Byla 3K-3-115/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Simniškio ir Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č. ieškinį atsakovui B. M. dėl žemės nuomos sutarties ir įpareigojimo atsakovo duoti leidimus ieškovams.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č. pirminiu ieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti 0,68 ha žemės sklypui (tarnaujančiajam daiktui), priklausančiam atsakovui B. M., kuriame stovi ieškovams priklausantys statiniai, servitutą, leidžiantį tinkamai naudotis statiniais; 2) įpareigoti atsakovą duoti ieškovams šiuos leidimus: gauti leidimą ieškovams priklausančių statinių rekonstrukcijai, gelbėjimo stoties pakeitimui į pirtį, pavėsinių, vaikų bei sporto žaidimų aikštelių įrengimui, kiemo ir pastatų apšvietimo įrengimui (ir kabelio tiesimui), pakrantės tvirtinimui, elektros įvado ir papildomos kanalizacijos sistemos įvedimui, ateityje duoti leidimą žemės sklype vykdyti jau įregistruotą kaimo turizmo paslaugos teikimą.

52006 m. sausio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovai, nekeisdami ieškinio pagrindo, pakeitė ieškinio dalyką ir teismo prašė: 1) pakeisti pradinio ieškinio pirmą reikalavimą ir nustatyti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina ieškovams ir atsakovui, pakeičiant šios valstybinės žemės nuomos sutarties punktus ir pakoreguojant nuomininkų sąrašą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. nurodant, kad žemės sklypo nuomininkai yra Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č., o žemės sklypo nuomotojas (savininkas) – B. M.; pakeisti sutarties 2 punktą, nurodant, kad žemės sklypas išnuomojamas devyniasdešimt devyneriems metams.

6Ieškovai nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas iki nuosavybės teisių atkūrimo į jį A. O. T., o 2004 m. sausio 19 d. su jame esančių pastatų savininkais buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 243. A. O. T. nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 59-17788, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkui pereina teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243. 2004 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas, iš A. O. T. įgydamas žemės sklypą, iš jos perėmė ir teises bei pareigas pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243. Ieškovai, kurie įsigijo nuosavybės teise statinius ginčo sklype po Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, taip pat įgijo teises ir pareigas naudotis žemės sklypu pagal nuomos sutarties sąlygas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

8Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinio reikalavimus pripažinti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina ieškovams ir atsakovui, bei pakeisti šios sutarties sąlygas atmetė; civilinės bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą duoti leidimus ieškovams nutraukė.

9Teismas sprendė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovams nustatytas servitutas prieiti prie inžinerinių pastatų ir vandens telkinio, todėl jie gali naudotis turimu nekilnojamuoju turtu. Teismas nustatė, kad iš ieškovų suformuluoto reikalavimo matyti, jog jie prašo nustatyti naują nuomos sutartį. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovai pripažįsta, jog nuomos teisiniai santykiai pagal 2004 m. sausio 19 d. sutartį yra pasibaigę. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, tai priversti asmenį sudaryti naują nuomos sutartį prieš jo valią draudžia CK 6.156 straipsnio 1 dalis, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju įstatymo įpareigojimo ar atsakovo savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį nėra, todėl atsakovas negali būti verčiamas sudaryti nuomos sutartį. Be to, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas sudaryti su atsakovu nuomos sutartį devyniasdešimt devyneriems metams, mokant tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valstybinės žemės nuomos kainą, pažeistų atsakovo (žemės savininko) interesus, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Dėl reikalavimų dalies, kuria ieškovai prašė įpareigoti atsakovą duoti leidimus, teismas pažymėjo, kad leidimus statinių rekonstrukcijai ar įrengimui, pakrantės tvirtinimui, apšvietimo ar kanalizacijos sistemos įvedimui, leidimą sklype vykdyti kaimo turizmo paslaugas duoda tam įgaliotos institucijos, todėl tik jos gali spręsti šiuos ieškovų reikalavimus. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad šie ieškovų reikalavimai nenagrinėtini teisme ir civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

10Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. sprendimu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti leidimus nutraukta, paliko nepakeistą; kitas sprendimo dalis panaikino ir jose ieškinį patenkino: nustatė, kad visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina ieškovams ir atsakovui; nustatė 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutarties Nr. 243 terminą 99 (devyniasdešimt devyneriems) metams; pakoregavo 2004 m. sausio 19 d. nuomos sutarties Nr. 243 šalis, nurodant, kad žemės sklypo nuomininkai yra Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č., o žemės sklypo nuomotojas – B. M.

11Kolegija nustatė, kad ieškovai, pakeitę ieškinio dalyką, prašė teismo nustatyti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina ieškovams ir atsakovui, pakeičiant šios sutarties punktus pagal pasikeitusias faktines aplinkybes, t.y. nurodant, kad žemės sklypo nuomininkai yra Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č., o žemės sklypo nuomotojas (savininkas) – B. M. Be to, ieškovai prašė pakeisti sutarties 2 punktą, nurodant, kad žemės sklypas išnuomojamas devyniasdešimt devyneriems metams. Taip suformuluotas ieškinio reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovai neprašė nustatyti šalių naujos nuomos sutarties, o siekė, kad būtų pripažinta, jog 2004 m. sausio 19 d. Valstybinė žemės nuomos sutartis nėra pasibaigusi ir bylos šalims turi teisinę galią. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai prašė nustatyti naują nuomos sutartį, yra nepagrįsta.

12Pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243 valstybė išnuomojo 0,68 ha žemės sklypą, esantį ( - ) jame esančių poilsiavietės pastatų savininkams. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas iki bus grąžintas savininkams. Kolegijos sprendimu, šią sutarties sąlygą būtina aiškinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kontekste. Įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šios įstatymo nuostatos yra atkartotos Vyriausybės nutarimo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 punkto 1 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad, apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-17788, kurio pagrindu A. O. T. atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha žemės sklypą, 6 punkte nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Apskrities viršininko sprendimas nėra nuginčytas, tai leidžia daryti išvadą, kad su nuosavybės teisių atkūrimo sąlyga, jog teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina žemės savininkui, A. O. T. sutiko. Taigi A. O. T. sutiko, kad nuomos sutartis sukelia jai teisines pasekmes ir po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Tam neprieštaravo ir ieškovai, priešingai, jie būtent ir siekia, kad būtų pripažinta, jog teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 243 nėra pasibaigusi. Kolegija darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2004 m. sausio 19 d. sutartis, atkūrus A. O. T. nuosavybės teises į žemės sklypą, pasibaigė.

13CK 6.559 straipsnyje nustatyta, kad kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 2004 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2004 m. sausio 19 d. sutartis nuo 2004 m. kovo 1 d. yra registruota viešame registre. 2004 m. gruodžio 21 d. žemės (miško) sklypo dovanojimo sutartimi A. O. T. dovanojo atsakovui B. M. žemės sklypą. Atsakovas prieš dovanojimo sutarties sudarymą žinojo, kad žemės sklypas yra išnuomotas 2004 m. sausio 19 d. nuomos sutartimi, todėl jo teiginius, kad jam nieko nežinoma apie dovanoto sklypo nuomos sutartį ir jam negali pereiti pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. sutartį, kolegija atmetė.

14CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Statinių, esančių atsakovui priklausančiame žemės sklype, pirkėjams, kurie statinių įsigijimo sandorius sudarė po 2004 m. sausio 19 d., perėjo teisės ir pareigos naudotis žemės sklypu pagal 2004 m. sausio 19 d. nuomos sutarties sąlygas.

15Įvertinusi pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovų reikalavimas nustatyti, jog visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 243 pereina ieškovams ir atsakovui, yra pagrįstas.

16Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek dalis nuomininkų, tiek nuomotojas yra pasikeitę, tenkino ieškinio dalį, kuria prašoma pakoreguoti sutarties šalis, nurodant, kad žemės sklypo nuomininkai yra Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č., o žemės sklypo nuomotojas – B. M.

17Kolegijos nuomone, ieškovų reikalavimas pakeisti sutarties 2 punktą ir jame nurodyti, kad žemės sklypas išnuomojamas devyniasdešimt devyneriems metams, taip pat tenkintinas. Po to, kai A. O. T. sutiko, kad nuomos sutartis sukels jai teisines pasekmes ir po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, nuomos sutarties 2 punktas, apibrėžiantis sutarties terminą nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo momentu, neteko galios. Teisėjų kolegijos sprendimu, žemės savininkei ir nuomininkams kitaip nesusitarus dėl sutarties termino, jis nustatytinas taikant CK 6.549 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyni metai.

18III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas, ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

201. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas - mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Ieškovai neįrodė, kad mokėjo valstybei pagal nuomos sutartį žemės nuomos mokestį už ginčo žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad tada, kai ginčo žemės sklypas buvo grąžintas savininkui, nuomos santykiai tarp valstybės ir ieškovų nebuvo susiklostę. Dėl šių priežasčių ir nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutarties su asmeniu, kuriam buvo atkurta nuosavybė į ginčo sklypą, tokiu atveju su kasatoriumi taip pat negalėjo būti sudaroma jokia nuomos sutartis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus argumentus, kad jam negali pereiti pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. žemės nuomos sutartį.

212. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino tos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype buvo nustatyti servitutai, tiek grąžinant pastarąjį savininkui, tiek ir jį kasatoriui dovanojant, t. y. teisėtai įgyjant, todėl kasatorius sutiko ir sutinka su visomis iš servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis, jas vykdo. Ieškovų reikalavimai išnuomoti jiems kasatoriui priklausantį žemės sklypą būtų pagrįsti tik tokiu atveju, jei jiems nebūtų nustatyta servitutų naudojantis kasatoriui priklausančiu žemės sklypu. Teismas netaikė CK 4.111, 4.112 straipsnių, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

223. Kasatorius teigia, kad pagal įstatymą jis yra sąžiningas įgijėjas, teisėtai ir pagrįstai valdantis ginčo žemės sklypą, o iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas ar kitaip per prievartą perleistas naudoti tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad žemės sklypas iš kasatoriaus nėra paimtas, o tik apsunkintas atlygintine nuomos sutartimi. Tačiau, esant tokioms žemės sklypo nuomos sąlygoms, jis neturi jokios teisės disponuoti žemės sklypu pagal savo poreikius, negali įgyvendinti savo plano pasistatyti žemės sklype gyvenamąjį namą.

234. Ginčo žemės sklypas yra kasatoriaus asmeninė nuosavybė, t. y. jis nėra valstybinis, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.549 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur yra nustatyta, kad privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju žemės nuomos sutarties terminas negali būti nustatytas be kasatoriaus, šios žemės sklypo savininko, valios.

245. Ieškovai prašė pakeisti 2004 m. sausio 19 d. žemės nuomos sutarties sąlygas, tačiau byloje neįtraukta nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu viena iš sutarties šalių – Alytaus apskrities Viršininko administracija. Tai yra procesinės teisės normos – CPK 37 straipsnio – pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimui.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, nurodydami kad visiškai palaiko apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius norminius aktus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

28Atsakovui B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso rekreacinės paskirties 0,6800 ha žemės sklypas (iš jo 0,4800 ha miško), kuris yra ( - ) regioninio parko teritorijoje. Ieškovams Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č. šiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso poilsio pastatai, gelbėjimo stotis ir kiemo statiniai. 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 243 šis 0,6800 ha žemės sklypas išnuomotas ieškovams iki žemės sklypas bus grąžintas savininkams. 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17788 A. O. T. atkurtos nuosavybės teisės nurodytą į 0,6800 ha žemės sklypą, kurį ji 2004 m. gruodžio 21 d. padovanojo atsakovui B. M. Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos santykių, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą.

29V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Ieškovai savo teises nuomoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,6800 ha žemės sklypą grindžia tuo, kad 2004 m. sausio 19 d. Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 243 nepasibaigė, tačiau pasikeitus nuomotojui (savininkui) ji atitinkamai keistina. Atsakovas savo teises į 0,6800 ha žemės sklypą grindžia tuo, kad 2004 m. sausio 19 d. Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 243 pasibaigė, nes ji buvo terminuota, nurodant, kad žemės sklypas išnuomojamas iki bus grąžintas savininkams, o nuomos santykiai tarp valstybės ir ieškovų nebuvo susiklostę.

31Pagal CK 6.546 straipsnį žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Aplinkybių ar buvo laikomasi šio įstatymo reikalavimų bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, nepareikalavo ieškovų pateikti detalų teritorijos planavimo dokumentą. Byloje yra duomenų, kad 2004 m. sausio 19 d. valstybinė žemės nuomos sutartis viešame registre įregistruota ir įrašas galioja nuo 2004 m. kovo 1 d. (T. 1, b. l. 13, 14), o nuosavybės teisės į 0,6800 ha žemės sklypą A. O. T. atkurtos 2004 m. sausio 30 d. 2006 m. vasario 1 d. teismui pateiktame pareiškime ieškovai nurodo, kad 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendime Nr. 59-17788, kurio pagrindu A. O. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į F. I. turėtą žemę, yra nurodyta, kad žemės sklypo savininkui pereina teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243, jeigu šalys nesusitaria kitaip, tačiau šio dokumento byloje nėra. Teismas turėjo ištirti aplinkybes, ar 2004 m. sausio 19 d. žemės nuomos sutartis pasibaigė ir ar pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui ji tęsėsi su A. O. T. Aiškinantis šią aplinkybę reikia išsiaiškinti, ar po terminuotos žemės nuomos sutarties termino (2004 m. sausio 30 d.) pasibaigimo ieškovai daugiau kaip dešimt dienų naudojosi ginčo žemės sklypu ir tam nuomotojas neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, terminuota sutartis taptų neterminuota (CK 6.481 straipsnis). CK 6.481 straipsnis reglamentuoja terminuotos sutarties tapimo neterminuota sąlygas. Kodekso XXIX skyriaus 6.562 straipsnyje nustatyti žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai, tačiau nereglamentuojamas tas atvejis, kai pasibaigia pastatams ir statiniams eksploatuoti sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis, o nuomininkas ir toliau šia žeme naudojasi. Tokiu atveju, kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CKXXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui (CK 6.481 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.562 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant žemės nuomos sutartis baigiasi. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagal šią normą būtina sąlyga, kad tokia sutartis būtų pasibaigusi, yra visiškas žemės sklypo palaisvinimas (pastatų, statinių ir kiemo įrenginių iš sklypo pašalinimas). Tuo atveju, jeigu ieškovai iki žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo būtų palaisvinę žemės sklypą, tai terminuota žemės nuomos sutartis būtų pasibaigusi CK 6.562 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant ginčo žemės nuomos sutarties terminą, taikytina CK 4.165 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuojama, kad ilgalaikės nuomos terminas negali būti trumpesnis kaip dešimt metų.

32Ieškovai, pareikšdami ieškinį, servituto turinio nekonkretizavo, nepateikė į bylą detaliojo plano ir kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas teikiant kaimo turizmo paslaugą ir atitinkamai kokio dydžio kompensacija galėtų būti nustatyta už naudojimąsi svetimu daiktu (CK 4.129 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino servitutų ir žemės nuomos santykių, netyrė, ar nepakaktų tik servitutų įgyvendinant buvusių nuomininkų teises. Taip pat nesiaiškino, kam ir kokiu pagrindu nustatyti servitutai. Atkreiptinas dėmesys kad atsakovas nepasiūlė ieškovams nustatyti konkrečius žemės plotus, reikalingus poilsiavietei aptarnauti, ir atitinkamo dydžio kompensacijos už naudojimąsi nuomojama žeme, nenurodė, kokio dydžio jam yra reikalingas žemės plotas ir kokiu tikslu. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų šias aplinkybes aiškintis. Pažymėtina, kad naudojimasis žeme tiek pagal nuomos sutartį, tiek ir servituto teise yra atlygintinas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovai atsakovui priklausančiu žemės sklypu naudojosi nuomos sutarties pagrindu, tai šalims netrukdo ateityje nusistatyti konkretų žemės plotą (sumažinant žemės nuomos sutarties dalyką), reikalingą poilsiavietei ir statiniams aptarnauti, bei atitinkamai išspręsti tos sklypo dalies nuomos mokesčio dydžio klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvuose dėl žemės nuomos mokesčio dydžio pasisakė, kad jis šalims turėtų būti nustatytas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.552 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma tik valstybinės žemės nuomai, o turėjo taikyti CK 6.552 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma privačios žemės nuomininkams. Taikant šias normas, teisėjų kolegijos nuomone, nustatant žemės nuomos mokesčio dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovai plėtoja verslą, kad žemės sklypas yra rekreacinės paskirties ir priklauso regioninių parkų kategorijai.

33Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 37 straipsnio reikalavimus, nes šalimi į bylą neįtraukė Alytaus apskrities Viršininko administracijos. Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka, nes Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 30 d. sprendimu nuosavybės teisė į 0,68 ha žemės sklypą atkurta A. O. T., 2004 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 243 pasibaigusi grąžinant ją savininko įpėdinei, todėl Alytaus apskrities Viršininko administracija neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

34Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismų sprendimų dalį dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ir jos termino teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatskleidė bylos esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, todėl jų sprendimų dalys yra naikinamos, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Kiti kasacinio skundo motyvai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

36Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuriose civilinės bylos dalis nutraukta palikti nepakeistas, o likusias teismų sprendimų dalis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai Z. Č., L. Č., S. Č. ir I. Č. pirminiu ieškiniu prašė teismo:... 5. 2006 m. sausio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovai,... 6. Ieškovai nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas iki nuosavybės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinio... 9. Teismas sprendė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi... 10. Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30... 11. Kolegija nustatė, kad ieškovai, pakeitę ieškinio dalyką, prašė teismo... 12. Pagal 2004 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243... 13. CK 6.559 straipsnyje nustatyta, kad kai žemės nuosavybės teisė pereina... 14. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nekilnojamasis daiktas... 15. Įvertinusi pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendė, kad... 16. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek dalis nuomininkų, tiek nuomotojas... 17. Kolegijos nuomone, ieškovų reikalavimas pakeisti sutarties 2 punktą ir jame... 18. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 20. 1. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį... 21. 2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino tos aplinkybės, kad... 22. 3. Kasatorius teigia, kad pagal įstatymą jis yra sąžiningas įgijėjas,... 23. 4. Ginčo žemės sklypas yra kasatoriaus asmeninė nuosavybė, t. y. jis nėra... 24. 5. Ieškovai prašė pakeisti 2004 m. sausio 19 d. žemės nuomos sutarties... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, nurodydami kad... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 28. Atsakovui B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso rekreacinės paskirties... 29. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Ieškovai savo teises nuomoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,6800... 31. Pagal CK 6.546 straipsnį žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės... 32. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, servituto turinio nekonkretizavo, nepateikė... 33. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 37... 34. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo ir... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimo ir Kauno... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...