į apeliacinius skundus... 45. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 49. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir...