Byla I-30-342/2013
Dėl 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 2.2. punkto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėja N.Ž., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovei advokatei Jurgitai Petkutei - Gurienei, 2013 m. kovo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Litgrid AB, UAB „Sweko Lietuva“, VĮ Valstybės žemės fondui dėl 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 2.2. punkto panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja N.Ž. (toliau - pareiškėja) skundu (I t., b.l. 6-9) ir jo patikslinimais (I t., b.l. 182-187, II t., b.l. 126-129) (toliau - skundas) prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – atsakovė) 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo N.Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) , esančio ( - )“ 2.2 punktą (toliau – Įsakymas). Skunde teigia, kad Įsakymo 2.2 punktas neteisėtas, pažeidžia jos, kaip žemės sklypo savininkės teises. Atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant pareiškėjos dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, nėra perskaičiuota jos žemės sklypo vertė ir nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti žemės sklypo pakeitimai. Nurodo, kad nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos už servituto nustatymą dydžiu. Paaiškina, kad apskaičiuojant ginčo kompensaciją nebuvo įvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas. Pagal viešojo registro duomenis, pareiškėjos žemės sklypo plotas yra 3,3500 ha, iš jų – 2,8500 ha sudaro miško žemės plotą, kuris po servituto nustatymo sumažės 0,9704 ha, o tai lems ženkliai mažesnę žemės sklypo vertę. Skaičiuojant kompensaciją nėra įvertintas kasmetinis medienos tūrio prieaugio netekimas, todėl prarasdama 0,9704 ha miško pareiškėja ne tik praranda dalį miško, bet ir praranda pajamas, kurias sudaro kasmetinis medienos prieaugis dėl ko patiria nuostolius, kurie nėra įskaičiuoti ginčo kompensacijos dydį. Skunde išdėsčiusi servituto instituto paskirtį, jo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, teisminę praktiką laiko, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, nes sudaro galimybę kompensaciją nustatyti subjektui, kurio naudai yra nustatomas servitutas, taip suvaržant žemės savininkui gauti teisingą ir sąžiningą atlygį už jo nuosavybės suvaržymą. Taip pat, nurodo, kad Įsakymu nuspręsta dėl ilgalaikio servituto nustatymo, todėl turėjo būti sprendžiama ne dėl vienkartinės, o dėl periodinės kompensacijos nustatymo. Nesutinka su Įsakyme nurodytu vienkartinės kompensacijos dydžiu, nes mano, kad dėl servituto nustatymo paskaičiuoti nuostoliai yra žymiai didesni, be to, ginčo kompensacija apskaičiuota netinkamai ir neteisingai.

3Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Laimonas Strauka skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kad ginčai tarp žemės savininko ir viešpataujančio daikto savininko dėl nuostolių dydžio nustatymo už servitutą sprendžiami arba šalių susitarimu, arba ginčas sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju, atsakovė prieš žemės savininko valią nustatydama kompensacijos dydį, pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Pažymi, kad Įsakymas priimtas remiantis ne galiojančiu Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos redakcija. Todėl ginčo kompensacijos ir nuostolių dydis neatitinka Įsakymo 2.2 punkto priėmimo metu galiojusio teisės akto nuostatų. Remiasi atsakovės pateiktu Ūkio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame specialiajame plane numatyta, kad įgyvendinus 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos projektą, miškų ūkio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medelynas ir įrengiamos proskynos, t.y. numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Kaip numato specialusis planas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose - infrastruktūros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose, todėl kol nėra parengta šių projektų nėra žinomas tikslus servituto dydis, iškertamos medienos kiekis, rūšis ir brandumas, t.y. neįmanoma nustatyti tikslių pareiškėjos patiriamų nuostolių. Teigia, kad kompensacijos apskaičiavimas yra teorinio pobūdžio, neatsižvelgta į realias rinkos vertes, todėl pažeidžiamas teisingo atlyginimo už servituto nustatymą principas.

4Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais (I t., b.l. 31-34, II t., b.l. 69-74 ) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ginčo kompensacija apskaičiuota remiantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (nurodo šio akto paskelbimo Valstybės žiniose datą ir numerį - 2004, Nr. 175-6486 (toliau – Metodika). Remiantis Metodikos 10 punkte pateikta formule ir buvo paskaičiuota ginčo kompensacijos dydis. Taip pat paaiškina, kad Įsakymu servitutui galiojimo terminas nėra nustatytas ir tokio reikalavimo, Žemės servitutų nustatytumo administraciniu aktu taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. Nr. 1289 (toliau – Taisyklės), nėra. Remdamasi Miškų įstatymo 11 straipsniu, nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pasikeitimo. Teigia, kad šiuo atveju žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, paskirtis nebus keičiama, o keičiamos tik žemės sklypo naudmenos ir tai neapribos pareiškėjos teisių naudotis sklypu labiau nei buvo iki servituto nustatymo. Nurodydama į Žemės įstatymo 45 straipsnio 3 dalies ir Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 ir 7 dalies, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 8 punkto nuostatas, teigia, kad konkretaus visuomenės poreikio nutiesti elektros linijas per pareiškėjos sklypą gali būti patenkintas, nepaimant konkretaus žemės sklypo iš privačios pareiškėjos nuosavybės, todėl jokie pagrindai paimti žemę visuomenės naudai neatsirado. Servituto nustatymas ir piniginės kompensacijos išmokėjimas atitinka teisininės valstybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kriterijus.

5Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimais (I t., b.l. 35-42, II t., b.l. 76-84, 134-136) pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurio sprendinius atsakovė priėmė Įsakymą - 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai specialusis planas, patvirtintas LR ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. Teigia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytas funkcijas ir administracinį servitutą pareiškėjos žemės sklypui nustatė pagrįstai vadovaudamasis teisės aktais, kurie yra išvardinti Įsakymo preambulėje. Nurodo, kad Taisyklių 16 punkte numatyta, kas turi būti nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendime nustatyti administracinį servitutą. 16.6 punkte numatyta, kad sprendime nurodoma nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai). Atsakovė, vadovaudamasi Taisyklėmis, priimdama Įsakymą pagrįstai jo 2.2 punkte nurodė, kad servituto turėtojas žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 986,67 Lt, per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų dėl savo reikalavimo panaikinti minėtą 2.2 punktą pagrįstumo, t.y. kuo vadovaujantis šis punktas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2.2 punktas yra sudėtinė Įsakymo dalis, reikalaujama panaikinti nuostata privalo būti nurodyta Įsakyme, todėl negali būti panaikinta. Teigia, kad pareiškėja neginčija kompensacijos paskaičiavimo pagal Metodiką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Mano, kad kompensacija buvo tinkamai ir teisingai apskaičiuota vadovaujantis Metodika, bei atitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Pareiškėja neginčija pagal Metodiką paskaičiuotos kompensacijos ir nepateikė jokių įrodymų, kad kompensacija paskaičiuota pažeidžiant Metodiką. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nėra jokio pagrindo naikinti Įsakymo 2.2 punktą.

6Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė advokatė Jurgita Petkutė - Gurienė teismo posėdyje palaiko atstovaujamos bendrovės poziciją iš esmės atsiliepimuose nurodytų motyvų pagrindu.

7Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - VĮ Valstybės žemės fondui ir UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą pranešta tinkamai. Šie bylos proceso dalyviai (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

8Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9Ginčo dalykas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo N.Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )“ 2.2 punkto teisėtumas ir pagrįstumas.

10Faktinės bylos aplinkybės.

11Byloje dalyvaujančių proceso dalyvių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (I t., b.l. 43). Pareiškėja yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai teritoriją, savininkė.

12Ginčijamas Įsakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L.P., vadovaujantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į specialiojo plano, patvirtinto Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius (I t., b.l. 11). Įsakymo 1 punktu, pareiškėjos nuosavybės teise valdomam ginčo žemės sklypui, nustatyti žemės servitutai suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,9704 ha) ir teisę jas aptarnauti (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,9704 ha); 2.2 punktu - AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 986,67 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3 punkte – nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka.

13Pareiškėja neginčija servituto nustatymo, tačiau iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2 punkte nustatytos kompensacijos dydžiu, jo apskaičiavimo teisingumu.

14Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.

15Servitutas yra daiktinė teisė, Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžta, kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

16Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas - nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

17Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

18Pareiškėja iš esmės teigia, kad ginčo kompensacija nustatyta Įsakymo priėmimo metu neaktualiu teisės aktu, t.y. nuostoliai dėl servituto buvo apskaičiuoti remiantis Įsakymo priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija. Originali Metodikos redakcija galiojo iki 2010-08-29, o nuo 2010-08-29 įsigaliojo ir iki 2013-01-18 galiojo Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinti šios Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau - 2010-08-29 Metodikos redakcija). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013-01-18 galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220).

19Nors Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis ir 2010-08-29 Metodikos redakcija, tačiau 2010-06-22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 13B (toliau - Apskaičiavimo aktas Nr. 13B, I t., b.l. 13) ir 2010-06-22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 13A (toliau - Apskaičiavimo aktas Nr. 13A, I t., b.l. 12) patvirtina, kad jie surašyti tuo metu, kai dar galiojo originali, t.y. iki 2010-08-29 galiojusi, Metodikos redakcija. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad Įsakymo 2.2. punkte nurodytas atlyginti kompensacijos dydis, apskaičiuotas remiantis Įsakymo priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Pažymėtina, kad Įsakyme nėra nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Apskaičiavimo akte Nr. 13B nustatytą bendrą patiriamų nuostolių sumą ir (ar) Apskaičiavimo akte Nr. 13A nurodytus nuostolių skaičiavimo parametrus ir kt., tačiau akivaizdu, jog šie aktai buvo faktiniu ir juridiniu pagrindu Įsakymo 2.2. punktui priimti, todėl jie vertintini kaip Įsakymo sudėtinė dalis. Be to, būtent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. 2010-08-29 Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

20Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės veiksmai, kai ji ginčo žemės servituto nustatymo metu (Įsakymas priimtas 2010-09-29), ginčo kompensacijos dydį nustato (grindžia) neaktualia ir (ar) negaliojančia Metodika, teismo vertinami kaip pažeidžiantys teisėtumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus. Todėl, pagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog ginčo kompensacijos dydis apskaičiuotas netinkamai.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išmokamos kompensacijos dydis nustatytas Įsakymo 2.2. punktu, todėl jį apskaičiuojant turėjo būti remtasi būtent nuo 2010-08-29 įsigaliojusia ir Įsakymo priėmimo metu galiojusia 2010-08-29 Metodikos redakcija.

22Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei paties Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities viršininko kompetenciją administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Taigi, atsakovė turėjo žinoti apie iš esmės besikeičiančią žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką, todėl prieš priimdama galutinius sprendimus, turėjo itin atidžiai patikrinti ankstesnių procedūrų teisėtumą.

23Ginčo atveju, teismas vertina, ar Įsakymo priėmimo metu galiojusi 2010-08-29 Metodikos redakcija pasikeitė tiek, kad tai sąlygojo esminius ginčo kompensacijos dydžio pokyčius.

24Įvertinus Apskaičiavimo akto Nr. 13B ir Apskaičiavimo akto Nr. 13A turinį matyti, jog pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius (5,24 Lt suma), nuostoliai patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (440,37 Lt suma) ir už iškertamą mišką (541,06 Lt suma). Bendra patiriamų nuostolių suma – 986,67 Lt, kuri nurodyta Apskaičiavimo akto Nr. 13B 8 punkte, atitinka minėtų nuostolių bendrą sumą.

25Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje, 4 punkto nuostatos nesikeitė, todėl darytina išvada, kad kompensacijos dydžio už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimui Metodikos redakcijos pasikeitimai esminės įtakos neturėjo. Be to, Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu.

26Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje, 9.1 punkto nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010-08-29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2 punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtaką pareiškėjai apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydžiui.

27Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikia miško medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą, iškirtimą ir atsodinimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte.

28Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija.

29Remiantis originalia Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.6 punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2940 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 13A matyti, jog pareiškėjams kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 0,9681 ha iškertamo miško.

302010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punktu, nuostolių už iškertamą mišką apskaičiavimo tvarka iš esmės skiriasi nuo minėtos originalios Metodikos redakcijos, nes ja nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytą medynų tūrio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagal 2010-08-29 Metodikos redakciją, ankstesnis iškertamo miško vertės apskaičiavimas pagal miško žemės plotą (ha), nebetaikomas.

31Byloje nustačius, kad 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos pasikeitė ir šia metodika priimant Įsakymą atsakovė nesivadovavo, darytina išvada, kad Įsakymo 2.2. punkte, remiantis minėtais apskaičiavimo aktais apskaičiuotas kompensacijos dydis, nustatytas remiantis neaktualia ginčo kompensacijos apskaičiavimo tvarka, todėl ginčo kompensacijos dydis negali būti vertinamas, kaip objektyvus ir (ar) teisingai apskaičiuotas.

32Pareiškėja skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad ginčo kompensacija neapima visų patiriamų nuostolių (žemės sklypo vertės sumažėjimo ir kt.). Teismas, vertindamas Įsakymu nustatytos kompensacijos dydį patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos) nuostatų. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.M. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Todėl pareiškėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

34Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

35Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ginčijamo Įsakymo 2.2 punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010-08-25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Panaikinus ginčijamo Įsakymo 2.2 punktą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įpareigotina pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo nustatyti žemės savininkei N.Ž. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTĮ 88 straipsnis 1 dalies 2 punktas).

37Priimtinas pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-6608 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo, kuriais žemės sklype nustatyta servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėja turi teisę atsisakyti skundo ( ABTĮ 52 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13, kurio sprendiniai tiesiogiai taikomi šioje byloje, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialusis planas pripažintas teisėtu. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 127 straipsniu,

Nutarė

39pareiškėjos N.Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, UAB „Sweko Lietuva“, VĮ Valstybės žemės fondui patenkinti iš dalies.

40Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo N.Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )“ 2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 986,67 Lt (devyni šimtai aštuoniasdešimt šeši litai 67 ct) per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

41Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės sklypo savininkei pareiškėjai N.Ž. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

42Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo, kuriais žemės sklype nustatyta servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

43Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja N.Ž. (toliau - pareiškėja) skundu (I t., b.l. 6-9) ir jo... 3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Laimonas Strauka... 4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 5. Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimais (I t., b.l. 35-42, II... 6. Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė advokatė Jurgita Petkutė -... 7. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,... 8. Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų... 9. Ginčo dalykas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Faktinės bylos aplinkybės.... 11. Byloje dalyvaujančių proceso dalyvių paaiškinimais, rašytiniais bylos... 12. Ginčijamas Įsakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 13. Pareiškėja neginčija servituto nustatymo, tačiau iš esmės nesutinka su... 14. Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.... 15. Servitutas yra daiktinė teisė, Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje... 16. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka... 17. Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek... 18. Pareiškėja iš esmės teigia, kad ginčo kompensacija nustatyta Įsakymo... 19. Nors Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis ir 2010-08-29 Metodikos... 20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės veiksmai, kai ji ginčo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso... 22. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir... 23. Ginčo atveju, teismas vertina, ar Įsakymo priėmimo metu galiojusi 2010-08-29... 24. Įvertinus Apskaičiavimo akto Nr. 13B ir Apskaičiavimo akto Nr. 13A turinį... 25. Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta... 26. Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal... 27. Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8... 28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255... 29. Remiantis originalia Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo... 30. 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punktu, nuostolių už iškertamą mišką... 31. Byloje nustačius, kad 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos... 32. Pareiškėja skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad ginčo kompensacija neapima... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių... 34. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1... 35. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad... 36. Panaikinus ginčijamo Įsakymo 2.2 punktą, atsakovė Nacionalinė žemės... 37. Priimtinas pareiškėjos atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 39. pareiškėjos N.Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie... 40. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 41. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš... 42. Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie... 43. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...