Byla A-1014-556/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1– 3; 148–150), prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 002,50 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 637,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. liepos 4 d., apie 20.15 val., lyjant stipriam lietui, važiavo jam priklausiusiu 1994 m. laidos automobiliu ,,Audi A8“, v. n. ( - ) Iš S. Neries gatvės pasukęs į Ateities gatvę, netikėtai atsidūrė didelėje baloje, susidariusioje dėl nespėjančio subėgti į kanalizaciją lietaus vandens. Stengėsi apsaugoti automobilį nuo vandens poveikio, todėl nesustodamas bandė išvažiuoti iš susidariusios lietaus vandens sankaupos, tačiau to padaryti nepavyko – po Ukmergės g. viaduku variklis užgeso ir automobilis sustojo. Iš įvykio vietos į remonto įmonę automobilis buvo transportuotas techninės pagalbos automobiliu. Pareiškėjas paaiškino, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodė, kad įvykio priežastis – netinkamas lietaus kanalizacijos sistemos veikimas, normalaus transporto eismo neužtikrinimas stipraus lietaus metu. 2010 m. spalio 4 d. atsakymu Nr. A51-21244 (2.9.3.24-UK4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Infrastruktūros skyrius nurodė, kad atsakovui nepakanka duomenų apie patirtus nuostolius, nes nepateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Kelių policijos valdybos pažyma, nutarimas, eismo įvykio schema, nuostolių atlyginimo aktas (iš draudimo kompanijos, ekspertų biuro ir autoserviso). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo pageidaujamų dokumentų neturi, todėl prašė teismą išspręsti ginčą pagal pateikiamus kitus įrodymus, ir tenkinti prašymą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 30 punkte numatytos funkcijos (šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas) bei 32 punkte numatytos funkcijos (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) pažeidimu. Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ (toliau – ir UAB ,,Grinda“) 2010 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. 272, projektuojant lietaus nuotekų sistemą nebuvo pakankamai įvertintas jos pralaidumas stipraus lietaus metu, o taip pat papildomi nuotekų srautai plečiantis miestui. Įvykio vietoje taip pat nebuvo jokių kelio ženklų, įspėjančių apie galimą pavojų eismo saugumui. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrino, kad įvykio vietoje (Ateities gatvėje po Ukmergės gatvės viaduku) stipraus lietaus metu nesusidarytų lietaus vandens sankaupos, apie tokį pavojų eismo saugumui jokiais būdais neinformavo eismo dalyvių, laikytina, kad atsakovas yra pažeidęs VSĮ 6 straipsnio 30 ir 32 punktus, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pretenzijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad transporto priemonė yra laikoma remonto įmonėje M. L. IĮ „Latransa“, ( - ), bei terminą, per kurį atsakovas turi teisę kreiptis į šią įstaigą, jei pageidauja dalyvauti nustatant žalos dydį. Tačiau atsakovas nepasinaudojo šia savo teise, todėl po nurodyto termino sugadintą automobilį, kuris buvo pripažintas neremontuotinu, atsiėmė, 2012 m. kovo 15 d. pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, greičio neviršijo, nes išsukinėjo iš šalutinio kelio (S. Neries gatvės) į pagrindinį kelią (Ateities gatvę). Be to, atsidūrus didelėje baloje, net fiziškai neįmanoma išvystyti didelį greitį. Iš anksto numatyti susidariusios lietaus vandens sankaupos neturėjo jokių galimybių, kadangi išvažiuojant iš S. Neries g. į Ateities g., iš dešinės pusės yra didelė mūrinė siena, užstojanti po Ukmergės gatvės viaduku esantį vaizdą. Nors 2010 m. liepos 4 d. liūtis buvo stipri, pasiekusi pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijų (2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma Nr. (5.58.22)-B8-1539), tačiau ji nelaikytina force majeure aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo prievolės atlyginti žalą. 2010 m. liepos mėn. Vilniuje stebėtos 3 smarkios liūtys - liepos 4 d., liepos 14 d. ir liepos 18 d. Tik liepos 14 d. liūtis pripažinta force majeure aplinkybe. Smarkūs lietūs vasaros metu yra normalus reiškinys Lietuvoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atidi ir rūpestinga, privalo užtikrinti, kad dėl tokių įprastų gamtinių reiškinių nenukentėtų eismo saugumas Vilniaus miesto gatvėse, už kurių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą ji yra atsakinga. Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašė priteisti transporto priemonės vertės sumažėjimą dėl eismo įvykio ir automobilio priverstinio transportavimo iš įvykio vietos iki remonto įmonės kaštus. Taip pat patyrė išlaidų dėl automobilio gedimų diagnostikos remonto įmonėje. Automobilio priverstinio transportavimo iš įvykio vietos į remonto įmonę kaštai sudaro 100 Lt (ARMO Consulting 2010 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderis CB Nr. 000 06 ir 2010 m. liepos 13 d. sąskaita faktūra CB 00007). Nurodė, kad prašoma už automobilio sugadinimą priteisti suma yra 4 600 Lt (8 300 Lt – 3 700 Lt). T. y. iš mažiausios pagal byloje esančius įrodymus nustatytos transporto priemonės vertės įvykio dieną (Iš pridedamos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio rinkos vertė 2010 m. liepos mėn. buvo 8 300 Lt) atimta didžiausia pagal byloje esančius įrodymus nustatyta automobilio liekanų suma po įvykio (3 700 Lt). Išlaidos dėl patirtų gedimų nustatymo – 302,50 Lt (autoserviso M. L. IĮ ,,Latransa“ PVM sąskaita faktūra AB 5940, pateikta teismui 2014 m. liepos 11 d., mokėjimo pavedimas). Visa prašoma priteisti žalos suma sudaro 5 002,50 Lt. Dėl 637,90 Lt bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad pareiškėjas dėl įrodymų rinkimo byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.). Šias išlaidas sudaro automobilio vertės nustatymas – 200 Lt (UAB ,,Verlita“ PVM sąskaita faktūra VER Nr. 838, pinigų priėmimo kvitas MSA Nr. 3819200); spec. meteorologinė informacija – 437,90 Lt (sąskaita išankstiniam apmokėjimui SA1 Nr. 473, PVM sąskaita faktūra LHM Nr. 0016604, mokėjimo nurodymas Nr. 80).

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 42–48) prašė taikyti senaties terminą ir bylą nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu 2013 m. liepos 8 d. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad prašomą priteisti žalą patyrė 2010 m. liepos 4 d. Būtent tą dieną, pasak pareiškėjo, transporto priemonės variklis užgeso, automobilis sustojo ir iš įvykio vietos į remonto įmonę automobilis buvo transportuotas techninės pagalbos automobiliu. Taigi iš skunde nurodytų aplinkybių visiškai aišku, kad pareiškėjas jau 2010 m. liepos 4 d. sužinojo apie savo teisės pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašo teismo ieškinio senaties termino atnaujinti, svarbių priežasčių, kodėl pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą dėl savo teisės gynimo, nenurodo. Teismas turėtų taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą ir, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu, šią bylą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad VSĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi VSĮ suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu – nagrinėjamu atveju su nuotekų tvarkymo organizavimu – perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju tokia galimybe ir buvo pasinaudota pasirašius su UAB „Grinda“ 2009 m. lapkričio 26 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-171, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą. Taigi, sudarydama aukščiau nurodytą sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto vandens ir nuotekų tinklų savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti inžinerinių tinklų tinkamą būklę. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Pagal aukščiau nurodytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį UAB „Grinda“ yra laikoma Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklų valdytoja, todėl, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl galbūt netinkamo lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti). Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėta atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi perdavė Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklus valdyti UAB „Grinda“. Pabrėžė, kad tuo metu, kai įvyko skunde nurodyti įvykiai, galiojo aukščiau nurodyta sutartis ir būtent UAB „Grinda“ atliko Vilniuje esančių lietaus nuotekų tinklų priežiūrą. Sutarties 4.2.8. punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo. Vadovaujantis CK 6.266 straipsniu UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma lietaus nuotekų tinklų Vilniaus mieste valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl galbūt netinkamo lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus. Pabrėžė, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent pareiškėjui. CK 6.266 straipsnis įtvirtina, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pabrėžė, kad minimo CK straipsnio pagrindu žala atlyginama, kai ji atsiranda dėl statinių konstrukcijų ar kitokių trūkumų, šie trūkumai turi lemti atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė UAB „Grinda“ 2010 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 272, lietaus nuotekų sistema nurodytoje vietoje yra tvarkinga ir esant vidutiniam kritulių kiekiui veikia gerai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (5.58.22)-B8-1539 informavo, kad 2010 m. liepos 4 d. buvęs lietus pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijų. Todėl nei atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nei UAB „Grinda“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. nepažeidė jokių galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų, todėl byloje nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.249 str. įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina. Žalos įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas principas, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, pareiškėjas netinkamai apskaičiavo patirtą žalos dydį. Visų pirma, pareiškėjas neprideda jokių dokumentų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti eismo įvykio laiką ir vietą. Į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, todėl prie skundo nėra pridėti Kelių policijos valdybos pažyma, nutarimas bei eismo įvykio vietos schema. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonės, ar patirtą žalą tikrai sąlygojo automobilio atsidūrimas didelėje baloje, kuri susidarė dėl nespėjančio subėgti į kanalizaciją lietaus vandens. Pareiškėjas pateikė į bylą dvi nuotraukas, kuriuose nufotografuotas automobilis, kurio v. n. ( - ) tačiau iš nuotraukų negalima nuspręsti, kurioje vietoje jos darytos ir kokiu laiku. Pareiškėjas nesikreipė į ekspertus dėl žalos atsiradimo būdo ir dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2 punkte nurodyta, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tvarkos 3 punktas numato, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Tvarkos 26 punkte nurodyta, kas turi būti atlikta nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę. Tvarkos 28 ir 29 punktuose įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami. Pabrėžė, kad byloje nėra pateiktą dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant automobiliui padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Patirta žala grindžiama tik pirkimo-pardavimo sutartimis ir pareiškėjas teigia, kad jo patirta žala yra automobilio vertės sumažėjimas. Pareiškėjas skunde rašo, kad automobilis pripažintas neremontuotinu, tačiau minėto teiginio nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas teigia, kad transporto priemonė po įvykio buvo laikoma remonto įmonėje M. L. IĮ „Latransa“, tačiau nėra minėtos įmonės išvados, kad pareiškėjo transporto priemonė pripažinta neremontuotina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad transporto priemonė pripažinta nepataisoma, yra neįrodyti ir vertintini kritiškai. Pareiškėjas 2009 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. KT 01/09 iš AAS „Gjensidige Baltic“ įsigijo automobilį ,,Audi A8“, v. n. Nr. ( - ) už 9 000 Lt. Pareiškėjo aprašomas įvykis įvyko 2010 m. liepos 4 d., t. y. praėjus daugiau negu vieneriems metams po automobilio pirkimo. Minėtas automobilis parduotas 2012 m. kovo 15 d. sudarytos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 3 700 Lt. Pareiškėjo nuomone, automobilio kaina nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2012 m. kovo 15 d. nukrito tik dėl vienintelės priežasties, t. y. automobilio atsidūrimas didelėje baloje, dėl ko automobilis nebeužsivedė. Byloje nenustatytas automobilio bendras nusidėvėjimas nuo transporto priemonės pirkimo momento iki eismo įvykio dienos. Minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina atlikti Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje numatytą transporto priemonės vertinimą. Pareiškėjas automobilį pardavė tik 2012 m. kovo 15 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir devyniems mėnesiams po eismo įvykio. Pareiškėjas skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių taip ilgai delsė parduoti mašiną. Iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas iš remonto įmonės M. L. IĮ „Latransa“ automobilį pasiėmė po 2010 m. rugsėjo 13 d., t. y. pareiškėjo transporto priemonė buvo nenaudojama daugiau nei pusantrų metų. Savaime suprantama, kad neeksploatuojama transporto priemonė pradeda rūdyti ir taip savaime kiekvieną dieną mažėjo jos vertė. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė apskritai jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjo manymu, žala neatsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, jokie teisės norminiai aktai pažeisti nebuvo, todėl nustatyti priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų šioje byloje negalima. Remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nukentėjusio asmens veiksmai yra veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ir padidėjo nuostoliai. Nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali būti dviejų rūšių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, kad jam gali būti padaryta žalos, sutinka, jog šios būtų padaryta. Toks sutikimas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas iš konkrečių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks išvengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo riziką. Manytina, kad nagrinėjamu atveju būtent taikytinas antrasis atvejis. Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kurie yra padidinto pavojaus šaltinis. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, numatyti tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek išaiškinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina bendruosius eismo dalyvių elgesio keliuose principus, automobilių vairuotojų pareigas keliuose, ir svarbiausias iš jų – elgtis atidžiai ir atsargiai tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 51 p., 52 p., 64 p., 163 p., 164 p., 165 p.). Atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 172 ir 173 punktų, kuriuose numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. CK 6.282 straipsnis numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT praktikoje pažymima, kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas spręsdamas analogiškas bylas (2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012). Svarbu nustatyti ir nukentėjusio asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai sąlygojo įvykusį eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti vandeniu apsemtos gatvės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog žala atsirado dėl automobilį vairavusio E. B. kaltės. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė keliamų reikalavimų pagrįstumo, todėl jie turi būti atmesti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu (III t., b. l. 138–159) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti piniginę sumą žalai, kurią jis patyrė su automobiliu įvažiavęs į balą, atlyginti. Pareiškėjas į policiją nesikreipė ir įvykis niekur nefiksuotas. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas pareiškė pretenzijai savivaldybei ir prašė atlyginti žalą dėl autoįvykio, kuris neva įvyko prieš du mėnesius. Atsakovas prašė pateikti duomenis apie įvykį, tačiau tokios informacijos pareiškėjas nepateikė. Praėjus beveik trejiems metams po įvykio, E. B. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Kilęs ginčas dėl to, kas turi atlyginti pareiškėjo patirtą žalą – automobilio sužalojimą, šiam įvažiavus į balą, esančią Ateities g., 2010 m. liepos 4 d.

11Teismas nurodė, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1V-445), Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės (2006 m. liepos 13 d. Nr. V-445) numato, kad įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys turi būti keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui per 15 dienų (75, 75.1, 76.3 p.).

12Teismas nustatė, kad teismui pateikta M. L. IĮ „Latransa“ savininko M. L. surašyta (be datos) pažyma. Pažymoje nurodoma, kad E. B. 2010 m. liepos 4 d. į jam priklausančią įmonę pristatė automobilį ,,Audi A8“, v. n. ( - )

13Posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. L., autoserviso, į kurį buvo nugabentas pareiškėjo automobilis, savininkas. Pastarasis patvirtino, kad į jo servisą buvo atgabentas pareiškėjo automobilis. Surašė teismui pateiktą pažymą, nes to prašė pareiškėjas. Kada tiksliai tai buvo, jis neprisiminė, bet pareiškėjas pasakė datą, todėl tą datą jis ir nurodė pažymoje. Meistrai apžiūrėjo automobilį. Išsukus žvakes, pamatė vandenį ir nusprendė, kad variklis nepataisomas. Matavo kompresiją ir nustatė, kad kai kuriuose cilindruose kompresija buvo, o kituose – nebuvo. Prieš kokius metus laiko jis serviso įrangą pardavė ir automobilių remontu nebeužsiima (2014 m. birželio 25 d. posėdžio garso įrašas).

14Teismo iniciatyva buvo kviečiama apklausai automobilio pirkėja, t. y. asmuo, nupirkęs iš pareiškėjo automobilį. Šis asmuo, R. P., buvo apklausta posėdžio metu kaip liudytoja. Pastaroji paaiškino, kad ji pati sėdo į automobilį ir nuvarė jį į stovėjimo aikštelę prie Žalgirio stadiono (prie Gen. prokuratūros). Automobilis užsivedė, problemų nebuvo. Kartu su ja buvo jos draugas, tačiau automobilį pirko ji pati. Po kurio laiko tą automobilį pardavė (2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įrašas).

15Po liudytojos apklausos pareiškėjas prašė apklausti liudytoją R. P. į teismą atlydėjusį asmenį. Šis asmuo liudytojos apklausos metu sėdėjo teismo salėje, girdėjo pastarosios paaiškinimus, todėl teismas prašymo netenkino.

16Pareiškėjas teismui pateikė įvykio vietos nuotraukas (I t., b. l. 4–6). Šeštame bylos lape užfiksuota S. Neris gatvės atkarpa, iki Ateities gatvės. Nuotraukoje užfiksuota dešinėje kelio pusėje esanti betoninė siena, kuri neleidžia pamatyti Ateities gatvės. Nuotraukoje užfiksuotas S. Neries gatvės kelio ženklinimas: iš šios gatvės į Ateities gatvę galima įvažiuoti tik automobiliui esant kraštinėje dešinėje kelio pusėje, t. y. į Ateities gatvę galima įvažiuoti tik pirma eismo juosta. Pirmo tomo 4–5 lapuose užfiksuotas automobilis stovintis baloje. Pasak pareiškėjo, tai Ateities gatvė (po Ukmergės gatve), tačiau automobilis stovi ne pirmoje eismo juostoje, o kraštinėje kairėje juostoje.

17Teismui pateikta pareiškėjo rašyta pretenzija, adresuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pretenzija surašyta 2010 m. rugsėjo 6 d., o nurodoma įvykio data – 2010 m. liepos 4 d. Pretenzijoje nurodoma, kad, vos įvažiavęs į Ateities gatvę, atsidūrė baloje; nurodoma, kad po poros mėnesių automobilis nėra pradėtas remontuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė į pretenziją ir prašė pateikti papildomus duomenis apie autoįvykį.

18Teismui pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2009 m. gegužės 5 d., kurioje užfiksuota, kad AAS „Gjensidige Baltic“ parduoda automobilį ,,Audi A8“, v. n. ( - ) pagamintą 1994 metais. Sutartyje numatyta pardavimo kaina – 9 000 litų, kuriuos pirkėjas privalėjo sumokėti dalimis iki 2010 m. kovo 6 d. Kitoje sutartyje nurodoma, kad E. B. minėtą automobilį pardavė R. P. 2012 m. kovo 15 d. už 3 700 litų. Sutartyje numatyta, kad transporto priemonė per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo momento turi būti perregistruota pirkėjo vardu. Laiku neperregistruota transporto priemonė išregistruojama.

19ARMO Consulting 2010 m. liepos 13 d. sąskaita-faktūra liudija, kad E. B. sumokėjo 100 litų už „transportas, pagalba“ nuo Laisvės pr. /Ateities pr. iki Konstitucijos pr. (nurodoma data 2010 m. liepos 4 d.).

20Pareiškėjas pateikė teismui AAS „Gjensidige Baltic“ surašyta pažymą, kurioje nurodomos automobilio ,,Audi A8“ dalių vertės.

21Teismas išreikalavo duomenis iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad automobilis ,,Audi A8“ nuo 2002 metų iki 2012 m. kovo 26 d. priklausė akcinei draudimo bendrovei (toliau – ir ADB) “RESO Europa“. Šis automobilis buvo išregistruotas iš duomenų bazės 2012 m. balandžio 10 d.

22Atsakydamas į teismo užklausimą, Vilniaus apskrities VPK KPV atsakė, jog duomenų apie eismo įvykį, kuriame būtų dalyvavęs automobilis ,,Audi A8“, v. n. ( - ) neturi (I t., b. l. 112).

23VĮ „Regitra“ pateikė teismui duomenis, kurie liudija, kad automobilio ,,Audi A8“ , v. n. ( - ) pardavimas E. B. deklaruotas tik 2012 m. kovo 26 d., t. y. iki nurodytos datos automobilis buvo registruotas ADB ,,RESO Europa“ vardu. AAS ,,Gjensidige Baltic“ 2012 m. kovo 19 d. pažymoje nurodoma, kad tik nuo nurodytos datos leidžiama E. B. išregistruoti įmonei priklausantį automobilį ,,Audi A8“, ( - ) 2009 m. gegužės 5 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis VĮ ,,Regitra“ pateikta tik 2012 m. kovo 26 d.

24Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus. Pabrėžė, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent pareiškėjui. Tai yra pažymėjęs ir LAT, spręsdamas ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo (LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).

25Teismas nurodė, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, jog bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Pareiškėjas reiškė atsakovui pretenzijas, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų patį įvykio faktą; apie neva vykusį įvykį atsakovas buvo informuotas po poros mėnesių, duomenų apie įvykį atsakovui nepateikė. Visi duomenys apie įvykį žinomi tik iš pareiškėjo pasakojimo. Kodėl apie įvykį atsakovas buvo informuotas tik praėjus porai mėnesių, pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu motyvuotai paaiškinti negalėjo. Pareiškėjas teigė, jog automobilis užgeso įvažiavus į balą Ateities gatvėje iš S. Neries gatvės. Kaip teigė teismas, S. Neries gatvės kelio ženklinimas liudija, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis galėjo įvažiuoti į Ateities gatvę iš S. Neries gatvės tik į pirmą eismo juostą, tuo tarpu nuotraukoje automobilis stovi kraštinėje kairėje Ateities gatvės pusėje. Pareiškėjas teigė, jog automobilis kelis mėnesius stovėjo autoservise, vis buvo bandoma ką nors padaryti, t. y. kaip nors sutvarkyti automobilį, tačiau nieko nesigavo ir automobilį pergabeno į savo namo kiemą. Liudytojas M. L. teigė, jog iš karto buvo aišku, kad variklis netaisomas ir buvo rekomenduota parduoti automobilį dalimis. Pareiškėjas teigė, jog automobilis buvo nevažiuojantis, jog pardavė dalims. Liudytoja R. P. – automobilio pirkėja, teisminio nagrinėjimo metu paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir nurodė, kad automobilis užsivedė, ji pati nuvairavo automobilį į aikštelę prie Žalgirio stadiono.

26Teismas konstatavo, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės vyko prieš trejus metus, grindžiamos vien jo subjektyviu pasakojimu, nepasitvirtina nė vienu objektyviu įrodymu ir prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Todėl teismas priėjo išvadą, kad padaryta pareiškėjui žala neįrodyta ir skundas negali būti tenkinamas. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pasitvirtinus žalos padarymo faktui, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Nenustatęs padarytos žalos, teismas nepasisakė nei dėl neteisėtų veiksmų, nei dėl priežastinio ryšio.

27III.

28Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 164–169) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

291. LVAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-783/2013, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką, konstatavo, kad ši byla yra teisminga administraciniam teismui. Po minėtos LVAT nutarties priėmimo, Specialioji teisėjų kolegija nutarė suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje byloje Nr. T-38-2014 ir kt. bylose konstatavo, kad aptariami ginčai peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, nurodė teismui apie esmines aplinkybes ir pirmojo teismo posėdžio metu – 2014 m. balandžio 28 d. – pateikė teismui prašymą išspręsti bylos teismingumo klausimą ir perduoti bylą nagrinėti pagal priskirtinumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas ignoravo pasikeitusią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nepagrįstai atmetė šalių prašymus dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.).

302. ABTĮ 83 straipsnio 5 dalis numato, kad „Jeigu darant teismo posėdžio garso įrašą dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies eigos, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti“. Perklausius 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad jame nėra užfiksuotas visas teismo posėdis, garso įrašas nutrūko posėdžio metu; techninėmis galimybėmis neužfiksuota dalis bylos šalių paaiškinimų, baigiamosios kalbos, papildomai pateikti šalių prašymai. 2014 m. spalio 9 d., vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 5 dalimi suteikta teise, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pakartoti procesinius veiksmus, kurių nepavyko užfiksuoti techninėmis priemonėmis. ABTĮ norma yra imperatyvi, ji nesuteikia teismui diskrecijos teisės pačiam nuspręsti, ar pakartoti procesinius veiksmus, ar ne – priešingai, lingvistinis teisės normos apibrėžimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad teismas nutartį dėl procesinio veiksmo pakartojimo privalo priimti. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad teismo posėdžio garso įrašo nebuvimas laikytinas sprendimo negaliojimo pagrindu.

313. Teismas net nenagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tik pasisakė, kad neįrodyta pareiškėjui padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad žala pareiškėjui vis dėlto atsirado, iškyla poreikis aiškintis kitas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą tiek dėl automobilio transportavimo, tiek dėl gedimų diagnostikos, tiek dėl jo vertės sumažėjimo, ir šie žalą pagrindžiantys dokumentai į bylą yra pateikti, todėl turėjo būti vertinami. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad jis patyrė tiek tiesiogines išlaidas (automobilio transportavimas ir gedimų diagnostika), tiek netiesiogines (automobilio vertės sumažėjimas).

324. Eismo įvykio faktą patvirtina į bylą pateikti dokumentai: žiniasklaidoje viešai paskelbtos nuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuotas pareiškėjo automobilis (www.15min.lt straipsnis apie 2010 m. liepos 4 d. smarkų lietų – nuoroda į straipsnį ir pačios nuotraukos yra pateikti pareiškėjo skunde); automobilio transportavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad automobilis buvo transportuotas 2010 m. liepos 4 d., t. y. įvykio dieną iš Laisvės pr./Ateities g. (įvykio vietos) į Konstitucijos pr. (remonto įstaigos buvimo vieta); M. L. IĮ „Latransa“ pažyma, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė į remonto įstaigą buvo pristatyta 2010 m. liepos 4 d. Siekdamas įsitikinti įvykio faktu, teismas taip pat galėjo apklausti liudytoju jo 2014 m. balandžio 28 d. procesiniame dokumente nurodytą liudytoją, buvusį įvykio vietoje – A. S.

335. Faktą, jog įvykio dieną automobilio savininku buvo būtent pareiškėjas, patvirtina byloje esantys dokumentai: 2009 m. gegužės 5 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėjo) 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (kartu su priedais), kuriuose nurodyta, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę perėjo pareiškėjui 2009 m. gegužės 5 d., ir kad įmonė neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl šio automobilio, bei neprieštarauja, kad žalos atlyginimas administracinėje byloje būtų priteistas pareiškėjui. AAS „Gjensidige Baltic“ su minėtu raštu pateikti įrodymai, kad jau po automobilio pardavimo pareiškėjui teismo nutartimi buvo areštuotas ADB „RESO Europa“ turtas, dėl ko duomenų apie parduoto automobilio savininko pasikeitimą registravimas VĮ „Regitra“ nebuvo galimas. Papildomai prašo pridėti įrodymą, jog dėl transporto priemonės registravimo į VĮ „Regitra“ pareiškėjas kreipėsi dar 2009 m. gegužės mėn., tačiau dėl jau minėto (po automobilio nuosavybės teisės perėjimo) pritaikyto turto arešto buvo atsisakyta registruoti transporto priemonę pareiškėjo vardu – VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 22 d. pranešimas apie priimtą sprendimą vykdyti prašymą. Šis dokumentas į bylą anksčiau nebuvo pateiktas, kadangi atsakovas pripažino faktą, jog pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę.

346. Teismas nurodė automobilio dislokacijos vietą po įvykio, tačiau ši faktinė aplinkybė teismo proceso metu nebuvo kvestionuojama ir analizuojama. Tik teismo sprendime pirmą kartą iškelta abejonė dėl kokio nors pareiškėjo nurodomų aplinkybių neatitikimo. Nepaisant to, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti apie automobilio dislokacijos vietą po įvykio proceso pirmosios instancijos teisme metu, prašo teismo atkreipti dėmesį, jog tuo metu jo gyvenamasis adresas buvo ( - ) (tai nurodyta ir pretenzijoje savivaldybei), todėl akivaizdu, kad iki įvykio vietos buvo važiuojama S. Neries gatve, o ne kur kas tolimesniu maršrutu Ateities gatve. Kadangi išsukęs iš S. Neries gatvės į Ateities g., turėjo sukti į kairę (( - ) iškart už viaduko), savaime suprantama, jog turėjo persirikiuoti iš pirmos į paskutinę eismo juostą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu paaiškino, kad, įvažiavus į Ateities g. esančią lietaus vandens sankaupą, ėmėsi priemonių, kad būtų išvengta žalos – stengėsi išvažiuoti iš susidariusios balos, o kai automobilis užgeso, bandė jį stumti; nepavykus išvengti žalos ir automobiliui nebeužsivedus, buvo iškviesta transportavimo įmonė. Nuotraukose yra užfiksuota automobilio padėtis ne iškart įvažiavus į susidariusią balą, bet jau po kurio laiko, todėl teismo kritiška nuomonė dėl šios proceso metu net nesiaiškintos faktinės aplinkybės yra nepagrįsta. Be to, faktinė aplinkybė, kurioje eismo juostoje buvo sugadintas automobilis, nepanaikina Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės dėl kelio su trūkumais valdymo fakto ir pareiškėjui padarytos žalos.

357. Liudytojos R. P. nepatvirtino teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji pati sėdo į automobilį ir nuvarė jį į stovėjimo aikštelę, prie Žalgirio stadiono, kad automobilis užsivedė, problemų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nebuvo uždavęs liudytojai klausimo, ar automobilis užsivedė, ir ar buvo kokių nors problemų – jai buvo užduotas klausimas „ar pati važiavote su automobiliu?“. Tokio pobūdžio klausimas ir liudytojos pateiktas atsakymas nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, ar automobilis užsivedė, ir ar jis turėjo kokių nors problemų – jis patvirtina tik aplinkybę, kad liudytoja pati sėdėjo už automobilio vairo (jį vairavo); Pareiškėjui uždavus klausimą liudytojai, kokiu būdu automobilis buvo nugabentas į stovėjimo aikštelę (ar ji vairavo užvestą, ar tempiamą automobilį), teismas, nutraukdamas klausimą, neleido liudytojai atsakyti ir paaiškinti tikrąsias aplinkybes, nurodydamas, kad ji „viską jau atsakė“; Kartu su 2014 m. spalio 9 d. prašymu dėl procesinio veiksmo pakartojimo buvo pateiktas liudytojos rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad automobilis jo įsigijimo iš pareiškėjo metu buvo nevažiuojantis, neužsivedė ir iš jo įsigijimo vietos buvo tempiamas.

368. Paskutiniojo teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė apklausti liudytoju A. T., kuris faktiškai rūpinosi automobilio įsigijimu iš pareiškėjo, liudytojos R. P. vardu tvarkė visus su tuo susijusius reikalus, ir iš esmės buvo faktinis automobilio pirkėjas. Teismas tokį prašė atmetė, motyvuodamas tuo, jog jis neturi jokių duomenų, kad šis asmuo dalyvavo automobilio pirkime. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – tiek liudytoja, tiek pats pareiškėjas patvirtino, kad nurodytas asmuo (A. T.) faktiškai tvarkė visus transporto priemonės pirkimo-pardavimo reikalus; be to, liudytoja nurodė taip pat ir aplinkybę, kad ginčo automobilis vėliau buvo parduotas, nes ne ji, bet „draugas nusprendė jį parduot“. Teismo posėdžio pradžioje teismas ir pačiam A. T. uždavė klausimą, kokį ryšį jis turi su nagrinėjama byla, ir šis asmuo patvirtino, kad būtent jis tvarkė visus transporto priemonės įsigijimo reikalus. Taigi šis asmuo neabejotinai gali suteikti žymiai daugiau bylai aktualios informacijos apie automobilio būklę įsigijimo metu. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašymo dėl A. T. apklausos netenkino, kadangi „šis asmuo liudytojos apklausos metu sėdėjo teismo salėje, girdėjo pastarosios paaiškinimus“. Tokį atsisakymo apklausti A. T. motyvą teismas išdėstė tik 2014 m. spalio 14 d. sprendime (kadangi dalies posėdžio garso įrašo byloje nėra, šios aplinkybės pareiškėjas negali pagrįsti bylos medžiaga, tačiau, kaip matyti iš užfiksuotos teismo posėdžio dalies, pirmą kartą pareiškėjui pateikus tokį prašymą, teismas jį atmetė motyvuodamas tuo, jog jis neturi duomenų dėl šio asmens dalyvavimo automobilio pirkimo procese). Be to, dar posėdžio pradžioje teismas savo paties iniciatyva išsiaiškino, koks yra šio asmens vaidmuo, t. y. kad jis dalyvavo automobilio pardavimo procese ir gali nurodyti faktines aplinkybes apie jo būklę, todėl teismo atsisakymas apklausti liudytoju asmenį dėl tos priežasties, jog pats teismas nepasirūpino tinkamu proceso organizavimu ir nepašalino iš posėdžių salės galimą liudytoją, negali būti laikomas teisėtu pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą.

37Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 178–180) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai pakartotinai nesiėmė veiksmų dėl teismingumo klausimo išsprendimo nagrinėjamojoje byloje. Be to, pažymi, kad iki apelianto nurodomos Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 8 d. priėmimo nagrinėjamojoje byloje buvo užbaigtas pasirengimas bylai, paskirtas teismo posėdis. Atsižvelgiant į tai, bylos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui prieštarautų ir proceso operatyvumo, ekonomijos ir koncentruotumo principams. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju visų posėdžių, kurių metu buvo nagrinėjama ši byla, tarp jų ir 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusio posėdžio, garso įrašai yra pilni ir įkelti į Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą. Pažymi, kad apklausos metu R. P. į teismo klausimus, ar įsigijus mašiną ,,Audi A8“, pati su ja važiavote ir, ar ją vairavote, liudytoja atsakė: „Taip, iki aikštelės važiavau ir vairavau“. Liudytojos R. P. parodymai paneigė pareiškėjo teiginius, jog automobilis ,,Audi A8“ buvo nevažiuojantis. Pabrėžė, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuriame būtų nurodyta, kokie buvo automobilio remonto kaštai. Kadangi apeliantas nepateikė į bylą dokumentų, įrodančių, kad po 2010 m. liepos 4 d. įvykio transporto priemonė būtų taisoma ir sutaisyta, tai tariamai 100 Lt už automobilio transportavimą ir 302,50 Lt už gedimų diagnostiką patirtos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla ir apeliantas nepagrįstai prašo juos priteisti iš atsakovo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad eismo įvykio faktą patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Vienas iš jų, žiniasklaidoje viešai paskelbtos nuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuotas pareiškėjo automobilis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos yra be datos, todėl neaišku, ar jos buvo padarytos tikrai 2010 m. liepos 4 d. Pareiškėjas taip pat pateikė nuorodą į straipsnį, tačiau įvedus minėtą nuorodą į naršyklę pareiškėjo nurodomo straipsnio nesuranda. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad „pareiškėjas reiškė atsakovui pretenzijas, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų patį įvykio faktą“. Apeliantas, vadovaujantis teisės aktais, neišviešino savo nuosavybės teisės į ,,Audi A8“, todėl minėto fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį, šiuo nagrinėjamu atveju prieš Vilniaus miesto savivaldybę. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai pagrįstai 2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio metu atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytoju A. T. 2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio garso įraše į posėdį atvykęs vyras, teismo paklaustas, ,,Kas toks būsite?, atsakė: „Aš tiesiog draugas, kontroliavau šitą visą procesą“. Visiškai akivaizdu, kad teismas iš minėto atsakymo negalėjo suprasti, jog atvykęs į posėdį asmuo yra kažkaip susijęs su transporto priemonės pirkimu. A. T. negali būti apklaustas liudytoju šioje byloje, nes būtų pažeistas administracinis procesas, kai liudytoju būtų apklausiamas asmuo, kuris dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo apklausiama kita liudytoja R. P. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą lygiai po 3 metų, kai tariamai įvyko eismo įvykis. Pats pareiškėjas yra teisininkas, dirbantis draudimo bendrovėje, todėl jis puikiai žinojo, kad gali kreiptis į teismą apginti savo pažeistas teises. Tačiau pareiškėjas, kreipęsis į teismą paskutinę senaties termino dieną, sąmoningai apsunkino įrodinėjimą nagrinėjamojoje byloje. Pažymi, kad ginčo automobilį pareiškėjas pardavė 2012 m. kovo 15 d. Vėliau ji buvo išregistruota iš VĮ „Regitra“ transportų priemonių registro. Tokiais pareiškėjo sąmoningais veiksmais vertintojams tapo neįmanoma apžiūrėti transporto priemonę ir objektyviai įvertinti jos vidutinę vertę. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos. UAB „Verlita“ nustatė transporto priemonės vidutinę rinkos vertę 2010 m. liepos mėnesiui, o nagrinėjamu atveju aktualu yra automobilio rinkos vertė 2012 m. kovo mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, minėtas vertinimas neturi jokios įrodomosios galios, nebuvo būtinas šioje byloje. Taip pat neaišku, ką pareiškėjas įrodinėja 2014 m. liepos 14 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Ši pažyma yra perteklinė bylos medžiagoje, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ja nesiremia, neaišku, ką ja įrodinėja pareiškėjas, todėl už jos išdavimą sumokėti pinigai negali būti priteisti iš atsakovo.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 182–184) prašo netenkinti apeliacinio skundo ir teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas. Teismo sprendime teisingai, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, nustatyta, jog visos aplinkybės grindžiamos vien pareiškėjo subjektyviu pasakojimu ir prašomas priteisti žalos dydis nėra įrodytas. Papildomai pažymi, jog kartu su apelianto skundu nebuvo pateiktas nei vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis atsakovo ar UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. Nei atsakovas, nei UAB „Grinda“ nebuvo kviečiama į įvykio vietos apžiūrą, nors apeliantas, žinodamas, kad galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). Tai yra apeliantas nesilaikė 1994 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkyje Nr. 1894-V „Dėl atsakomybės už autoavarijas, įvykusias dėl prastos gatvių būklės ir inžinerinių tinklų gedimo“ nustatytos tvarkos. Dar daugiau, į įvykio vietą net nebuvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie turėjo įvertinti vairuotojo veiksmus ir spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tokiu būdu atsakovo neteisėti veiksmai šioje byloje buvo įrodinėjami iš esmės remiantis vien tik žalą patyrusio asmens liudijimu. Civilinė atsakomybė kyla tik įrodžius visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, išskyrus tuos įstatyme numatytus atvejus, kai viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – kaltė – yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantas, kuris, vadovaujantis rungimosi principu, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl klaidinga manyti, jog Vilniaus miesto savivaldybė ar UAB „Grinda“ galėtų būti atsakingi už apeliantui kilusią žalą. Siekiant nustatyti, ar pareiškime įvardyti asmenys galėjo būti atsakingi už apeliantui padarytą žalą, vien tik aplinkybės, jog apeliantas patyrė žalą, konstatuoti nepakanka, – turi būti išsiaiškinta, ar šie asmenys pažeidė kokius nors teisės aktuose numatytus privalomojo elgesio standartus, kurių pažeidimas galėtų reikšti ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Kaip buvo matyti iš apelianto pateiktų faktinių aplinkybių paaiškinimų bei vietos nuotraukos, šis įvykis įvyko šviesiu paros metu, taigi matomumas buvo geras. Bendrai vertinant visas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas, pats suvokdamas susidariusią situaciją, elgėsi itin neapdairiai ir neatsargiai, bandydamas važiuoti tiesiai per susidariusią vandens sankaupą. Tokiu būdu teigtina, kad būtent šis apelianto elgesys iš esmės ir lėmė atsiradusią žalą, kadangi apeliantas pats nesielgė atsargiai ir rūpestingai, kaip to reikalauja CK nuostatos bei Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, nei atsakovui, nei UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės kilimo klausimas nėra keltinas, kadangi dėl įvykusios nelaimės yra kaltas tik pats apeliantas. Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei UAB „Grinda“ apeliantui neįrodžius jų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra ir negali būti atsakingos už apelianto patirtą turtinę žalą, dėl ko teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo vairuoto automobilio sugadinimo, jam įvažiavus dėl stipraus lietaus į balą dėl nespėjančio subėgti į kanalizaciją lietaus vandens, atlyginimo.

44Visų pirma, pasisakytina dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

45ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, jog, perklausius 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad jame nėra užfiksuotas visas teismo posėdis, garso įrašas nutrūko posėdžio metu, bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas yra visas įkeltas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kuriuo tinkamai užfiksuota teismo posėdžio eiga – šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, šalių prašymai bei baigiamosios kalbos. Todėl ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatyta.

46Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pasikeitusią Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo praktiką bylose, susijusiose su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, ir nepagrįstai atmetė šalių prašymus dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.).

47Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla pradėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 metais. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakius priimti kaip nepriskirtiną tam teismui, LVAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, dar nesuvienodinus tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo praktikos, konstatuota, jog ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme. Kadangi ginčai tarp teismų dėl teismingumo nėra leidžiami, teismo sprendimas priimtas apygardos administraciniame teisme. Specialioji kolegija pareiškėjo nurodytoje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 pažymėjo, kad aptariami ginčai yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusią specialiosios teismingumo kolegijos formuojamą praktiką, nieko nepasisakė skundžiamame sprendime, ar nagrinėjamu atveju kilo statinių valdytojo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, t. y. ar šiuo atveju atsakovui taikytinos CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios griežtąją atsakomybę (atsakomybę be kaltės), ar atsakovo atsakomybė gali atsirasti tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui bei kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai), ar apskritai nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytu atveju. Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje taip pat negali išspręsti šių klausimų, kadangi byloje neišspręstas esminis klausimas – tinkamo atsakovo klausimas.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą svarbu, nes, tik esant pareiškėjui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkamu atsakovu procese laikytinas asmuo, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai.

49Pareiškėjas žalą kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte (šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas) ir 32 punkte (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas), atlikimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neužtikrino, kad įvykio vietoje (Ateities gatvėje po Ukmergės gatvės viaduku) stipraus lietaus metu nesusidarytų lietaus vandens sankaupos, apie tokį pavojų eismo saugumui jokiais būdais neinformavo eismo dalyvių, todėl laikytina, kad atsakovas yra pažeidęs VSĮ 6 straipsnio 30 ir 32 punktus, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

50Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindinis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, pateiktas atsiliepime į pareiškėjo skundą, buvo tai, kad šiame ginčo teisiniame santykyje Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas, kadangi pagal 2009 m. lapkričio 26 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-171 UAB „Grinda“ yra laikoma Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklų valdytoja, todėl, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl galbūt netinkamo lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, sudarydama nurodytą sutartį su UAB „Grinda“, vykdė jai, kaip Vilniaus miesto vandens ir nuotekų tinklų savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti inžinerinių tinklų tinkamą būklę. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl tinkamo atsakovo byloje iš esmės neišsprendė ir atsiliepime išdėstytų aplinkybių neįvertino. Pareiškėjui nesutikus keisti atsakovo, teismas vis tiek turėtų išsiaiškinti, kas yra tinkamas atsakovas, o tada nagrinėti ginčo aplinkybes iš esmės. Tik nusprendus, kas yra tinkamas atsakovas byloje, teismas galėjo spręsti klausimą dėl atsakomybės sąlygų: žalos, priežastinio ryšio ir kitų, priklausomai nuo atsakomybės rūšies, elementų taikymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, išsprendus tinkamo atsakovo klausimą, pirmosios instancijos teismui, iškilus rūšinio teismingumo klausimui ir esant dviem skirtingiems teismų procesiniams sprendimams dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, išlieka galimybė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją (ABTĮ 21 str.).

51Kadangi pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos iš esmės, neišsprendęs klausimo dėl tinkamo atsakovo byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes byloje (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

52Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. liepos 4 d., apie 20.15 val., lyjant... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I... 7. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu (III... 10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu... 11. Teismas nurodė, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų... 12. Teismas nustatė, kad teismui pateikta M. L. IĮ „Latransa“ savininko M. L.... 13. Posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. L., autoserviso, į kurį buvo... 14. Teismo iniciatyva buvo kviečiama apklausai automobilio pirkėja, t. y. asmuo,... 15. Po liudytojos apklausos pareiškėjas prašė apklausti liudytoją R. P. į... 16. Pareiškėjas teismui pateikė įvykio vietos nuotraukas (I t., b. l. 4–6).... 17. Teismui pateikta pareiškėjo rašyta pretenzija, adresuota Vilniaus miesto... 18. Teismui pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2009 m.... 19. ARMO Consulting 2010 m. liepos 13 d. sąskaita-faktūra liudija, kad E. B.... 20. Pareiškėjas pateikė teismui AAS „Gjensidige Baltic“ surašyta pažymą,... 21. Teismas išreikalavo duomenis iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ)... 22. Atsakydamas į teismo užklausimą, Vilniaus apskrities VPK KPV atsakė, jog... 23. VĮ „Regitra“ pateikė teismui duomenis, kurie liudija, kad automobilio... 24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, turi... 25. Teismas nurodė, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo... 26. Teismas konstatavo, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės vyko prieš... 27. III.... 28. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 164–169) prašo panaikinti... 29. 1. LVAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.... 30. 2. ABTĮ 83 straipsnio 5 dalis numato, kad „Jeigu darant teismo posėdžio... 31. 3. Teismas net nenagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tik... 32. 4. Eismo įvykio faktą patvirtina į bylą pateikti dokumentai:... 33. 5. Faktą, jog įvykio dieną automobilio savininku buvo būtent pareiškėjas,... 34. 6. Teismas nurodė automobilio dislokacijos vietą po įvykio, tačiau ši... 35. 7. Liudytojos R. P. nepatvirtino teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad... 36. 8. Paskutiniojo teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė apklausti... 37. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (III... 38. Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai pakartotinai nesiėmė... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo vairuoto... 44. Visų pirma, pasisakytina dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų... 45. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog sprendimo negaliojimo... 46. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla pradėta Vilniaus apygardos... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad išsiaiškinti šalies tinkamumo procese... 49. Pareiškėjas žalą kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo... 50. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindinis atsakovo Vilniaus miesto... 51. Kadangi pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos iš esmės,... 52. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 53. Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą... 55. Nutartis neskundžiama....