Byla 2A-5-856/2017
Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės,

2sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

3dalyvaujant atsakovo T. B. atstovui advokatui Ramūnui Dabrovolskiui,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-287/2016 pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovui T. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

5Teismas

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Ieškovė G. U. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad G. U., gimusio (data neskelbtina), tėvas yra atsakovas T. B., o G. yra jo sūnus; 2) priteisti iš atsakovo T. B. nepilnamečiam sūnui G. U. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2013-07-01 iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo T. B. skolą už nepilnamečio sūnaus G. U. išlaikymą už trisdešimt tris mėnesius nuo 2010-10-01 iki 2013-07-01 9900 Lt sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį (I t., 1-2 b. l.).
  1. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu T. B. susipažino 2008 metais, pradėjo artimai bendrauti ir kartu gyventi, o (data neskelbtina) jai gimė sūnus G. Kadangi su kitais vyrais lytinių santykių neturėjo, atsakovas yra biologinis jos vaiko tėvas. Atsakovas nenori pripažinti, kad jis yra jos sūnaus G. tėvas, ir prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl prašo nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą. Nurodo, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria po 600 Lt, todėl, tėvų teisėms ir pareigoms esant lygioms, prašo priteisti iš atsakovo 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-01. Atsakovas išlaikyti sūnaus nepadeda nuo 2010 m. spalio mėnesio, todėl prašo priteisti įsiskolinimą vaiko išlaikymui už 33 mėnesius, skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki 2013-07-01, kas sudaro 9900 Lt, kas mėnesį vaiko išlaikymui skaičiuojant po 300 Lt.
  1. Atsakovas T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovas T. B. yra G. U., gimusio (data neskelbtina), tėvas, o G. U. yra jo sūnus, priteisė iš atsakovo T. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. U. periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, paskyrė ieškovę G. U. gautų sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, priteisė iš atsakovo T. B. 2867,37 Eur išlaikymo sūnui G. U. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-07-01, priteisė iš atsakovo T. B. 174,14 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas ir 177,80 Eur išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas (II t., 50-56 b. l.).
  1. Teismas nurodė, kad atsakovas T. B., net ir po to, kai buvo informuotas apie nagrinėjamą bylą ir viename pirmųjų savo elektroniniu paštu siųstų laiškų nurodė, kad be DNR ekspertizės jis nesutiks, jog tai yra jo vaikas, o jo dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu, į teismą neatvyko ir jokių pateisinamų įrodymų nepateikė. Pats atsakovas T. B. taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl DNR ekspertizės atlikimo, o tokios ekspertizės išvada gali būti gaunama tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Teismas vertino, jog byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog atsakovas T. B. ne tik vengė atvykti į teismą, tačiau ir nesidomėjo bylos eiga, o taip pat vilkino procesą bei siekė išvengti DNR ekspertizės atlikimo. Teismų praktikoje toks šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas, todėl teismas konstatavo, jog yra pagrindas atsakovo T. B. elgesį vertinti kaip ekspertizės atsisakymą, o šį atsisakymą vertinti kaip tėvystės įrodymą, nes byloje yra ir kitų įrodymų, kurie gali patvirtinti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus G. U. tėvas: liudytojos S. L. ir S. B. patvirtino ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu faktą, bendro ūkio vedimą, atsakovo sūnaus pripažinimą savo vaiku ir padėjimą po gimimo jį auginti, todėl teismas nustatė, kad atsakovas T. B. yra ieškovės G. U. sūnaus G. U. tėvas, o G. U. yra jo sūnus.
  1. Teismas konstatavo, jog sūnus gyvena ir toliau gyvens su mama, jo poreikiai nuolat auga, ieškovė viena išlaiko sūnų, jos gaunamos pajamos yra minimalios, todėl ieškovė pati gali patenkinti tik minimalius sūnaus poreikius, o atsakovas, sūnaus tėvas, yra jaunas, sveikas ir darbingas, gyvenantis ir dirbantis užsienyje, tačiau išlaikymo sūnui geranoriškai neteikia. Įvertinęs tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, teismas padarė išvadą, kad 86,89 eurų suma nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis, todėl iš atsakovo T. B. priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. U. po 86,89 Eur kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę G. U. gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
  1. Teismas taipogi konstatavo, jog atsakovas sūnaus nepadeda išlaikyti nuo to laiko, kai su ieškove gyvena atskirai, jokių įrodymų, kad yra prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, nepateikė, todėl iš atsakovo priteisė 2867,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-07-01, skaičiuojant po 86,89 Eur per mėnesį.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11

  1. Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (II t., 60-63 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

128.1. Teismas nustatė tėvystę byloje nesant atsakovo pareiškimo, kad jis pripažįsta tėvystę, o priešingai, jam nurodant, kad jis nepripažįsta ieškovės vaiko savo vaiku, neatlikus DNR tyrimo. Atsakovas neatsisakė DNR ekspertizės, teismas tiesiog jos neskyrė, o patikėjo ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo tėvystės, kurie šios kategorijos bylose negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes neturi jokios įrodomosios vertės. Šiuo atveju atsakovas reikalauja, kad būtų atlikti DNR tyrimai, kadangi tėvystę patvirtinant arba paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais, nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Atsakovo nuomone, padaryti procesiniai bei materialinės teisės pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą naikinti teismo sprendimą kaip nepagrįstą.

138.2.Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo yra išvestinis ir gali būti vertinamas tik nustačius, kad atsakovas yra G. U. tėvas.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidas (II t., 74-75 b. l.). Nurodė, kad atsakovas žinojo apie iškeltą civilinę bylą ir joje reiškiamus reikalavimus, jis turėjo pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, tačiau to nepadarė, jis nepasirūpino tinkamu atstovavimu byloje, nei savo laiškuose teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių priežasčių, kurios kliudė jam atvykti į teismo posėdžius asmeniškai arba vesti bylą per atstovą. Teismas, išanalizavęs atsakovo elgesį viso proceso metu, padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas jo elgesį vertinti kaip ekspertinio tyrimo atsisakymą, tokia išvada suponavo teismo pareigą veikti aktyviai šeimos santykių bylose ir ginti prioritetinius vaiko interesus, ko pasėkoje teismas, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, priėmė pagrįstą sprendimą dėl tėvystės nustatymo ir iš to išplaukiančių kitų teisinių pasekmių.
  1. Teismo posėdyje ieškovė G. U. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, elektroniniu paštu gautas ieškovės pranešimas, jog teismo posėdyje ji nedalyvaus, taipogi prašo iš jos priteistą sumą leisti išsimokėti dalimis (II t., 138, 143 b. l.).
  1. Teismo posėdžio metu apelianto T. B. atstovas advokatas Ramūnas Dabrovolskis prašė panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir, kadangi skundu prašė bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už ekspertizės atlikimą, neprieštaravo, jog teismas išdėstytų iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą šešerių mėnesių laikotarpiui.

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

17

18Atsakovo T. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

19Dėl apeliacinio skundo reikalavimo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

20

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).
  1. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos - kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
  1. Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, jog surinkti reikalingus įrodymus bei nustatyti reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti, galima ir apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgdama į bylos pobūdį, įgyvendindama proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekdama užtikrinti kuo operatyvesnį procesą, pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas ištaiso neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21Dėl tėvystės nustatymo

22

  1. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad G. U., gim. (data neskelbtina), gimimo liudijime tėvo duomenys nenurodyti (I t., 5 b. l.). Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovė G. U. teigė, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas T. B., nes 2008 metais susipažino su atsakovu, pradėjo artimai bendrauti ir gyventi kartu, ko pasėkoje (data neskelbtina) gimė sūnus, su kitais vyrais ji lytinių santykių neturėjusi. Ieškovė taipogi nurodė, kad 2010 metų spalio mėnesį atsakovas susipažino su kita moterimi, dėl ko ji palikusi atsakovą, išlaikymo skolą prašė priteisti nuo 2010 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs nedalyvaujant atsakovui T. B., nesant eksperto išvados dėl tėvystės nustatymo, ieškovės G. U. ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą, skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismas nustatė tėvystę byloje nesant atsakovo pareiškimo, kad jis pripažįsta tėvystę, o priešingai, jam nurodant, kad jis nepripažįsta ieškovės vaiko savo vaiku, neatlikus DNR tyrimo, nors jis nurodė teismui, kad dėl darbo pobūdžio ir asmeninių priežasčių anksčiau 2016 metų vasaros neturės galimybės grįžti į Lietuvą.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
  1. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apelianto tėvystę pirmosios instancijos teismas nustatė nepaskyręs ekspertizės. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas T. B., po paieškos nustačius jo gyvenamąją vietą bei kitus kontaktinius duomenis, apie pareikštą ieškinį buvo informuotas elektroninio ryšio priemonėmis (I t., 48-51, 55-56 b. l.), išsiųstus teismo šaukimus į paskirtus parengiamuosius ir teismo posėdžius gavo (I t., 59-61, 64-65 b. l., II t., 3-6, 10-13, 23-25, 31-34 b. l.), jo dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu (I t., 57-58 b. l.), tačiau ir po to atsakovas į teismą neatvyko ir jokių įrodymų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdžius, nepateikė, ko pasėkoje teismas padarė išvadą, jog atsakovas T. B. ne tik vengė atvykti į teismą, bet ir nesidomėjo bylos eiga, vilkino procesą bei siekė išvengti DNR ekspertizės atlikimo, ką teismas įvertino kaip ekspertizės atsisakymą, o šį atsisakymą, remdamasis CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, vertino kaip tėvystės įrodymą. Nustatydamas tėvystę pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės G. U. paaiškinimais bei liudytojų S. L. ir S. B. parodymais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, žinodamas apie pareikštą ieškovės ieškinį, netinkamai naudojosi jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis – nepateikė teismui atsiliepimo, savo iniciatyva nesidomėjo bylos eiga, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį terminą, taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimus, yra nepagrįsti.
  1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko tėvystės, kolegija, visų pirma atsižvelgdama į prioritetinę vaiko teisę žinoti savo kilmę, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, civilinėje byloje paskyrė DNR ekspertizę (II t., 94-95, 118-119 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija, atlikusi ekspertizę, ekspertizės akte Nr. ( - ) pateikė išvada, jog T. B. nėra vaiko G. U. biologinis tėvas (II t., 128-131 b. l.). Taigi, DNR ekspertizės išvadas pripažįstant įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, atlikus tėvystės nustatymo tyrimą paaiškėjus, jos atsakovas T. B. nėra biologinis ieškovės G. U. vaiko G. U. tėvas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas visa apimtimi, kadangi atsakovas, nebūdamas vaiko tėvu, neturi ir pareigos teikti vaikui išlaikymą.
  1. Apeliantas T. B. apeliaciniame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė iš ieškovės G. U. priteisti patirtas bylinėjimosi bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei G. U. (II t., 71, 91, 144-145, 133 b. l.).
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš esmės tenkinus atsakovo T. B. apeliacinį skundą, iš ieškovės G. U. priteistinos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 119,32 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 330,60 Eur ekspertizės išlaidų, viso 1449,92 Eur (CPK 93, 98 str.). Atsakovo atstovui neprieštaraujant, iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. sumokant po 241,65 Eur. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi ieškovė yra atleista nuo proceso išlaidų mokėjimo, procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš jos nepriteisiamos (II t., 17-18 b. l.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovės G. U., asmens kodas ( - ) atsakovui T. B., asmens kodas ( - ) 1449,92 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt devyni eurai 92 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų mokėjimą išdėstant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. sumokant po 241,65 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras 65 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai