Byla 2A-809-657/2015
Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Aristavos ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1267-188/2014 pagal ieškovės UAB ,,Aristavos ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovams J. V. I., E. V. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB ,,Aristavos ūkis“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė pripažinti 2014-04-23 d. susitarimą dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytą tarp J. V. I. ir E. V., negaliojančiu bei taikyti restituciją, t.y. grąžinti J. V. I. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusią iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014-02-20 nuomos sutartį dėl 2,24 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014-02-20 nuomos sutartį dėl 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-7; 92-104). Nurodė, kad ieškovė su atsakovu J. V. I. 2009 m. sausio 5 d. buvo sudariusi 2,24 ha ir 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių ( - ), nuomos sutartis, kurios buvo įregistruotos viešajame registre. Nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus minėtų žemės nuomos sutarčių terminui, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad šios sutartys su ja bus pratęstos, tačiau atsakovas 2014 m. vasario 20 d. ginčo turtą išnuomojo atsakovui E. V.. Šį faktą ieškovė sužinojo tik 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. vasario 20 d. žemės nuomos sutartį įregistravus viešajame registre. 2014 m. vasario 20 d. žemės nuomos sutartis pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, nes ji kaip ankstesnė nuomininkė, tvarkingai vykdžiusi sutarčių prievoles, turi pirmenybės teisę sudaryti žemės nuomos sutartis naujam terminui. Atsakovai, gavę šį ieškinį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, 2014 m. balandžio 23 d. sudarė susitarimą dėl 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutarties nutraukimo, todėl prašo šį atsakovų susitarimą pripažinti negaliojančiu, nes šis sandoris pažeidė ieškovės teises.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 69-70). Nurodė, kad ginčo žemės sklypus nuo 2009 m. sausio 5 d nuomojo ieškovei. Pasibaigus su ieškove sudarytų žemės nuomos sutarčių terminui, 2014 m. vasario 20 d. jis sudarė Privačios žemės nuomos sutartį su atsakovu E. V. dėl 2,24 ha ir 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių ( - ), nuomos. E. V. minėti žemės sklypai išnuomoti kitomis, nei ieškovui, sąlygomis. Kadangi E. V. 2014 m. vasario 20 d. sudarytos Privačios žemės nuomos sutarties ir susitarimo sąlygų vykdyti neturėjo galimybės, 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš viešojo registro, todėl išnyko ginčo objektas ir ieškinio pagrindas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą (T.2, b.l. 83-90). Teismas nustatė, kad pagrindinės 2009 m. sausio 5 d. sutarčių ir 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutarties su 2014 m. vasario 20 d. susitarimu sąlygos nėra tapačios, todėl atsakovas pagrįstai sudarė ginčo turto nuomos sutartį su asmeniu, jam pasiūliusiu palankesnes sąlygas. Kadangi ieškovė ir atsakovas E. V. pretendavo išsinuomoti ginčo turtą skirtingomis sąlygomis, t. y. nėra visų trijų CK 6.566 straipsnyje numatytų taikymo prielaidų, ieškovė neturi pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o jei yra sudaryta kita sutartis – reikalauti perkelti nuomininko teises ir pareigas. Kiekviena sutarties šalis turi teisę laisvai apsispręsti dėl sutartinių santykių, draudžiama kitą asmenį versti sudaryti sutartį, išskyrus, kai šią pareigą nustato įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas. Teismas atmetė ieškovės atstovės argumentus, kad atsakovai buvo nesąžiningi, sudarydami 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo su atsakovu E. V., kaip nepagrįstus. Išnuomotos žemės E. V. negalėjo dirbti, nes ieškovė ginčo žemės sklypuose vykdė veiklą. Pasibaigus žemės nuomos sutarčių terminui, ieškovė nepaisė J. V. I. įspėjimo, jog nuomos sutartys nebus pratęstos, vis tiek ja naudojosi. Dėl šios esminės priežasties buvo nutraukta tarp atsakovų sudaryta 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutartis, kuri realiai ir nebuvo vykdoma. Teismo nuomone iš bylos įrodymų ir iš šalių bendravimo turinio ieškovei, kaip verslininkei, turėjo būti aišku ir suprantama, jog atsakovas nepratęs jam priklausančių žemės sklypų nuomos sutarčių su ieškove dėl to, kad baigėsi nuomos sutarčių terminas, o atsakovas nori pats valdyti ir naudotis žeme, o ne dėl kokių nors kitų pagrindų. Vien aplinkybė, kad ieškovė pasibaigus sutartims buvo apsėjusi ginčo laukus, rodo, kad ji nuostolių nepatyrė, jos ekonominiai interesai nebuvo pažeisti, todėl teismas atmetė ieškovės atstovės argumentus šiuo klausimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie gresianti žalos atsiradimą. Nustatyta, kad pasibaigus 2009 metų žemės nuomos sutarčių Nr. 406 ir 407 terminui, nuomininkė ir toliau naudojosi šiais žemės sklypais. Teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą Actio Pauliana pagrindu, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą pagal atsakovų prievoles, o tikslą, kad teismas tik pripažintų 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo negaliojančiu, todėl toks reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Teismas neanalizavo ieškovės atstovės motyvų, susijusių su ieškovės atliktu ginčo turto pagerinimu, su sutarčių sudarymu, įregistravimu ir vykdymu, nes sprendė, kad šios aplinkybės ginčui neturi esminės teisinės reikšmės. Teismas konstatavo, kad atsakovai byloje nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo klausimu nepasisakė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 92-97). Apeliantės teigimu:

101. Teismas netinkamai aiškino CK 6.566 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo pirmumo teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypų, kadangi šiuo atveju egzistavo visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos sąlygos tokiai apeliantės teisei nustatyti. Atsakovas privalėjo informuoti ieškovę apie ketinimą išnuomoti žemės ūkio sklypus kitomis sąlygomis, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas ieškovės pirmumo teisę juos nuomoti. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė tartis dėl geresnių sąlygų. Teismas nepagrįstai vertino 2014 m. vasario 20 d. papildomą susitarimą ir laikė jį 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutarties priedu, nors jis nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras. Priimdamas sprendimą, teismas neįsigilino į faktinę šios bylos situaciją, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-69-372/2014.

112. Teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo su atsakovu E. V.. Atsakovai, sudarydami šį sandorį, buvo akivaizdžiai nesąžiningi. Nesutinka su teismo išvada, kad susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad atsakovas E. V. negalėjo dirbti žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Ieškovė, būdama sąžininga nuomininkė, nuomojusi ginčo žemės sklypus nuo 2007 metų, pagrįstai tikėjosi nuomos sutartis atnaujinti ir toliau dirbo žemę, o teismo išvada, kad ji nepaisė atsakovo J. V. I. įspėjimo, yra nepagrįsta. Atsakovai sudarė akivaizdžiai nenaudingą ir nesąžiningą sandorį, siekdami užskirsti kelią ieškovei apginti savo pažeistas teises. Be to, teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi neturėjo teisinio pagrindo ieškinį dalyje dėl reikalavimo Actio Pauliana pagrindu atmesti dėl netinkamo materialinės teisės normos ieškinyje nurodymo. Teismas privalėjo pritaikyti tinkamą materialinės teisės normą, atitinkančią nurodytą ieškinio pagrindą.

12Atsakovai J. V. I. ir E. V. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (T.2, b.l. 100-101; 104-105). Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2009 m. sausio 5 d. žemės nuomos sutarčių Nr. 406 ir 407 ir 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutarties esminės sąlygos skiriasi, sprendimą motyvavo išsamiai, logiškai ir pagrįstai civilinėje byloje esančiais įrodymais. 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutartis su E. V. nutraukta pagal 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą, kadangi E. V. negalėjo dirbti jam išnuomotos žemės dėl ieškovo veiksmų.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir byloje dalyvaujantys asmenys, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

16Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ 2009 m. sausio 5 d. su atsakovu J. V. I. sudarė žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 406 ir 407, pagal kurias atsakovas išnuomojo ieškovei 2,24 ha žemės sklypą, iš jo 2,20 žemės ūkio naudmenų (kadastro Nr. ( - )) ir 0,60 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. ( - )) žemės ūkio veiklai iki 2013 m. gruodžio 31 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti sutarties 7 ir 8 punktuose numatytą nuomos mokestį ir kitus mokesčius (T.1, b.l. 9-10). Atsakovė 2014 m. vasario 20 d. privačios žemės nuomos sutartimi aukščiau nurodytus žemės sklypus penkerių metų laikotarpiui išnuomojo atsakovui E. V. (T.1, b.l. 56-58) bei surašė susitarimą dėl atsiskaitymo už žemės nuomą (T.1, b.l. 72).

17Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas perkelti UAB „Aristavos Ūkis“ nuomininko teises ir pareigas pagal V. I. ir E. V. 2014 m. vasario 20 d. sudarytą žemės sklypų nuomos sutartį, taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą tarp atsakovų J.V. I. ir E. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo

18Dėl nuomininko pirmumo teisės. Apeliantė teigimu, teismas netinkamai vertino jos pirmumo teisę nuomoti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

19Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009 m. sausio 5 d buvo pasirašytos privačios žemės nuomos sutartys Nr. 406 ir Nr. 407 penkerių metų laikotarpiui, t.y. iki 2013-12-31, kurių pagrindu atsakovas išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančius 2,24 ha žemės sklypą, iš jo 2,20 žemės ūkio naudmenų (kadastro Nr. ( - )) ir 0,60 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. ( - )) žemės ūkio veiklai, mokant 250,00 Lt nuomos mokestį už 1 ha žemės naudmenų plotą per metus (Sutarčių 7 p.) bei sumokant gyventojų pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sutarčių 7 p.). Sutartys buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Šalys nuomos sutarčių 9 punkte susitarė, kad sutartis galioja iki nuomos termino pabaigos arba iki sutarties vienašališko nutraukimo. Byloje nėra nustatyta, šalys neįrodinėjo tų aplinkybių, ir teismas sprendime nekonstatavo, kad ieškovė, kaip nuomininkė būtų netinkamai vykdžiusi įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 5 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 406 ir Nr. 407 (T.1, b.l. 21), todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

20Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino nuomininko pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį nustatančias sąlygas. Teisėjų kolegija su UAB „Aristavos ūkis“ teiginiais sutinka. Nuomininko pirmumo teisė yra siejama su trimis pagrindinėmis sąlygomis – nuomos sutarties termino pasibaigimu, kitų asmenų pretendavimu išsinuomoti turtą (šiuo atveju žemės sklypą) ir nuomininko pareiga tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį.

21Šalių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo aptartos sutarčių pratęsimo, atnaujinimo sąlygos. CK 6.481 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, tačiau CK XXIX skyriuje yra reglamentuojami specifinio nuomos objekto – žemės nuomos santykiai. CK 6.562 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant žemės nuomos sutartis baigiasi, tarp jų numatytas ir šios sutarties pasibaigimo pagrindas, kai sueina nuomos terminas. Šalys pripažįsta, jog žemės nuomos sutartis pasibaigė 2013 m. gruodžio 31 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomos sutarčių terminas buvo pasibaigęs.

22CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį t.y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Tokia nuomininko teisė taip pat numatyta ir CK 6.566 straipsnyje. CK XXIX skyrius, reglamentuojantis žemės nuomos santykius, numatydamas žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį, šiame skyriuje nenumato konkrečių žemės nuomos sutarties atnaujinimo būdų. Todėl tokiu atveju, kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007).

23Byloje nustatyta, kad dar iki nuomos sutarčių termino pasibaigimo, t.y. 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties atnaujinimo (T.1, b.l. 17-18). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog į šį ieškovės siūlymą buvo atsakyta. Negalima nuneigti to fakto, kad pagal CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą atsakovas J.V. I. turėjo pranešti apeliantei apie šio pirmumo teisę, numatytą CK 6.566 straipsnyje sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, nors sutartyse ši pareiga nebuvo įrašyta. Kaip jau minėta UAB „Aristavos ūkis“, pasinaudodama pirmenybės teise, kreipėsi į nuomotoją dėl nuomos sutarties atnaujinimo. Tuo tarpu nuomotojas atsakovas J.V. I. nebuvo pakankamai aktyvus – neatsakė į ieškovės siūlymą dėl tolesnio nuomos santykių tęsimo, nesiūlė nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, neinformavo nuomininko apie kitų asmenų siekį išsinuomoti šiuos žemės sklypus.

24Pagal CK 6.566 straipsnio nuostatas kiti asmenys su buvusiu nuomininku turi teisę sudaryti nuomos sutartį tokiomis pat sąlygomis, tačiau tai nereiškia, kad buvusios nuomos sutarties sąlygos negali būti keičiamos, nes tokia galimybė įtvirtinta CK 6.482 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog sudarant nuomos sutartį naujam laikotarpiui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai privačios žemės nuomos sutartį sudarė tik 2014 m. vasario 20 d., numatydami tik 100,00 Lt už 1 ha nuomos mokestį. Šios sutarties priedas yra tik sklypo planas (Schema), todėl teisėjų kolegija, pritaria apeliantės argumentams, jog 2014-02-20 susitarimas dėl tam tikrų darbų atlikimo (T.1, b.l. 72) negali būti pripažįstama tinkama nuomos sutarties sąlyga, nes pirma, nebuvo tikslinga tą pačią dieną sudarant nuomos sutartį numatyti kitokią atsiskaitymo už nuomą tvarką, nei nustatyta sutartyje, be to šis susitarimas nėra įregistruotas viešame registre. Šios aplinkybės tikėtinai leidžia teigti, jog ieškovei 2013-12-19 išreiškus valią dėl nuomos sutarčių atnaujinimo, numatytas mažesnis nuomos mokestis nėra ir negali būti vertinamas kaip palankesnis nuomotojui. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo išvadas, jog žemės sklypų nuomos sutartis su atsakovu E. V. buvo sudaryta kitomis sąlygomis, labiau palankiomis nuomotojui J.V. I., ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad pagal CK 6.566 straipsnį ieškovė neturėjo pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį, kai į tuos pačius žemės sklypus pretenduoja kiti asmenys.

25Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas J. V. I. neteisėtai sudarė sutartį su atsakovu E. V., pažeisdamas ieškovės UAB „Aristavos žemės ūkis“ kaip žemės sklypų nuomininkės pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartis.

26Dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį. Apeliantė UAB „Aristavos ūkis“ nurodė, jog teismas netinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas nepagrįstai 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą laikė teisėtu ir konstatavo, jog šis ieškovės reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas

27Byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 23 d. atsakovai susitarimu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl nuomos sutarties nutraukimo (T.1, b.l. 73). Iš 2014-04-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog nuomos fakto įregistravimas panaikintas (T.1, b.l. 74-77).

28Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą privalo nurodyti aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, o ne teisinį ieškinio pagrindimą. Teisėjų kolegija šiam apeliantės argumentui pritaria, nes ieškovas ieškinyje neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str.).

29Ieškovė suformulavo materialinį reikalavimą atsakovams remdamasi atsakovų pasirašytu susitarimu ir nurodė, kad jos teigimu, yra pagrindas panaikinti ginčijamą susitarimą CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškinys atitiko CPK 135 straipsnio nuostatas. Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo. Be to, ieškovo nurodytas juridinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo materialinį reikalavimą ir jį tenkindamas arba atmesdamas, privalo nurodyti teisės normas, kuriomis vadovavosi (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį patikslinto ieškinio reikalavimą nurodė tik vienintelį argumentą, jog toks reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

30Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas sandoris pripažįstamas pažeidžiantis kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ginčijamo sandorio pagrindu atsakovas V.J. I. nemokiu netapo, jo turtinė padėtis nepablogėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014-04-23 susitarimą CK 6.66 straipsnio pagrindu.

31Tačiau pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Įrodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Be to, teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; kt.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 2014-04-23 susitarimo pripažinimo negaliojančiu pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nevertino ir nesprendė dėl kiekvieno iš byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės bei aplinkybių, kurias jie patvirtina.

32Ieškovė kreipdamasi į teismą ir prašydama pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą patikslintame ieškinyje (T.2, b.l. 92-104) nurodė, jog šis sandoris pažeidė ieškovės teises, atsakovai šio sandorio sudaryti neprivalėjo, nes žinojo apie ieškovės pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, atsakovai veikė nesąžiningai, nes šis susitarimas buvo siekiama užkirsti ieškovei kelią apginti savo teises, nuomotojui šis susitarimas nebuvo naudingas. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė susitarimą ginčijo ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, kt.) sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t.y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultūringo, teisingo elgesio suvokimo požiūriu.

34Ieškovė reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą nurodė, jog atsakovai jį sudarydami buvo nesąžiningi ir siekė pažeisti ieškovės pirmenybės teisę, bei galimybę į ieškinio patenkinimą.

35Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

36Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007).

37Byloje pateikti įrodymai, jog 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą J. V. I. dėl nuomos sutarties atnaujinimo, o atsakovas į šį pasiūlymą neatsakė. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2014 m. vasario 20 d. sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas J. V. I. išnuomojo atsakovui E. V. du žemės ūkio paskirties žemės sklypus penkerių metų laikotarpiui. Sutarties sudarymo faktas 2014-03-19 buvo išviešintas, t.y. registruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 1.75 str. 2 d.) (T.1, b.l. 11-16). Be to, teismo posėdžių metu apklausti liudytojai D. S. ir D. V. patvirtino, jog atsakovas E. V. su ieškove UAB „Aristavos ūkis“ siekė susikeisti ginčo žemės sklypais, kad būtų patogiau dirbti žemę. Visi šie įrodymai leidžia spręsti, kad tiek atsakovas J.V. I., tiek atsakovas E. V. siekė ilgalaikės žemės sklypų nuomos iki pat 2019 m. vasario 20 d. (CPK 185 str.).

38Tuo tarpu ieškovės, sužinojusi apie sutarties tarp atsakovų sudarymą, nedelsiant 2014 m. balandžio 10 d. pateikė teismui ieškinį prašydama apginti jos pirmenybės teisę atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartį ir perkelti nuomininko teises pagal tarp atsakovų sudarytą sutartį. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (T.1, b.l. 1-7), tačiau pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino (T.1, b.l. 50-51). Ieškinys su pranešimais dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, atsakovams buvo įteikti 2014 m. balandžio 18 d. (T.1, b.l. 60-61). Kaip jau minėta 2014 m. vasario 20 d. žemės sklypų nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2014 m. kovo 19 d., o 2014 m. balandžio 23 d. susitarimas nutraukti nuomos sutartį ir nuomos faktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto duomenų registro, pasirašytas atsakovams jau atskleidus faktą, kad teisme yra pradėtas ginčas dėl nuomininko teisių perkėlimo ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų argumentai, jog E. V. negalėjo naudotis žemės sklypais, nes jais naudojosi ieškovė, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta, atsakovams buvo jau žinomi sudarant žemės nuomos sutartį, nes ginčo žemės sklypai buvo užimti ieškovės pasėliais. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pasirašydami 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą, adresuotą VĮ Registrų centras dėl 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos fakto išregistravimo, atsakovai siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t.y. sąmoningai apriboti ieškovės pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimą ir ieškinio patenkinimą (CPK 185 str.). Atsižvelgdama į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai veikė priešingai ieškovės interesams, nepagrįstai atėmė iš ieškovės pirmumo teisę atnaujinti sutartį, Tokie atsakovų veiksmai, laikytini priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovų sudarytas 2014 m. balandžio 23 d. susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, o šalys grąžintinos į pirminę padėtį, buvusią iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo.

39Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu netinkamai aiškinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pirmenybės teisės, sandorių negaliojimo pagrindus. Nurodytos teisės taikymo klaidos lėmė, kad buvo netinkamai išspręstas šalių ginčas, todėl dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme turėjo 2.765,09 Eur (su PVM) advokato teisinės pagalbos išlaidų – už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme, konsultacijas, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą (T.1, b.l. 43-45; T.2, b.l. 7-21; 41-45; 63-67; 69-73) bei sumokėjo 279,78 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitą, t.y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir prisiteistų žalos atlyginimą, kas reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Kadangi ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ yra PVM mokėtoja, tai jos nuostoliu pripažintina paslaugų vertė be PVM. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas mažintina PVM mokesčio suma iki 2.184,42 Eur, ir ieškovei iš atsakovų priteistina po 1.092,21 Eur advokato atstovavimo išlaidų, bei po 139,89 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš viso iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina po 1.232,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat perskirstytinos į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovų valstybei po 8,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str).

41CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžintina, jeigu sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. Byloje nustatyta, jog pagal pareikšto ieškinio kategoriją ieškovė yra permokėjusi 144,81 Eur žyminio mokesčio paduodama ieškinį (CPK 80 str.) (T.1, b.l. 8). Esant ieškovės prašymui permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

43Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

44Ieškinį patenkinti.

45Pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl 2014 m. vasario 20 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytą tarp J. V. I. ir E. V. niekiniu ir negaliojančiu, bei grąžinti J. V. I. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusią iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo.

46Perkelti ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutartį dėl 2,24 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) pagal 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutartį sudarytą tarp J. V. I. ir E. V..

47Priteisti ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ (juridinio asmens kodas 161298135) iš atsakovų J. V. I. (a.k. ( - ) ir E. V. (a.k. ( - ) po 1.232,10 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

48Priteisti iš atsakovų J. V. I. (a.k. ( - ) ir E. V. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą po 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), įmokos kodas 5660).

49Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ (juridinio asmens kodas 161298135) permokėtą žyminio mokesčio dalį 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) (sumokėta 2014 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1787, AB DNB banke).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB ,,Aristavos ūkis“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 69-70).... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ prašo Kėdainių... 10. 1. Teismas netinkamai aiškino CK 6.566 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai... 11. 2. Teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d.... 12. Atsakovai J. V. I. ir E. V. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, jog... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ 2009 m. sausio 5 d.... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės... 18. Dėl nuomininko pirmumo teisės. Apeliantė teigimu, teismas netinkamai vertino... 19. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009 m. sausio 5 d buvo... 20. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino nuomininko pirmumo teisę... 21. Šalių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo aptartos sutarčių pratęsimo,... 22. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė... 23. Byloje nustatyta, kad dar iki nuomos sutarčių termino pasibaigimo, t.y. 2013... 24. Pagal CK 6.566 straipsnio nuostatas kiti asmenys su buvusiu nuomininku turi... 25. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas J. V.... 26. Dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį. Apeliantė UAB „Aristavos ūkis“... 27. Byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 23 d. atsakovai susitarimu kreipėsi... 28. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog ieškovas, kreipdamasis... 29. Ieškovė suformulavo materialinį reikalavimą atsakovams remdamasi atsakovų... 30. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas sandoris pripažįstamas pažeidžiantis... 31. Tačiau pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims,... 32. Ieškovė kreipdamasi į teismą ir prašydama pripažinti negaliojančiu 2014... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81... 34. Ieškovė reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio... 35. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 36. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 37. Byloje pateikti įrodymai, jog 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė kreipėsi į... 38. Tuo tarpu ieškovės, sužinojusi apie sutarties tarp atsakovų sudarymą,... 39. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Panaikinus pirmosios instancijos... 41. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog žyminis mokestis arba jo... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330... 43. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą... 44. Ieškinį patenkinti.... 45. Pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl 2014 m. vasario 20 d.... 46. Perkelti ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ nuomininko teises ir pareigas... 47. Priteisti ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ (juridinio asmens kodas... 48. Priteisti iš atsakovų J. V. I. (a.k. ( - ) ir E. V. (a.k. ( - ) į valstybės... 49. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų...