Byla 2A-1621-160/2014
Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo (trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnija)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo (trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnija).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. K. prašė pripažinti ieškovės teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį butą, esantį ( - ), įpareigojant atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis. Paaiškino, kad 35,91 kv. m gyvenamasis plotas bute be patogumų ( - ), ieškovės keturių asmenų šeimai buvo suteiktas 1992-07-02, o 1995-08-16 sudaryta neterminuota nuomos sutartis. Nuo 1992 m. iki 1994 m. ieškovė ne kartą kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti, motyvuojant, jog manevrinio fondo butai suteikiami laikinam gyvenimui ir jų privatizuoti negalima. 1997 m. ieškovė siekė pakeisti manevrinio fondo buto statusą, tačiau nesėkmingai. Tik 2001-05-10 buvo pakeistas patalpų statusas iš manevrinio butų fondo į gyvenamųjų patalpų, o ieškovei ir jos šeimai nuspręsta išnuomoti dviejų kambarių 68,83 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ). 2008-08-21 ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau privatizuoti ir vėl nepagrįstai nebuvo leista. Egzistuoja visos būtinos sąlygos buto privatizavimui: butas galėjo būti privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamu subjektu, laiku ir tinkamai išreiškė savo valią, nėra įgijusi kitų nekilnojamųjų daiktų lengvatinėmis sąlygomis, todėl ieškovei turėjo būti leista privatizuoti ginčo butą (b. l. 1-6). Ieškinio senaties terminas praleistas dėl atsakovo ir trečiojo asmens neveikimo, todėl turi būti atnaujintas (b. l. 78).

5Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovė neatitinka nei vienos iš būtinų Butų privatizavimo įstatyme nustatytų sąlygų ginčo butui privatizuoti. Ginčo butas priklausė manevrinio butų fondui ir toks butas buvo suteikiamas laikinam gyvenimui bei jo privatizuoti nebuvo negalima. Tik 2001-05-10 Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo nuspręsta ieškovės keturių asmenų šeimai išnuomoti ginčo butą, kurio statusas buvo pakeistas 1999-10-14 sprendimu Nr. 1759V. Vienintelis ieškovės prašymas leisti privatizuoti butą buvo pateiktas 2008-08-21, kai Butų privatizavimo įstatymas jau nebegaliojo. Praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo buto statuso pakeitimo iš manevrinio butų fondo iki ieškinio pareiškimo 2013-10-15 (b. l. 54-62).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-14 sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąjį butą, esantį ( - ) ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, atmetė. Padarė išvadą, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui teisiniai ginčo buto privatizavimo santykiai tarp šalių nesusiklostė. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu (iki 1998-07-01) manevriniam fondui priskirtas ginčo butas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas, o šio fondo bute pagal laikinas nuomos sutartis gyvenančiai ieškovei, šiuo įstatymu nebuvo suteikta teisė šį butą privatizuoti. Nors ieškovės prašymai pakeisti buto statusą nebuvo tenkinami, tačiau ir pati ieškovė neparengė visų reikiamų buto privatizavimui dokumentų ir nepateikė jų miesto valdybai. Tik 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais notariškai buvo patvirtinti ieškovės sutuoktinio R. K. bei jų sūnų A. ir P. sutikimai motinai – ieškovei privatizuoti butą bei registro pažyma apie nekilnojamų daiktų įsigijimą. Į bylą nepateikta duomenų, ar buvo ieškovės šeimos narių sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartis, kas iš jų sudarys buto pirkimo sutartį ir taps buto savininku (bendrasavininkiais), kaip tai buvo numatyta Butų privatizavimo įstatymo 5 str. nuostatomis. Todėl ieškovė negali remtis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. nuostata, kuri leidžia užbaigti jau pradėtas butų privatizavimo procedūras.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą ir priimti naują. Paaiškino, kad Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymo pagrindu visas pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Ieškovė įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas. 1995-08-16 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomotojas (Senamiesčio seniūnija) suteikia nuomininkui (ieškovei) ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 34,50 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamąją patalpą ( - ), namo Nr. 23, buto Nr. 8. Tai patvirtina, kad sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens atitiko tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą. Tačiau po vienerių metų, nenutraukus ir/ar nepanaikinus su ieškove sudarytos 1995-08-16 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties, be jokio teisinio pagrindo, vienašališkai buvo pakeista sutarties forma į manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei sutrumpintas galiojimo terminas. Konstitucinis Teismas 1996-05-22 nutarimo konstatuojamosios dalies 2 p. penktoje pastraipoje konstatavo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Butų privatizavimo įstatymą, jo 1 str. 1 d. ir 2 str. 1 d. dalyse įtvirtino, kad privatizuotinas visas valstybinis ir visuomeninis butų fondas. Išimtys iš šios bendros taisyklės buvo suformuluotos tik Butų privatizavimo įstatymo 3 str., kurios keičiant ir pildant šį įstatymą mažėjo. Įstatyme nėra nustatytos išimties dėl manevrinio fondo, todėl sprendime nepagrįstai nurodyta, jog manevriniam fondui priskirtas ginčo butas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Ieškovei ginčo butas buvo suteiktas 1992-07-02 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1313V, o Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991-06-30. Todėl, nors nuo ieškovės nepriklausančios valios nuomos sutartis ir buvo sudaryta tik 1995-08-16, tačiau nuomos teisiniai santykiai tarp šalių atsirado anksčiau. Apeliantė laiku ir tinkamai išreiškė savo valią pateikdama 1992 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, 1994 m. sausio-vasario mėnesiais, 1997 metais prašymus dėl buto privatizavimo kreipdamasi įstatymo nustatytu terminu. Ieškovė taip pat tinkamai ir laiku išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl valstybės institucijų tarnautojų kaltės, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, negalėjo tinkamai pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą. Taigi ieškovė yra tinkamas privatizavimo subjektas. Į bylą yra pateikti ieškovės šeimos narių (vyro ir dviejų pilnamečių sūnų) notariškai ir Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje patvirtinti sutikimai, jog ieškovė privatizuotų ginčo butą. Dėl valstybinių institucijų tarnautojų pilnos informacijos nesuteikimo, siuntinėjimo tarp institucijų bei kitų netinkamų veiksmų/neveikimo, buvo vilkinamas, trukdomas privatizavimo procesas, dėl ko ieškinio pateikimo terminas buvo praleistas ir turi būti atnaujintas.

10Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ginčo butas turėjo manevrinio buto statusą ir nebuvo tinkamas privatizavimo objektas Butų privatizavimo įstatymo prasme. Butas ieškovei buvo suteiktas Vilniaus miesto valdybos 1992-07-02 potvarkiu Nr. 1313V „Dėl apgyvendinimo manevrinio fondo butuose“ ir bute ieškovei ir jos šeimai leista tik laikinai apsigyventi. Ginčo buto statutas iš manevrinio pasikeitė tik 2001-05-10 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 932V, o gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė tik 2001-05-22 sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Taigi galiojant Butų privatizavimo įstatymui, apeliantė taip pat negalėjo įgyti ir neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas, nes galiojant įstatymui patalpos nebuvo privatizavimo objektas, o tarp šalių nesusiklostė teisiniai santykiai dėl šių patalpų privatizavimo. Neįgyta teisė negalėjo būti ir nebuvo pažeista ir tuo labiau pripažinta pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiui. Apeliantė nenurodo jokių svarbių aplinkybių ir priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

121991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų teisė įsigyti privatine nuosavybe jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Bylose, dėl šio įstatymo normų taikymo pasibaigus įstatymo galiojimui suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šio įstatymo taikymas turi būti ne formalus, o atsižvelgiant į privatizavimo įstatymo tikslą – suteikti galimybę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Byloje Nr. 3K-3-588/2009 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę privatizuoti butą, reikia nustatyti, ar asmuo yra tas subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą; ar butas gali būti privatizuotas ir ar asmuo savo teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo santykiai dėl buto privatizavimo.

13Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Apeliantė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai teismas savo sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti butą.

14Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-29 nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31. Vilniaus miesto valdybos 1992-07-02 potvarkis Nr. 1313V ir jo priedas tvirtina, kad V. K. keturių asmenų šeimai leista laikinai apsigyventi manevrinio fondo dviejų kambarių 35,91 kv. m gyvenamojo ploto bute be patogumų ( - ). Šiame potvarkyje nurodoma, kad V. K. registruota dviejų kambarių bute ( - ) (šeši asmenys, trys šeimos) (b. l. 9-10). Ši aplinkybė tvirtina, kad bute, kurio statusas manevrinis, teisė gyventi ieškovei nebuvo suteikta remiantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis, t. y. butas ieškovei nebuvo išnuomotas kaip socialinis butas. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad savivaldybių butų fondui priskiriamas ir manevrinis butų fondas, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 3 d. pagal įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą, turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šiam įstatymui įsigaliojus ieškovė buvo kito buto nuomininko šeimos narys ir gyveno bute ( - ). Todėl turėjo lygią teisę su kitais šeimos nariais privatizuoti šį butą. Vilniaus miesto mero 1992-07-02 potvarkio pagrindu, jai buvo suteikta teisė manevrinio fondo bute apsigyventi laikinai, todėl ieškovė neįgijo teisės šį butą privatizuoti, nes po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo jai butas gyventi nebuvo suteiktas laikantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka gyventi nuolatinai. Ta aplinkybė, kad ieškovės šeima manevrinio fondo bute buvo apgyvendinta dėl to, kad ji iki tol gyveno gretimame bute, nesuteikė ieškovei Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu teisės privatizuoti šį butą. Ginčo buto statusas iš manevrinio fondo butų į Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo pakeistas Vilniaus miesto valdybos 1999-10-14 sprendimu Nr. 1759V, 2001-05-22 su ieškove sudaryta ginčo buto nuomos sutartis (b. l. 33-36). Taigi iki 1999-10-14 privatizavimo teisiniai santykiai tarp šalių negalėjo susiformuoti, nes iki tol ginčo butas buvo priskirtas prie manevrinio butų fondo. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 1995-08-15 su ja buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis, yra klaidinanti ir esmės nekeičia. Sutarties tipiniame tekste žodžiai „neterminuotam naudojimui“ yra dalinai užbraukti, o sutarties viršuje atžyma „manevrinio fondo 1 m.“ patvirtina Vilniaus miesto mero potvarkyje nurodymą, kad butas suteikiamas metų laikotarpiui.

15Kadangi ieškovė socialiniame bute nuomos pagrindu gyvena nuo 2001-05-22, siekdama privatizuoti butą, jei jis nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo kitu pagrindu – remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai